Žinote, mane pasiekė tokia žinia, kad kažkokie vairuotojai, kurie labai nelaimingi ir nori 13 atlyginimo ir negana to, dar ir delspinigių už jį, ruošiasi streikuoti, nes labai bloga ta Vilniaus Savivaldybė ir labai blogas yra meras Artūras Zuokas, kuris, suprantate, jiems gaili pinigų. Jie savo grasinimus streikais jau kelis mėnesius skelbia. Nes taip jų profsąjungos sugalvojo kažkaip. Ir dėl to aš pasakysiu, ką aš apie visą šitą galvoju. Jau esu pasakęs, ką šiaip apie profsąjungas galvoju, o dabar užtat pasakysiu, ką galvoju apie Vilniaus viešąjį transportą.

British Leyland / Rover darbuotojų mitingas, nukreiptas prieš profsąjungos veikėjus

Kai aštuntame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje vyko didžiausi ekonominiai bardakai, anokio Derek Robinson vadovaujamos profsąjungos privedė British Leyland iki bankroto. 1975 žlugusi įmonė buvo nacionalizuota, tačiau profsąjunginis atmata tęsė savo mėšlą, pakol jam neteko rinktis: arba slėptis su savo streikais, arba pakliūt į nagus tų, kuriuos vaizdavo, jog gina. Žmonės pasimokė ir suprato, kad patys prisidirbo. Jie suprato ir tai, kas jiems kniso protą. Dauguma mokosi tiktai iš savo klaidų, todėl per vėlai suvokia, jog profsąjungų vadams išties neįdomūs dirbančiųjų interesai.

Aš jums nepasakosiu čia apie merą Artūrą Zuoką, neseniai pagarsėjusį vicemerą Romą Adomavičių ar kokius kitus savivaldybės reikalus. Galima būtų pasakoti daug visokių dalykų apie pažadėtus 6000 ar kiek ten litų atlyginimus, baisiai mažėjančias šildymo kainas, abonento bilietą, naikinamus mikroautobusus ir kitokius reikalus, bet šitai gal atidėkim į šalį, nes reikalas čia nesusijęs – tema yra apie transportą.

Ir netgi nekalbėkim čia apie tragiškus maršrutus, apie tai, kad piko metu tie autobusai ir troleibusai perpildyti (nors pripažįstu, kad sovietmečiu transportas buvo visgi dar blogesnis), o kitu metu būna, kad važiuoja beveik tušti. Pakalbėkim apie kai kurias kitas bėdas.

Kur išties yra Vilniaus viešojo transporto bėdos

Tie, kas dirba su verslo valdymu, žino tokią sąvoką, kaip paskandintų lėšų sindromas. Labai paprastai: įmonė sukišo pinigus į kokią nors nesąmonę, ta nesąmonė tik nuostolius neša, bet kadangi pinigai sukišti, tai gaila išmest. Ir kadangi gaila išmest, tai reiškia, kad reikia gelbėt. Įmonė kiša pinigus, kiša, kiša… Paskandintos lėšos didėja, todėl dar labiau gaila išmest. Ir todėl dar daugiau tenai kišama pinigų.

Viešasis transportas

Galima žmones netgi narvuose vežioti ir drausti bet kokius verslo vežėjus, nes suprantate, jei nevežiosite žmonių narvuose, tai nebus, kas vežioja. Todėl reikia išlaikyti tuos narvus. Neduokime sužlugti narvams.

Paskandintų lėšų sindromas yra viena iš tipiškiausių ligų, trukdančių įmonei persitvarkyti ir pradėti dirbti gerai. Ir būtent tokiu sindromu serga Vilniaus savivaldybė, bandanti gelbėti merdinčią UAB “Vilniaus viešasis transportas”. Taip, Vilniaus savivaldybė kiša lėšas į paskandintą reikalą, o kuo daugiau ten lėšų kiša, tuo labiau jas kiša.

Savivaldybė aiškina, esą negalima atsisakyti tos UAB “Vilniaus viešasis transportas”, nes esą nebus, kas veža keleivius. Bet ten, kur atsiranda, kad verslas labai nori vežti keleivius, pradedama aiškinti kitus dalykus: esą tie maršrutai yra pelningiausi, o jais veždami žmones, verslininkai nusigriebia grietinėlę, o dėl to autobusų parkas neturi pinigų ir patiria nuostolius. Ir dėl to, suprantate, reikia riboti mikrobusus ir išvis pervežimų verslą. Čia aišku, kaip yra: juk nepatogu pripažinti, kad tas jungtinis autobusų ir troleibusų parkas yra niekam nereikalingas, bet į jį sukišta tiek pinigų, kad gėda net prisipažint.

Aš net nesigilinsiu į tai, kad viešatransportinis aiškinimas apie konkurentus yra tiesiog durnas, nes kai kažkas skundžiasi dėl to, kad konkurentas dirba geriau – tai yra tiesiog kliedesys atviroje formoje. Čia tik vieną galima pastebėti: skundžiasi dėl to valstybinė įmonė, kuri tiesiog objektyviai dirba prastai. Įmonė, kuri nemoka valdyti savo finansų, įmonė, kurios pajamos, kiek suprantu, keliauja per kažkokią UAB “Susisiekimo paslaugos”, įmonė, kuri nesugeba prisitaikyti prie rinkos poreikių.

Ką reiktų daryti, norint sutvarkyti miesto transportą

Sveiko proto žmonės žino, kad yra labai paprastas sprendimų miesto transporto organizavimui: tai elementari aukcionų sistema. Tokia, kur verslininkams išduodamos licencijos vežti keleivius tam tikrais maršrutais su tam tikrais įsipareigojimais dėl vežimo garantijų. Tame pačiame maršrute gali dirbti daug firmų, viskas puikiai susiderina, tiesiog nustatant licencijų sąlygas, o įmonės konkuruoja, kuri daugiau sumokės valstybei per aukcioną. Jei maršrutai nepelningi, aukcionas daromas atvirkštiniu: įmonės ima maršrutą su finansavimo priedais, varžydamosis dėl mažesnio priedo.

Šitaip galima išspręsti visas problemas: ir efektyviai lėšos taupomos, ir nekišami pinigai į ten, kur nereikia, ir verslas gali normaliai veikti, ir transportas važiuoja visur, ir savivaldybė tampa realiai, o ne žodžiais suinteresuota geru keleivių pervežimu (nes iš to pinigus gauna), ir išsisprendžia netgi tokios banalios problemos, kaip lengvatų kompensavimas vežėjams: tie patys taiko lengvatas, o kompensavimas vykdomas per tą pačią aukcionų schemą, nes vežėjai, pasiskaičiavę lengvatinių vežimų apimtis, patys gerai įsivertina, kiek jie pinigų uždirbs.

Superautobusas Dubajuje

Šitas autobusas (taip, čia autobusas) kainavo daugiau, kaip 11 milijonų dolerių. Jis važinėja kažkur Dubajuje. Ir jį pirko tikrai ne tam, kad jis atsipirktų. Bet jei mes norime, kad kažkas atsipirktų, tai pinigus ir turime naudoti protingai, o ne kišti juos į balą.

Kaip matome, tereikia tik noro ir problemų neliktų. Vietoje noro iš savivaldybės girdisi kažkokie bandymai visaip gelbėti tą vieną transporto UAB. Kraštutiniais nusikleidėjimo atvejais pasigirsta netgi aiškinimų apie tai, kad esą verslas (mikrobusai) nemoka už kažkokią infrastruktūrą, o autobusų stotelės baisiai brangios ir keliai visaip išvažinėti. Čia aš nekomentuosiu, nes tai jau panašiai, kaip koks liurbis pasistatytų šalia kelio užkandinę ir skųstųsi, kad vairuotojai moka pinigus už maistą, bet nemoka už stovėjimo aikštelę. Durniai yra nepataisomi.

Giliau žvelgiant, čia viskas yra dėl vienos kardinalios bėdos: savivaldybė ir pats autobusų parkas suplaka nuostolingų maršrutų finansavimą su pelningų maršrutų panaudojimu, gaudami bardaką, nors vieniems ir kitiems reikia taikyti absoliučiai nesuderinamas finansines strategijas: nuostolingiems – kaštų mažinimą, išlaikant kontroliuojamą servisų lygį, o pelningiems – apimčių didinimą, išlaikant kontroliuojamą kaštų lygį. Kai viskas suplakama krūvon, gaunasi taip, kad nuostolinguose maršrutuose servisai nekontroliuojami, o kaštai nemažinami, tuo tarpu pelninguose – apimtys nedidinamos, o kaštai irgi nekontroliuojami.

Tą neadekvatų finansų valdymą mums ir rodo nuolatiniai transportininkų įsiskolinimai, akivaizdūs švaistymai ir negebėjimai uždirbti – pustuščiai autobusai vienur ir nesaikingai perpildyti – kitur. Ir žinoma, problemų paieškos išorėje – kalti dėl visko zuikiai, kuriuos reikia gaudyti ir visokie mikroautobusai bei kiti privatininkai, kuriuos reikia uždrausti. Žinote, kaip kalba apie konkurenciją tokie veikėjai? Jie sako, kad “tie privatininkai vagia keleivius”.

Išties tai čia nėra, apie ką kalbėti. Todėl pakalbėkim apie streiką, kuriuo vis grasinasi kažkokios profsąjungos.

Apie tai, kaip žmonės gauna labdarą ir streikuoja, nes jiems per maža

Kaip jau suprantam, visa ta UAB “Vilniaus viešasis transportas” egzistuoja tiktai dėl to, kad ją išlaiko savivaldybė. Ir išlaiko iš tiesiog labdaringų paskatų. Kam ta labdara skirta – čia aišku, irgi klausimas – kai kas sako, kad kai kuriems geriems žmonėms. Bet taip ar anaip žiūrėsim, tai yra labdaringa įstaiga, nes pelno neneša, nuostolius neša, o realios egzistavimo prasmės neturi. Ir vairuotojus išlaiko. Taigi, sakykim, kad čia tiesiog tokia labdara.

Jei pasižiūrėsim į darbo užmokesčius – tai, kaip sako mano gandai, dirbti autobusų ar trolebusų vairuotojais visi tiesiog veržiasi: atlyginimas – virš 3000 ant popieriaus, t.y., apie 2000 į rankas, plius dar priedai už gerą darbą (kai vairuotojai negauna skundų), dvigubas apmokėjimas už darbą švenčių dienomis ir vakarais, etc., negana to, nuo kiekvieno autobuse parduoto talonėlio vairuotojas, kaip sako, gauna dar 1,25lt, taip geru atveju prisidėdamas virš 1000 litų per mėnesį. Kaip kalbama, daugiausiai uždirbantys vairuotojai gauna virš 4 tūkstančių į rankas per mėnesį. Tai yra pakankamai daug netgi paprastai žiūrint, o jei pažiūrėsim į tai, kaip į atlyginimus labdaros įmonėje – tai yra vambzdec.

Piktas baisus kiškis

Ponai vairuotojai ir kiti tenai iš valdiškų labdaros prieglaudų. Jūs norite streikuoti ir galvojate, kad žmonės jus palaikys? Aš jus nuliūdinsiu. Visi džiaugsis, kad jūs negaunate pinigų. Nes jūs dirbate taip blogai, o išsikalinėjate taip smarkiai, kad laikas jau jus uždaryti.

Taip, šitokius pinigus gauna krūvos darbuotojų niekam nereikalingoje įmonėje. Tokioje, kuri neduoda egzistuoti verslui ir kurios dėka mes iki šiol neturime Vilniuje normalaus viešojo transporto. Taip, jie gauna atlyginimus tiktai todėl, kad tą nesąmoningai tvarkomą įmonė “Vilniaus viešasis transportas” egzistuoja dėl kažkokių labdaringų tikslų. Nes kitaip jie išvis būtų nereikalingi, nes ta įmonė tiesiog neegzistuotų – vietoje jos puikiai tvarkytųsi normalus verslas.

Tai dabar man kažkas paaiškinkit: žmonės gauna labdaringą darbą. Ir tie žmonės dabar nori streikuoti, nes jiems pernelyg mažai yra tų labdaringų pinigų. Jie dar daugiau nori. Paaiškinkite man kažkas, KPŠ čia vyksta? Paaiškinkit man kas nors, kodėl ponas Artūras Zuokas nafig neuždaro tos beprasmės kontoros? Dabar – kaip tik ideali proga – vos tik prasidės streikas, bus galima labai patogiai pasikviesti verslininkus, kurie visas problemas ir išspręs.

Padarykime gerą sprendimą, ponai. Ir vilniečiams bus geriau, ir verslui bus geriau, ir netgi tie patys vairuotojai iš UAB “Vilniaus viešasis transportas” susiras sau geresnį darbą. Padarykime Vilnių miestu, kuriame patogiau gyventi.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.