Ponai ir ponios, aš jums vieną pasakysiu dalyką apie profsąjungas. Paprastą dalyką: nors kadaise profesinės sąjungos ir buvo skirtos dirbančiųjų apsaugai, jau seniai jos skirtos tiktai pačių profsąjungų veikėjų apsaugai. Profsąjungos – tai vienas iš didžiausių parazitų, kokie tik yra. Ne kokia nors mafija ir ne oligarchai yra didžiausias košmaras Lietuvoje. Didžiausias košmaras yra profsąjungos.
Jokia profsąjunga nėra suinteresuota bedarbystės mažinimu ir gera ekonomine situacija, nes priežastis yra labai paprasta: jei visi gali lengvai gauti darbo, o darbo jėgos poreikis yra toks, kad darbdaviai pešte pešasi, profsąjungų niekam nereikia. Profsąjungų kartais (ir tai tik kartais) kam nors prireikia tada, kai bedarbystės lygis yra kritiškai aukštas, o darbdavys turi neribotas galimybes, ką rinktis. Tik tada kažkokiam darbuotojui galima pasakyti, kad jam reikia gynėjų, nes darbdavys į jo vietą gali priimti kitą. Ir netgi tokia situacija įmanoma tiktai tada, kai tas darbdavys yra idiotas, negebantis efektyviai darbuotojų panaudoti, mokyti, didinti jų nešamos naudos, o darbuotojai – dar didesni idiotai už darbdavį, kuris jų nesugeba panaudoti. Kitais atvejais profsąjungų darbuotojams nereikia.
Pasaulyje profsąjungos yra padariusios tiek daug blogio, kad apie kada nors jų darytus gerus darbus galima drąsiai užmiršti. Bene ryškiausiai profsąjungos kažkada pasireiškė Didžiojoje Britanijoje, kur sužlugdė automobilių pramonę ir davedė šalį iki tragedijos. Dabar tą patį profsąjungos padarė Graikijoje. Žodis "profsąjunga" jau seniai tapo keiksmažodžiu visiems, kas žino, kuo profsąjungos užsiima.
Profsąjungų nereikia ir darbdaviams, nes jei darbuotojų trūkumas didelis, tai reiškia, kad vyksta ekonomikos augimas, todėl darbdavys auginasi savo pajamas ir pelnus, o tada gali nesunkiai pasiūlyti darbuotojams ir geresnes sąlygas, kad jie neperbėgtų kitur. Profsąjungos tokiu atveju tiktai trukdo, nes trukdo gerai panaudoti darbuotojus ir padidinti jų atlyginimus. Darbdaviui profsąjungų reikia tiktai tada, kai šalį krečia bedarbystė ir krizė. Tik tada darbdaviui reikia, kad kažkas darbuotojams dėl ko nors papudrintų smegenis. Ir netgi tokia situacija įmanoma tik tada, kai darbdavys yra idiotas, nesugebantis panaudoti darbuotojų, o patys darbuotojai – dar didesni idiotai už tą patį darbdavį.
Profsąjungų reikia tik idiotams darbuotojams ir tokiems pat idiotams darbdaviams. Ir būtent tiktai tada, kai ir vieni, ir kiti yra idiotai. Jei darbdavys protingas – jis duoda darbuotojams daugiau, nei šie galėtų gauti profsąjungos dėka. Jei darbuotojai protingi – jie neina pas idiotą darbdavį, o susiranda geresnį darbą. Taip, profsąjungos yra parazitinės struktūros, kurios gyvena iš idiotų, kurie nepamato bendro tikslo, o pjaunasi tarpusavyje. Visada, kur tik du pešasi, laimi trečias. Kai pešasi darbuotojai ir darbdavys – laimi profsąjungos. O darbuotojas ir darbdavys patiria nuostolius.
Profsąjungoms darbdavio interesai nerūpi. Jokiam parazitui nesvarbu, kad tas, iš ko jis gyvena, dėl parazito veiklos nudus. Tai būdingas visų parazitų bruožas. Tačiau profsąjungoms nerūpi ir darbuotojų interesai, nes jei tik darbuotojas bus išmestas iš darbo, jis jau bus neįdomus. Profsąjungoms rūpi tik vienas dalykas – kuo labiau gilinti konfliktą tarp darbdavio ir darbuotojų. Kuo tas konfliktas yra didesnis, kuo blogiau abiem pusėms, tuo geriau profsąjungos veikėjams. Tai pati profsąjungų esmė – daryti blogį, iš kurio jos galėtų gyventi.
Profsąjungų interesas – kuo didesnė bedarbystė. Jei darbuotojai išmetami iš įmonės, kur yra profsąjunga, pastaroji džiaugiasi. Kuo labiau įmonė išmetinėja darbuotojus, tuo profsąjungos vadai yra laimingesni, nes kiti įmonės darbuotojai tampa labiau nuo profsąjungos priklausomais. Ir profsąjunga padarys viską, ką tik gali, kad nauji darbuotojai į įmonę būtų nepriimami. Nes jei jie bus priimami, profsąjunga praras įtaką.
Žinoma, į akis darbuotojams profsąjungos pasakoja vieną ir tą patį – esą kažkokie darbuotojai buvo išmesti nepaisant profsąjungos. Esą nebuvo priimti nauji darbuotojai tam, kad nuo konkurencijos būtų apsaugoti profsąjungos nariai. Ir t.t., ir t.t.. Tie darbuotojai, kurie yra idiotai, panašiomis šnekomis patiki. Nes jie galvoja, kad profsąjungos mielaširdingai gina jų interesus.
Ar kam nors kelia nuostabą, kad lietuviškas minimalus atlyginimas profsąjungų dėka sugebėjo viršyti pusę darbo užmokesčio medianos? Ar kelia nuostabą, kad tie patys profsąjunginiai rimtais veidais nori pakelti minimalų atlyginimą iki dydžio, didesnio, nei mediana? Čia toks pat absurdas, kaip minimalus darbo užmokestis, didesnis už vidurkį. Ir kiek Lietuva bebando kapstytis iš krizės, profsąjungos tam kiša koją, nes joms tai labai apsimoka. Kuo daugiau bedarbių, tuo profsąjungoms geriau. Kuo didesnis konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojo, tuo joms irgi geriau.
Kai darbdavys negali mokėti darbuotojui, kuris aria, pusantro karto didesnio atlyginimo, nes turi mokėti neadekvačiai didelį atlyginimą lodariui, kuris beveik nieko neveikia – tai ideali situacija profsąjungai. Profsąjungos dėka geras darbuotojas gauna 1000 litų, o blogas – 800 litų, nes darbdavys negali tam blogam darbuotojui mokėti 400 litų, o geram – 1400 litų. Nes profsąjungų dėka yra nustatytas minimalus darbo užmokestis, kuris artimas medianai, t.y., dažniausiam atlyginimo dydžiui. Taip, tai reiškia, kad netgi nuo vidutiniškai dirbančių atlyginimų nupjaunami pinigai, kurie skiriami lodariams.
Būtent dėl tokių nenormalių iškreiptumų prekės lietuviškuose supermarketuose būna brangesnės, nei kokioje nors Vokietijoje ar Prancūzijoje. Nes klaikiai išpūsti minimalūs atlyginimai iškreipia rinką neįtikėtinai. Būtent dėl tokių nenormalių iškreiptumų kaimo vietovėse žmonės negali legaliai įsidarbinti, nes darbdaviai ten tegali pasiūlyti vos kokius 300-400 litų, o tokie maži atlyginimai jau yra nelegalūs. Būtent profsąjungų dėka daugybė žmonių gauna vokelius. Būtent profsąjungų dėka Lietuvą krečia emigracinė krizė. Būtent profsąjungų dėka yra tiek nelegalaus verslo. Būtent profsąjungų dėka legalus verslas moka tiek daug mokesčių, kad padengtų nelegalus.
Profsąjungoms yra tuo geriau, kuo blogiau visiems – ir dirbantiesiems, ir darbdaviams. Jos suinteresuotos krize ir bedarbyste. Tada jos gali pilstyti demagogijas darbuotojams ir imti kyšius iš darbdavių. Profsąjungos yra sisteminis blogio šaltinis. Padėkokite joms už tai, kad jūsų atlyginimai tokie maži, prekės – tokios brangios, emigracija – tokia didelė, o ekonomika vos teįstengia atsigauti.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Aha, o profsąjungos Skandinavų šalyse? Jei ne jos, sunku būtų prognozuoti kur būtų nuėjęs Skandinavų kapitalizmas. Viena aišku -- dabartinis profsąjungų modelis paseno arba kitaip sakant, pralaimėjo. Dabar Didžiojoje Britanijoje dauguma žmonių kurie priklauso yra profsąjungose dirba viešąjame sektoriuje. O privačiame sektoriuje, kuris patyrė perėjimą iš gamybos į paslaugas profsąjungos nebėra reikalingos, nes nebėra to išnaudotojo, kuris liepia lenkti nugarą anglies kasyklose.
Kalbant apie tai, kad profsąjungom geriau yra kai visiems dirbantiems blogiau -- tai galima paaiškinti ir iš marksistinės pusės. Krizės akivaizdoje proletaras arba revoliucinė klasė suaktyvėja ir tampa sąmoningesnė. Net pats Mao Dzedunas yra pasakęs „Kuo sunkiau – tuo geriau“.
Švedijoje legendinė Astrida Lindgren buvo vienu metu apmokestinta taip, kad mokesčių turėjo sumokėti daugiau, nei gavo pajamų, todėl ji ėjo į gatvę su plakatu ir rinko išmaldą iš praeivių, kad galėtų sumokėti mokesčiams skolas.
O apie esą sąmoningesnę ir suaktyvėjusią revoliucinę klasę -- tai tas didesnis jų sąmoningumas labai tipinis: kelti riaušes, streikuoti ir dar labiau bloginti padėtį.
Niekas neliepia paklusti kiekvienam profsąjungos pirstelėjimui. Nesvarbu, kad dauguma kariųjų partijų yra remiamos tų pačių profsąjungų, bet net tos partijos ne visada paklauso jų. Todėl dėl apmokęstinimo nežinau, ar čia jau profsąjungų kaltė.
Riaušės nėra gerai, bet ir šioje vietoje galima atrasti pateisinimų, antai riaušės dėl M.Thatcher „poll“ mokesčio ir šiaip politikos krypties. Kai dialogas nevyksta arba net specialiai bandoma išardyti profsąjungas -- vargu ar galima sukontroliuti situaciją gražiomis priemonėmis.
Ponuli, o tai tikrai niekas neverčia paklusti profsąjungos pirstelėjimui? 🙂 Tikrai tikrai? 😀
Tikrai taip. Profsąjungų neklauso panašiai kaip ir kokio Laisvosios rinkos istituto. Pastarasis irgi pudrina smegenis, bet šiokias tokias rekomendacijas priima ir įtakoja politiką. Lygiai tas pats ir su profsąjungom, kurios tik rekomenduoja, o ne kovoja/derasi už vieną ar kitą.
Tiesa, LLRI turi net daugiau svorio, bet čia dėl pinigų, užtat profsąjungos bent nuoširdžiai nori ar tai daugiau teisių ar didesnio atlygio. (kartais ir nepagalvodamos)
su profsąjungom viskas aišku. bet klausimas, ar tikrai jos turi tokia didelę įtaką būtent Lietuvoje kaip bandai pavaizduoti?
ar visi tie minimumai eina iš profsąjungų ar buvusių nomenklatūrščikų ir jų priimtų įstatymų? čia gal vienas ir tas pats pas mus, bet kad ir kiek esu dirbęs skirtingose vietose nuo 16 metų niekur nemačiau jokios profsąjungos 🙂
O vat čia tamsta uždavėte labai įdomų klausimą. Su jų įtaka -- kaip pro kur pažiūrėsi. Yra kažkiek pajėgių profsąjungų, bet dar daugiau -- tai visokie keisti įdomumai.
O normalių profsąjungų išties beveik nėra. Kita vertus, visi MMA didinimai buvo prastumiami profsąjungų. O kai kurie įtaką turintys vertelgos su tuo sutikdavo, nes manė, kad taip išnaikins smulkius ir erzinančius konkurentus. Kaip dabar aiškėja, tai pjovė šaką, ant kurios patys sėdėjo -- tiems patiems paskui kažkodėl prireikė įvežtinės darbo jėgos iš užsienio. Prisirūpino, kaip sakant.
tai gal tie kai kurie įtaka turintys vertelgos turėjo pakankamai košės galvoje, kad išnaudotų profsąjungas, o jose sėdintys veikėjai irgi puikiai suprato kad čia irgi just biznis.
aš žinoma jaunesnis už tave, ir tą su ūsais ir šūdo spalvos batais kaip Algis Greitai sako pirmą kartą pamačiau tik per šitą krizę.
Tai vat ir klausimas ar Kubilius kviečia jį tik dėl vaizdo į trišalę tarybą ar jis ten iš tikro kažkokį balsą turi 🙂
ir jeigu jis ten turi balsą, tai kam po galais jis atstovauja? 🙂 ne tik aš, bet ir mano aplinkos žmonės, kai kurie dirbantys ir valstybės tarnyboje, nėra susidūrę su jokiomis profsąjungomis.
Taip, susisieja kai kurios grupės su savo interesais. Ir ta trišalė taryba yra būtent tasai organas, per kurį kažkaip vis bandoma tą MMA didinti.
Nesu girdėjęs, kad kas Lietuvoje priklausytų profsąjungai. Tai yra fikcija, ir jų įtaka krizei, kainoms ir emigracijai yra pervertinta. Nukirpus profsąjungas su Okamo skustuvu lieka akivaizdus krizės kaltininkas -- Kubilius ir jo šutvė.
Profsąjungų yra, ir tų žmonių profsąjungose yra. Ir švietimo profsąjungos, ir profsąjungos kai kuriose verslo įmonėse. Ir mitingus kartais tos profsąjungos organizuoja. Tik streikų, visa laimė, rimtų nesugeba padaryti.
O neigiama įtaka pasireiškia daugiausiai per tą MMA.
O vat štai apie krizės kaltininkus -- man rodos, kad tamsta ne ten pataikėte. Mano bloge nėra tolerancijos asilams, kuriems pasaulinė krizė yra Kubiliaus nuopelnas.
Pasaulinė krizė- irgi tamstos fikcija. Vienos ekonomikos skęsta, kitos kyla.
Krizė yra tik kubiliaus tipo sociopatų sabotuojamose šalyse.
Singapūre jokios krizės nėra, kaip ir nėra kubiliško lygio mokesčių:
http://www.google.com/publicdata/explore?ds=d5bncppjof8f9_&met_y=ny_gdp_mktp_cd&idim=country:SGP&dl=en&hl=en&q=singapore+gdp
Įsivaizduokite, ir Zimbabvėje, Ugandoje, ir Vietname, ir Bangladeše, ir Kinijoje krizės nėra, nes ten nėra kubiliaus tipo sociopatų ir kubiliško lygio mokesčių.
Apibendrinta situacija panaši ir yra: Europos ir Amerikos ekonomikos grimzta, o Azijos ir Afrikos kyla (su kai kuriomis išimtimis).kas Rokškiui yra pasaulinė krizė, tas daugeliui šalių yra beprecedentinio augimo fazė.
Ponas Plevėsavičiau, tai keliaukit į Zimbabvę, galėsite pasidžiaugti jų neregėtu ekonominiu augimu.
Ka cia Rokiski tauski niekus kaip koks Uzkalnis? Zimbabves ekonomika nepaaugo nuo 1981 metu, koks jau cia neregetas augimas 0%/trisdesimt+ metu.
Užtat nuo tos tamstos neigiamos krizės Zimbabvė paaugo dvigubai. Bet jei staiga tamstai netinkamu atskaitos tašku pasidarė tamstos neigiama krizė -- tai į Ugandą keliaukit, jinai nuo tamstos minimų 1981 paaugo gal kokius 15 kartų jau. Gal net smarkiau, nei tamstos mylimas Singapūras.
O šiaip -- nesvarbu, kur keliaukit, bet pas mane čia fufelių nerašinėkit, nes nukeliausit į ten, kur nenorit. Kito įspėjimo nebus.
Gyvenu nei kubilistabe nei ugandoje, bet pinigus verčiau investuočiau į Vietnamą, Kombodžą, Mongoliją, Nikaragvą ar Kolumbiją, negu į lietuvišką socialdemokratiją.
Kuo tie mokesčiai visiems užkliūna? Koks tas jau „lygis“ čia, kad vis neįtinka?
Nes aš nematau kažkokių didelių problemų su tais mokesčiais, jeigu verslas sukasi normaliai.
Mariau, Lietuvoje mokesčiai yra 2+ karto didesni negu sėkmingose ekonomikose, todėl lietuviška ekonomika ir nėra konkurencinga. Kol Feisbuko milijardieriai kraustosi į Singapūrą, lietuviai masiškai bėga iš savos aukštų mokesčių jurisdikcijos. Ir nereikia paprastoje istorijoje ieškoti profsąjungų ar ufonautų sąmokslo.
Pritariu tau Plevėsavičiau, kol mes čia tauškiam, Singapūro darbininkai kuria naują ekonominį stebūklą.
http://2.bp.blogspot.com/__k8fFDwkLUU/TVRVKYDS4WI/AAAAAAAADwo/sdwZARwi5XI/s1600/singa-foreign-workers.jpg
Du kartus didesni, nei kokiose sėkmingose ekonomikose? Negu Zimbabvėje?
Kubiliaus mokesciai dvigubai didesni negu Singapure ir Honkonge. Todel tos salys ekonomiskai auga, o kubiliskos socialdemokratijos grizta.
Kubiliaus mokesciai dvigubai didesni negu Singapure ir Honkonge. Todel tos salys ekonomiskai auga, o kubiliskos socialdemokratijos grimzta.
Dėl minimalių algų: demokratiniai režimai balsus perka svetimais pinigais ir su profsąjungomis ir be jų.
Kazkaip straipsniukas su mazai argumentacijos, vien teiginiai. Realiai neiskapstyta giliau, kodel profsajungos blogai..
> ..
Jei tamsta nuodugniau paskaitytumėt straipsnį ir skaitydami pamąstytumėt apie tai, ką skaitote, argumentacijos nepritrūktų. Bene rimčiausias argumentas yra akivaizdus profsąjungos lyderių kompleksijos prieaugis, tiesiogiai koreliuojantis su jų priklausomybės nuo jų maitintojų ( tik nepagalvokit, kad tai profsąjungos nariai) didėjimu.
Lietuvoje profsąfungos gina stambųjį kapitalą ir tikrai ne darbuotojus, nes ant jų yra padėję.
Kelti MMA? Kam bus lengviau mokėti tą MMA? Smulkiems verslininkams, kurie neišsukę monopolio, tai trenks kaip reikiant. O tuo tarpu stambūs darbdaviai, esantys monopolistai, ar netoli to, permes ant „laisvos rinkos“. Įdomu, kodėl nesiūlo keisti mokesčių politikos, kad darbuotojas būtų kaip galima mažiau apmokestinamas?
Aš manau, kad reiktų mažinti Sodros mokesčius ir kelti su susijusius su kapitalu, pelnu ir kitus analogiškus mokesčius, kurie skatintų įmonių vadovus optimaliau naudoti resursus, kelti našumą, stabdytų nuo apaugimo nereikalingu kapitalu.
pritariu 🙂
Čia pati esmė yra labai paprasta: tiesiog panaikinus MMA, suminimizavus bedarbio pašalpas ir smarkiai sumažinus pigios darbo jėgos apmokestinimą, labai lengvai gali išsispręsti bedarbystė.
Bet jau kam kam, o profsąjungoms bedarbystė yra būtina sąlyga. Jei bedarbystė išnyksta ir negana to, mažiausiai uždirbančios grupės lengviau gauna pajamų, o kainos joms sumažėja, profsąjungos visiškai praranda pagrindą po kojomis. Tai būtų katastrofa šioms organizacijoms.
there 🙂
http://www.youtube.com/watch?v=o8MVFoiw-dw
Įdomus pavyzdys būtų valstybinio sektoriaus profsajungos. Tokiame sektoriuje darbai beveik iki gyvenimo galo, su suformuota hierarchija ir kas svarbiausia kainuoja kiekvienam gyventojui. Šios profsąjungos su tradicinėmis turi vieną bendrumą: skatina lodorius.
O čia dar prisiminkim, kad nėra leidžiama darbuotojams streikuoti, jei profsąjungos nėra. Bet jei profsąjunga yra, ji gali užblokuoti belenką. Vat čia ir gauname, pvz., mokytojus, kurie gali būti lodariais, nieko nedaryti, o paskui skųstis, kad mokinių tėveliai blogi, nes mokiniai neišmoksta rašyt.
Gyvenu Švedijoj, priklausau profsąjungai. Čia profsąjungos bent jau užtikrina visiems atlyginimo pakėlimą bent jau infliacijai padengti.
Pavyzdžiui visi priklausantys manajai profsąjungai (civilekonomer)gauna pajamų draudimą (užtikrina kad gaučiau 80 procentų mano atlyginimo pusmečiui, jei netekčiau darbo).
Profsąjungos tikrina, jog laikomasi darbo įsatymų (pavyzdžiui negalima tueėti daugiau nei 200 valandų viršvalandžių).
bet pritariu, kad profsąjungos labai skirtos savo pačių apsaugai, jog aukšti veikėjai ten džiaugiasi dideliais pinigais. Kartais spaudoje išlenda visokių nešvarių istorijų, bet iš esmės darbuotojų teisės yra užtikrinamos
Profsąjungos būtų gerai tais atvejais, kai jos negriauna verslo. Jos problema tampa tada, kai verslas imamas terorizuoti. O Lietuvoje yra dar blogiau -- jos žaidžia politinius žaidimus, o darbuotojai joms tėra tų žaidimų įrankis. Totalus pravalas.
Pala, pala… Tai, Jūsų manymu verslo terorizuoti negalima, tačiau darbuotojus -- galima? Wow… Na, su tokia „logika“ Lietuvą sugriausite greičiau nei manote…
Beje, profesinės sąjungos Skandinavijoje yra tiesiogiai susijusios su tikrai įtakingomis politinėmis jėgomis. Va, Danijoje rinkimus laimėjo kairieji vedami lyderės, kuri kažkada buvo profesinių sajungų asociacijos konsultanė… Ir dėl to bedarbystė nepradėjo nekontroliuojamai augti, neprasidėjo didžiuliai bankrotai, neatsiranda beprotiškų įstatymų, mažinami mokesčiai… Ir, toje pačioje Danijoje, nėra įstatymais nustatyto MMA…
Lietuvos (!) profesinių sąjungų ir darbdavių problemos yra visai kitur -- kai užsispyrę ožiai nenori ir nemoka susitarti, nenori ir nemoka išgirsti, suprasti argumentų (beje, dėl lietuviško išssilavinimo spragų ir iš kažkur atsiradusio beprąsmio radikalizmo), vadovaujasi emocijomis ir autoritetų nuomone (kuri yra, švelniai tariant, nekompetetinga), tai ir turime LIETUVOJE situaciją, kokią turime.
Labai panašus santykis yra tarp šio blogo autoriaus ir komentatorių, kurie nesutinka su jo NUOMONE… Ir kaip gi mums susitarti dėl sąvokų? Ogi niekaip, nes… jau minėjau priežasti kitame komentare…
P.S. esu Danijos 3F narys… Jei Jūsų teorija būtų buvusi teisinga, tai būčiau be darbo… Bet dėka profesinės sąjungos, bankrutavus darbdaviui, darbo neprarado (ir ne tik) net patys didžiausi įmonės tinginiai. O tai, manau, yra nenormalu, bet gerai, kad jų yra tik keli iš kelių dešimčių. Bet tai atskira tema, nes naujas darbdavys vis vien turi pakankamai galių atsikratyti tikrai blogų darbuotojų nepaisant to, kad jie yra profesinės sąjungos nariai…
Jei atmesim tamstos projektyvinius fufelius, tai ką gi mes turim: ogi tamstos pavyzdžiu statomoje Danijoje, kur profsąjungos yra geros, nėra MMA nustatyto. Dėl to profsąjungos neįstengia sistemiškai suknisti bendros ekonominės situacijos visos valstybės mastais.
Kita vertus, kaip suprantu iš tamstos pavyzdžio, profsąjunga davedė vieną tamstos darbdavį, o naujas darbdavys esą turi pakankamai galių atsikratyti lodarių, bet kažkodėl negali jų atsikratyti. Matyt kažkodėl negali atsikratyti, nes jie profsąjungos nariai.
Kita vertus, su tamsta sutinku dėl to, kad Lietuvoje profsąjungos yra dar blogesnės, nes jei Vakarų šalyse jos dar išlaiko kažkiek tos kovos už dirbančiuosius krypties, tai pas mus jos tęsia sovietmečio tradicijas.
O bendrai, tamsta susiimkit. Čia aš matau, kad pasukote link argumentų, bet visgi susiimkit, nes tamsta esat ant ribos.
Galite blokuoti -- man negaila. Ne daug ką prarasiu… Bet kokiu atveju karinga pozicija ir agresyvi reakcija parodo tik paprastą silpnumą (matyt ne tik argumentų), perdėtą egoizmą, galbūt netgi nepilnavertiškumo kompleksus…
Teisesnis yra ne tas, kuris stipresnis ar agresyvesnis, o klaidų pripažinimas nėra silpnybės išraiška -- matyt dėl šių teiginių nesuvokimo ir turime bendravimo problemų (nesugebėjimas susitarti dėl sąvokų) ne tik šiame bloge, bet ir Lietuvoje. Šiame ir kituose, panašiuose radikalų bloguose galime pamatyti Lietuvos gyventojų ypatingai didžiulę neapykantą vienas kitam…
Matote, štai ir išblokavau. Nes aš blokuoju idiotus, o manipuliatyvūs ir projektyvūs fufeliai nuo to neapsaugo. Tamsta nukeliavote į ten, kur tamstai vieta.
Profsajungos kažkodėl įsitikinusios, kad dardavių ir darbuotojų santykiuose įmanoma tik Win-Lose situacija. Darbdavys yra žulikas, pasirengęs iki paskutinio lašo išspausti darbuotoją ir kraunasi pelnus jų sąskaita. Tas supriešinimas kažkoks keistas. Juk abi konflikto šalys yra po vienu stogu ir yra abi kartu tam, kad įveiktų konkurentus ir patenkintų klientus.
Jos ne įsitikinusios tokia situacija. Jos neigia, kad įmanoma win-win situacija, nes tokiu atveju profsąjungos tiesiog niekam nereikalingos. Profsąjungoms yra kritiškai svarbu, kad vienintelis įmanomas sprendimas būtų toks, kur viena pusė kuo labiau pralošia. Ir netgi nelabai svarbu, kuri pusė: jei pralošia darbuotojas, jis nori profsąjungos, o jei pralošia darbdavys, jis ima spausti darbuotojus ir tada darbuotojai irgi užsimano profsąjungos.
> „Profsąjungoms yra tuo geriau, kuo blogiau visiems – ir dirbantiesiems, ir darbdaviams“
ar galima tai ekstrapoliuoti pagal sąmokslo principą:
> Policijai tuo geriau, kuo blogiau gyventojams -- kuo daugiau nusikaltimų… todėl jie nesuinteresuoti mažinti nusikalstamumo…
> Gydytojams tuo geriau, kuo daugiau sergančiųjų… todėl jie nesuinteresuoti išgydyti…
?
Policija ir gydytojai negali tiesiogiai kelti tokių problemų, kita vertus, policijai ir gydytojams ir taip perteklinis klientų srautas. Skirtingai nei profsąjungoms.
O kas jums, jaunuoli, sakė, kad policijai yra geriau, kai gyventojams gerai? Nėr nusikalstamumo, nėr ir finansavimo. Todėl pasaulyje periodiškai yra išgalvojami tokie briedai kaip zero tolerance akcijos (čia kai už nuorūkos numetimą su tavim elgiasi kaip su karo nusikaltėliu). Arba garsusis war on drugs, į kurį visame pasaulyje yra pumpuojami trilijonai, o narkotikų kaina kaip krito, taip ir krenta ir prieinamumas tik auga.
Tas pats ir su globaliniu terorizmu, kai visas vakarų pasaulis susiintegravo tokias apsaugas aerouostuose, kad be kruvinos analinės penetracijos į lėktuvą neįlipsi. Sako, kad nuo islamistų saugo. Bet realybė yra ta, kad urvuose bezdalūs uostantientiems subingalviams 9/11, balio sala Londonas ir Madridas tai buvo kaip aklai vištai grūdas, o didžioji teroro aktų dalis lieka neįgyvendinta vien dėl pačių džihadistų nekompetencijos (pvz. rinko bombą ir susisprogdino, arba pirko sprogmenis ir įkišo plastilino, arba paskutinę akimirką tiesiog peršiko).
Bet paklausk policininko, ar saugumiečio ir jis galės 2 paras nesustodamas pasakot apie tą siaubūną super aukšto intelekto/ eruditą/ biotechnologą/ branduolinį fiziką/ informatikos guru/ blogio genijų teroristą, kuris veržte veržiasi visur inflitruotis ir visaip visur viską su visais sunaikinti.
Juk pasaulyje yra tiek įvairiausių interesų grupių, bet nei viena per visą rašytinę istoriję nepsakė: „nu vsio chebryte, darbą padarėm, galima skirstytis“.
Netiki? Pagooglink kiek Švedijoj, šalyje, kur atskirais atvejais, moterys kartais turi net daugiau teisiu nei vyrai, yra feministinių organizacijų.
Kemseptintas, gerai pasakėte, dėl ko ir pats neseniai buvau susimąstęs -- ką gi veikia visokios gėjų organizacijos kokioj nors Olandijoj, kur jie lyg ir pasiekė viską, ką tik galėjo. Tas pats galioja visokiems ekologams, žmogaus teisių gynėjams ir toms pačioms feministėms. Ir profsąjungoms taip pat. Gegužės pirmoji berods pradėta minėti po to, kai 19 amžiuje darbininkų demonstracija buvo išvaikyta šūviais ir su keliais žuvusiaisiais, kas puikiai atspindi tų laikų gyvenimo sąlygas. O su šiuolaikinėm socialinėm garantijom, 8 valandų darbo diena ir visokiais kodeksais, 19 amžiaus proletarui dabartis atrodytų kaip rojus. Bet kuri gi oranizacija pasakys -- nu va, savo pasiekėm, viskas, veiklą baigiam.
O dėl gydytojų -- pavieniai gydytojai bus suinteresuoti paciento sveikata, bet kokie nors Pfizer -- kodėl turėtų būt? Juk jei gydo kokį ligonį paskutinus 30 jo gyvenimo metų vaistais nuo aukšto kraujospūdžio, pinigėliai gamintojams logiškai tik kapt.. kapt.. kapt… Negi imsi ir atsisakysi dvidešimties milijonų tokių klientų? Čia jau kita tema, žinoma. Straipsnis apie profsąjungas
Miisteri Rabinovičiau… Nors ir esu mėgėjas tamstos rašinių, šįkart nzn nzn.. Dėl pačių profsąjungų parazitavimo -- jei ten postus turi parazitai, tai nereiškia, jog pats darinys yra blogas, gal tik reikia jį kiek patvarkyti. O dėl minimalaus -- sakyčiau, reiktų atsižvelgti ir į realią skurdo ribą. O dėl to, kad minimumas nėra toli nuo vidutinio, tai reikia pažymėt, kad mūsų valstybėje, didelis lėšų nutekėjimas iš įmonių vyksta ne per darbo užmokestį, o per pačius įvairiausius kanalus, kad tik išvengt mokesčių (deja, patikimų empirinių duomenų čia negausiai). TOdėL, nors minimumas nėra toli nuo vidutinio atlyginimo, jis, vis dėlto, yra tikrai labai toli nuo faktinių vidutinių pajamų 🙂 Ir manau, toliau nei kai kuriose kitose valstybėse.
!
Oj priklauso viskas nuo salies, imoniu ir dar n dalyku…
As prisiziuriu cirku, kai atleidziama n zmoniu vien del to, kad metu gale reik „parodyti taupyma“.Nors tu zmoniu reikia. Po to kitu metu pradzioj vel skelbiami konkursai i tas pacias darbo vietas.Dali priimama tu paciu kuriuos pries tai atleido, dali balvonu, kuriuos po to reik apmokinet ir t.t. Zodziu apatiniai sraigteliai kencia, nes kazkuriam dedei virsuj norint gaut bonusu, reikia atleist „truputeli“ zmoniu.Kai profsajungos issimusa pakankamai skaudzias iseitines, tokie bajeriai baigiasi.Nes skauda.
Dar labai gerai profsajungos yra kai vadovauja psichopatai, kurie matote „darba duoda“. Ir issipisineja.Pvz gerimai pirtelese privalomi, nes kitaip „nepritampi prie kolektyvo“. Ne samdinys jam ir jo verslui pinigus uzdirbineja,o jis „darba duoda“.
As neziuriu i viska juoda-balta nes belvonu yra visokiu ir visur.
Toks neblogas Lietuvos pavyzdys -- Teltonika. Vienas iš vadovų akcininkų yra Tomkaus lygio šizofrenkias, kuris kelia pastovius cirkus. Per jį visi darbuotojai yra stebimi per visus galus, pasiklausinėjami, prikurta durnų instrukcijų, kaip kad jei leadas atsissako, reikia paskambinti dar 5 kartus.
Rotacija ten didesnė nei McD.
Galima pastebėti darbo skelbimus ir pasimatys, kad maždaug kas ketvirtį yra pateikiami skelbimai 8-12 vietų užimti.
Užtat per pastaruosius ~5 metus įsikūrė gal 50 sėkmingai veikiančių bendrovių, kurios kartu paėmus darbina gal 2X žmonių, nei pro Teltonikos mėsmalę praėjo.
O Teltonika dabar merdi, nes pastoviai kraujuoja specialistais, kurie išsineša žinias ir leadus. Panašu, kad bus daromas feniksas (beje 3 ar 4 įmonės gyvenime). Ir tai dar po klaustuku, nes akcininkams jau nusibodo bašliuot be jokios grąžos.
Rinka yra negailestinga sterva, bet teisinga ir jokios nuskriaustuosius ginančios organizacijos nepadarys geriau, nei laisva rinka.
Ponas 47, apie tą įmonę kartą skaičiau Supermama forume. Tai jos ten rašė dar daugiau visokių dalykų.
Įmonių, kurios pasuka panašiu keliu, būna daug. Ir visos jos baigia prastai. Tų pavyzdžių būtų begalės, jei ne tai, kad dauguma tų pavyzdžių jau seniai subankrutavo ir buvo užmiršti.
Tokios įmonės negeba stabiliai laikytis, nes nemato, kur didžiausias kapitalas. O didžiausias kapitalas -- darbuotojų smegenyse.
Ponas Bst, idiotai ilgai neišgyvena ir gerų rezultatų nepasiekia. Tos įmonės, kurios daro panašius fokusus, kaip tamsta pasakojate, niekada netampa lyderėmis. O banditiniai laikai, kai daug pinigų uždirbdavo ne verslūs, o banditiški tipažai, jau praėjo. Taigi.
Čia tamsta kaip kokie kalbainiai apie savo inspekcijas -- „kartais pasitaiko klaidų ir kartais žmonės daro klaidas, bet sistema yra gera ir nevalia jos neigti“.
O reali skurdo riba tokia aukšta ir yra dėl tokio neadekvataus minimalaus atlyginimo. Tai tiesioginė užkelto minimumo pasekmė, nes tai sukelia kainas visur, ypač tuose segmentuose, kurie paremti pigiausia darbo jėga ir teikia paslaugas ir prekes būtent neturtingiausiems.
O dėl mokesčių -- tamsta, kiek matau, nelabai skaitėt viską, ką parašiau. Mokesčių slėpimas tampa kritiškai būtinu būtent tada, kai tenka mokėti užmokestį, mažesnį už minimalų -- čia kitaip darosi išvis neįmanoma. Štai tada ir prasideda vokeliai kombinacijoje su nelegaliu darbu, o pajamos čia visur yra gerokai mažesnės, nei MMA.
Ir nepasakokit man mitų apie smarkiai didesnes už vidutinį atlyginimą vidutines pajamas dėl mokesčių slėpimo.
Gerb. Rokiški, kalbu apie realiai didesnes pajamas toli gražu ne vien dėl darbo užmokesčio vokeliuose. Turiu omenyje būdus įmonių savininkams/akcininkams nusiimti nuo įmonės sąskaitos lėšas išvengiant mokesčių ar tolygaus perskirstymo visiems akcininkams. Taip pat, nepamirškime ir mokesčius mokančių autorių, „patentininkų“, kontrabandininkų, visokio plauko perpardavinėtojų ir t.t. Taigi, sakydamas „realios pajamos“ ir turiu omenyje pajamas, kurios yra gaunamos, o ne tik sodroje užfiksuotą darbo užmokestį ir tą vokelinį užmokestį. Teip.
P.s. nereik čia paralelių su visokiais kalbainiais, kur jų nėra, ne dergtis aš čia atėjau
Ponuli, tai tas apie įmonių savininkus ir akcininkus -- tai ne darbo užmokesčio reikalas.
Dėl patentininkų ar autorių -- jų pernelyg mažai, kad jie kažką lemtų, jie tiesiog užsiima specifinėmis nišomis, kuriomis daugiau niekas neužsiimtų. Giliai dzin.
O dėl kontrabandininkų -- tėra gal pora rajonų per Lietuvą, kur fiksuojami mokestinių surinkimų neatitikimai pagal segmentus, pvz., GPM ir PVM surinkimo neatitiktys. Tai irgi labai nedidelė dalis.
Atlyginimai didesni yra Vilniuje ir poroje kitų didelių miestų, bet tai didesne dalimi legalūs ir skaidrūs atlyginimai. Jei tamstos įspūdis apie gyventojų pajamas yra pagal šių miestų pajamas -- tai čia yra ne dėl kokių slėpimų. Vilniuje mediana manau kad bus keliasdešimt procentų aukščiau už Lietuvos medianą.
O štai kaimuose ir mažuose miesteliuose MMA yra didžiulis kiekis pinigų -- savo darbuotojams tai retas kuris verslininkas gali tiek mokėti, ypač jei darbuotojai yra nekuriantys didelės pridėtinės vertės.
Ar tik nebus tamstos statistika iš palubinsko serijos?
Iš kur mano duomenys -- tai yra mano reikalas. O štai tamsta, galvodamas, kad čia sužais mokykliniai argumentai apie tai, kad „netiesa, įrodyk“ -- darote klaidą.
Maloniai siūlau tamstai čiuožti lytiškai abstrahuota kryptimi, kur galėsite kam nors skųstis, kad aš tamstą pasiunčiau nes kokių nors argumentų neturėjau ar dar dėl ko nors.
Nu ir douche’as tamsta esate
Jau nukeliavote.
Yes, būtų tikslingą nacius į Reichstagą sugrąžinti. Jo, buvo ten ūsuotu oportunistų, durnių, narkomanų ir trenktų okultistų, bet užtat kaip kelius sutvarkė!
Rinka yra labai logiška terpė. Su atvirom sienom, jei darbdaviai mokės mažiau, darbo jėga pasiplaus. Kai nebus kam dirbti, darbdaviai pardavinės jachtas ir mokės daugiau. Išnaudotojo kapitalisto era baigėsi, su atsidariusiom sienom, pigiom kelionėm ir natūralia jaunimo daugiakalbyste.
Kad galutinai įsitikinti profsąjungų nauda, patarčiau paknisti informacijos apie profsąjungų aktyvumą dabar jau nunykusiuose pramoniniuose centruose (pvz. Detroitas, centrinė UK). Turbūt nenustebinsiu, kad tuose regionuose vienintelės veikiančios organizacijos paliko tik tos pačios profsąjungos.
Manot darbdaviui patinka turėt reikalą su indusais ir kiniečiais, kad gamybą ten iškelia? Kas su jais dirbo, tas žino, kad yra pastovios problemos su kokybe ir amžinais vėlavimais. O dar nepamirškim vietinės biurokratijos specifikos, 2-10% pelno atidavinėti kyšiams.
Vakarų įmones profsąjungos privedė iki to, kad jie geriau cackinsis su pietryčių azijos murziais, kurie dėl nieko nesišakoja, negu turės reikalą su vietiniais oluchais, kurie vis reikalaus ir reikalaus ir reikalaus ir reikalaus… O kada neturėsi ko atiduoti, tai dar į sriubą tau primyš.
Man rodos Gonkūrai ar dar kas jau seniai seniai yra pastebėję, kad bet kokia organizacija, kad ir kokiam kilniam tikslui bebūtų įkurta, praėjus kuriam laikui pradeda dirbti vien tik savo pačios (viršūnėlių) interesų tenkinimui.
Kuo daugiau laiko praeina nuo institucijos įsteigimo, tuo labiau ji išsigimsta.
Taip kad tą patį, ką ir apie profsąjungas, galima pasakyti apie teismus, ministerijas, nevyriausybines organizcijas (praėjus kuriam laikui po to, kai entuziastus jose pakeičia profesionalai) ir t.t.
Čia yra stagnaciniai procesai, jie gan būdingi visoms organizacijoms, įskaitant ir verslą. Tik vat problema čia yra ta, kad pats tiesioginis profsąjungų tikslas ir būtinos jų egzistavimui sąlygos yra nenormalios.
Profsąjungos gali egzistuoti tik nenormalioje situacijoje ir kuo ta situacija nenormalesnė, tuo profsąjungoms darosi geriau.
„kad lietuviškas minimalus atlyginimas profsąjungų dėka sugebėjo viršyti pusę darbo užmokesčio medianos?“ Aš kažkaip neprisimenu iš vis kada tas minimalus atlyginimas mūsų šalyje buvo didinamas? 😀 Jei keliasdešimt litų primetė, tai tie net nepadengė infliacijos… Dėl ko minimalus atlyginimas tik mažėja jau eilę metų iš eilės.
„blogam darbuotojui mokėti 400 litų, o geram – 1400 litų. Nes profsąjungų dėka yra nustatytas minimalus darbo užmokestis…“ Tik pas idiotą darbdavį ir būna tokie paskaičiavimai. 🙂 Kokios algos, tokie idiotai ir dirba/lieka Lietuvoje. Mūsų prezidentas gauna mažiau, nei statybininkas kaimyninėje šalyje! Turbūt jau seniai reikėjo minimalų ir kitus atlyginimus didinti, ne šiaip didinti, o jau KELIS kart jie išaugę turėjo būti. Kitaip mes matome ne minimalių atlyginimų augimą, o vidutinės algos artėjimą prie minimumo, nes tik idiotai neemigruoja, neslepia mokesčių, nevagia, dėl ko idiotų Lietuvoje santykinai sparčiai daugėja… :))
Apie profsąjungas aš ir Lietuvoje negirdėjęs, nei streikų matęs. Galbūt pas mus jų iš vis nebuvo, o tame problema, kad mes tiek atsilikę, jog mums galbūt dar praverstų profsąjungos, kurios tuos minimus ir algas priverstų pakelti kelis kart. Kitose šalyse jos jau padarę savo, dėl ko tapo nereikalingos, bet valdžios įgavo, nebenori pačios pasitraukti, užsidaryti… 🙂
Ponuli, MMA mažėja pagal tamstą? Ir dar tamsta remiatės argumentu, kad „nemačiau, negirdėjau, reiškia nėra“? T.y., argumentu iš nekompetencijos?
Ir paskui dar rašote kažkokius briedus apie tai, kad darbdavys yra idiotas, nes nori paskirstyti uždirbtus pinigus darbuotojams pagal darbą?
Tamsta gal pridūrkas? Valinkit iš mano blogo. Ir negrįžkit.
Man dar ir bobutė patvirtino, kad nematė taip pat. Jūsų įraše neradau konkrečių faktų, kurie paneigtų mūsų nuomonę, taigi ponulis pats neteisus būsit, nes vienas tas profsąjungas Lietuvoje esat matęs/išsigalvojęs.
Darbdavys yra idiotas, nes jam pinigų neužtenka geram darbininkui pridėti iki 1400Lt, nuo kito minimalios algos neatėmus. Nu, nes tik per idiotus pinigų trūkumas atsiranda, o mes minėjom, kad darbininkas yra geras… 🙂
Nu va, nepasiaiškinti, kokio dydžio MMA, kokio dydžio užmokesčio mediana, papasakoti apie bobutes ir paskui dar parašyti kliedesių apie tai, kaip darbdavys pinigus iš oro gauna -- sugebate. O vat paklausyti, kai tamstai sakau valint iš čia -- nesugebate.
Taigi, esate išsiųstas prievartiniu būdu. Pats kaltas.
Seniai tokio briedo neskaiciau.
Pas mus pasirodo prekybcentriuose prekes brangesnes nei Vokietijoje ar Prancuzijoje todel, kad darbdaviai per daug isleidzia atlyginimams moketi.
Nu nu.
Stipru.
O del MMA taigi rase tau Originalas, kad skaitine israiska jis paaugo vos vos, bet del infliacijos realiai net sumazejo, o ne padidejo.
Neperskaitai iki galo, ar pats pridurku apsimeti?
Paskaiciuok pameciui infliacija isaugo nuo tu laiku kai MMA 430 buvo.
Mėgstu tokius rinktinius ekspertus, kurie kažkur kažką išskaitė karštam komentare, matė kalbant kažkokį marginalą per durnadėžę and behold -- susiformavo kliedesys: steall underwear -> ????? -> PROFIT!
Ką turi bendro infliacija su MMA?
Taip yra problema, kad valstybės spaudina tuščius pinigus, kurių nuolatinis vertės kritimas -- genetiškai užkoduota neišvengiamybė. Bet čia yra visai kita opera.
Ant popieriaus, jei mes kelsime MMA mes mažinsime infliacijos pasėkmes. Bet tik kurį laiką, nes infliacija kyla nuo pinigų pertekliaus, kurį sukels MMA kėlimas.
Čia panašiai kaip prakirusiai padangai padavinėti orą, kad, nenukristų spaudimas. Trumpam tai padės, bet nuo pastovių perkrovų skylė tik plėsis, o oro reikės padavinėti vis daugiau, kol po kiek laiko iš padangos liks skutai.
Ponas 47, beviltiškiems atvejams neteikit dėmesio, nes jie beviltiški.
Aš mačiau aktyvų profsąjungų vaidmenį mokytojų atveju.
Susirinko, pakirkino Kirkilą ir išsimušė mokytojai sau padoresnes algas. Kol jų £$%$£ profsąjungų vadovai poilsines Palangoje parceliavo.
Nesusirinko dėstytojai, tai sėdi ir stalo kampą graužia. Ir gauna gerokai mažiau nei mokytojas.
Turbūt nepastebėjote kaip pats patvirtinote žiurkėno mintis, kad profsąjungos (įtarių šį terminą graužikas vartojo blanketiniu būdu -- turėdamas omenyje tiek registruotas profsąjungas, tiek neorganizuotus rėksnius) gina tik lodorius. Geriausia ką galima pasakytu apie sau kirkinimais išsireikalavusius algų kėlimą mokytojų kompetenciją yra „ribota“.
Valstybinėse mokyklose toliau mokoma žiūrint per apmusijusią sovietūchinę aklo kalimo, kartojimo ir linksėjimo į taktą su mokytoju prizmę.
Tuo tarpu privačios mokyklos nesugeba užpildyti darbo vietų ir kviečiasi tuos pačius universitetų dėstytojus, kurie „graužia kampus“. Todėl ir nutilo greitai dėstytojai, nes turi truputį daugiau smegenų ir išėjo part time dirbt į privačias mokyklas, apmokymo paslaugas teikiančias bendroves, konsultacines įmones ir t.t.
Vien jau teiginys, kad mokytojų kompetencija yra ribota yra kvailas. Visokių kompetencijų yra. Ir teigt, kad anie pasenę sovietiniai kalimo diegėjai yra … neprotinga.
Kai dėl tų, kuriuos gyvenimas priverčia išbarstyt darbo dieną per 2..N darbus, tai resultato kokybė dažniausiai tampa atvirkščiai proporcinga darbų kiekiui. Ir nuo to nėra geriau nei universitetui nei privačiai mokyklai. Tad pradžioje reikia sukurti normalias ir konkurencingas sąlygas, ar natūraliai ar tais pačiais išsireikalavimais.
Deja deja… mano dukrelė dar ne taip seniai mokykloj mokės. Kažkokis siaubas beigis neviltis užpuola mani prisiminus. 20 metų nuo komunizmo kracho, o mokyklų programos tik dar labiau degradavo ir užsikonservavo…
Kas link „išbarstymo“, tai vargu ar tai taikytinas kriterijus dėstytojavimui (IMHO kategoriškai netaikytinas). Geras dėstytojas ne darbo valandas atsėdi, o trekina ir kuruoja beigis planuoja studentų tobulėjimą, kas visai nesusiję su darbo vietų skaičiumi o tik su turimų studentų skaičiumi (darbo krūvis svarbu, o kur ir kada -- jau iki lempos).
Nesuprantu pilnai tamstos siaubo beigi nevilties, nes nesuvedu galų -- kaip liaušiai mokytojai sugeba paruošt mokinius kurie paskui įstoja į universitetus, sėkmingai mokosi, baigia ir gyvenime prasimuša. Ir nereik visko nurašyt tuntais samdomiems korepetitoriams.
Kai dėl programų sutinku -- jos gali ir turi būti geresnės. Ir pats mokymas labiau turėtų būti sukamas į darbą grupėmis, analitinį mąstymą ir bendrą suvokimą.
Dėl dėstytojų negaliu pilnai sutikt -- iš praktikos matau, kiek mažai laiko, noro ir galimybių aniems lieka kuruot ir „trekint“ studentų tobulėjimą, kai atvarius kontaktines valandas dar reikia sukti galvą kaip čia susirinkus duoną kasdieninę.
Tad mano argumentas ir buvo. Mokytojai, suorganizuoti profsąjungos, išsimušė ir turi. Dėstytojai, kurie dar gali veža ir prisiduria iš šalies. Kurie nebegali dubliuot meta ir eina į rinką. Kurie nebegali nei to, tyliai snaudžia dešimečiais kur nors katedrų pakampėse.
Kaip ir niekur nerašiau apie „liaušius mokytojus“. Siaubingos programos -- tas buvo ir yra. Iš principo neteisinga mokymo programų orientacija (ruošia kryžiažodžių sprendėjus, o ne savarankiškus bilekokių problemų sprendėjus, nesuteikia bazinio supratimo apie žinių vientisumą ir t.t. ir pan.).
Šitam fone mokytojų išsimuštos privilegijos greičiau kenksmingos visuomenei, nei naudingos (mes visi tik dar daugiau mokam už mokymo sistemą, kuri nė velnio nemoko).
Jei jau turim privalomą vidurinį, tai jo pasėkoj visuomenėj beveik neturėtų likti žmonių, tikinčių Zeitgeistais ir kitokiom samokslų teorijom, o realybėj kotais atvirkščiai. Na o į aukštasias (rimtas) sustoja tie, kuriems ta mokykla ir taip nelabai gali ką duot, bile tik netrukdytų patiems šviestis.
Mokytojų yra labai įvairių, bet pati sistema išlaikyta greičiau sovietinė, tik negana to, dar papildomai degradavusi.
Čia pakanka pažiūrėti į tą valstybinių egzaminų sistemą, kuri yra sugalvota, kad kiltų labai rimtas klausimas, ar nėra taip, kad švietimo sistema yra tapusi gargarišku biurokratiniu aparatu, kuris realiai trukdo žmonėms gauti išsilavinimą ir kurio esminis egzistavimo tikslas -- ne teikti žinias, o tiesiog išlaikyti save.
Žvelgiant į problemos šaknis, čia matome aiškų dalyką: sovietmečiu švietimo sistema buvo valstybinio teroro aparato dalis, vykdžiusi masinį smegenų plovimą ir dirbančiųjų planinį paskirstymą. Atėjus Nepriklausomybei, šios funkcijos dingo, todėl visas švietimo aparatas ėmė ieškoti, kaip jis galėtų apriboti žmones kitais būdais, kad išlaikytų savo įtaką.
Štai ir turim rezultatą.
Čia visiškai diletantiškai rašau, bet įtariu egzaminai specialiai rengiami tam, kad susidarytų reikiamas skirstinys -- 10% turi gauti 10 balų, dar 10% -- 9 balus, ~20% -- 8 balus ir t.t.
T.y. tas sistema netikrina mokinio sugebėjimų, bet patikrina kiek jis gudresnis/kvailesnis už kitus panašius į jį patį.
Gal ne taip tiksliai, bet buvo tokių kalbų, kad būtent prie kažkokio pasiskirstymo ir bandoma artinti egzaminų rezultatus. Kas yra absurdas.
Bet ten ir daugiau absurdų, pvz., pats valstybinių egzaminų mechanizmas yra visiškas kliedesys, nes paremtas idiotiška prielaida, esą mokykla gali nuspręsti, ko reikia aukštąjai mokyklai, o taip pat kad dar mokykloje moksleivis nuspręs, ko sieks visą gyvenimą.
Lygiai toks pat absurdiškas yra ir egzaminų slaptumas, paremtas idėja, kad per egzaminus reikia gaudyti neatitinkančius, o ne kad reikia padėti mokiniams geriau pasiruošti.
Profsajungos turėtų prasmės tik tuo atveju, jeigu jų esmė būtų tik prižiūrėti ar darbdaviai laikosi darbo įstatymų, saugos reikalavimų ir pan. Konsultuotų dirbančiuosius su darbo įstatymais ir darbuotojų teisėmis susijusiais klausimais ir pan. Šiaip ar taip, eilinis darbuotojas yra kaip ir „silpnesnioji pusė“, tiek finansiškai, tiek teisinio išprusimo srityje. Tad visai logiška, jeigu egzistuotu kažkokia visuomeninė ar netgi valstybinė organizacija, kuri padėtų darbuotojui apsisaugoti nuo elementaraus mulkinimo, nes tokių atvejų „vis dar pasitaiko“.
Tačiau tokia organizacija turėtų atstovauti visiems dirbantiesiems, kurie pageidauja, o ne vien privilegijuotiem „profsajungos nariams“. Ir jie neturi teisės reikalauti nei trupučio daugiau, nei priklauso pagal įstatymus. Nes tokiu atveju yra smaugiamas verslas.
Su MMA, tai sakyčiau tokia labiau psichologinė riba, rodanti valstybės skeptišką požiūri į tokias darbo vietas. Kaip ir tame pavyzdy: nafiga iš vis reikalingas toks blogas darbuotojas, kuriam apsimokėtų mokėti tik 400Lt už pilną etatą? Gal tada geriau verslininkui reikia pasukti galvą, kaip patobulinti procesus, kad darbuotojai būtų panaudojami efektyviau? Bet suprantama yra ir nišinių sričių, kai nereikia dirbti pilną darbo dieną, kai darbuotojui tai tik papildomos pajamos pvz prie pensijos ir pan. tada tas MMA yra nesamonė.
Kiek darbuotojas atneš pinigų, priklauso nuo daugybės dalykų, o esminis ir pirminis dalykas čia yra rinka. Įsivaizduokite, ponas, kaimą, kuriame galima pastatyti kioską, prekiaujantį ledais, saldainiais, cigaretėmis ir kitomis būtinomis prekėmis. Ir įsivaizduokite, kad maksimali apyvarta to kiosko -- tai vos keli tūkstančiai litų per mėnesį, iš kurių gaunasi padaryti kokius 500 litų, iš kurių kokius 400 litų galim skirti atlyginimui, 100 litų kiosko išlaikymui, o pinigus bandyt pasidaryt iš apyvartos augimo, jei daug kioskų įsteigsim daugelyje kaimų. Nes tiesiog daugiau nėra apyvartos ir viskas. Nėra. Elementariai.
Taigi, klausimas, ar turi būti taip, kad visas kaimas išvis yra be jokio kiosko vien todėl, kad pardavėjai reikia mokėti porą kartų didesnį MMA, nei kioskas sugeneruoja pajamų?
Paprastai kuo mažesnis kaimas tuo brangesnė to kaimo parduotuvė. Žinau netgi keletą tokių parduotuvių kur viskas brangiau kokius 2 kartus. Ir visi kas turi galimybę važiuoja į miestą apsiprekinti bent porai savaičių. O štai pensininkams, neturintiems galimybių išvykti, tenka mokėti pilną kainą.
Ir kaime kliūna ne tiek pats minimumas, kiek visas darbo kodeksas ir mokestinė sistema. Kuri tiesiog sukurta pastoviam ir ilgalaikiam darbui. O štai kaime praktiškai visos darbo vietos yra laikinos ir stipriai sezoniškos. Ir didelis popierizmas dėl laikinų darbo vietų, bei sudėtinga mokestinė sistema ir nulemia didelį čia esantį nelegalų darbą. Ir vis dažniau čia besirodanti darbo inspekciją daugumą tiesiog palieka be jokio, kad ir nelegalaus darbo.
Tas kaimo parduotuvių brangumas susijęs su pastoviais kaštais, kurių nesigauna minimizuoti. Ir labai labai didelė tų pastovių kaštų dalis tenka būtent darbuotojų atlyginimams. Kai parduotuvės apyvartos mažos, savininkai didina kainas, kad kompensuotų tuos pastovius kaštus.
Dėl neadekvataus popierizmo ir darbų laikinumo -- tamsta čia teisingai labai pastebit. Čia dabar galim prisiminti anekdotines, tačiau liūdnas istorijas apie tai, kaip kokia nors moteriškė nubaudžiama už tai, kad jos karvę pamelžė kokia nors kaimynė. Arba tuos svarstymus, ar nevertėtų kaip nors apmokestinti ar uždrausti talkas, nes irgi juk darbas.
Manau būtų galima kažkaip išskirt veiklos sritis, regionus ar smulkes įmonės, kuriem MMA netaikomas. Tačiau kai stambi, didelius pelnus generuojanti įmonė daugumai darbuotojų moka minimalias ar artimas MMA algas, tai abi pusės papuola į savotiškus spastus -- darbuotojai neturi jokių galimybių kelti kvalifikacija, o darbdavys nemato reikalo didinti našumą per technologijas, nes pelnas ir taip plaukia. Galiausiai pralošia abi pusės. O po to jau šnekama atseit apie pernelyg mažą darbo našumą.
Tai, ką tamsta sakote apie dideles įmones, būtų tiesa, jei ne tai, kad MMA jau yra kardinaliai iškreipęs darbo rinką. Didelė įmonė, kuri daugumai darbuotojų moka MMA, tai daro ne todėl, kad nori vieism mokėti kuo mažiau, o todėl, kad yra priversta tai daryti, nes didelei daliai darbuotojų moka kelis kartus brangiau, nei turėtų.
Spaudimas lyginti atlyginimus, keliant apatinę jų dalį, priveda prie lygiavos ir iš kitos pusės: darbdavys priverstas tą iškeltą apatinę dalį kompensuoti nupjauta viršutine dalimi.
Progresiniai mokesčiai turbūt irgi turėtų panašų poveikį -- nuo viršaus nupjaut, apačioj pridėt?
O dėl spaudimo, tai pritariu, kad tai yra spaudimas. Blogai, kad nuo to valdžios spaudimo kenčia smulkus verslas. Bet bent jau kažkoks spaudimas turi būti -- kad nebūtų stagnacija. Nes nemažai mūsiškių verslininkų mentalitetas toks -- potencialų algų didinimą jie paprasčiausiai „pravalgo“ -- prabangioms mašinoms ir pan.
Su progresijomis, jei jos tikslingai padarytos (pagal ekonominę, o ne pagal socialinę būtinybę) -- kaip tik atvirkščiai gaunasi, nors tas nėra intuityviai akivaizdu.
Bet esmė labai paprasta: MMA pakelia pigesnės darbo jėgos kainą. O progresija sumažina pigesnės darbo jėgos kainą. Dėl to, beje, progresinis apmokestinimas savo esme yra nesuderinamas su MMA. Ir tai vėlgi nėra intuityviai akivaizdu.
Nafig iš vis reikia verslų galinčių mokėti tik po 400 ltl darbo vietoje? Reiškias arba tas verslas mirštantis arba kažkas labai neteisingai paskaičiuota pradžioje arba reikia eiti užsienio šalių pavyzdžiu. Kai kokioje mažoje parduotuvėje ar manufaktūroje dirba kone visa šeima, 2-3 kartos. Ir visi, gal ir nestebuklingai, bet išsilaiko.
Aš matau, kad tamsta neskaitote, kas parašyta, bet prieštaraujate. Tamsta darote klaidą.
Pirmiausia verta pažymėti tai,kad mokėti 400 Lt Lietuvoje darbdavys gali.Ir visai legaliai, kadangi įdarbinti darbuotoją kokiu 0,5, 0,25 ar 0,8 etato -jokių problemų.
Kalbant iš esmės, tai profesinės sąjungos nėra absoliutus blogis, kaip čia Rokiškis bando pavaizduoti. Jam taip tik pasirodė.
Profesinės sąjungos įdomios dviem pagrindiniais aspektais: kaip antisvertas dardavių absoliučiai valdžiai (t.t. savivaliai) ir kaip komercinė struktūra.
Pirmu atveju atsakykime į paprastą klausimą, kas yra darbuotojas ir kas yra darbdavys? Vienas iš šimtų galimų atsakymų variantų- darbdavys yra valdžia, o darbuotojas pavaldinys.Einame toliau.Visuotinai žinome, kad valdžia tvirkina, o absoliuti valdžia tvirkina absoliučiai.Todėl profesinė sąjunga daugeliu atvejų gan sėkmingai veikia kaip viena iš užkardų,visuomeninių svertų, kad koks nors darbdavys-veikėjas absoliučiai neištvirktų, chą.
Jei kalbėti dar rimčiau (antru aukščiau paminėtu aspektu), nors tai labai paradoksalu, tačiau profsąjunginė veikla, profsąjunginiai veikėjai, taip pat yra patys tikriausi darbdaviai.Jie tiesiogiai duoda darbo savo organizacijos iždininkėms, tinklapių administratoriams, savo padalinių darbovietėse pirmininkams, jų pavaduotojams,aktyvistams ir etc. Beje gan padoriai apmokamo darbo.
Dar daugiau.Pasidomėkite kokiuose įvairių ES struktūrų ir fondų konkursuose kai kurios išmanios profesinės sąjungos dalyvauja, dėl kokių pinigų. Ten pamatysite daugiašimtatūkstantinės, milijonines sumas.
Darbuotojas, samdomas puse etato, neturi teisės dirbti visu etatu. T.y., tamsta vietoje esą legalaus sprendimo siūlote nelegalų sprendimą.
Likęs tamstos tekstas yra deklaratyvus, tačiau indiferentiškas, nes jame kalbama tik apie darbuotojų, verslininkų ir profsąjunginių veikėjų tarpusavio satykių formas, bet ne apie tų santykių tikslus.
Žodžiu, tamsta pilstot iš tuščio į kiaurą.
Rokiški, galima geranoriškai diskutuoti, o galima prisikabinti ir prie stulpo. Tamstos šiame tinkalpyje negalima jokiais argumentais nugalėti, kadangi galima žaisti tik pagal paties tamstos sugalvotas taisykles.Jei nori laimėti priversk kitą žaisti pagal paties sugalvotas taisykles. Berods taip? Tad belieka tik skaityti, man patinka kai kas, ką parašote.Gal skaityti tai jau leisite, ką?
Taip, čia galima žaisti tik pagal mano sugalvotas taisykles, kurios yra labai paprastos: blevyzgų, demagogijų ir kliedesių netoleruoju, o toleruoju faktus, skaičius ir logiką. Ribinius atvejus toleruoju tol, kol neužknisa. Tamsta esate būtent toks ribinis atvejis -- užknisit ir išbaninsiu.
beje, dėl „likusio teksto deklaratyvumo“, tai eilinis tamstos teorinis fufelis, kadangi tai tikrai ne deklaratyvūs keli sakinukai. Tai tikrų tikriausia proza,maža mintelė, pastebėjimas, paimtas iš realaus, dabar,šalia vykstančio gyvenimo.
Ponuli, tamstos mažos mintelės neneša jokios informacijos apie profsąjungų interesus. Tai, kad profsąjungos samdosi darbuotojus -- giliai indiferentiška. Pasakojimai apie darbdavį-valdžią ir jo tvirkimą -- irgi giliai indiferentiški. Profsąjungų laimimi ar nelaimimi konkursai -- irgi giliai indiferentiški.
Vienintelis kriterijus -- tai profsąjungų interesai. Apie juos neparašėte nieko, tačiau ginčijatės ir rašinėjate kliedesius, o paskui dar parašote apie tai, kad esą fufelius ne tamsta rašote, o aš juos rašau.
Valinkit iš mano blogo ir čia negrįžkit. O tai išbaninsiu, kaip kadaise jau buvau išbaninęs už girtų kliedesių rašinėjimą. Tada ir skaityti negalėsite, o ne tiktai rašyti.
Pasiduodu:)))
Eilinis atvejis, kai gera idėja miršta ne dėl to, kad jos esmė pasikeitė, bet dėl to, kad pasikeitė aplinka. Taip pat miršta ES. Ir čia net ne dialektika, kai gera logiškai pagrįsta mintis sukelia socialinį vėžį, bet koks tai atsimušimas į pačią žmogaus prigimtį, kai šiukšlės, išlikdami šiukšlėm, gerą idėją sufakatina, nes ją galima išnaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti. Aš už individualizmą, bet aplinka (dauguma) tokia, kad ji negyvai supyksta, jei jos šiek tiek gudresni debilai neišnaudoja. Nes tada reikėtų pykti ant savęs, o ne ant viso pasaulio. Bet kuriuo atveju ačiū už visuomenės edukavimą
Iš esmės taip.
Kabinant giliau, XIXa., kai buvo visokių labai negražių dalykų, ypač laisviausios rinkos šalyse, pvz., JAV, profsąjungos užtikrino, kad darbuotojų teisės būtų saugomos. Tos teisės ilgainiui buvo įtvirtintos įstatymais, visi tie modeliai, kur darbuotojai pakliūdavo į faktinę vergovę, nustojo egzistuoti, tad profsąjungos tiesiog tapo nereikalingomis.
Beje, Naujosios Kairės kūrėjai XXa. pirmoje pusėje tą pokytį pamatė, todėl ir ėmė kurti visokius teorinius, o paskui ir praktinius metodus, kaip skaldyti visuomenę dalimis, kurias būtų galima tarpusavy supriešinti. Problema, kurią anie įvardino, buvo paprasta: jei darbininkams garantuojamos teisės, tai jų ir darbdavių interesai sutampa, todėl revoliucinė kova tampa neįmanoma, nes darbininkai yra nesuinteresuoti naikinti darbdavių.
Tokioje situacijoje ir gaunasi, kad profsąjungų interesas ginti darbuotojus dingsta, nes dingsta realus konfliktas tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Lieka tiktai pačios profsąjungos interesas parazituoti.
„Kabinant giliau, XIXa., kai buvo visokių labai negražių dalykų, ypač laisviausios rinkos šalyse“
Kad ir dabar jų per akis Lietuvoje. Nešlovinu profsąjungų, bet kad Lietuvoje vietomis bėda su darbuotojo teisių gynimu. Kaip pavyzdys Senukai -- kone šiuolaikinė baudžiava su įmantriausiais išsidirbinėjimais. Ir niekam jų darbuotojų teisės neįdomios ir nerūpi. Tik smegenis dar gerokai pakr**a su visom verslumo dvasiom.
Tad koks, Rokiški, siūlomas sprendimas, jei profsąjungos blogio šaknis, o kitoms institucijoms darbuotojai menkai terūpi?
Faktas, kad dalis įmonių labai parazitiškai elgiasi su darbuotojais.
Jau aukščiau komentaruose buvo apie tai kalbos. Įmonės, kurios elgiasi idiotiškai, nepatiria didelės sėkmės ir ilgainiui yra išstumiamos tų, kas elgiasi protingai.
Aš paprastai žiūriu -- kartą dovanų pirkau televizorių. Nuvažiavau į Senukus, o kadangi tenai darbuotojai buvo užkrušti, tai jiems buvo giliai dzin į tai, kad aš noriu televizoriaus. Tai nupirkau televizorių Elektromarkt parduotuvėje.
Tiesiog ten, kur darbuotojai nelaimingi, jie nesiekia gerų rezultatų -- tai iš principo neįmanoma. Todėl laimi įmonės, kurios rūpinasi darbuotojais.
Deja, gyvenimas prieštarauja jūsų hipotezėms. Rakauskas darbuotojų nepritrūksta, o SSS -- pelningiausia įmonė grupėje. Ir taip jau nebe pirmi metai.
Senukų konkurentai auga kuo puikiausiai. Mokveža tą rodo statybinėje rinkoje, visokie elektromarktai ir topo centrai -- buitinės įrangos rinkoje.
Kita vertus, Senukai, kurių supermarketų personalas gal ir nėra baisiai laimingas, nėra iš tų įmonių, kurios yra visiškai užribyje.
Paprastai žiūrėkit. Tai yra balanso, o ne stebuklingų dieviškų jėgų klausimas. Vartotojai renkasi, o jie renkasi ten, kur jiems yra gerai. Tai ilgainiui ir keičia viską.
Apie formą: Daugoka tautotogijų.
Apie esmę:
„tokia situacija įmanoma tiktai tada, kai tas darbdavys yra idiotas,
…
o darbuotojai – dar didesni idiotai už darbdavį,
…“
Šį argumentą būtų galima išplėtoti iki logiškos pabaigos: bet kokios medijavimo paslaugos nereikalingos, nes protingi žmonės gali susitarti ir be tarpininkų. Idealiame pasaulyje, be abejo, tai būtų teisingas teiginys; realiame- įvairios medijavimo paslaugos yra gana paplitę, ir profsąjungos- atskiras medijavimo paslaugų teikėjo atvejis.
„Jei dirbančiųjų teisės ginamos, tai darbininkai geba patys apsiginti“
Ar tikrai? Ar tikrai be profsąjungos paramos kiekvienas darbininkas sugebės susirasti advokatą, jam sumokėti ir paduoti darbdavį į teismą?
Elementarus atvejis iš mano pažįstamo gyvenimo, bėje: darbdavys gali kuo įžuliausiai nusukti po kelias valandas nuo kiekvieno darbuotojo. Gal net nebūtinai darbdavys- tą gali daryti koks nors menedžeris „su iniciatyva“, siekdamas geresnių rezultatų. Kiekvienam darbuotojui atskirai neapsimoka „kelti vėjų“ dėl šimto litų per mėnesį kai bedarbystė siekia keliolika procentų, bet susibūrę kartu darbuotojai problemą gali spręsti kur kas sėkmingiau. Mano pažįstamas išsprendė problemą individualiai: emigravo.
„o jei darbas reikalauja bent minimalios kvalifikacijos, darbininkas, su kuriuo elgiamasi blogai, gali užsabotuoti įmonę visiškai nevaldomai“
Ne taip jau seniai dirbau kvalifikuotą darbą šakoje, kur darbdaviai atvirai ir nesislėpdami deda skersą ant visų darbo teisių. Tipo, „nepamirškit, kad čia darbas ne nuo 9-ių iki 5-ių, nes dirbat tai iš esmės sau“. Sabotuoti niekam net į galvą nešaudavo :-). Taip kad tavo argumentas iš esmės prieštarauja tai realybei, kurioje aš gyvenau :-).
A, beje, kadangi kalbam apie profsąjungas: realiai mūsų interesus ginančios profsąjungos kaip ir nebuvo. Gal kaip tik todėl dabar dirbu visai kitoje šakoje, ir dirbu sau (IĮ).
„Įmonės, kurios elgiasi idiotiškai, nepatiria didelės sėkmės ir ilgainiui yra išstumiamos tų, kas elgiasi protingai.“
Taip, žinoma, galima sudėjus rankas laukti, kol negeros įmonės ilgainiui bankrutuos, ir liks tik dorai su darbuotojais besielgiančios. Čia, deja, yra trys problemos:
1. Nežinia, kiek tai užtruks- o profsąjungos gali padėti problemas išspręsti jau dabar (čia aš biški optimistiškai, žinau).
2. Darbuotojai gali imt ieškot ne geresnių įmonių, o šalių su geresnėm institucijom.
3. Mechanizmas gali veikti ir į priešingą pusę- įmanomos situacijos, kai nedorai su darbuotojais besielgiančios įmonės įgauna konkurencinį pranašumą (pvz algų nusukinėjimai).
Čia nepasiginčysi. Matyt, tam tikrą socialiai aktyvią visuomenės dalį yra pigiau tiesiog nupirkti, sukuriant sąlygas jai parazituoti patenkinant didžiosios visuomenės dalies poreikius, kurie paremti baisesnėm nei Drakula legendom- socialinis teisingumas, ekologija, mažumų apsauga etc. Kaip ten bebūtų, svarbu, kad visuomenė išlaikytų esminį, varomąjį principą -- konfliktas, konkurencija stumia visuomenę į priekį, o ne susitaikymas
Na, kad nuolatinis konfliktas tobulina visuomenę -- tai permanentinės revoliucijos idėja, kelta Trockio, o vėliau -- Naujosios Kairės.
Bet tas tobulėjimas iš konfliktų, sakyčiau, veikia tik su viena sąlyga -- kad konfliktui išspręsti randamas ne kompromisinis, o savo esme abipusiai naudingas sprendimas.
Aišku, kitas reikalas, kad kai kada viena iš pusių elementariai negeba suprasti, kad kažkuris sprendimas naudingas ir jai, kaip pvz., kai kurie ilgai negebėjo suprasti, kad 8 valandų darbo diena jiems duos didesnius pelnus, nei 10 ar 12 valandų 🙂
Labai baisus pirmas sakinys 🙂 Aš akceptuoju Jūsų ironiją dėl mano paties kategoriškumo ir tikiuosi nebūti priskirtas nei tiems, nei aniems
Rokiški, manau, kad esate forminis susirekšminęs dalbajobas. Ir nieko daugiau. Tikrai nuoširdžiai atsiprašau, jei ką. Argumentų bei įrodymų šiam teiginiui yra labai ir labai daug. Paskutinis yra toks: aukščiau teigėte, kad Lietuvoje dirbančiam pilnu etatu yra legalu mokėti 400 lt per mėnesį. Pats, su savo projekciniu, dvinariu mąstymu, gal ir nesuprasi, tačiau Lietuvoje minimalus, įstatymo nustatytas, valandinis darbo atlygis yra kelis kartus virš 2 lt., t.y. kliedite, ponuli Pasiskaičiuokite prieš mane apvemdamas.
Ponas Denis, jūs, man rodos, esate arba girtas, arba narkomanas, arba išvis haliucinacijos tamstai. Čiuožkit iš mano blogo ir negrįžkite.
Na, tokių kliedesių seniai neskaičiau… Net nesivelsiu į didesnę diskusiją su žmogumi, kuris net nežino ir, matomai, niekada nesužinos kaip veikia Skandinavijos profesinės sąjungos (konkrečiau -- Danijos)… Norite išgirsti argumentus? O kam jų reikia, jei Jūs jau ŽINOTE, kad rašote absoliučią TIESĄ?
Puikus būdas, ponuli -- „visa tai kliedesiai, bet nieko nesakysiu, nes visvien nieko neįrodysiu, todėl kliedesiai visa tai“.
Tamsta jau kadais berods ėjote į naxui, taip kad grįžkite į tenai vėl. Ten jums tinkama vieta.
Aš, kaip žmogus iš pašalies (to biš jokiu būdu nesusijęs su šiuo blogu), jaučiu pareigą pareikšti: tamstos pareiškimas yra netiesioginis įrodymas, jog vietinio žiurkėno išdėstytos mintys yra teisingos. Ba jei iššaukia tokias neadekvačias ir neprotingas konvulsijas -- tai reiškia už gyvo užkabino, teisybę nemalonią į akis nutrėškė. Negarantuotai aišku, bet su labai didele tikimybe/koreliacija.
Ponulio reakcijos tik patvirtina- susireikšminęs dalbajobas. Neseniai skaičiau pačio pasigyrimą, kad dar mirc’ų laikais labai mėgemiausias tamstelės užsiėmimas buvo blokuoti pokalbių dalyvius. Nežinau ką pats rūkai, tačiau aš neesu narkomanas, bet kuomet išgeriu, tai būnu labai piktas, galiu netyčia gan skaudžiai nuskriausti kokį sutiktą dalbajobą, taip, kad geriau mums Vilniuje kur bare nesusitikti…
Ponas Denisai, tamsta į naxui iškeliavote prievartiniu būdu.
Marozas ? Ką veiki intelektualiuose dirvonuose ? Nebrandi tarpuvartėse su kuo pasipešti ?
Ot laikai atėjo -- net marozai iš tarpuvarčių migravo prie kompų… Internetai kaip kova su chuliganizmu ?
Ponas Alvidon, anas yra išbanintas ir čia negali ne tik parašyti, bet ir paskaityti. Tiesa, jis dar spėjo parašinėti kai kokių daugiau dar grasinimų.
Spėju, kad čia gali būti koks nors debilavotas tipelis iš kokio nors anarchokomunistinio jaunimėlio. Šiais laikais kai kurie pacukai politizuojasi, kad galėtų kaip nors pateisinti savo elgseną.
Nieko naujo po saule… Bolševikai irgi glaudžiai bei sklandžiai bendradarbiavo su nusikaltėliais kol įsitvirtino valdžioje.
Ar visgi yra kažkokių naujų tendencijų ?
Sakyčiau, tos pačios tendencijos, kaip ir anksčiau. Liumpenproletariatas yra toksai liumpenproletariatiškas. Ir komunistai žino, su kuo jiems dirbti, nes Leninas metodiką atidirbo ir išaiškino pakankamai gerai.
Ironiška yra tas, kad komunistuojantys liumpenai, nors ir būdami ideologizuotais, nenujaučia, ką dar Leninas apie juos rašė -- kad vėlesnis liumpenų sunaikinimas yra būtina revoliucijos įtvirtinimo sąlyga, nes jie tampa opozicija bet kuriai valdžiai, įskaitant ir revoliucinę.
komunistuojantys liumpenai ne tik Lenino neskaito, jie ir prancuzų patirties nestudijuoja. Už ką ir susimoka. Žmonės, nesidomintys istorija, yra pasmerkti kartoti istorines klaidas -- nuvalkiota ale gi aktualu kai kam. Iš kitos gi pusės -- vis atranka…
Čia nėra atrankos mechanizmas, nes žinios genetiškai nepersiduoda. Deja.
Na žmonės tuos ir skiriasi nuo primityvesnių gyvybės formų, kad atrankai suveikti apturėjo ne tik genetinį mechanizmą bet ir visokius mentalinius (nu ti tipo nuėjo klystkeliais netikrų pranašų ir totalus pravalas, kaikada iki genetiško (palikuonių nėra, ba su tokiu pravalnu nieks poruotis nenori)). Konkrečiu atveju: visuomenės, kartojančios istorijos klaidas, smunka ir praranda pozicijas, jų įtaka mažėja, piktybišku atveju tokios visuomenės tiesiog išnyksta.
Mentaliniai dalykai nėra paveldimi, todėl tai nėra atranka.
Taigis taranka yra ne tik biologinė. Atrankų visokių yra.
Vat sakykim puikus pavyzdėlis dvi Korėjos: ta pati tauta, dvi valstybės. Viena komunistuoja kita ne. Nu arba senesni dar pamena artimesnį analogą -- dvi Vokietijas.
Tai čia yra ne atranka. Čia pridūrkai ir nusikaltėliai Šiaurės Korėjoje.
Dar prieš kokius trisdešimt ar daugiau metų teko girdėti mintį, jog profsajungos prarado realų (visuomenei naudingą) pagrindą egzistuoti, kai proletariatas marksizmo klasikų laikų suopračiu beveik išnyko vakarų visuomenėj. Vienas dalykas profsajunga kokioj automobilių gamykloj Detroite ar kokioj laivų statykloj Gdanske, ir visai kas kita kokia „kompiuterinės technikos pardavėjų profsajunga“, nu ar ti autoservisistų, ar ofisinio planktono profsajungos… tiesa sakant niekaip neįsivaizduoju kam gali būt naudinga kad ir dėstytojų profsajunga, nu aišku išskyrus lodorius, apsimetančius dėstytojais.
Automobilių gamykloje profsąjunga irgi jokios prasmės neturi. Profsąjungų reali prasmė atsiranda tik su dviem sąlygom, jos būtinos yra vienu metu:
1. Dirbančiųjų teisės turi būti niekaip neginamos įstatymais, dėl ko atsiranda galimybė darbininką paversti vergu per finansinius spąstus.
2. Darbininko darbas yra visiškai nekvalifikuotas ir anei jokie kokybiniai faktoriai neturi jokios reikšmės -- vien tiktai kiekybiniai.
Jei dirbančiųjų teisės ginamos, tai darbininkai geba patys apsiginti, o jei darbas reikalauja bent minimalios kvalifikacijos, darbininkas, su kuriuo elgiamasi blogai, gali užsabotuoti įmonę visiškai nevaldomai.
Kadangi abu faktoriai praradę reikšmę, tai profsąjungos irgi yra praradusios reikšmę.
Šiuolaikinėj auto gamykloj aišku neturi, dirba gi specialistai, ne proletariato masės.
Na tobiš apart tavo pažymėtų profsajungų atmirimo preižasčių ma rods dar yra ir tai, kad šiuolaikėj visuomenėj (vakarų) tiesiog nebėra tokių darbo vietų, kur pasiteisintų profsajungos, net jei sakykim ir nėra įstatymų gynimo. Tiesiog kone visos darbo vietos yra specialistams arba savarankiškiems darbuotojams (ne samdiniams). Ko pasėkoj pradinis impulsas „proletarų mases apginsim nuo užsirovusių darbdavių“ išvirto į „suvienysim specialistus kokius nors ir užsiimsim terorinių reketu“, reketu beje ne prieš darbdavius o prieš visus likusius piliečius.
Taip, darbo vietos pabrango, taigi, antras mano minimas faktorius neveikia. Darbuotojo pelningumo sąlyga tampa kokybiškas jo darbas, o kiekybė ima prarasti prasmę.
Tai, beje, Demingo idėjų atspindys -- kai anas pradėjo apie tai aiškinti, situacija buvo dar labai smarkiai kitokia.
Taigis kaip ir gaunam, kad profsajungos tebeaktualios tik dėl dviejų priežasčių:
1) profsajungų vadovai/lyderiai/aktyvistai tiesiog turi savo nuosavą lovį;
2) eiliniai profsajungų gerbėjai tiesiog vis dar tiki pasenusia ir visiškai jau klaidinančia ideologija.
Taip. Ir tam, kad 1, reikia 2, o tam, kad galiotų 2, reikia palaikyti kuo blogesnę dirbančiųjų būklę.
Eilinė ideologijos pergalė prieš sveiką protą.
Paprastai tokiais tavejais laimi konkuruojančios valstybės/visuomenės, duotu atveju -- jau persirgusios profsajungomis.
Vat pagalvojau -- nu neduokdie kada nors pasaulis susvienys in vienų valtybę, pravalas iš karto, visuotinė durnų diktatūra ir iš to neišvengiamai sekanti visuotinė destrukcija beigis degradacija.
Ponas Rokiški, Jūs labai sumanus ir įžvalgus, čia jau neabejotinai, ir Jūs kalbate apie tas susenusias, bėgiais riedančias, kaip raugintos dilgėlės dvokiančias profsąjungas, vairuojamas menko intelekto grobstyti pinigus įopratusių individų. praėjo daug metų nuo pirmųjų profsojūzų įkūrimo ir darbuotojų interesų atstovavimas (ten, kur to reikia) turėtų būti vykdomas kitaip nei angliakasių laikais. ypač didelėse organizacijose, ypač aptariant kolektyvinių sutarčių niuansus kažkokio atstovavimo reikia. su ideologija tai turėtų turėti kuo mažiau bendro.
O kur dar liko tos kažkokios kolektyvinės sutartys, kurios iš tikro reikalingos darbuotojams ? Na aišku apart minėtų angliakasių (kurių Europoj nebeliko).