Prieš kelias dienas Apple gavo patentą D670,286, kuriame apibrėžiamas kažkoks įrenginys, kurio vienintelė patente apibrėžiama savybė – tai, kad jis yra stačiakampis ir turi suapvalintus kampus. Taip, būtent taip. Stačiakampis su suapvalintais kampais. Parašyta dar tame patente, kad tai yra „display device“, bet kadangi panaudojimas atvaizdavimui tenai nenagrinėjamas, o nagrinėjamas tiktai stačiakampiškumas ir apvalūs kampai, tai štai jums ir prašom. Žemiau jums nuotrauka, kurioje atvaizduojamas tipinis nelegalus daiktas, kurį aiškiai padarė kažkas, išgirdęs apie tokias Apple idėjas.
Šitą plytą iššiko kažkoks Apple produkcijos nelegalus mėgdžiotojas dar prieš krūvą metų, nes matyt nelegaliai sužinojo Apple produkcijos esminę savybę - stačiakampiškumą su apvalliais kampais.
Patentas labai trumpas. Visas jis susiveda į kelis paveiksliukus, kur ištisinėmis linijomis pavaizduota patento esmė, o punktyrinėmis – ta dalis, kuri nepatentuojama. Štai jums plytos ar ten kokios nors vonios plytelės atvaizdas:
Štai matote, visa esmė, kur slepiasi Apple patentuotas išradimas
Turint omeny, kad Apple savo antikopyraitiniame polėkyje jau puolė netgi daržovių parduotuves, prekiaujančias obuoliais, dabar galime tikėtis, kad jie sieks nubausti kiekvieną plytų gamintoją bei kiekvieną žmogų, kuris tik gyvena plytiniame name.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Nejau ponas žiurkėnas mano, kad kaltas Abuolius, o ne aplinka? Tai gynybinis manevras, negi ne?
Nors šiaip aš dar pagalvošiau apie apskritimo stačiais kampais užpatentavimą.
…ir, jei sektume Raču, Abuolius tuomi patampa istorine figūra.
Ar tikrai tai gynybinis manevras?
Kai matai problemas dėl pardavimų ir tas problemas suvoki, kaip išorines, tai dažniausiai rodo, kad nesugebi gerai prisitaikyti prie aplinkos. Konkurencinės aplinkos atveju tai rodo, kad nesugebi siūlyti klientams konkurencingų produktų. Ir tai jau reiškia, kad paprasčiausiai dirbi prastai.
Žr. Demingo mirtinas įmonių ligas -- tai neadekvačios kokybės (kokybė -- tai atitiktis klientų reikalavimams, t.y., santykis tarp kainos ir gauto produkto) kaštai, kurie užkelti dar papildomai per teisines bėdas.
Tai yra viena iš mirtinų įmonių ligų, t.y., jei neįvyksta stebuklo didumo pokyčiai organizacijos viduje, įmonė ilgainiui nueina į žlugimą.
Pastebėjau, kad Apple mėgsta prisiekę dešinieji tokie kaip Užkalnis ir fanatiški kairieji tokie kaip Račas. Jį dievina tik tas protas, kuris pasirašo po visiškos kontrolės idėja ir absoliučiom, „teisingom“ vertybėm, nuleistom iš viršaus ir traktuojamomis kaip dieviškoji mana.
Todėl ir Apple elgesys atitinkamas.
Pardon, Užkalnis Android fanas ir turi net Amazon Kindle, bent kiek jo blogas leidžia suprasti. Ir politika čia ne prie ko. Čia ne priežastingumas tik koreliacija, kaip pvz: hipsteriai-> nedarbingi -> kairieji ir hipsteriai -> Apple fanai, bet ne kairieji Apple fanai. Politinis polinkis mažai ką turi bendro su smartfono „marke“, kaip ir su automobilio modeliu, greičiau abu dalykai susieti per žmogaus turimą turtą, išsilavinimą, bet nėra tiesioginė vienas kito pasekmė.
Štai užkalnis pasakoja kodėl pirko ipadą:
http://protokolai.com/2012/03/14/plansetinis-kompiuteris-nereikia-bet-labai-norisi/
Štai užkalnis varo ant noškės ir giria apple:
http://protokolai.com/2012/09/06/nokia-susikala-paskutine-vini-i-karsta-apgaule-lumia-920-reklamoje/
Dėl kad korelecija nelygi priežastingumui sutinku. Tai buvo mano asmeniniai pastebėjimai.
Čia beje kalbėjau ne daugiau apie politinius poreikius o mindset’ą.
Norėjau pradėti nuo to, kaip aš VALDAU INTERNETUS eilinį kartą. Diskusija yra Apple. Keli komentarai, ir pradeda kalbėti apie mane. Oy vey.
Aš turiu vienintelį Apple produktą: iPad.
Minėtame straipsnyje apie Nokia aš apie Apple rašiau labai nedaug: tik tiek, kad iPhone 5 telefonus pirks kaip išprotėję (kaip ir buvo, nors kiek mažesnis išprotėjimas išėjo, nei planuota).
Mane priskirti prie Apple fanų yra drąsu.
Užkalnis mūvi hipsteriškais sportbačiais. Namie turi net atskirą lentyną jiems -- galvūgalyje miegamajame.
Aš čia žiūrau, kad norint nepasirodyti hipsteriu teks tapti hipsteriu — basketkės are too mainstream 😀
Apple produktai yra labai geri. Jie yra realiai geriausi rinkoje. Bet kaina jų yra labai baisiai didensė, lyginant su gerumo kiekiais. Ir dėl to pardavimai laikosi tiktai tol, kol tas gerumas labai išskirtinis.
Vos tik gerumo atotrūkis sumažėja, Apple ima darytis riesta. Ir tada, kaip matome, anie ima ieškoti, kaip užsipatentuoti suapvalintus keturkampius, kad konkurentai negalėtų priartėti.
Pakomentuosiu dar vieną dalyką. Apple genialiai valdė -- daug metų -- neracionalias pirkėjų emocijas, ir šiame labai keistame ir amorfiniame žaidime rubilino visiškai nevaikiškus kopūstus: pinigai byrėjo kaip liūtis.
Dabar susidėjo, kumuliatyvine tvarka, keli maži dalykai -- per greitas naujo iPado išleidimas, nesugebant paaiškinti, kam jo reikia, paskui neaiškus 5 iPhone privalumas, idėjų nebuvimas kituose segmentuose ir generalinis NEBESTEBINIMAS, ir pfff -- the magic is gone.
Ir kai jau magic is gone, it is gone. Jei pirkėjas tave pirko dėl magijos, o paskui magija nustojo tikėti, tai jį įkalbėti atgal yra taip pat beviltiška, kaip perkalbėti meilę, kuri nustojo jus mylėti, kad pasistengtų ir mylėtų, nes we’ve had good times together.
Blogiausia, kad tai labai greitai pasijunta pačioje kompanijoje. Darbuotojai žino, kad jie darė magiją, o dabar nebeišeina, ir nuo to jų pastangos dar liūdnesnės.
Tai, kad Apple smaukosi patentų karais ir kitokiom lūzerių pramogom, yra perkėlimo reakcija. Nežinai, ką daryti, nu darom ką nors. Tai ką nors ir daro.
Jie vieną kartą sugebėjo susigrąžinti tą magiją. Vieną kartą. Tai buvo neįtikėtinai sunku ir jie galvojo, kad jau atėjo paskutinioji.
Bet aš netikiu, kad jie dar kartą tai sugebės. Nes netgi vienas kartas -- tai yra praktiškai neįtikėtina, nes to nebūna. IT sektoriuje aš neatsimenu kito atvejo. Ir netgi ne IT sektoriuje tokių atvejų beveik nebuvę -- nebent gal kokie Rolls Royce su savo turbinomis ateina į galvą.
Kiti atvejai, kad kokia nors kompanija atgimtų po nykaus smukimo? Nežinau.
Du kartai, kai kažkas atgimsta? To nebus.
Nors esu Apple naudotojas, tačiau iš šalies labai juokingai (o gal graudžiai) atrodo tie patentų karai, tuo labiau kai pradedama kalbėt apie daržovių parduotuves… Toks jausmas, kad Apple nupušo, kai nebėra Steve Jobs.
Tai kad, man rodos, Jobs’as ir pradėjo šituos reikalus. Taip tik tęsiama jo politika.
Taip, kiek atsimenu, dar prie Steve Jobs šitai prasidėjo.
Hear hear, kids:
http://www.csd.uwo.ca/staff/magi/personal/humour/Computer_Audience/A%20Legend%20For%20Our%20Time.html
Tai čia dar ne apie patentus. Čia dar kita istorija.
Software patentus reikia naikinti, nes jie stabdo žmonijos vystymąsi. Su laiku taip ir bus. Aišku, norėtųsi pagreitinti.
Šiuo atveju patentas ne softwarinis, bet tokius irgi reikia naikinti. Netgi galima būtų padiskutuoti, ar iš viso patentai bereikalingi?
Patentai jau seniai nereikalingi -- jų pagrindinis panaudojimas jau kelis dešimtmečius yra per tai, kad dusint konkurentus arba nuo konkurentų apsisaugoti.
O dėl softo patentų -- tai ten išvis absurdas: patentuojami net ne apčiuopiami dalykai, o, grubiai tariant, samprotavimai. Visa laimė, kad šitai tiktai JAV veikia. ES, man rodos, nepripažįsta algoritmų patentavimo.
Apie patentų karus labai trumpai ir paprastai vienoje konferencijoje Džiugas Paršonis pranešimą darė (prašiau jo prezentacijos, bet matyt pamiršo atsiųst, arba ji ne-offlininiam žiūrėjimui).
Ne tik plytų ar vonios plytelių, bet ir pjaustymo lentelių, užrašų knygučių užapvalintais kampais, el. svarstyklių, užapvalintų rėmelių nutraukoms, žurnalinių staliukų viršaus ir kt. daiktų gamintojams gresia ieškiniai iš Apple (per bylinėjimąsi nebeturės kada naujus telefonus ir kompiuterius kurti). O jei rimtai, patentų biuras pablūdo, jeigu leido užpatentuoti tokią elementarią formą, žinomą nuo senų laikų ir tikrai ne Apple sugalvotą.
Parašyta gi, kad patentuojamas mobilus įrenginys su ekranu. Kiek teisingas toks patentas, kita tema, bet iki plytos pritempinėti išsipisinėjimas.
Ponas Tomai, plyta irgi yra atvaizdavimo įrenginys, kuris ką nors gali atvaizduoti. Ir ji dar negana to ir portabili bei mobili gali būti.
Žodžiu, tamsta žinote, kur tamstai eiti.
Jie uzpatentavo irengini ar daikta?
„Portable display device“ -- panašiau į įrenginį.
Jie užpatentavo keturkampį su suapvalintais kampais, kurį pavadino įrenginiu. WTF tas įrenginys, faktiškai nedetalizuojama. Tai gali būti belenkas, kas yra pernešamo („portable“) ir kas gali būti panaudota kažko atvaizdavimui („display“).
Kaip pvz., apvalainus kampus turinti stačiakampė iškaba. Arba šaldytuvas, kuriame žmogus gali pamatyti viduje sudėtus butelius. Arba plyta.
Taip mąstant visi birkų turėtojai privalo mokėti mokesčius pieštuko patento savininkams, nes su birka lygiai taip pat galima piešti ar rašyti.
Beje mano kiaušai taip pat stačiakampiai, tik jų kampų apvalumas toks didelis, kad jų išvaizda primena sferą.
Patento nestudijavau, bet kalbant techniškai kampų užapvalinimas -- tai ne tas pats, kas briaunų užapvalinimas, todėl eina jie na… su savo patentu.
man labiau prie širdies kriaušės -- http://pearlinux.fr/
melkasofto uzpatentuota mouse click pamirsot, va cia yra virsune 🙂
Na, anie dėl paspaudimų su niekuo dar nesibylinėjo berods. Skirtingai nuo Apple, kurie jau bylinėjosi dėl keturkampių suapvalintais kampais.
Istorinio teisingumo dėlei reiktų paminėti, kad Apple patentų trolinimo išmoko iš Nokia, katrie šį fyntą pradėjo taikyti, kai Jobsas pradėjo braškinti jų globalią mobiliųjų devaisų hegemoniją.
Šiaip sutinku su Rabinovičium, kad Apple produkcija yra labai gera. Štai šį postą rašau iMace, 6g iPode klausydamasis Arcturus sublimacijos. Esminis dalykas yra tas, kad abu prietaisai pirkti iš antrų rankų ir iMace sukasi Win7, o iPodą prasiuvau su rockboxu, nes Apple siūlo fantastišką hardware, bet jų softas yra niekingas patronizuojantis pasityčiojimas žmonėms, turintiems daugiau nei vidutiniai gabumų. Vien ko vertas tas faktas, kad iPodai turi labai gerą garso atkūrimo geležį, bet neturi ekvalaizerio.
Todėl ir prasidėjo Apple eros pabaiga, nes kiti gamintojai išmoko dizaino ir gero hardvaro kūrimo, o Apple pradėjo lipti į užburtą ratą. Tas matosi iš to, kad nuo 2007 m. jie nepristatė jokių inovacijų.
Istorinio teisingumo dėlei reiktų prisiminti, kaip Apple dar kokiais 1985 pradėjo bylinėjimusis su Microsoft dėl langų.
Teisinga, bet nesiryžau to dalyko pavadinti patentiniu trolinimu, nes bylinėjimas prasidėjo po to, kai Apple ir MS kartu dirbo ties vienu produktu ir Apple nespėjus pristatyti savo OS, MS pirmesni iššoko su savo langais.
Šioje byloje galima būtų įrodyti tiesioginius nusižiūrėjimus, gal net pramoninį šnipinėjimą ir baigėsi ji neutraliai, nes abi pusės nusižiūrėjo produkciją nuo Xerox. Nokia vs. Apple pateikiau, nes čia žymiai grynesnis, textbookinis patentų trolinimo pavyzdys.
Taip, tai dar ne patentai. Bet judesys ta pačia linkme.
Tiesa, dėl tamstos pasakojimo apie tai, kaip Apple ir MS dirbo ties vienu produktu ir esą MS pirmiau iššoko su savo langais -- tai man rodos, kad tamsta čia kažką fantazuojate iš nuogirdų, gautų per sugedusį telefoną.
Micro-Soft buvo kertinis Apple partneris kuriant ofiso programas Lisai ir Mac’ui, kurie visai neturėjo taikomųjų programų. Kažkam Silicio slėnio piratus ne pro šalį pažiūrėt. Ir taip MS, pradžioj labai bendradarbiavo su Apple, kol anų neišdūrė 🙂 tada Steve ir Bill susipyko, nu tiksliau Steve labai supyko. Lisa OS ir Mac OS išėjo ankščiau už Windows 1.0, bet man atrodo pristatė ankščiau, nei Apple, ar kažkas panašaus.
Ponas Okeana Burbuls, tamstai būtų ne pro šalį pirma pasiaiškinti, prieš pasakojant savo įspūdžius iš visokių filmų.
Vat kai pasiaiškinsite, tai tada sugrįžkite, nes čia jums ne koks delfis, kad man rašinėtumėt į komentarus belenką.
Apple su Microsoft gana neblogai sugyveno iki kokių 80-tųjų vidurio. Buvo netgi toks produktas kaip Applesoft BASIC -- MS BASIC portas į ankstyvuosius Apple kompus.
Microsoft labai ilgą laiką turėjo nepalyginamai geresnę RnD bazę, todėl Jobsas nemažai darbų outsourcindavo Gatesui. Pačioje pradžioje (gal iki kokių 80-ųjų pradžios) Apple netgi turėjo planų specializuotis ties geležim, o softo kūrimą didžiąja dalimi perduoti visokiems microsoftams, ibmams, sunams ir t.t.
Jobsas pyko ant Gateso, nes ilgą, kuriant naują operacinę, Microsft įtartinai tylėjo, vis atidedinėjo paleidimo datas, dėl ko daug kas spekuliavo, kad jiems nesiseka sukurti stabilią sistemą.
Galiausiai lygioje vietoje pasirodo stabilūs Windows 1.0.
Gal ne taip pasakiau. Apple buvo pirmesni su langais OSe, bet nespėjo jo išplatinti, nes Microsoft turėjo kontraktą su IBM, per kurį išplatino savo sistemą daug greičiau ir plačiau nei Apple.
Čia ir pagrindinis konfliktas: Jobas tikėjo, kad jei Gatesas nebūtų nužiūrėjęs S1, Apple savo kompiuterių platinimui būtų turėjusi dar porą metų.
Dėl bendradarbiavimo, kuriant OS, tamsta klaikiai nerišliais būdais painiojate krūvą skirtingų istoriją -- vektorinių fontų istoriją, per kurią išties MS padulkino Apple (be tai jau buvo daug vėliau, o dar ir su trečiu žaidėju -- Adobe), Apple ir Symantec santykius, kuriant kažkurios iš MacOS programavimo įrankius (kur ir vėl MS padulkino Apple), MS-IBM santykius ir išvis kažkokias neaiškias nuogirdas apie neaišku, ką.
Windows 1.0, paleista prekybon kokiais 1985, nebuvo stabili anei pritaikyta kokiam nors naudojimui. Negana to, vietoje veikiančių Windows parodose pradžioje buvo demonstruojamas filmukas, kuris nelabai ką bendro su vėliau pasirodžiusiais Windows teturėjo. Ir šiaip, Windows 1 buvo toksai gaidys, kad naudotojų praktiškai nebuvo. Ne ką geriau buvo ir su Windows 2. Situacija pasikeitė, tik kai pasirodė Windows 3, bet tai jau buvo 1990 metai.
Dėl tamstos minimų norų kažkokį softo kūrimą perduoti IBM ar Sun -- čia išvis kažkoks masyvus briedas, kurio nekomentuosiu. Nes jau kas tarp šitų kompanijų buvo, tai jau kaip tik atvirkščiai -- ir su IBM, ir su Sun buvo deramasi daugiau dėl įdirbio procesorių gamyboje, kur Apple turėdavo problemų. Bet tai buvo daug daug vėliau, jau geram laiko tarpui praėjus po Apple Macintosh išleidimo.
Žodžiu, tamsta suvėlėte viską taip, kad čia ajajaj.
Patys pagrindiniai kompiuterio valdymo principai kuriuos dabar matote savo ekranuose kažkada buvo sukurti Xerox PARC laboratorijose. Tarp tokių principų galima kaip persidengiančius ir pele tampomus po ekraną programų langus, iššokančius meniu, šiukšlinę trinamiems dokumentams ir t.t. Kadangi patiems XEROX’ams tie visi GUI nebuvo įdomūs (atskiro straipsnio verta istorija), visa tai nukopijavo Apple į savo „Lisa“ kompiuterius. Netrukus Microsoft irgi padarė tą patį ir išleido Windows 2.0. Kurie buvo netgi labai panašūs į Apple naudojamą OS. Tada Apple iškart padavė Microsoft į teismą dėl plagijavimo (programinių patentų tuo metu rodos dar nebuvo). Teismai judėjo sunkiai ir gana ilgai, bet buvo Apple pusėje. Microsoft tada sutiko į Apple investuoti nemažą pinigų sumą, įsipareigojo palaikyti Microsoft Office, Internet Explorer ir kitų programų versijas Mac OS sistemoms. O Xerox’o niekas dabar išvis nebeprisimena.
Šiaip tai patys principai dar anksčiau pradėti kurti, bet išties PARC tai buvo ganėtinai nuosekliai atidirbta. BTW, Alto darbo stotys buvo vėliau dar ir gaminamos ir pardavinėjamos, tik jei atmintis man nemeluoja, pasirodė rinkoje gal netgi vėliau, nei Apple Lisa.
Dėl MS Windows 2 panašumo į ankstyvas MacOS -- tamsta matyt nematėte gyvai nei tų, nei anų, nes panašumo buvo maždaug tiek, kiek tarp motociklo ir paspirtuko 😀
Išties buvo viena panašiai į MacOS atrodanti grafinė aplinka, Digital Research gaminta, tai pastaruosius Apple užbylinėjo bukiausiu būdu. Tiesa, buvo už ką, nes vizualiai atrodė išties kaip konkreti kopija, pikselis į pikselį, tik su logotipais kitais.
Dėl Microsoft -- juos irgi užbylinėjo, tik vat būtent dėl to, kad panašumo buvo mažai, Microsoft, kiek atsimenu, daugiau mažiau išsisuko, atsipirkdami saikingomis sumomis.
Į atsipirkimą, kiek žinau, nebuvo traukiami kokių nors programinių paketų palaikymai, kas, beje, savaime būtų bene durniausias reikalavimas, kokį galima sugalvot. O Internet Explorer tais laikais išvis nebuvo.
BTW, MS Office versijos, skirtos MacOS, tradiciškai būdavo išleidžiamos pirmiausiai MacOS, o jau paskui Windows sistemoms. Ir kai kuriais navarotais lenkdavo analogiškas Windows versijas. Ir be jokių ten fantastinių teisminių reikalavimų -- tiesiog pelningas produktas buvo.
Nejau niekas nebandė užpatentuoti patento idėjos? Visi, kas jama patentą, turėtų atsibašliuoti patento patentininkui…
p.s. Jei rimtai, šitos dabar patentuose vykstančios nuostabybės vadinama Trade Wars ir nebeturi nieko bendro su inovacijomis.
Tai reikia gerai paieškoti -- ką gali žinot. Gal kažkas ir patentus užpatentavo.
Tokios šalys, kaip JAV šiuo metu patentų sistemą palaiko dėl to, kad tame mato šiokią tokią apsaugą nuo patentus gan ignoruojančių šalių, pvz., Kinijos. Tik vat kai tokia Kinija perauga į tokią stadiją, kad jau pati ima daryti išradimus ir technologiškai priartėja prie JAV lygio, ima darytis aišku, kad JAV įmonėms patentai jau pradeda kaišiot pagalius į ratus. Ir šitai stiprės.
Tai yra _dizaino_ patentas skirtas apsaugoti konkrečiai iPadui. Dizaino patentai taikomi gana griežtai, tai reiškia, kad jokioms plytoms ir netgi įrenginiams su kitokiais apvalumo radiusais šitas patentas neuždroš.
Tai nereiškia, kad aš palaikau patentų madnessą. Bet šiuo konkrečiu atveju yra taip.
Tame patente apvalumo radiusai neapibrėžti, kaip ir figūros santykiniai išmatavimai. Tai reiškia, kad klausimas čia bus tiesiog apie tai, kad daiktas kažkurioje projekcijoje yra stačiakampis su apvalainais kampais. Ir dėl to vargu ar verta abejoti, turint omeny Apple bylinėjimusis su Samsung.
Dėl konkrečių skaičiukų kaip radiusų ir pan. jau visi senai pasimokę. Kiek girdėta, laivus ant povandeninių sparnų patentavo sovietai, bet nurodė konkretų pasvirimo laipsnį. Vakariečiai pakeitė laipsnį, ir patentas liko bevertis. Jei taip ir nebuvo, tai esmės nekeičia -- visų patentuotojų svajonė užpatentuoti apibendrintai, dar keista, kad išradimo sąvokos nepatentuoja.
Pasižiūrėjau tą patentą.
Žiūrint iš geometrijos pusės užpatentuota tik priekinė dalis, t.y. stačiakampis su suapvalintais kampais. Visa kita yra „broken lines“, kurios nepatentuotos. Palyginu klozete gulinčios plytos plokštumą ir matau, kad visos keturios jos briaunos yra užlenktos iš plokštumos, todėl šis pavyzdys nesiskaito.
Žiūriu standartinę silikatinę plytą -- visa stačiakampė. Dar peržiūriu Fibo, Rokų keramiką, Silką ir keletą lenkiškų dujų silikato blokelių… Anei vieno plokštuma nepatenka į patentuotą sritį.
Palengvėjo. Galima ramiai toliau statyti trobas…
Nemyžčiok ir tu, Rokiški, nes nebus ko skaitinėti vakarais…