Štai ir apskriejo Lietuvą džiugi žinia apie tai, kad Lietuva tapo ar tik ne vienintele Europos Sąjungos šalimi, kur Centriniam Bankui vadovaus jokios formalios bankininkystės patirties neturintis ekspertas. Bent jau šitai iškapstė mano mėgstamas Commonsense.lt.
Paprastai nerandu, ką paprieštarauti kolegoms. Sveikas protas visgi yra sveikas protas. Tačiau šiuo atveju truputį pagalvojau ir kažkaip man viskas ima statytis kiek kitaip, nes matau truputį kitus dalykus. Galiu spėti, kad netgi priešingai – galimai Dalia Grybauskaitė padarė vienintelį protingą pasirinkimą, kurį ji galėjo padaryti.
Jei pažvelgsim į tai, kokius Dalia Grybauskaitė renkasi žmones, pastebėsim bendrą jiems visiems kriterijų: tai žmonės, kurie nėra įsivėlę į įvairių politinių ar verslo grupių žaidimus, t.y., galintys atstovauti ją, o ne kažkieno kito interesus. Matomai, Prezidentė pasimokė iš Valdo Adamkaus patirties: šis, susirinkęs sau visokių politikierių komandą, greitai tapo įvairiausiais būdais manipuliuojamu žmogum, nesugebančiu nei gauti informacijos, nei priimti sprendimų. Dalia Grybauskaitė galimai irgi patiria tokių problemų: kai kurie jos veiksmai, sprendžiant iš visko, dažnai panašesni ne į strategiškai planuotus, o į reaktyvius. Tačiau jai sekasi kardinaliai geriau, nei jos pirmtakui. Matomai, geras žmonių pasirinkimas daro savo.
Bet kuriuo atveju, viešai lyg ir nedeklaruoti, bet visiems akivaizdūs Dalios Grybauskaitės principai išlaikomi: šalinti netinkamas grupuotes, skaldyti jas, stumti į priekį žmones, kurie atitiktų esminį kriterijų – būtų neįsivėlę į neaiškias istorijas. Prisiminkim kad ir ne tokią seną Dariaus Valio paskyrimo istoriją – lygiai tas pat. Darius Valys yra minimas, kaip neturintis didelės vadovavimo patirties, prokuroras iš provincijos, etc., etc., etc.. Akivaizdu, kad Prezidentė apie tą patirties trūkumą žinojo kuo puikiausiai. Tačiau viską nulėmė būtent tai, kad Darius Valys buvo nesusijęs su generalinės prokuratūros vadovybės senbuviais. Lygiai tas pat – ir su Vitu Vasiliausku: jis nesusijęs su bankais.
Ką gi matom su Vitu Vasiliausku? Sąryšiai, iš esmės tiktai du: viena vertus, jis buvo pačios Dalios Grybauskaitės prezidentinių rinkimų štabo vadovas, antra vertus, jis buvo viceministras, kai socdemų vadas Algirdas Butkevičius buvo finansų ministru (tuo jau spėjo viešai pasidžiaugti tas pats Algirdas Butkevičius). Beje, būtent Algirdas Butkevičius tapo finansų ministru po Dalios Grybauskaitės, abu dirbo Algirdo Brazausko vyriausybėje. Tačiau įdomus momentas: finansų viceministru Vitas Vasiliauskas buvo būtent prie Dalios Grybauskaitės (2001-2004), tuo tarpu vos atėjus į Finansų Ministeriją Algirdui Butkevičiui, išėjo dirbti į „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“. Pagal tai galim spėti, kad su socdemais Vitas Vasiliauskas visgi neturi labai gerų santykių.
Ką matom dar? Bankai ar ne bankai, tačiau supratimą apie finansus jis turi. Ir ne tik apie fiskalines gudrybes, bet ir apie kai kuriuos mechanizmus, susijusius su pinigų leidyba. Tiesa, nėra ten pas mus kažkokių labai jau ypatingų monetarinių fokusų, Lietuva juk turi valiutų valdybos modelį ir nieko ten su juo per daug nepridarysi.
Klausimai, kurie man kyla – kiti. Prisimenant, kaip vyriausybė skolinosi iš vietinių bankų, prisimenant apie kažkokius neaiškius konfliktus tarp daugiakadencinio Reinoldijaus Šarkino ir vyriausybės, prisimenant, kad bankų įtaka Lietuvoje nežmoniškai gili – lieka tik spėti, kad Lietuvos Banko valdyboje sėdi ne vienas žmogus, kurio įtaka yra protekcionistinė bankų atžvilgiu. Galim prisiminti ir tai, kad būtent Reinoldijus Šarkinas pasipriešino idėjai kurti valstybinį komercinį banką, kuris galėtų nustatyti konkurencines karteles komerciniams bankams (apie kurių galimus kartelinius susitarimus jau ne vienus metus kalbama kai kuriuose sluoksniuose) ir valdyti paskolas pagal tą pačią verslo rėmimo programą, kuri be valstybinio komercinio banko, kaip matėm, pavirto į puktelėjimą.
Apie tai, kad su bankais Lietuvoje vyksta įvairūs keisti dalykai, keliantys labai negerų minčių – minėjau ne kartą. Galima net ir taip tarti, kad vieni iš kalčiausių dėl krizės Lietuvoje – tai tie patys bankai, išauginę paskolų burbulą.
Ponas Vitas Vasiliauskas kol kas išsakė tik vieną dalyką, kurio žada imtis: „Bankų priežiūra natūraliai keisis, nes, matyt, bankai, kokie buvo iki krizės, tikrai negalės būti. Esu priežiūros konsolidavimo šalininkas„.
Taigi, jei šitai yra jo tikra pozicija, galima spėti, kad būtent nedalyvavimas nei vieno lietuviško banko veikloje galėjo tapti pačiu svarbiausiu kriterijumi, pagal kurį Dalia Grybauskaitė rinkosi naują Lietuvos Banko vadovą. Ateitis parodys, kaip ten yra. Aš noriu tikėti, kad tokių absurdų, kaip grynųjų pinigų ribojimai ar pan. ponas Vitas Vasiliauskas nerems.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Ačiū, Rokiški. Puikiausiai atsakėte į mano klausimą užduotą pas tą patį commonsensą: http://www.commonsense.lt/2011/04/03/geriausias-lietuvos-bankininkas-ar-tikrai/#comment-45492
Čia matyt galvažmogųpuošia paprašė paties atsakyti man… Taigi ačiū labai ir jam 😉
Reinoldijus Šarkinas buvo pakankamai geras visiems ištisus 15 metų 😀
Va čia jau žinok imu ir suprantu kaip sarkazmą.
Dėl skolinimosi ir bankų įtakos. Didžiausią dalį LR skolinimesi 2009 metais sudarė (http://www.finmin.lt/web/finmin//vyrskol_stat) užsienyje platinamos obligacijos, Lietuvoje platinamos obligacijos, užsienyje paimtos paskolos ir tik tada Lietuvoje paimtos paskolos. Skolinimosi iš vietos bankų dūdą labiausiai pučia visokie pigaus antibankinio šišo pagauto elektorato nesėkmingai besivaikantys vagnoriai, kaip priedas prie „usual suspects“.
Tai, kad „nežmoniškai gilią“ įtaką turimi bankai tyli, kai juos viduryje baltos dienos apvaginėja su bankroto administratoriais susimokę „verslininkai“ didele dalimi liudija jų bankiniame DNR gyvenančią tendenciją nekelti bangų. Mano akimis daug didesnę įtaką turi nešvarus ir nesąžiningas verslas, nes jei bankai savo plaukuotomis ausimis ir kumpomis nosimis tampytų virvutes, bankroto ar restruktūrizavimo administratorius skirtų kreditoriai, o ne teismas, ir juo galima būtų skirti bet ką, ką kreditoriai pasirenka, o ne tik iš siauro licencijuotųjų rato turinčių ir, kai geriau susipažįsti, labai abejotino moralinio veido tipų, aibės.
Gerb. Šarūnai,
suprantu, kad bankų klausimu esate visiškai nešališkas. Todėl norėjau išgirsti nuomonę, jei bankai tokie neįtakingi, tai kas iki šiol stabdė fizinių asmenų bankroto įstatymą ? O kas režisavo VILIBOR’o cirkus ? Būtų smagu pamatyti, kiek buvo sudaryta tarpbankinių paskolų sutarčių pusei metų tuo metu kai VILIBOR’as mušė rekordus ?
Negaliu teigti, kad pats būdamas bankininku to nedaryčiau, tačiau verkti, kad bankus apvaginėja ir apgaudinėja, gal nereiktų ?
Griežtai čia, ponas Neriau. Bet teisingai. Ir kaip jau gaunasi kažkaip, kad vis negaliu su tamsta pasiginčyt 🙂
Beje, dar priminčiau gana nesenus bandymus įvesti priverstinį mirusiųjų skolos paveldėjimą -- buvo ir toks kažkieno stumtas projektėlis, keistais būdais vos netapęs įstatymu.
Man jis labai patiktų.
Nepamirškim vieno gan esminio dalyko -- kad patys valstybės išleidžiami pinigai irgi yra valstybės gaunama paskola. Antra, problemos su skolinimusi iš bankų buvo 2008-2009 riboje -- tada ir nuskambėjo istorija, kai bankai imdavo paskolas iš LB, perskolindami Vyriausybei su didesniais procentais, ko pasekoje ir teko persiorientuoti į tas obligacijas -- taip gavosi pigiau.
O dėl verslo -- taip, yra tasai stambaus verslo nemenkai naudojamas modeliukas, tiesa ilgai ir pačių bankų toleruotas. Spėju, kad viena iš priverstinės tolerancijos priežasčių -- bankai turi ribotas galimybes įtakoti juridinę reikalo pusę, o įstatymai dėl UAB leidžia ganėtinai lanksčiai makliavoti su įmonių tarpusavio įsiskolinimais, suteikdami galimybę perkeldinėti turtą ir skolas tarp įmonių, paliekant savininką nebaudžiamu ir nereikalaujant iš ribotos atsakomybės įmonių stabilumo garantijų. Bet tai jau netgi ir ne bankroto administravimo problemos, o dar gilesnė bėda.
Tai kad bankroto administratoriu teismas ir skiria, jei bankroto byla kelia kreditorius, jis siulo savo administratoriu, kuri teismas dazniausiai ir paskiria.
Jei kitas kreditorius itaria negerus keslus, tai jo sventa teise ta sprendima gincyt, kaip daznai ir atsitinka. Bet praktika tokia, kad teisus buna tas kreditorius kurio skolos dalis didesne.
Galima kalbet apie susimokyma kai patys verslininkai nusprendzia savo imone likviduoti, issivalyti turta etc., bet velgi kreditoriai turi visus svertus gincyt, skust, paralizuoti administratoriaus darba ir taip toliau. Ka daznai jie ir daro.
O apie nestandartinius atvejus, kai bankroto administratoriu pasirenka kreditorius su nezymia skolos dalimi, tai reiketu kalbeti apie korupcija teismuose. Bet tokiu atveju vistiek dauguma svertu yra kreditoriu rankose.
Ir apskritai, tai jau kas kas, bet bankroto bylose bankai nukencia maziausiai, nes stovi pirmoje eileje su savo ikaitais. Kai imoneje nera turto, pagal popierius jie nukencia gal ir daug, nes as kai paziuriu banku kreditorinius reikalavimus, tai visada ispaudziu sypsena. Grazinto turto rinkos pasikeitimo kompensavimas, skola, skolos palukanos, skolos palukanu delspinigiai, dar truksta delspinigiu delspinigiu 🙂 Zodziu pa polnoi programe. Paskui po visu finansiniu optimizavimu galima rodyt, kokie dideli nuostoliai 🙂
Niekas nera nesaliskas niekieno atzvilgiu. Komerciniame banke nedirbu, tad tam tikra prasme galima sakyti, kad esu nesaliskas.
FA bankroto istatymas -- akivaizdziai stabde, bet nesustabde. Pozymis, kad itaka ne begaline. Be to, „baudziauninku“ jokiam sveika prota turinciam bankui nereikia -- tiek PR, tiek tiesioginio pelningumo prasme, geriau tegu randa gera darba ir moka toliau kad ir pamazinta paskola. Kiek suprantu, didziausia problema bankams (ir siaip teisybe mylintiems pilieciams 🙂 ) yra istatymo taikymas iki jo isigaliojimo datos sudarytiems sandoriams.
VILIBOR’o cirku rezisavimas -- tema sudetinga, pasakysiu tik tiek, kad, si, kaip ir daug temu apie finansus ir bankus, pilna diletantu papasakotu ir perpasakotu legendu, pusiau tiesu ir samokslo teoretiku kliedesiu. Del VILIBOR’o atitikimo „tikrai“ rinkos kainai jau pasisake protingesni uz mane http://petras.kudaras.lt/archyvas/2009-11-04/ar-vilibor-fiktyvus-ka-sako-forvardai.html
Rokiskiui -- del skolinimosi is LB ir perskolinimo LRV 2008-2009 pirma karta girdziu, gal ka praleidau.
Dėl to skolinimosi buvo labai daug triukšmo, kai tik Kubilius suformavo vyriausybę ir paskelbė apie krizę.
Apie VILIBOR giliau komentuoti nenoriu, nes tvirtos nuomonės neturiu, greičiau tik spėliones. Noriu tik pastebėti, kad visgi palūkanų pokyčiai 2008-2010 periode buvo pakankamai įdomūs, kad vargu, ar galėtume juos laikyti normaliais savaime, kas verčia abejoti VILIBOR. Pas poną Petrą Kudarą daroma prielaida, kad VILIBOR buvo normalus, nes atitiko išorinius rodiklius, tačiau klausimai apie tai, ar išoriniai rodikliai normalūs bei ar išoriniai rodikliai nėra kilę iš vidinių -- lieka. Pastebėkim ir tai, kad 2008 pabaigoje -- 2009 pradžioje nuokrypiai nuo apskaičiuotų rezultatų pagal skirtumą ima viršyti metinių pokyčių lygį (tas labai ryškiai matosi pono Petro Kudaro grafike). O ryškūs šokinėjimai kelia įtarimus apie galimas įtakas. Tad klausimas apie VILIBOR tame periode, manyčiau, lieka atviras.
O dėl fizinių asmenų bankroto -- teko nugirst, kad yra kažkokių fyntų su ES teise, gali būti, kad dėl to nesustabdė. Nors negaliu tvirtinti, nesigilinau. Žinau tik tiek, kad FA bankrotas ir anksčiau be problemų būdavo padaromas labai paprastu būdu -- emigruoji į Britaniją ir ten bankrutuoji, o lietuviškiems bankams nuo to dar blogiau, nes tokiu jie praranda daugelį galimybių kažką atgaut.
„isoriniai rodikliai“ = forwardai, t.y., susitarimai tam tikru kursu ateityje keisti valiuta. Tai is esmes ta pati tarpbankine paskola, tiksliau dvi -- viena ju imi litais, kita eurais tuo paciu metu duodi (arba atvirksciai), taigi p.Neriui pilnai atsako i klausima del to, kiek su VILIBOR buvo padaryta sutarciu tarp banku. VILIBOR bent jau nefiktyvumo klausimas bent jau man uzdarytas pilnai. O manipuliuojama gali buti daug kuo, tik labai retai tokia svarbia rinkos kaina tai buna nuolat ir sistemingai. Net Libor rinka pastaruoju metu tiria:
http://online.wsj.com/article/SB10001424052748703818204576205991698548286.html
Neatitikimas 2008 pabaigoje -- 2009 pradžioje visvien matosi. Tad uždaryt tą klausimą vargu ar galit, nebent neigtumėte tai, ką matote savo akimis.
Neatitikimai tame grafike kai kuriais momentais viršija 3 punktus, kai pvz., bendras pokytis per 2006 tesudaro apie 1,5 su nuokrypio lygiais iki ~1.
Išsilyginimą ilgesniame periode vargu ar galim nagrinėti, kaip paneigimą.
Kita vertus, nebūtinai tai gali reikšti sąmoningus kryptingus pokyčius. Tai gali būti ir nesąmoningi pokyčiai, ir tiesiog pasekmės, susidariusios dėl to paties kapitalo nutekėjimo, devalvacijos lūkesčių ar kitų veiksnių.
Neatitikimai del to, kad realybe neatitinka 100% formules -- forvardai rinkoje nusistovi saveikaujant keliems veiksniams -- banku finansavimosi kastams viena ir kita valiuta, banku pasitikejimo vienas kitu, paklausos LTL/EUR i viena ir i kita puse. Man keisciau, kad taip gerai atitinka grafikas, o ne kad kazkada, ypac tokiais laikais, kai pati LIBOR rinka buvo benusprogstanti, deklaruotas VILIBOR kuri laika neatitiko implied VILIBOR is formules.
Žinoma, kad realybė neatitinka formulės 100% 🙂 Bet kituose kreivių taškuose nuokrypiai labai nedideli, vietomis -- netgi velniškai maži. Tai reiškia, kad esant normalioms sąlygoms, atitiktis yra ir, kiek matome iš grafiko, momentiniai nuokrypiai neturėtų viršyti ~1.
Bet tai, savo ruožtu, reiškia, kad atitinkamas 2008 pabaigos -- 2009 pradžios periodas neatitinka atitikties normų, būdingų kitam periodui.
Taigi, malonu, kad sutinkate dėl to, kad neatitiktys matosi. Taigi, atitinkamai, už tą periodą klausimo uždaryt negalim. Taigi, klausimas apie VILIBOR už tą periodą lieka atviru.
Taip?
Jei klausimas toks, koki kelia Nerius, t.y., ar VILIBOR fiktyvus cirkas, tai tada zinoma, kad klausima uzdariau. Jei klausimas, ar VILIBOR tobulai parodo „tarpbankine rinka“, tada neuzdariau, bet as to ir nebandziau.
Bet geriau uz VILIBORA geresnio mato ar benchmarko kol kas nera.
Neriaus klausimas, sakyčiau, visai aiškus (cituoju):
O kas režisavo VILIBOR’o cirkus ? Būtų smagu pamatyti, kiek buvo sudaryta tarpbankinių paskolų sutarčių pusei metų tuo metu kai VILIBOR’as mušė rekordus ?
Kitaip tariant, kalba, kiek suprantu, būtent ir eina apie tą 2008 pabaigos -- 2009 pradžios periodą, dėl kurio tamsta, kiek suprantu, sutinkate, kad jis neatitinka modelio, būdingo kitiems periodams.
Manau kad atitinka, turint omenyje tuo metu smarkiai isaugusius bid/ask spreadus tarpbankineje rinkoje ir numirusias apyvartas visiems panikuojant, kad sandorio salis gali uzluzti net ne per 6 men, o per 6 min.
Neriaus klausimas (retorinis, nes visi zino, kad NEI VIENOS sutarties nebuvo sudaryta) aiskus, bet jis ne klausimas, o teiginys, kad VILIBOR -- fikcija, manipuliuojama be galo itakingu banku. Man tereikia ta paneigti, manau patenkinamai ta padariau. Geros dienos.
Taigi, jei tuo metu nebuvo sudaryta sutarčių, tai reiškia, kad visa tai tebuvo abejotini kainų pokyčiai.
Antra, jei išsibarstymai buvo, ko nebūdavo kitais periodais, tai reiškia, kad išsibarstymai buvo nepaisant faktinių sutarčių nebuvimo.
Atitinkamai, tada kyla klausimas, kas gi ten buvo per cirkas ir kas jį darė. Taip?
Geras žmogus -- ne profesija… Gal jis ir nesusijęs su bankais… Bet LAWIN yra net labai susijusi su stambaus kapitalo įmonėmis.
Tačiau kaikurie pirmieji VV pasisakymai sukėlė nuostabą. Pvz apie tai, kad jis už progresinius mokesčius. Prie ko LB ir GPM ?
Apie LAWIN negaliu komentuoti, nes šiuo metu neturiu apie tai žinių (elementariai, nespėjau nieko prakapstyt).
O vat apie tai, kad monetarinė ir fiskalinė politikos yra viena kitos atspindys ir susijusios taip, kad negalima pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita -- galiu užtikrintai. Ir, sakyčiau, tai, kad atsiranda požymių, jog LB dabar turi poziciją dėl mokesčių -- tai yra labai gerai.
Ypač, turint omeny, kad LB pozicija dėl valiutų valdybos modelio yra nelanksti, t.y., fiskalinės politikos ji kompensuoti negali, todėl turi reikalauti, kad fiskalinė politika efektyviai derintųsi prie monetarinės.
Durna poziuri stumi, ponas Rokiski, -- tolerastiska toki. LB Istatymas sako: „7 straipsnis. Lietuvos banko pagrindinis tikslas
1. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą.“
VISKAS. Taskas. Šarkinas darė tokias veikas arba nedarė nieko, tik tam kad kainos būtų NESTABILIOS. Kaip tokie tipai, kurie sąmoningai kenkia visuomenės interesams, vadinami? TERORISTAIS. Šarkinas yra FINANSINIS TERORISTAS. Nuo cia reikia pradeti sekti istorija.
Ponuli, aš analizuoju pirmiausiai Vitą Vasiliauską, kas jis toks. Kita vertus, galim pakalbėti ir apie Reinoldijų Šarkiną.
Trečia vertus, neužmirškim valiutų valdybos ir to, kad kainų stabilumas ne menkiau priklauso ir nuo fiskalinės politikos ir siaurąja, ir plačiąja prasmėmis.
Valiutų valdyba nėra Fukušimos AE -- ją galima ir panaikinti. Juo labiau, kad ji ir neveikia -- apmokant eurais iš litų kortelės, bankai skaičiuoja didesnį kursą, nei 3,4614 dabar maximaliai leidžiamas (3,4528 + .25% už pavediminės bazinės valiutos konvetavimą). Todėl grįžtant prie VV -- tai pirmieji žodžiai ir turėtų būti -- „Mes įgyvendinsime PAGR. LB TIKSLĄ“. Čia tik pas Šarkiną buvo taip, kad privalom užtikrinti kainų lygį , bet negalim. Tipo , mes jus prievartaujam tam, kad jūs vėl taptumėte nekaltais. BulŠitas…
Valiutų valdybos panaikinimas -- labai įdomus klausimas. Bet tai nėra taip paprasta.
O dėl bankų pažeidimų su kursu -- čia būtų įdomu sužinoti, kuo tai grindžiama pačių bankų ir kokia LB pozicija.
Turiu Superinį kortelės sąskaitos išrašą -- reikėjo mokėti 1EUR -- už trial’ą.
Buvau ‘tinginys pox’uistas’ ir nepradėjau tampytis su visokiais skundais, tik uždariau ten savo sąskaitą….
Galėčiau atsiųsti iškarpą iš tos sąskaitos if any interest, tik i kur?
Atsiųskit į rokiskis.blog@gmail.com , jei ten matosi, kad kursas kitas, nei numatytas tai paskelbčiau čia.
Aišku, realiai tai tamstai reiktų kreiptis tiesiai į LB tur būt, nes mano blogo, įtariu, niekas iš jų neskaito, o ir šiaip, čia blogas, o ne žiniasklaida, tad ir reaguot jiems nelabai yra ko.
Man tasai LB primena ŠarAŠkino kontorą, kurioje neaišku ką veikia ar vaizduoja veikią bent 700 mums „tarnaujančių“ už geras algas.
Grubu ir kvaila- pats žinau. Ir pavydališka.
Kažkuo primena tokią labai sudėtingą kontorą, kaip „Valstybės Žinios“.
Būkim biedni bet teisingi… kad ir kokia ten „didele“ alga net ir uz prezidentes didesne, bet banku masteliais tai tikrai nera kazkas tokio… ir nemanau kad kazkoks bankininkas sutiktu keisti savo vieta (karjeros galimybes) i vis delto politini posta su neaiskia ateitimi… o manau kad grybauskaite ir ne su vienu turbut kalbejosi, bet turbut gaudavo mandagu atsisakyma (nes netgi sapudoje buvo kazkieno pavarde pamineta…) del visu kitu grybauskaites pasirinkimo priezasciu treiktu sutikti su Rokiskio izvalgomis….
Pingback: Rokiškis yra išrištas!!!!
Pingback: Parex bankas devalvuoja litą euro atžvilgiu? « Rokiškis
Teisingai Rokiskio pastebeta -- i paprasta valstybes tarnautojo vieta daugiau klausimu uzduodama nei dabar gavo LB vadovas, gal ir neblogas prezidentes pasirinimas, bet vistiek kazkoks konkreciu pareigybiniu ziniu patikrinimas turejo buti sukurtas..
Čia ne mano teiginys buvo apie tai, kad patikrinimų mažai. Realiai yra taip, kad kompetencijos tokiam postui patikrinti niekas ir negalėtų, jau nekalbant apie tai, kad postas savo esme -- visgi politinio pasitikėjimo.
Commonsense.lt keliamas klausimas greičiau yra apie tai, ar galima remtis prielaida, kad kandidatas išmano monetarinius mechanizmus pakankamai gerai, kad vadovautų berods 16 milijardų litų turinčiam bankui.