Balandžio 1 ir netikros naujienos

Aš šiandien nejuokausiu ir neišdūrinėsiu, nes neturiu apie ką. Aš tik vieną dalyką pasakysiu: skaičiau aš šiandien visokias naujienas ir šiaip pranešimus, o paskui kažkaip atėjo mintis galvon: o kodėl gi tiktai Balandžio 1 daugelis galvoja apie tai, kad kažkokia naujiena gali būti netikra?

Netikros naujienos

Pasižiūrėkite į TV, į laikraščius, į portalus, radijos paklausykit ir paanalizuokit bukai, kokia dalis informacijos normalią dieną yra teisinga.

Jei paanalizuosime eilines kokios nors dienos naujienas, tai nešamos informacijos iškraipymus galėsim išskirstyti į kelias rūšis:

  • Nepakankama informacija: įvykis įvyko (pvz., gaisras), tačiau informacijos neužtenka, norint įvertinti – nėra pakankamų ar patikimų duomenų nei apie priežastis, nei apie realius mastus
  • Melaginga informacija: vietoje faktų pateikiama tiesiog neteisinga informacija, kuri klaidina
  • Iškreipta informacija: įvykiai padidinami arba sumenkinami, arba pateikiami dar kaip nors iškreiptai (pvz. „aukų skaičius gali viršyti 100„, kai bendras aukų skaičius yra kelios dešimtys sužeistų)
  • Neteisingą kontekstą turinti informacija: nors informacija ir būtų teisinga, ji pateikiama, duodant netinkamą kontekstą (pvz., su informacija apie Kovo 11 pateikiama informacija apie SS – tai įprasta Rytų kaimynės žiniasklaidai)
  • Neteisingai sudėliotus akcentus turinti informacija: žinutės gavėjo dėmesys nukreipiamas nuo esminių dalykų prie kažkurių kitų (pvz., kalbant apie atominės elektrinės finansinį atsiperkamumą, tikslingai akcentuojamos Fukušimos ir Černobylio katastrofos)
  • Tikslingai pozityviai ar negatyviai pateikiama informacija (pvz., „vilniečiai gaus naujus autobusus“ vs. „savivaldybė išmetė balon krūvą pinigų“)
  • Irelevantiškas triukšmas: beprasmiškas informacinis srautas, neturintis jokios vertės, tačiau atskiedžiantis esminę informaciją (pvz., kad ir visokios naujienos apie kokias nors fyfas iš elitų)
  • Nutylėjimai: pranešimo gavėjas negauna pranešimo iš viso

Kai pažiūrime į kokio nors informacinio pranešimo semantinę struktūrą, galim atrasti, kad neretai pasitaiko išsyk kelios rūšys informacijos, kuri klaidina, iškreipia, etc.. Pvz., kai paimame kokią nors žinutę apie kokius nors Vilniuje nupirktus ekologinius autobusus, galim atrasti visą bukietą tokių įdomumų:

  • Akcentuojama, kad autobusai pirkti už ES pinigus (lyg tai būtų nekainavę mūsų pinigų)
  • Akcentuojamas kažkoks ekologiškumas (irelevantiškas triukšmas)
  • Informacija pateikiama tikslingai pozityviai („nauji autobusai – gerai„), nenagrinėjant to, kad išlaidos gali būti nepriimtinai didelės
  • Išvis nutylima, kad savivaldybė naikina privačius vežėjus, t.y., transporto būklė blogėja (BTW, dėl to, kiek girdėjau, bus mitingas Balandžio 3 dieną)

Be abejo, skaitiškai įvertinti informacijos teisingumą labai sudėtinga – tame yra ir subjektyvių faktorių, ir skirtingi iškreipimo svoriai pas skirtingų rūšių iškraipymus (ir jie dar ir netiesiniai). Tačiau spėju, kad nelabai nukrypsime nuo tiesos, jei tarsime, kad kai kurių informacinių pranešimų teisingumas vargu, ar siekia bent kokius 20 procentų. Ir taip pasigilinus, daugelio žiniasklaidos kanalų praktinis teisingumas vargu ar viršija 50%: informacijos gavėjui pačiam tenka ieškotis alternatyvių informacijos šaltinių, tikrintis faktus ir kontekstus, spėlioti, bandant tos informacijos teisingumą padidinti iki priimtino lygio.

Trumpai tariant, nors šiandien ir Balandžio 1, ar tikrai galime tarti, kad informacijos bendras teisingumas smarkiai pablogėjo? Drįstu teigti, kad pokytis vargu, ar viršija kokius 10-20 procentų nuo įprasto. Todėl žiūrėkime į žiniasklaidoje pasirodančią informaciją kritiškai, net jei yra paprasta diena, o ne melagių šventė.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook15Share on Google+12Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

12 thoughts on “Balandžio 1 ir netikros naujienos

  1. TiesiaiSviesiai

    Čia šiokia tokia diskusija:
    https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/sokrato-sietas-ziniasklaidai/4f705cd70a1d0d099c58725e/5157e6fe0a1d0d08083e89dc
    Kaip tik 2-ame pasiūlyme kalbama kaip jūs apie gaisrą.
    Na o smegenų mankštą galima daryti įsisavinus čia išvardintas technologijas:
    http://www.budruspilietis.lt/kaip-mus-doroja-propaganda-1/
    Melas per mass medija tegu lieka melu, bet aš nesuprantu kito dalyko:
    įsmeigę nosis į visokias žinias, kaip zombiai prie to teliko, naudos asmeninės beveik 0, naudingiausiai tai orų prognozė, bet vistiek žmonės, kad ir nieko nesupranta, spokso į tą dėžę. Stebuklas tos žynios. Galima būtų lyginti su filmais- patiriamos emocijos, dirginama, tai gal ir žinios taip pat veikia, tik manau stipriau- daugiau diskutuojama apie žinias, nei apie filmus. Žiniomanai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Svarbu suprasti vieną dalyką: žiniasklaida nebūtinai sąmoningai pateikinėja iškreiptą info.

      Yra krūvos natūralių priežasčių, pvz., pats žurnalistas gauna jau iškreiptą informaciją, jam mažiau darbo paimti ir perduoti tą informaciją, nei tikrinti, dalis informacijos ateina ne vienu metu, todėl gaunasi ją perduoti tiktai gabalais, o vieni gabalai yra ne tokie įdomūs, kaip kiti gabalai. Ir t.t., ir t.t..

      O bendrai tai žmonės yra informaciniai padarai, jie negali be informacijos. Todėl jie siurbia, siurbia, o tada, prisisiurbę iškraipymų, pradeda kliedėti belenką.

      Reply
      1. Giedrė

        Arba įmanoma, kad žurnalistas nuoširdžiai tiki tuo, ką rašo ir nesusimąsto apie galimas neigiamas reikalo puses. Juk informacijos, kurią pateiksi skaitytojui atrinkimas ir juolab pateikimas yra gana subjektyvus dalykas. Objektyvumas auga su sukaupiamomis žiniomis, o žinių ne kiekvienas jau dirbantis spaudoje spėja prikaupti. Tai -- joks ne pateisinimas. Tai -- pamąstymai. Beje, šio įrašo akcentai -- geri.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, tikėjimas -- irgi vienas iš faktorių. Ir beje, reikia neužmiršti dar vieno įdomumo: daugybė suinteresuotų pusių irgi stengiasi žurnalistams teikti jau perfiltruotą ir iškraipytą informaciją, o tai reiškia, kad tą tikėjimą dar ir skatina.

          Ir dar kita vertus, yra ir dar kitas procesas, kuris vėlgi duoda iškraipymus: kai žurnalistas žino, kad daugelis jį bando kryptingai maitinti tinkama info, jis vėlgi pradeda info filtruoti, o tie filtrai dažnai būna vėlgi blogi.

          Reply
  2. Saulius

    Rokiški, tu turi talentą susisteminti ir pateikti informaciją teksto pavidalu.

    Reply
  3. Paulius Žuvyčius

    Nutylėjimas -- man tiksliau būtų ne visos informacijos pateikimas. Čia labai tiktų kaip pavyzdys partijų rinkimų programos, kuriose jie giriasi ką padarė, bet nei žodžio ko nepadarė iš praeitų rinkimų pažadų. Nors turbūt toks iškraipymo būdas dubliuojasi su tikslingai pozityviai ar negatyviai pateiktais faktais.

    Reply
  4. Tomas

    Mano srityje labai populiarėja Evidence Based Medicine (Įrodymais Pagrįsta Medicina) ir ji labai siejasi su žiniasklaidos (nesvarbu, kad specializuotos) skaitymu. Yra net paaiškinimų, kaip skaitant straipsnį reikėtų iškelti klausimus pirmiausia sau, o paskui matyti ar straipsnis į tuos klausimus atsako, o jau galiausiai suvokti ar straipsnis iš tikro kažko vertas. Įdomu, kad pasigilinus į Evidence Based… ir supratant, kaip turi būt daromas mokslas -- kai kada net apginta disertacija tampa apgailėtina…
    Skaitydamas šitą rašinį pagalvojau, kad Rokiškiui laikas parašyti kažkokį pradžiamokslį apie tai, kaip reikia skaityti žiniasklaidą. 🙂

    Reply
  5. Brauninkas

    Tikriausiai ne kiekvienas žiniasklaidos pranešimas yra tikslingai klaidinantis. Spėju, dažniau tai yra elementarus brokas.
    Žiniasklaidai galioja tos pačios bėdos, kaip ir bet kuriam kitam darbui -- skubama padaryti kuo daugiau kiekybės, todėl natūralu, kad nukenčia kokybė. Neretas žurnalistas, net ir turėdamas galimybę pasitikslinti neaiškumus -- nemato reikalo to daryti. Daromos elementarios klaidos -- supainiojami faktai, arba kas nors prirašoma „iš lempos“. Nežinau kas jiems trukdo pvz pasiskaminti informacijos šaltiniui ir pasitikslinti faktus -- arogancija ar didybės manija? Bet kiek teko susidurti, tai pvz jeigu po interviu paprašysi atsiusti straipnio juodraštį -- tai laiko vos ne asmeniniu ižeidimu -- „tu, ką nepasitiki mano profesionalumu?“. O kai išeina straipsnis, tai visokių groteskiškų lepsusų būna -- pvz kartą sutuoktinius apskelbė sugyventiniais, mat jų pavardės nesutapo… 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, dažniausiai tai būna nesąmoningas brokas, kuris atsiranda dėl krūvos visokių faktorių -- pradedant iki tol turėtomis žurnalisto žiniomis ir baigiant tuo, kad paties žurnalisto informacijos šaltiniai yra riboti ir iškraipyti.

      Tik vat dėl matavimo -- pas juos dabar ne dėl kiekybės, o dėl operatyvumo pamišimas. Žiniasklaida bando konkuruoti su visokiais Twitter ir panašiais kanalais, su kuriais iš principo negali sukonkuruoti. Bet visvien bando. Todėl vardan greičio labai dažnai aukojama viskas.

      Paradoksas yra tame, kad greičiu visokių socialinių tinklų žiniasklaida visvien neaplenks, tačiau gali labai nesunkiai aplenkti kokybe. Bet į kokybę daugelis nekreipia dėmesio, o kreipia dėmesį tik į greitį.

      Reply
      1. tod@

        Teip. Čia tikrai debiliška situacija gavosi. Įdomiausia, kad tai vienoje tai kitoje redakcijoje vis kyla noras tą kokybę kelti. Aišku neretai tai būna debiliškumo viršūnė su tikslais smarkiai pagerinti kokybę, nei kiek nemažinant operatyvumo ir nesamdant jokių papildomų žmonių. Kitaip sakant -- didinami reikalavimai darbuotojui be jokių paskatų. Beveik 100 proc. tai neveikia, arba suveikia labai trumpam. Kartais panori ir kokybę gerinti, kiek sumažinant kiekybę ir gal ir operatyvumą, bet greitai susigaudoma tame, kad konkurentai to nedarys, o tūlas skaitytojas (vis vieną tai tik statistikos skaičiukas, kuris reikalaingas pardavimams didinti) kaži ar tai įvertins, arba įvertins labai negreit, o pajamoms tai pakenks, tad nusprendžiama to nedaryti arba bandoma daryti vėl pirmas variantas, arba daug šnekama ir trypčiojama vietoje. Žodž, idiotiška sistema susiformavo, kai visi konkuruoja ant greičio ir niekas negali nekonkuruot, nes tada kiti tai datrys, o tu liksi prie suskilusios geldos.

        Čia gal priežastis tame, kad yra keli rimti žaidėjai mūsų rinkoj, bet ta rinka iš esmės labai maža. Situaciją gal gerina tai, kad reklamos pinigai iš lėto pereina į internetą, tad gal ateityje ir bus kokių teigiamų poslinkių (atsiras kokios tiriamosios žiniasklaidos rubrikos ar kažkas pan., kur bus itin kokybiškas turinys, bet pats varikliukas suksis ant įprasto ritmo).

        Reply
  6. Pingback: Zuokas gerina Vilniaus transportą « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *