Partijų apžvalgos. Lietuvos Socialdemokratų Partija

Neseniai parašiau apie įvairiarūšius liberalus ir visokią su jais susijusią makalynę, kurioje Velnias koją nusilaužtų. Taip, tenai patsai bardako koncentratas, bet problemų kyla ir aiškinantis, kas per dalykas yra kitos partijos. Pas kai kuriuos istoriniai vingiai netgi sudėtingesni, nei liberalų, o tų vingių nežinant – kartais sunku ir pasakyti, kas ten kaip ir kodėl. Atitinkamai – keblu ir prognozuti. Todėl greitosiomis čia brūkštelsiu jums šį bei tą apie socdemus*.

Kompartijos vadai prie Lenino paminklo

Taip taip, ponai ir ponios. Garsiausias visų laikų LKP vadas buvo ne Algirdas Mykolas Brazauskas, o 30 metų be pertraukų valdęs stalinistas Antanas Sniečkus, visa savo išvaizda spinduliuojantis pacukiškumą. 1972 metų nuotraukoje - sovietmečio veikėjai, iš kairės į dešinę: Aleksejus Kosyginas (SSRS premjeras), LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, LSSR premjeras Josifas Antonovičius Maniušis (oficialiai - Juozas Maniušis, tačiau vaizduodavo rusą, nes lietuviu būti nefasonas), LKP CK skyriaus vedėjas, o po Sniečkaus mirties - LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius.

Žinot gi, įprastas dalykas, kai kokia nors partija dalina pažadus, o ką ji išties daro, kuo garsėja ir kaip nusišnekinėja – daugelis ir nežino. Ir paskui gaunasi, kad jūs balsuojate už tuos, kas gražiai pažadėjo, o tada piktinatės, kad politikai yra melagiai ir nesilaiko pažadų. Apie tai, kad net ir sąmoningų pažadų laikytis politikoje kartais būna neįmanoma dėl kitų faktorių, jau esu rašęs šį bei tą. Bet bėda ta, kad daugelis politikų netgi nebando ko nors sąmoningo pažadėt.

Vat čia ir pažiūrėkim, kaip ten yra su viena iš populiariausių jėgų – Lietuvos Socialdemokratų Partija, jos istoriniais vingiais bei kai kuriais kitais niuansais. Kad prognozuoti galėtume.

Ekskursas į senas LSDP/LKP šaknis bei Nepriklausomybės atkūrimo niuansus

Michailas Gorbačiovas Vilniuje

Michailas Gorbačiovas skėsčioja rankomis, nes tie lietuviai kažkodėl nori išstot iš SSRS. Kiek kairiau už Gorbio - Algirdas Mykolas Brazauskas, o Gorbio dešinėje - šiojo žmona Raisa Gorbačiova.

Kai 1989 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ėmė judint valdžią, viskas visiems buvo akivaizdu: arba Sąjūdis laimi, arba Sąjūdžio vadai kartu su visais aktyvesniais palaikytojais keliauja į lagerius. Vietinė LKP buvo remiama iš Maskvos tol, kol jokių kalbų apie Nepriklausomybę nėra, tad elgėsi pasyviai, tačiau augant Sąjūdžiui, iš CK KPSS kilo vis daugiau klausimų vietiniam LKP. Po truputį darėsi aišku, kad vienintelis šansas Sąjūdžiui ir visai Lietuvai – tai Nepriklausomybė. Galim įsivaizduoti Algirdo Mykolo Brazausko poziciją: iš vienos pusės – Maskva, nuo kurios priklausai visiškai (ir kuri gali įjungti represinį aparatą), o iš kitos – Sąjūdis, kuris tave išėst norėtų. Kuriuos pasirinkti? Žinoma, kad tuos, su kuriais ateitis mielesnė.

Trumpai tariant, nors dar 1989 Algirdas Mykolas Brazauskas viešai aiškindavo, kad jokios Nepriklausomybės nebus, jis pats Sąjūdį tyliai ir atsargiai rėmė pasyviuoju būdu (tiesiog netrukdydamas), į jo veiklą kažkiek įsitraukti leido ir įvairių LKP skyrių nariams, o kai kurie aukšti LKP veikėjai vėliau tapo esminiais Nepriklausomybės rėmėjais. Visgi viešos to meto LKP pirmojo sekretoriaus citatos skamba fantasmagoriškai, pvz.:

Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu.

Tie, kas tada gyveno, atsimena, kad tai buvo tik vos vos nuo vidutinės nuomonės nukrypstantys pasakymai. Daugelis išties galvojo, kad tai – nebent stebuklas. Daugelis, kas prisimena, kaip 1990 buvo paskelbta Nepriklausomybė, prisimena ir tą keistą jausmą, kad tai yra absoliučiai neįtikėtina – kaip sapnas, kaip kažkokia visiška nerealybė. Primeskite: vyksta įvykiai, kurie nebent visiškai fantastiškiausiose fantazijose galėjo būti. Ir tai vyksta REALE.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Atkurtoje Lietuvoje tėra buvę tik du lyderiai, kurie buvo tikri lyderiai - sugebantys vesti žmones paskui save. Vienas iš jų buvo Algirdas Mykolas Brazauskas. LSDP dabar neturi net iš tolo jam prilygstančio vado.

Tam, kad tokie fantastiški įvykiai galėtų vykti, Vytautas Landsbergis ir Algirdas Mykolas Brazauskas turėjo kažkaip susitarti. Niekas nežino, kaip, bet matyt jie kažkaip susitarė. Į Lietuvos pusę stojo netgi tokios figūros, kaip prokuratūros vadas Artūras Paulauskas ir VRM ministras Marijonas Misiukonis, be kurių apsisprendimo teisėsauga būtų likusi Maskvos rankose, o tai jau būtų išvirtę tokiais įvykiais, kad Sausio 13 atrodytų lyg žiedeliai. Žodžiu, politika kartais tampa kompromisų menu.

Štai taip vėliau ir gavosi, kad Algirdas Mykolas Brazauskas vykdė susitaikymo politiką, Vytautas Landsbergis į ją žiūrėjo pro pirštus, o senos žaizdos daug metų buvo nejudinamos. Tik pakankamai neseniai prokuratūra visgi pradėjo bylą, kurioje aiškinamasi, kiek Marijonas Misiukonis dalyvavo, nužudant paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujalį.

Taip ar anaip, kai pasigilini, negali vienareikšmiškai teigti, kad Sąjūdžio metais LKP, o vėliau LDDP ir LSDP buvo blogį nešančiais komunistais. Nors ir atrodydami senos kartos nomenklatūrininkais, galią užsiauginusiais sovietmečiu, jie tapo tuo negarsiu, bet lemiančiu veiksniu, dėl kurio apsisprendimo Nepriklausomybę gavome beveik taikiai.

Vėlesni komunizmai, socializmai ir kiti istoriniai niuansai

Mindaugas Stakvilevičius, 2005

Lietuvos Socialistų Partijos vadovas Mindaugas Stakvilevičius LSDP suvažiavime 2005. Taip, satelitinė partija.

Vėlesnius LKP persivadinumis į Lietuvos Demokratinę Darbo Partiją, o paskui – ir į LSDP daugelis suvokia kaip paprastą pavadinimų keitimą, tačiau tai nebuvo taip paprasta. Persivadinimas tebuvo vienas – iš LKP į LDDP, o paskui jau prasidėjo visokie niuansai.

Su komunistiniais idealais ir visokiais marginaliniais fufeliais LDDP ryšių nenutraukė: 1994 metais susikūrė labai įdomi partijėlė – Lietuvos Socialistų Partija, kur subėgo visai jau užkalkėję buvusios LKP nariai, svaigstantys apie komunizmus. Partija nuolat buvo kairysis LSDP sparnas, kol 2009 jos menki likučiai neprisijungė prie Algirdo Paleckio Fronto.

Dabartiniame pavidale LSDP susikūrė tik 1999 metais, kai prie Algirdo Brazausko vadovaujamos LDDP prisijungė Vytenio Andriukaičio valdoma LSDP. LSDP davė naujai jėgai savo gražesnį pavadinimą, o pagrindinė struktūra liko iš Lietuvos Demokratinės Darbo Partijos. LSDP turėjo šiokio tokio populiarumo tarp tų kairuolių, kurie vis dar prisiminė, kas yra LKP. Turėjo ši partija ir visokių įdomių veikėjų – jau vien tai, kad vienas iš LSDP įkūrėjų yra Albinas Januška – tai kalba už save.

Socdemų susijungimas su komunistais nebuvo labai švelnus: nuo LSDP atskilo dalis senųjų socdemų, kurie įkūrė partiją „Socialdemokratija 2000“, išsirinkdami pirmininku Rimantą Dagį. Pastarasis, partijai vis labiau smunkant, 2003 perbėgo į TS-LKD, o jo partija persivadino į Socialdemokratų Sąjūdį. Ši partijėlė smuko ir toliau, nieko nelaimėdavo, o dabar rinkimuose dalyvauja fantasmagoriškame aljanse „Už Lietuvą Lietuvoje“ – ten pat yra ir Lietuvos Centro partija, Tautininkų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga.

Kiek anksčiau nuo LSDP jaunimo atskilo Algirdo Brazausko numylėtinis Algirdas Paleckis, įkūręs Socialistinį Liaudies Frontą. Daugeliui nežinančių tai sukėlė lengvą šoką, bet partijos viduje, kaip sako gandai, situacija buvo aiški bent metus iki tol. Paleckiuką nuo išmetimo ilgai gelbėjo AMB, tačiau jaunuolis vis aktyvėjo, kol visai nenuaktyvėjo – gandai tais laikais pasakojo, kad anas ėmęs reikalauti, kad jį paverstų vienu iš LSDP vadų, nes kitaip jis perimsiąs visą Vilniaus skyrių ir visus, kas jaunesni, nei 40 metų, ir išvis daugiau, kaip pusė partijos nueisią paskui jį. Trumpai tariant, fantazijos baigėsi tuo, kad Paleckiukas išlėkė iš partijos, o iš aktyvesnio jaunimėlio LSDP viduje teliko legendinėmis reklamomis pagarsėję jaunimiečiai.

Iki šiol LSDP jaučiasi ganėtinai pastebimas skilimas tarp LDDP ir LSDP narių: buvę komunistai valdo finansus, o buvę LSDP yra daugiau dėl grožio. Prieš kokius 3-4 metus buvo netgi ėmę sklisti gandai, kad skilimas viduje gali išvirsti į narių bėgimą, tačiau partijai to pavyko išvengti. Visgi stagnacija daro savo ir partija po truputį smunka – gal dėl to taip smarkiai ir prirekė jungtis su NK-95.

LSDP apsijungimas su NK-95 atrodo tiek fantasmagoriškai, kad kelia ryškų kognityvinį disonansą nelabai susigaudantiems: ar gali būti, kad tos tolerantiškos prieš sistemą ir biurokratiją kovojančios asabos eitų partijon, kuri biurokratiją Lietuvoje atstovauja dar nuo 1945 metų? Ogi paprastai: LSDP bando pavaizduoti, kad kažką bendro turi su įvairiomis naujo raugo komunistų kuopelėmis: juk Paleckiukui atsiskyrus, teliko grynai pragmatikai iki kaulų smegenų, negebantys netgi pavaizduoti kokių nors ideologijų.

LSDP šventė: Romas Adomavičius, Juras Požėla, Milda Petrauskienė, Darius Skucevičius

Kažkokia LSDP šventė, iš kairės į dešinę: Vilniaus transporto pertvarkymų kuruotojas ir įvairių merų vicemeras Romas Adomavičius, o šalia jo - legendinė daugiametė tikroji partijos lyderė Milda Petrauskienė**. Fone - pora jaunimiečių - Juras Požėla ir Darius Skucevičius

Seimo intrigos, Dalia Grybauskaitė ir kiti paskutinių laikų vingiai

Labai įdomūs ir Dalios Grybauskaitės santykiai su LSDP: 2001-2004 būsimoji Lietuvos Prezidentė buvo Algirdo Mykolo Brazausko mėgiama finansų ministre, gan išsiskyrusia iš kitų tarpo didesniu reiklumu. Tačiau po jos į finansų ministro postą atėjo dabartinis LSDP vadovas Algirdas Butkevičius. Gandai sako, kad tada įvyko greitas ir skausmingas finmino komandos valymas, po kurio iš finmino vėl pasidarė VMI priedėlis – tokiu ši ministerija ir liko iki tol, kol jos nesiėmė dabartinė ministrė Ingrida Šimonytė.

Tarp kitko, apie tą Algirdo Butkevičiaus ministravimo periodą ir daugiau galima kalbėti – laikas buvo itin įdomus: pirmą kartą daugumą Seime 2004 gavo darbiečiai. Socialdemokratai su jais, Artūro Paulausko Naująja Sąjunga ir dar pora smulkių partijėlių sudarė koaliciją. Štai taip Algirdas Butkevičius ir tapo finansų ministru.

Maždaug metus laiko trukęs koalicinis valdymas pasižymėjo bene didžiausiu nerišlumu, koksai yra buvęs Seimo istorijoje, o baigėsi keistais fejerverkais: pirma atsistatydino Algirdas Butkevičius (viešai – dėl nesutarimo su mokesčiais, o pagal gandus – dėl nesutarimo su Viktoru Uspaskichu), paskui po trumpą laiką paministravo dar keli socialdemokratų ministrai.

Tuo pat metu vyko ir kitų skandalų, pvz., paaiškėjo, kad Naujosios Sąjungos deleguotas užsienio reikalų ministras Antanas Valionis esąs KGB rezervistu. Panaši informacija išlindo ir apie VSD vadovą Arvydą Pocių. Galų gale iš ministrų atsistatydino ir pats Viktoras Uspaskichas, su spaudos keliamais triukšmais apie tai, kad jis vietoje aukštojo mokslo baigimo tepateikęs aukštojo mokslo klastotę. Tai dar negana to, kaip tik tuo metu prasidėjo ir bardakai, susiję su Vilniaus savivaldybe bei Artūru Zuoku, nuo ko prasidėjo visas liberalcentristų skilimas ir netgi Seime viena partija skilo į dvi frakcijas. Bet tai nesusiję įvykiai, tad nenagrinėkim pernelyg. Ai, dar Vytauto Pociūno žūtis – irgi 2006, o po to – ir visas iki šiol rusenantis valstybininkų skandalas. Ai, dar ir fenomenali istorija, kai buvo sudaryta koalicinė mažumos vyriausybė.

Kažkodėl, kai bandau analizuoti socdemus dabar, man įdomiausias mintis kelia Arkadijaus Vinokuro atėjimas: anksčiau kalbėjęs, beveik kaip dešinysis ir neaišku, ką išvis bendro galintis su socdemais turėti, jis, atrodo, pakviestas tik tam, kad visai jau nyku neatrodytų. Gal dėl to grįžta ir Juozas Bernatonis, kuris yra vienas iš nedaugelio partijoje esančių tikrų socialdemokratų – pagal pažiūras, o ne tik pagal partijos pavadinimą.

Žvelgiant iš šalies, tos naujos figūros matosi kaip konvulsyvus socdemų bandymas išplaukti rinkimuose: visas LSDP įvaizdis jau seniai laikėsi ant a+a Algirdo Mykolo Brazausko, o dabar to neliko. Ar pavyks?

 

———–

* Eilinį kartą tasai „greitosiomis“ jau belenkiek trunka. Per tą laiką ir skandalas su Romu Adomavičiumi įvyko, lyg koksai sinchronazmas.

** Milda Petrauskienė gali būti nežinoma tiems, kas nesigaudo. Tiems kas gaudosi, puikiai žinoma, kad ji daug metų buvo antras žmogus po Algirdo Brazausko, o šiam pasitraukus iš aktyvios politikos, tapo svarbiausiu asmeniu partijoje. Tiesa, paskui prasidėjo makalynės ir dabar jos reikšmė sumažėjo.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook70Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

20 thoughts on “Partijų apžvalgos. Lietuvos Socialdemokratų Partija

  1. Gytis

    Socdemai, besitvarkydami savo būstinėje, galėtų atrasti AMB’o politinį testamentą ir nurodymus, kaip valdyti Lietuvą iki 3000 metų. Elektoratas katutėmis plotų ir savo balsus vėl jiems atiduotų.

    Reply
  2. vasius

    Būtų partija daugiau mažiau sukalbamesnė, tik nesuprantu, kodėl jie taip atvirai demonstruoja simpatijas Didžiosios rytų kaimynės ir energetikų interesams?
    Jų programa ir ideologija energetikos klausimais daugmaž tokia: mėtykim pinigus liaudžiai, kad sumokėtų monopolininkams už energiją -- pinigus gausim atšaukę įvairius projektus nuo atominės, dujų terminalų iki smulkesnių vietinių projektų. Ar jų elektoratui ir apskritai jų, kaip galimai valdysiančių Lietuvą, tai ne problema? Ar jų ideologija neturėtų būti prieš tokias monopolijas, ar jie iš viso turi ideologiją?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O kaip tamsta manote, kodėl jie taip atvirai demonstruoja simpatijas Didžiosios Rytų kaimynės ir energetikų interesams?

      Reply
  3. Laurynas

    Bernatonis socialdemokratas? Bet jis gi iš LDDP. Ar jis socialdemokratinių pažiūrų LDDP’istas?

    Kad jau visas spektras tų partijų paminėtas, su frontu ir socialistais, tai dar būtų įdomu sužinot, kaip toliau sekėsi SSKP LKP komunistams, gal gi ne visi pabėgo į rytus.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip ir sekėsi -- porą pasodino, kiti kažkur išsisklaidė. Toksai Stanislovas Giedraitis dar dalyvauja politikoje ir netgi tapo Seimo nariu per 2008 rinkimus.

      Reply
  4. jotvingis

    Eilinio komunistėlių propagandisto svaičiojimqai.Prieš rašant,bent kiek susipažink su socialdemokratija ir jos istorija.Nacionalinis susivienijimas UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE yra JĖGA,kuri gali iššluoti sistemines partines gaujas iš Seimo.Tamstai turętų būti žinoma,kad desovietizacijos-deKBizacijos įstatymą Seime“kastravo“1997m.konservatoriai su krikdemais,nes tada,kaip ir dabar visose seimo partinėse gaujose knibžda tų pačių komunistęlių,pasivadinusių įvairiais vardais.Rašliavoje menkinimas socialdemokratų sąjungos aiškiai parodo pačio įsitikinimus.Komunistam fašistai ir kitokio plauko banditai buvo artimesni ir ne tiek pavojingi,kaip socialdemokratai.Socialdemokratus šaudė,naikino tiek komunistai,tiek visokio plauko pseudovaldžiažmogiai.

    Reply
  5. Viešpats

    Visai tikėtina, kad LSDP ir TS-LKD ištiks Naujosios sąjungos likimas -- taps valkataujančiom marginalų partijom, vėliau perparduosiančiom prekės ženklą naujiems politiniams judėjimams. Jau dabar jos susiduria su problema, kad abiejų elektorato branduolys labai intensyviai spardo kibirus. Su jaunimu irgi sunkiai bendrą kalbą besuranda, kas blogai atsiliepia busimų fanatikų skaičiui.
    Tiesa, socdemų nuopolis bus greitesnis, nes jų elektoratas miršta sparčiau (savotiška liaudis -- dejuoja, kad „visur chemija“, bet visiškai nejuda, be saiko rūko, ryja lašinius su juoda duona ir kasdien išgeria ne mažiau nei 2l Optima linija „alaus“), o turint omenyje, kad putinizmas išgyvens max penkmetį, yra galimas reikšmingas partijos pinigų srautų sumažėjimas.

    Reply
  6. zg

    Man irgi keista, kad Berntonis paminėtas vos ne kaip idėjinis europinis socdemas. Kiek galiu sprėsti iš savo patirties, jis buvo kontrabandos patronas, ypač kai buvo VRM vadovu. Nejau pamiršome įdomų sutapimą, jog atsistatydinus Bernatoniui iš VRM, tą pačią dieną pasikorė Lukiškėse kontrabandinės grupuotės lyderis, daug metų nen neslėpęs, jog jo stogas yra LDDP viršūnėje.

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jbernatonis-iteike-premjerui-atsistatydinimo-prasyma.d?id=2245100

    http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=2240482

    Reply
  7. Sabas

    „Dabartiniame pavidale LSDP susikūrė tik 1999 metais, kai prie Algirdo Brazausko vadovaujamos LDDP prisijungė Vytenio Andriukaičio valdoma LSDP“-čia p.Rabinovičiau turiu pasakyti, kad V.Andriukaitis pardavė socdemų partiją ir jos vardą komunistams už miglotą pažadą remti jo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Ddpistams reikėjo europietiško partijos vardo, o čia parsidavėlis pardavė partiją, netgi daugiau -- brendą, kuriam virš 100 metų.
    Nesu kairysis, netgi priešingai, bet viename privačiame vakarėlyje prieš dėsėtką metų tą savo nuomonę išsakiau viešai į akis Andriukaičiui ir Olekai. Būtumėt matę jų veidus.

    Reply
  8. Kazanova

    Andriukaičiui lengvai praėjo rubikoninis reikalas. Teisiškai išsisuko nors įrašas labai iliustratyvus buvo.

    Reply
  9. neviernas tamošius

    Net nežinau kaip paklausti.
    Gal galima kuo nors pagrįsti sakinį: „Juozas Bernatonis, kuris yra vienas iš nedaugelio partijoje esančių tikrų socialdemokratų – pagal pažiūras, o ne tik pagal partijos pavadinimą“.
    Gal kokiais darbais tos jo pažiūros pasireiškė?

    Nevyniojant į vatą: Iš kur Rokiškis žino Bernatonio pažiūras?

    Reply
  10. Pingback: Bendrai apie visokias partijas « Rokiškis

  11. Broniava

    Rašote tikrai daug, produktyviai, bet neišvengiate stereotipų. Štai iš šitame straipsnyje sisteminių, principinių klaidų. Galima kiek nori taukšti nesąmones apie AMB laviravimą, bet faktas lieka faktu: dar iki Kovo 11-osios LTSR jau de-facto nepriklausoma valstybė: pasmerkė Molotovo paktus ir paskelbė sovietinę armija okupacine, paskelbė respublikinių įstatymų viršenybę prieš sąjunginius ko nėra net dabar santykyje su Briuseliu, ir pravedė demokratinius rinkimus. Be to, kažkodėl nutylėtas LKP atsiskyrimas nuo TSKP.
    Kita sisteminė klaida -- partizanas Kraujalis, dėl kurio net nepriklausomos LT teisme paliudyta, kad jis nužudė mažiausiai dvi nėščias moteris. Ir šiaip buvo tikras siaubūnas (jo ir pravardė tokia). Kraujalio medžiojimas galėjo būti ir pozityvus veiksmas. Panaši padėtis yra su daugeliu partizanų, deja.

    Reply
  12. vytautas

    Mielas Rokiški, iš kur nomenklatūrininkų foto (pirmą) ėmėte? LCVA ar iš internetų? labai reikalinga nuoroda… o gal asmeninė?

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *