Tabakas yra šlykštus, jis sukelia ligas ir priklausomybę, o be to, smirda. Rūkymas yra blogis, tai akivaizdu. Bet būna ir dar blogiau, nei galim įsivaizduoti šiais laikais.
Nežinau, kaip jums nupasakoti, kokios cigaretės būdavo sovietmečiu. Aš netgi nežinau, kaip jums nupasakoti įprastų sovietinių cigarečių skonį, kuris varijavo maždaug nuo lauko tueleto smarvės iki svylančių nagų kvapo. Gal taip jums pasakysiu tiems, kas rūko: jei staiga parduotuvėse dingtų dabar įprastos cigaretės, o vietoje jų atsirastų tokios, kokios būdavo sovietmečiu, tai maždaug su 3/4 tikimybe jūs mestumėte rūkyti per vieną dieną.
Belomoras buvo beveik nerūkomas Lietuvoje, nes tai buvo ne tai, kad žemas lygis, bet dar ir asociacija aiški su visa konclagerių sistema. Kita vertus, ir visi kiti sovietiniai rūkalai buvo tokie, kad kitaip, kaip lageriniais jų nepavadintum.
Atsimenu, prieš kokius 8 metus kažkur stalčiuje atradau užsigulėjusių dar nuo sovietmečio „Kosmos“ cigarečių. Per kelioliką metų jos spėjo visiškai išsikvėpt ir perdžiūt, tapo visiškai bekvapėmis. Kadangi jau gerokai buvau primiršęs, kas tai per brudas, nutariau jų pabandyti ir vos neapsivėmiau jau nuo pirmo dūmo. Ta pati sovietinė smarvė – būdingas išmatų dvelksmas, tik kad per krūvą metų daug kartų susilpnėjęs. Bet visvien pakankamai stiprus ir šlykštus, kad aš jums nelinkėčiau netgi užuosti. Ir patikėkit manim, aš žinau ką sakau, nes rūkau jau daugiau, kaip 30 metų ir esu bandęs tiek cigarečių rūšių, kad dauguma jūsų pusės pavadinimų net girdėję nesate.
Tarp kitko, cigaretės sovietmečiu nebuvo labai jau pigios: „Kosmos“ pakelis kainavo 70 kapeikų (iki gal kokių 1982, kai visos cigaretės pabrango pabrangimo – kainavo berods 40). Tos 70 kapeikų, grubiai perskaičiavus pagal dabartines kainas, tai būtų kokie 7 litai. Ir tos „Kosmos“ cigaretės buvo begalę kartų prasčiau, negu prasčiausios iš visų cigarečių, kokias galite nusipirkti parduotuvėje šiais laikais.
Visgi skirtingos cigaretės skyrėsi, tad aš jums papasakosiu apie kai kurias žinomiausias, garsiausias to meto rūšis. Kai kurių pavadinimų cigaretės gaminamos ir šiais laikais, kai kurių kas nors parsiveža iš kokios nors Rusijos. Tik dabartinės visai kitokios – netgi kažkokiame Rusijos glūdumos Zažopinske ar Muchosranske jau nerasite cigarečių, kurių skonis bent dešimtadaliu būtų toks šlykštus, kaip sovietmečiu, o tikrų sovietinių cigarečių dabar jau net visiški chroniai nerūkytų.
Sovietinių cigarečių kokybė
SSRS tabako pramonė buvo labai pelninga valstybės veiklos sritis, todėl iki pat vėlyvojo brežnevizmo laikų rūkymas buvo tiesiogiai skatinamas. Būtent to skatinimo dėka SSRS ilgainiui tapo daugiausiai rūkančia šalimi pasaulyje.
Jei neskaitysim itin šlykštaus skonio bei kvapo (sovietiniams rūkalams būdinga labai aiškiai atpažįstama išmatų smarvė), vienas bendras dalykas buvo būdingas visoms sovietinėms cigaretėms: jos būdavo drėgnos. Tokios drėgnos, kad rūkyti jas būdavo sunkiai įmanoma: dėl drėgmės ir kietai suspausto tabako, paprasčiausiai neįmanoma būdavo įtraukti dūmo, o cigaretė, kol surūkydavai, neretai spėdavo užgesti kelis kartus, nors ir trauktum be perstojo. Todėl, prieš rūkant jas reikdavo maigyti, bet ir maigymas nelabai padėdavo.
Taigi, žmonės tokių cigarečių nusipirkdavo, atidarydavo pakelius ir laikydavo, kad pradžiūtų kelias dienas. Bet tai irgi duodavo minusą: pradžiūvusios, jos smirdėdavo dar smarkiau, o skonis pasidarydavo dar kelis kartus šlykštesnis.
Pasakojimai apie tai, kad į tą tabaką dėdavo išmatų, atrodytų gal ir nelabai įtikinamai, jei ne tai, kad sovietmečio pabaigoje kažkuriame žurnale man pasitaikė aptikti informacijos apie koreliacijas tarp išangės vėžio ir darbą tabako pramonėje. Pasirodo, visokie tabaką auginantys ir jį perdirbantys kolchozininkai bei darbininkai šluostydavosi tabako lapais, o nuo to didėjo vėžio rizika. Ir aišku, kur tie lapai keliaudavo paskui – tiesiai į cigaretes. Tuštindavosi tie darbininkai irgi matyt į ten pat.
Cigaretės buvo laikomos dar ir priemone skleisti visokioms komunizmo idėjoms, todėl būdavo kuriamos ir ideologizuotos cigarečių markės
Tabakas būdavo ir šiaip labai nekokybiškas: kartais pasitaikydavo, kad cigaretėje būdavo koks nors šakalys, ilgumo per pusę tos pačios cigaretės, o kitais kartais pasitaikydavo, kad pastebėdavai ir kokį tikrą nors peliašūdį, gabalą plastmasės ar betono akmenuką į tabaką įsimaišiusį. Nekokybiškai būdavo ir susukamos: tarp filtro ir pačios cigaretės likdavo dideli plyšiai, tad kartais rūkyti būdavo beveik neįmanoma net po išdžiovinimo.
Visiems sovietinių laikų rūkaliams būdavo pažįstamas vienas reiškinys – kai uždegta cigaretė pražysta, nelyg puokštė. Tai būdavo dėl kažkokio neaiškiai sumalto tabako su šakaliais: anas, degdamas staiga imdavo plėstis ir cigaretė per sekundę pavirsdavo į kažkokį rūkymui nepritaikytą fufelį. Tiesiog įsivaizduokit, kad cigaretės degantis galas išsiplečia keleriopai, cigaretė plyšta, o tabakas išvirsta. Siurprizas!
Dar labiau pažįstamas dalykas būdavo cigarečių traškėjimas ir kartais netgi poškėjimas bei šaudymas: į tabaką, ypač bulgarišką, gamyklose būdavo pridedama salietros, kad netgi drėgnu būdamas, jis degtų. Bet pridėdavo nekokybiškai, tai susidarydavo didesnės koncentracijos grūdeliai. Tai vat ir traškėdavo. O retkarčiais cigaretės ir kokią žiežirbą iššaudavo, ypač jei pradžiovintos namie. Itin bjauru būdavo, jei tokia žiežirba, kad ir labai maža, berūkant pataikydavo į akį.
Sovietmečio pabaigoje, prasidėjus cigarečių badui, cigaretės dar labiau suprastėjo, šūdo kvapas ėmė varyti iš proto netgi tuos, kas prie sovietinių cigarečių jau buvo pripratę ir tos smarvės nebejautė. Tada ėmė plisti ir dar vienas įdomus daiktas – nepjaustytos cigaretės. Įsivaizduokite tokias metrinio ilgio tabako prikimštas žarneles iš popieriaus, kurias susikarpai ir rūkai.
Kosmosas – šlykštus sovietinis prestižas
„Kosmosas“ (o šiaip – „Kosmos“) – bendra sovietinių cigarečių markė, gaminta visose sovietinėse respublikose. Pvz., Latvijoje gamintos, kaip „Kosmoss“, Lietuvoje vadinosi „Kosmosas“.
Šlykščios cigaretės, kurios buvo bene geriausios iš tų, kurių beveik visada būdavo galima nusipirkti. Beveik visada – tai nereiškia, kad visada, nes imdavo ir nebūdavo kartais. Ypač ėmė dinginėti į sovietmečio pabaigą, kai prasidėjo kankinantis tabako badas.
„Kosmos“ cigarečių geresniu pakaitalu būdavo bulgariškos „BT“, o prastesniu pakaitalu – visos kitos bulgariškos. Tiems, kas norėdavo kažko prestižiškesnio, „Kosmosas“ buvo per prastas. Tada jau vietoje jo būdavo „Kaunas“, kurios nors kainuodavo tiek pat, bet buvo aiškus deficitas.
Kita vertus, daugelio paprastų žmonių manymu, „Kosmos“ cigaretės jau buvo didelis išsikalinėjimas, beveik prabanga. Dažniausiai „Kosmosas“ būdavo kietuose pakeliuose, nors kartais kas nors iš Rusijos užveždavo ir minkštuose.
Ką primena „Kosmos“ savo skoniu? Na, jei norite sužinoti, nusipirkite dabartinių kokių nors pačių pigiausių ir šlykščiausių cigarečių iš tabako atliekų, iškratykite iš jų atsargiai tabaką, tada šį, atleiskite, apmyžkite, įberkite truputį kokių nors fekalijų, o paskui dar nepradžiūvusį sukimškite atgal ir rūkykite – tai bus maždaug ketvirtadalis to šlykštumo, kuriuo pasižymėjo „Kosmosas“.
Tačiau tai buvo geros cigaretės, lyginant su dauguma kitų, kokios tais laikais pasitaikydavo. Netgi prestižinės kažkiek.
Kaunas – esą geriau
Esą lyg ir geresnės, bet išties gan panašios į „Kosmos“ buvo cigaretės „Kaunas“. Kai kuriems jos imponavo jau vien tuo, kad buvo lietuviškesnės, bet reikia pripažinti, kad jų skonis buvo išties bene mažiausiai šlykštus iš visų, kurios tiktai būdavo parduodamos Lietuvoje.
Bendrai imant, „Kaunas“ buvo geros, tiktai lyginant su kitomis sovietinėmis cigaretėmis. O jų skonis… Aš nežinau, kaip ten jas apdirbdavo, bet gerai pradžiovinus, jos primindavo kažkokį šieną, kiek dvelkiantį bezdalais ar papuvusiais kiaušiniais. Kitaip tariant, palyginus su kitais sovietiniais rūkalais, tai buvo malonus aromatas.
Gal dėl to salyginai neblogo kvapo ir skonio šitas cigaretes retai kada galėdavai pamatyti parduotuvėse. Tarp kitko, įprastas pakelis su Kauno herbu atsirado tik vėlesniais laikais, o pačioje pradžioje jos turėjo daug įdomesnio dizaino pakelį, pseudosenovinį, su kažkokiu medaliu nupieštu.
Cigaretės „Kaunas“ būdavo kietuose pakeliuose – esą geresnės, nei dauguma kitų. Bet visvien tai buvo tiesiog eilinės šlykščios sovietinės cigaretės.
Kastytis – varguolių prestižas
Iš pigesnių cigarečių geriausiomis buvo laikomas Kastytis. Kainavo berods gal 40 kapeikų, buvo IV rūšies cigaretės – kaip ir „Klaipėda“. Tik skirtingai nuo pastarųjų, „Kastytis“ buvo ne toks šlykštus. Truputį mažiau šlykštus tiesiog. Ir paprastai truputį kokybiškesnis. Nežinau net, kodėl.
Į sovietmečio pabaigą „Kastytis“ buvo daug sunkiau gaunamas, nei „Kosmosas“. Gal dėl to, kad jį daug mieliau visi pirkdavo: ir ne per brangus, ir ne per blogas, ir rūkyti per daug negėda.
Gal dėl to „Kastytis“ ir tapo ta viena rūšimi lietuviškų cigarečių, kuri gaminama iki šiol. Tiktai kad dabartinės, nors ir laikomos prastomis, yra tiek smarkiai geresnės už aną sovietinį „Kastytį“, kad jei tokių kas nusiųstų laiko mašina į praeitį, tai žmonės išprotėtų.
Skoniu „Kastytis“ buvo tiesiog vidutiniškas mėšlas. Paprasčiausiai vidutiniškas – toks, lyg sumaišius visas kitas sovietinio šūdtabakio rūšis. Gal dėl to vidutiniškumo jis ir buvo daugumai tinkamiausias.
Klaipėda – blogiau, nei Kastytis
Labai panašios į „Kastytį“, tačiau lengviau randamos cigaretės buvo „Klaipėda“.
Tai buvo bene prasčiausiai gaminamos cigaretės iš visų, kokios tiktai buvo. Jose dažniausiai būdavo galima rasti šakalių, skylių, neįtikėtinai klaikiai priklijuotų filtrų, neįtikėtinai į kažkokius Mėbijaus žiedus ir Kleino butelius susukto cigarečių popieriaus ir panašiai – kartais cigaretė net savo forma į cigaretę būdavo nepanaši.
Aišku, tokių nekokybiškumų galima būdavo ir kitose cigaretėse atrasti, tačiau „Klaipėda“ išsiskirdavo stebėtinai dideliu broko kiekiu. Nežinau, kodėl. Būtent šios markės cigaretėse man pasitaikę yra rasti ir gabalą elektros laido, ir butelio stiklo šukę, dvigubai storesnę už pačią cigaretę.
Jei labai smarkiai nepasisekdavo, tai „Klaipėdos“ pakelyje mažiau, nei pusė cigarečių būdavo tokios, kurias įmanoma surūkyti. Kita pusė būdavo suplėštytos arba tokios, kur filtro popierius užklijuotas taip, kad per visą šoną filtras matosi. Arba šiaip, filtras priklijuotas taip, kad tarp jo ir cigaretės kokiame nors šone lieka 2-3 milimetrų pločio tarpas.
Turint omeny, kad visos cigaretės buvo gaminamos lyg ir panašiai, lyg ir tose pačiose gamyklose, man iki šiol nesuprantama, kaip jie sugebėdavo vieną rūšį gaminti taip smarkiai blogiau, nei kitas.
Pagal skonį „Klaipėda“ buvo panašios į „Kastytį“, gal tik kažkiek labiau atsiduodančios mėšlu, todėl lyg ir trupučiuką labiau primenančios „Prima“ su filtru. Bet šiaip jau panašios.
Jūratė – pigus šlamštas
Cigaretės „Jūratė“ buvo labai nepopuliarios, nes buvo šlykščios, kaip ir visos kitos, tačiau su kažkokiu klaikiu filtru, padarytu iš susukto akyto popieriaus. Kažkas tarpinio tarp „Kastyčio“ ir „Primos“.
Tokių nusipirkęs tebuvau vos keletą kartų, kai kitų nepasitaikė. Kam jos buvo gaminamos – iki šiol nesuprantu, nes jos netiko nei tiems, kas rūkydavo „Primą“, nei tiems, kas rūkydavo kažką geresnio, todėl paprastai jų niekas nepirkdavo ir nerūkydavo.
Vienas geras skirtumas buvo tame, kad „Jūratės“ nusipirkęs, bent jau žinodavai, kad negausi tokios makalynės, kokia kartais būdavo „Klaipėdos“ pakelyje.
Pagal skonį tai buvo eilinis sovietnis šlykštus mėšlas, nevertas jokių prisiminimų. Vienintelis jų įdomumas buvo itin archaiškas popierinis filtras, kaip kokiais Tarpukario laikais, su neįsivaizduojamu atsilikimu. Anachronizmas kažkoks.
Prima – varguolių rūkalas
Populiariausios cigaretės visgi buvo ne „Kosmosas“, ne „Kastytis“ ir ne dar kas nors, o šlykščios, klaikios cigaretės be filtro „Prima“.
Jos buvo nepaprastai pigios, todėl jos ir buvo populiarios. Kainavo berods gal 16 kapeikų ar tai kažkokią panašią, gan juokingą sumą. Būtent dėl tos labai mažos kainos „Prima“ būdavo rūkoma visur.
Jos įstengdavo nusipirkti netgi kaliniai, kurie per mėnesį tegaudavo kokius 4 rublius atlyginimo. Ir invalidai, gyvenantys iš 20 rublių pensijos, taip pat galėdavo sau leisti tokias cigaretes. Maža kaina buvo vienintelė priežastis, dėl kurios šias cigaretes kažkas rūkė.
Jos buvo be filtro, jų tabakas, berūkant, lįsdavo į burną, popierius plyšo, o jų skonis buvo neįtikėtinai šlykštus. Tiesą sakant, „Primos“ skonis varijuodavo labai smarkiai. Varijuodavo visų cigarečių skonis, tačiau „Prima“ būdavo išvis labai įvairi.
Jei pasisekdavo, šitos cigaretės būdavo maždaug tokio šlykštumo, lyg tabaką kas nors būtų perpus permaišęs su kačių išmatomis ir tokį mišinį sukišęs į popierių. Jei nepasisekdavo, tai būdavo kažkas dar baisesnio. Būtent todėl dabar niekur, netgi Rusijoje, nerasite „Prima“ cigarečių, kurių skonis primintų tą, koks buvo sovietmečiu. Tiesiog dėl to, kad šiais laikais į cigaretes niekas nededa šūdų.
Jei šiais laikais jums tektų paragauti tikros sovietinės „Primos“, jūs pagalvotumėte, kad kažkokie nusikaltėliai jums į cigaretę prikišo savo šūdų, norėdami išsityčioti. Jūs būtumėte tiesiog taip užtikrintas tuo, kad abejonių jums nekiltų.
Bet sovietmečiu, kai visos kitos cigaretės buvo šlykščios ir turinčios vienokio ar kitokio stiprumo išmatų kvapą, „Prima“ neatrodė taip išskirtinai. Ji buvo tiesiog šiaip pati šlykščiausia ir vimdanti cigarečių rūšis.
Pamyr, kurio jums nereikia prisiminti
Nors ne, meluoju, kad „Prima“ buvo pačios baisiausios. Buvo viena, dar šlykštesnė rūkalų rūšis. Tai buvo cigaretės „Pamyr“, ant kurių pakelio buvo vaizduojamas kažkoks ne tai alpinistas ne tai elgeta.
Šių cigarečių pakelis kainuodavo gal kokiom 2 kapeikom pigiau, nei „Prima“, nes tai buvo kažkokios šeštos, t.y., pačios prasčiausios klasės cigaretės.
Jos buvo jau tokios iškrypėliškai klaikios, kad jų vengdavo netgi labiausiai degradavusios personos. „Primos“ rūkytojui „Pamir“ cigaretės atrodė beveik toks pat žemas lygis, kaip „Kosmoso“ rūkytojui atrodė „Prima“. Jūs galite tai įsivaizduoti?
Kaip buvo kalbama, ant nykaus „Pamyr“ pakelio buvo pavaizduoti šūdų kalnai, kurie simbolizavo šūdus, iš kurių gaminamos buvo tos cigaretės, nes tabako į jas išvis nedėdavo. O tas vienas alpinistas matyt simbolizavo tą vienatvę, kurią jautė „Pamyr“ rūkytojai.
Astra – šlykštynė su aromatu
Visai jau nesuprantama šiais laikais cigarečių rūšimi būtų sovietinė „Astra“. Atrodančios praktiškai taip pat, kaip ir „Prima“, irgi be filtro, tačiau gal su mažiau išmatų turinčiu tabaku.
Bet užtat į šitų cigarečių tabaką pripildavo kažkokio aromatizatoriaus, turinčio kvapą, kaip odekolonas „Troinoj“. Kitaip tariant, chroniams būdingos smarvės.
Aš nesuprantu, kas per degeneratai sugalvojo šitokį dalyką, tačiau faktas yra toks: nors tabakas buvo geresnis, nei „Prima“ cigarečių, o ir išmatų smarvę tie aromatizatoriai nustelbdavo, kai kurie „Primos“ rūkytojai tiesiog pasišlykštėdavo „Astra“ cigarečių smarve. Ir aš galiu juos suprasti, nes išties šūdo odekolonu nepagardinsi.
Skonis ir kvapas pas sovietines „Astra“ cigaretes labai lengvai nusakomas būdavo: tiesiog vat paimkite bet kokio labai pigaus ir šlykštaus odekolono, pamirkykite jame kokią nors pačią blogiausią ir labiausiai smirdančią cigaretę, dar vardan įprasto sovietinių rūkalų kvapo pridėkite į ją išmatų, o tada pabandykite. Bus kažkas panašaus.
Mistika, kurios niekas negalėjo paaiškinti, buvo tokia, kad šitos cigaretės buvo trečios klasės, t.y., esą kažkuo geresnės, nei ketvirtos klasės „Kastytis“.
Normalios cigaretės
Vienu metu kai kuriose parduotuvėse per blatą būdavo galima gauti ir amerikietiškų – „Camel“ ir „Marlboro“. Kainavo pradžioje lyg ir pusantro rublio, o paskui – du su puse, jei dar atmintis manęs neapgauna. Grubiai skaičiuojant, tai būtų maždaug 25 litai dabartinėmis kainomis. Panašiai kurį laiką buvo pasirodžiusios ir „Pall Mall“. Čekinėse parduotuvėse ir Vojentorge, aišku, viskas buvo pigiau, bet kad ten ne visi galėdavo nusipirkti.
Bene geriausias variantas iš to, ką įmanoma buvo gauti, turint kokį nors blatą ar priėjimą prie kokios nors įstaigos vidinės parduotuės – tai buvo kažkokios jugoslaviškos „Ronhill“, kurios visgi galėjo lygintis su vakarietiškomis, o buvo kartu pigesnės – iki tabako pabrangimo kainavo berods 80 kapeikų, o paskui berods – 1,2 rublio.
Kažkuriuo metu, berods 1982 metais licencijuotos „Marlboro“ cigaretės pradėtos nedideliais kiekiais gaminti Moldavijoje. Tos pardavinėtos berods po 1,5 rublio. Bet tai tęsėsi labai trumpai – cigarečių skonis staigiai suktelėjo link to paties įprasto sovietams šūdo aromato, o vos tai pastebėjo amerikiečiai, visi tie bandymai greitai baigėsi.
Tasai bandymas gaminti „Marlboro“ nebuvo vienintelis – dar berods 1975 metais buvo bandyta gaminti geresnes cigaretes – „Apollo-Soyuz“ („Sojuz-Apolon“), kainavusias irgi gal pusantro rublio. Šitos cigaretės, vos pasirodė, staigiai tapo deficitu, jų kokybė greitai prastėjo, artėjo link įprastų sovietams išmatų ir po kelerių metų jos dingo visiškai – kaip tik apie tą laiką, kai dar tik pirmus kartus bandžiau rūkyt. Bet visgi, nors ir suprastėjusios, tai buvo vakarietiško tipo cigaretės.
Tie, kas amerikietiškų cigarečių negalėdavo gauti per blatą ar iš valiutinių parduotuvių, būdavo, kad pirkdavo juodojoje rinkoje. Priklausomai nuo periodo, iš po skverno perkant, tokių cigarečių kaina gan smarkiai svyruodavo – būdavo nuo 5 iki 10 rublių. Tai būtų maždaug 50-100 litų pagal grubų dabartinį ekvivalentą.
Vakarietiškas cigaretes rūkantys buvo laikomi labai jau išsikalinėjančiais, nes kainos visgi buvo klaikios. Šiais laikais netgi tie, kas rūko vien cigariles, atrodo toli gražu ne taip išsiskiriančiai, kaip anais laikais atrodydavo koks nors visiškai paprastą Marlboro rūkantis žmogus.
Kažkuriame iš sovietinių filmų (berods iš serijos „Sledstvije vedut znatoki“) buvo toksai epizodas, kur kažkokio nužudymo vietoje, kažkokiame nusususiame kaime netoli lavono aptinkamos kelios „Winston“ cigarečių nuorūkos. Kadangi pastarosios nebūdavo įvežamos net ir į valiutines parduotuves (o tiktai atvežamos jūreivių), tai buvo išskirtinai mandros – pakelis juodojoje rinkoje kainuodavo tiek, kiek nekurių žmonių atlyginimas. Milicijai tos kelios nuorūkos išsyk tapo įrodymu, kad nužudytas kažkoksai nusikalstamo pasaulio turtuolis.
Bulgariškos cigaretės
Dažniau visgi būdavo bulgariškos cigaretės. Jų buvo dvi rūšys: „BT“ ir visos kitos. „BT“ cigaretės buvo kažkiek geresnės, bet ir brangesnės, nei „Kosmos“ (kainavo berods 80 kapeikų). Jos bent jau taip smarkiai nesmirdėdavo ir nebūdavo šlapios, todėl jas būdavo įmanoma rūkyti. O tos visos kitos bulgariškos… Jos buvo panašiai, kaip ir „BT“, tiktai daug prastesnės.
Tos visos kitos bulgariškos cigaretės būdavo viena ir ta pati rūšis, tiktai skirtinguose pakeliuose su skirtingais pavadinimais. Tarp tokių pavadinimų – „Opal“, „Tu-134“ (dar žinomos, kaip „Aeroflot“), „Feniks“, „Rodopi“ (šitas dažnas lietuvis vadindavo „Pogonu“, nes taip užrašyta būdavo kvadratinėmis raidėmis), „Stewardess“, „Inter“, „Vega“. Daug pavadinimų, bet realiai – visos tos pačios, gal tik nežymiai kokiais nors beveik neatskiriamais priesmirdžiais besiskiriančios.
Pagal savo skonines-aromatines savybes bulgariškos cigaretės buvo kažkas vos dešimteriopai blogesnio, negu pačios prasčiausios iš visų cigarečių, kokias tik įmanoma rasti šiais laikais. Kitaip tariant, jos buvo nesulyginamai mažiau šlykščios už bet kokias rusiškas ar lietuviškas, nes nedvokė šūdais.
Tačiau tai negelbėjo. Išskirtinis šitų cigarečių bruožas buvo vienas – kad gerai degtų, netgi būdamos drėgnos, į jas bulgarai privarydavo didžiulius kiekius salietros, o gal ir dar kažko neaiškaus. Todėl jas rūkančius labai greitai (kartais jau po kelių dienų) imdavo kamuoti labai nemalonus sausas ir dusinantis kosulys, kuris staigiai paskatindavo persimesti ant daug šlykštesnio skonio, bet bent jau plaučių neraižančių vietinių cigarečių, tokių, kaip „Klaipėda“, „Kastytis“ ar netgi kažkas blogesnio.
Aš esu gyvai matęs, kaip kai kurie užkietėję rūkaliai atsisakydavo bulgariškų cigarečių ir pasirinkdavo „Prima“. Arba kentėdavo ir nerūkydavo išvis. Tai dabar įsivaizduokite, kodėl. Tarp kitko, dėl tos salietros bulgariškos cigaretės net be džiovinimo šaudydavo ir spragsėdavo labiau, nei gerai pradžiovintos vietinės rusiškos ir lietuviškos.
Jei norite įsivaizduoti tokių bulgariškų cigarečių skonines-aromatines savybes, tai nupasakoti bus gan sunku, tačiau jame neabejotinai pajustumėte sieros, salietros, degančios polichlorvinilo (tokios plastmasės), nuo nešiojimo supuvusių kojinių ir tepalo kvapus. Lyginant su SSRS gamintomis cigaretėmis, jos buvo geros, tiktai kad nesuvokiamai klaikiai ėdančios plaučius.
Cigaretės iš Rusijos ir kitų SSRS respublikų
Iš Rusijos ar kitų sovietinių respublikų kartais kas nors atveždavo ir kitų cigarečių rūšių. Ir visos jos būdavo pakankamai panašios, pasižyminčios tuo pačiu sovietiniu silpnesniu ar stipresniu išmatų kvapu, o ryškiau skirdavosi tiktai pakeliai.
Tarp žinomesnių buvo „Stoličnije“, kurios buvo gaminamos ne tik Rusijoje, bet ir dar keliose kitose respublikose. Pagal skonį ir kvapą tai buvo kažkas panašaus, kaip ir „Kosmosas“, bet tai labai priklausydavo nuo to, iš kur atvežtos. Iš Maskvos atveždavo lyg ir geresnes, nei lietuviškas „Kosmosas“, tačiau iš kažkokios Baltarusijos atvežtos būdavo dvokiančios, kaip „Klaipėda“.
Dar dvi žinomos cigarečių iš Rusijos rūšys buvo „Java“ ir „Zolotoje runo“. Tų „Java“ cigarečių nesinori net prisiminti: tai buvo lygiai ta pati „Prima“ su tomis pačiomis išmatomis, tiktai su filtru. Šlykštynė, kaip reta, tačiau apgaulingai padoriai atrodančiame pakelyje.
O dėl „Zolotoje runo“ – tai buvo aromatizuotos cigaretės su filtru. Tiktai jei kokia „Astra“ būdavo aromatizuojama kažkokiu odekolonu, tai „Zolotoje runo“, kiek suprantu, buvo aromatizuojama kažkokiomis gyvulininkystės pramonės atliekomis. Taip, tas kvapas buvo visiškai toks pat, lyg degintum šerius, nagus ir kanopas. Labai keistas skonio supratimas, bet reikia pripažinti, kad tai kažkiek atitiko pavadinimą – išvertus, jis reiškia „Aukso kailis“, tad šerių ir svilėsių smarvė derinosi. Kai kuriuos žmones literaliai supykindavo nuo tokių rūkalų.
Dar viena, vėlyvais laikais pasirodžiusi cigarečių rūšis buvo „AC“ (jei teisingiau transkribuosim, tai „AS“). Pavadinimas buvo tiesiog santrumpa nuo „aromatizirovanije cigareti“. Kuo ten jos buvo aromatizuotos – nežinau, buvo mažiau smirdančios, tačiau keistai šlykštesnės, nei vidutinės, o vienintelis jų įdomumas buvo tas, kad jos buvo 100s tipo, kitaip tariant, prailgintos. Buvo, beje, ir prailgintų „Java“ cigarečių, tik pastarosios buvo daug šlykštesnės, negu „AC“.
Kartais kas nors parveždavo estiškų „Tallinn“, kurios buvo geresnės, negu „Kaunas“ ir jau žymiai lenkė „Kosmosą“ – gal vos vos geresnės už daugumą, bet irgi bjaurios. Retkarčiais pasitaikydavo parūkyti kartais ir latviškų kokių nors, pvz., „Riga“ (pusiaušlykštės, kažkas panašaus lygio, kaip „Kastytis“) ar „Elite“ – pastarosios buvo šlykščios, kažkuo galinčios lygintis su „Java“.
Visgi tarp visų šitų mėšlinų sovietinių cigarečių buvo viena sąlyginė išimtis – tai moldaviškos. Gal kažkas Kišiniove esantį fabriką geriau tvarkė (ten gi ne šiaip sau „Marlboro“ buvo vienu metu gaminamos), o gal šiaip kokie gamtiniai dėsniai suveikė, tačiau tenykštės cigaretės buvo juntamai kitokios, bent jau turinčios tabako kvapą. Vienais ar kitais keliais iš ten kartais atkeliaudavo koks nors aukštesnės rūšies „Flueraš“ ar pigesnės „Doina“.
Dabartiniu supratimu „Flueraš“ ir „Doina“ visvien būtų neįmanomai blogos, bet tuo metu jos buvo tiek geresnės, kad moldavai, važiuodami į kitas SSRS vietas, veždavosi su savimi krūvas cigarečių, kad tūrėtų, ką rūkyti. Nes po savų cigarečių jiems pernelyg šlykštu būdavo ragauti kokių nors lietuviškų ar rusiškų.
Negana to, moldavai tas savo cigaretes vežiodavo ir kyšiams į visur – panašiai, kaip lietuviai vežiodavo dešras. Deficitas visgi buvo deficitas.
Kitos cigarečių rūšys
Be jau minėtų, dar buvo ir kitų rūšių, kurios buvo daug retesnės – pvz., Lietuvoje gamintos „Palanga“ ir „Parašiutistas“. Žinau, kad tokių būta, ale kai niekad nerūkiau, tai nežinau, kokios jos buvo. Spėju, kad dar blogesnės už visas kitas minėtas, nes turėjo būti kažkas išskirtinai prasto, kad nustotų gaminti.
Buvo dar ir tokios cigaretės „Inkaras“. Pasitaikydavo retai, tačiau visomis savo skoninėmis-aromatinėmis savybėmis atrodė, kaip visiška cigarečių „Klaipėda“ kopija, tačiau ne ketvirtos rūšies, o trečios. Ir su mažiau broko. Bet šiaip jau toks pat brudas.
Būdavo dar ir papirosų – „Liubitelskije“, „Kazbek“ ir „Belomorkanal“ (dar vadintas tiesiog „Belomor“). Lietuvoje papirosų niekas nerūkydavo, tai buvo dar gerokai žemesnis lygis, nei rūkyti „Prima“, juoba už „Primą“ jie būdavo brangesni. Kita vertus, savo skoninėmis savybėmis tie papirosai buvo visgi truputį geresni, negu „Prima“ ar „Astra“. Bet labai jau nelygis – nebent kokiam nors tyčiniam išsidirbinėjimui tiko.
Kažkuriuo metu, gal apie kokius 1987, ėmė įvežinėti indiškas cigaretes. Jos buvo beveik nesmirdančios, lyginant su sovietinėmis, tačiau ir stebėtinai daug nikotino turinčios, tad vimdančios. Gaminamos jos buvo iš kažkokio aromatizuoto tabako, kvapu primenančio smilkalus, turėjo išskirtinai šleikštų saldų skonį. Bene daugiausiai pasitaikydavo „Madras“, bet buvo ir dar kelios rūšys.
Vienu momentu buvo pasirodžiusios ir kažkokios ypatingai klaikios cigaretės iš Šiaurės Korėjos su kažkokia kanarėle ant pakelio. Savo šlykštumu jos buvo maždaug kaip „Prima“, tik su dar papildomai pašlykštintos kažkokiu degančio linoleumo (polichlorvinilo) kvapą turinčiu aromatizatoriumi. Atidarius pakelį, jis dvokdavo taip, kad ne kiekvienas išdrįsdavo užsirūkyti, o skonis buvo kartus ir ilgam burnoje išliekantis. Sklandė kalbos, kad tos cigaretės netgi ne tabako prikemšamos, o kažkokio chemijos atliekomis impregnuoto popieriaus.
Visai jau sovietmečio pabaigoje, beprasidedant rūkalų krizei, pasirodė ir kubietiškos cigaretės (be filtro) „Ligeros“ ir „Montecristo“, gaminamos iš cigarų pramonės atliekų. Būdavo pigios, tačiau nedvokė išmatomis, o maloniai smirdėjo kubietiškais cigarais (tie yra patys smirdžiausi iš visų cigarų pasaulyje, bet palyginus su „Prima“, jų kvapas primena gėles). Bet jūs neįsivaizduojate, kokio šitos cigaretės buvo stiprumo.
Ryškiausia iš tų kubietiškų markių buvo „Ligeros“, kur tabakas buvo net ne rudos, o beveik juodos spalvos. Žmogus, įtraukęs vieną dūmą į plaučius, susiriesdavo, imdavo švogžti, išversdavo akis, kosėdavo ir ašarodavo, lyg netyčia apsinuodijęs koncentruotais chlorkės garais. Net užkietėjusiams „Primos“ rūkytojams, bandantiems per vargus atsilaikyti, po dviejų-trijų labai atsargių „Ligeros“ dūmų imdavo tekėti seilės, virpėti rankos ir apimdavo pykinimas – nuo apsinuodijimo nikotinu. Todėl šitų cigarečių niekas nerūkydavo, nebent visai jau gyvenimas prispausdavo.
Visgi keisčiausios sovietmečio cigaretės buvo „Astmatin“ ir „Astmatol“, daromos visai ne iš tabako ir parduodamos visai ne parduotuvėse. Vaistinėse jos būdavo, skirtos astmatikams rūkyti. Tačiau jokie astmatikai jų nerūkydavo, o pirkdavo narkomanai, kurie jas kažkaip virdavo, išskirdavo efedriną, o iš to primityviose laboratorijose gamindavosi metamfetaminą (berods per kažkokią reakcija su paprastu jodu ir fosforu nuo degtukų dėžučių), kuriuo paskui narkašindavosi iki visiško iškritimo.
Trumpai tariant, rūkaliams sovietmečio geriau neprisiminti. Nebuvo ten nieko gero, vien šlykštynės visokios.
Ir žinote, ką aš dar galvoju? Ogi paprastą dalyką: jei jau rūkaliai rūkydavo netgi tokį neįtikėtiną brudą, tai nikotinas visgi yra pakankamai stiprią priklausomybę keliantis narkotikas. Geriau nerūkykite.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Ligeros teko rūkyt, kai dar buvau pradedantis rūkorius -- įtraukiau sąžiningai ir maniau, kad numirsiu -- stiprumas buvo neįtikėtinas. Apnešė kaip po geros degtinės dozės.
Dėl brangumo: 70 kap. kainavo ir pakelis sviesto. Dabar pakelis cigarečių kainuoja 2 pakelius sviesto 🙂
Sviestas ir kai kurie kiti maisto produktai buvo daugiau ar mažiau subsidijuojami. Bet taip, maždaug dviejų kartų nuokrypis, bandant pervesti tuometes kainas į dabartines -- gali būti. Aš paprastai dėl to esu linkęs remtis nelabai tiksliu, nelabai teisingu, bet apygrubiai atitinkančiu būdu -- pagal pajamų lygį.
O kaip tu, Rokiški, pradėjai rūkyti, jei jau visos cigaretės buvo tokios baisios?
Aš ne rūkantis, ir čia lyg niekur nelyginamas stiprumas, todėl toks klausimas iš atsiminimų:
Apie „Prima“: „Maža kaina buvo vienintelė priežastis, dėl kurios šias cigaretes kažkas rūkė.“
Žinau bent tris atvejus, kai žmogus gaudavo tikrai normalią algą, arba gaudavo žyyyymias nuolaidas kai kuriems, pagal tamstos pasakojimą, geresniems brandams (konkrečiai tvirtai žinau dėl „Aeroflot“), bet vis tiek rinkdavosi befiltres „Prima“. Ar taip negalėjo būti dėl stiprumo?
Na, kaip su „Aeroflot“ -- tai jau rašiau: kai kurie rinkdavosi geriau „Prima“, nes bulgariškos cigaretės plaučius pjaudavo neįtikėtinai staigiai ir smarkiai.
Bet buvo ir dar vienas niuansas -- nemažai visiškai užkietėjusių rūkalių būdavo dėl to, kad nikotinas malšina alkio jausmą, o labai daugeliui tekdavo pragyventi metus, kelis ar net kelioliką pakankamame nepritekliuje, kad tiesiog dėl to priprasdavo rūkyti nepaprastai daug ir labai stiprių cigarečių. Tokiu atveju ir gaudavosi, kad lyg ir gyvena geriau už kitus, bet rūko „Prima“ ar „Astra“.
Tiesa, visgi didesnė tokių dalis pereidavo prie kokio nors „Kastyčio“ -- stipraus, bet ne tokio bjauraus. Užtat dar kiti veždavosi „Primą“ iš Maskvos ar Moldavijos blokais -- tenykštė būdavo geresnė.
Maskvoj Prima buvo dviejų gamyklų -- Java ir Dukat. Java gamyklos buvo žymiai geresnė ir popierius plonesnis -- kaip aukštesnės klasės cigarečių, tad kioskuose tiesiog klausdavai, kurios gamyklos prima.
Lietuvoje paprastai būdavo lietuviška „Prima“. O tą pagerintą veždavo iš Rusijos, matyt tenai kioskuose ir turėjo prasmės toksai klausimas.
Lietuvoje, beje, irgi buvo du cigarečių fabrikai -- Kaune ir Klaipėdoje. Bet nepastebėjau, kad būtų buvęs koks aiškesnis skirtumas tarp vieno ir kito.
iš Primos ir Pamyro serijos teko „mėgautis“ tokiais brandais, kaip Ватра (12 kapeikų) bei Балтийские (8 kapeikų). Pastarosios dar buvo vadinamos „matrosų mirtimi“.
Baltijskije būdavo iš Rusijos, čia retokai pamatyt tekdavo. O vat Lietuvoje dar būdavo tokios „Baltija“, kažkas artimo „Primai“, bet kažkiek gal geriau, nežymiai.
Šitų cigarečių laikais buvau dar negimęs, arba pakankamai mažas. Bet atsimenu, kaip vyresnis brolis (pats nerūkydamas) iš „Kosmos“ ir „Kaunas“ pakelių buvo padaręs šiokią tokią apdailą kambariui. Atrodė visai smagiai 🙂
dar iš kosmoso pakeliu kažkoki robotą klijuodavo, apie 30 pakeliu reikėjo.
Dar šitų nepaminėjai lietuviškų:
http://www.cigarety.by/brand.php?n=100&l=17&p=0&w=REGATA+
Regatos sugebėjau išvengt matyt -- neužsifiksavo man jos atminty.
Kokiais 83-iais jas pamenu, aš dar nerūkiau, bet bendraamžiai jau pradėdinėjo, tad tokias pirkdavo.
Tam Brand’ų puslapy radau niekad neregėtą lietuvišką „Palangą“, latviškas Elita ir Baltija (ir pas mus tokias pardavinėjo), manu, kad dar ką nors rasiu.
„Baltija“ būdavo ir Lietovoje gaminama, kiek atsimenu, bet nebuvo populiari. O „Elita“ nebūdavo pas mus parduodama, tiktai Latvijoje.
Įtariu, kad „Elitą“ pas mus pirkdavau jau Nepriklausomybės laikais, kai privačiuose kioskeliuose visokio velnio būdavo.
Jo, vienu metu būdavo, kad belenko iš belenkur atveždavo. Kelių metų periodas, kai tabako rinka nebuvo išdarkyta, buvo labai įdomus.
Tie, kas rūkė tais laikais, spėjo išbandyti pusės pasaulio cigaretes -- į Lietuvą kažkas atveždavo neįtikėtinų rūšių, pradedant kažkokiu keistu brudu iš Afrikos ir baigiant tikromis aukštesnių klasių JAV cigaretėmis.
Tos sovietinės cigaretės buvo tokios klaikios, kad jas galima būdavo naudoti vietoj naftalino kandžių atbaidymui. Nusipirkai astros ar pamiro, pralupai pakelį, pridėliojai spintos kampuose po keletą cigarečių ir tavo kailiai saugūs. Su dabartinėm cigaretėm to nepadarysi.
Po šiai dienai prisimenu spintų ir drabužių smarvę po tokios obrabotkės.
Dar nepaminėjote vieno dalyko, kad sovietmečiu buvo brangios ne tik vakarietiškos cigaretės, bet ir vyko labai pelninga prekyba jų bykais ir tuščiais pakeliais. Pastarieji buvo netgi naudojami kaip prašmatnūs portsigarai.
Nuorūkomis prekyba vyko per tabako badą. Nelabai tai buvo pelningas reikalas, stiklainis kainuodavo keletą rublių. Bet kažkas tas nuorūkas rinkdavo, o kažkas pirkdavo.
Dėl tuščių pakelių prekybos -- tai buvo prie brežnevizmo. Mokiniai tuo užsiimdavo tarpusavy -- pamandravot norėdavo, o pilnų pakelių įpirkt negalėdavo. Tai susidėdavo į „Marlboro“ pakelį kokias lievas cigaretes ir vaizduodavo paskui.
Atsimenu tas nepjaustytas bjaurybes, tėvas iš kažkur 2 didokus maišus parnešęs buvo, rūkydavo, kai normalių negaudavo. Ir man, paauglei, patogu būdavo: atsikerpi metrą ar du, o niekas ir nepastebi 🙂 Bet dabar kai pagalvoju, tai plaukai šiaušiasi: toks brudas! Kaip mes jį rūkėm?! Ir aplamai, kodėl rūkėm?… Bet išbandytos beveik visos aprašytos rūšys 🙂
Vat vat, aš irgi nesuprantu, kodėl aš pradėjau rūkyt, nes netgi dabartinės cigaretės yra šiaip jau šlykštynė, o jau tuometinės tai buvo kaip kažkas neįsivaizduojamo. Bet kai pradėjau, tai iki šiol ir tęsiasi…
Taigi rūkyk tabaką, nemaža dalis pas mus pardavinėjamo kokybe tikrai lenkia cigaretes, kurios jau nežinia iš ko.
Tabako pakely tikrai matai tabaką. 🙂
Ponas, ar čia dabar tamsta galvojate, kad aš nežinau, kas yra tabakas? 🙂
Tiesiog perkaičiau frazę “ netgi dabartinės cigaretės yra šiaip jau šlykštynė“ ir pamaniau -- why? 🙂
Visi rūkalai šiaip jau šlykštynė.
Na, pasauly pusiausvyra turi būt -- 50 proc. šlykštaus, 50 proc. nešlykštaus ir gyveni sau, o pažeist procentus ir tuo pačiu pusiausvyrą gali būt ir pavojinga. 🙂
Kaip sakė vienas žemaitis: kam rūkyti -- geriau jau išgerti. 🙂
Bus ir sveikiau, ir maloniau.
Rūkymas, beje, padeda tik nervus apmalšinti, susikaupti, tačiau dažnam atneša plaučių vėžį.
Geriau jau meskit -- kaip aš, kad numečiau kadaise (nes suparaližavo liežuvį ir ligoninėje niekas porą savaičių neleido užsirūkyti, o po to jau nebeskanu pasidarė).
kažkaip būdavo, kad visa sovietinė tabako pramonė išeidavo atostogų. tada rūkaliai džiaugdavosi ir primos su astra radę.
Aš nors ir gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, atsimenu visus Kastyčius, Primas, Astras ir t.t.
Dauguma jų jau turėjo būti geresnės kokybės kai mano senelis jas pirko ir rūkė (nors negaliu to teigti), bet iš kažkur jis turėjo „sovietinį palikimą“ (ir ne vieną pakelį, o kokius 10) tai aš tą kvapelį iki dabar prisimenu.
O Ligeros tai nerealiai apibūdinta -- krizenau kokias penkias minutes, kadangi esu mazochistė norėčiau pabandyti tų cigarečių dūmą įtraukt 😀
Jei išties norite sužinoti ir savęs negaila, nusipirkite vaistinėje amoniako, supilkite į didelį bambalį, gerai pakratykite, kad sugaruotų, tada tą bambalį apžiokite ir įtraukite tuos amoniako garus į plaučius. Jei nuo šito bandymo nenumirsite, galėsite papasakoti kitiems, kad žinote, kokio stiprumo „Ligeros“ būdavo.
Įspėju, kad bandymas yra realiai pavojingas sveikatai ir gyvybei, nuo jo gali išsivystyti sunkūs plaučių pažeidimai.
Gal tada nereikia, noriu dar pagyventi 🙂
Tai teisingas pasirinkimas. Geriau nebandykite.
http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/10-linksmiausiu-tarybiniu-legendu.htm
Rokiški, kokių legendų dar žinai?
Tas straipsnis nurašytas nuo kokių gal 3 metų senumo kažkurio LJ veikėjo posto, kuris išplito per krūvą rusiškų portalų. Gerai tiek, kad visgi peržiūrėtas ir patvarkytas Lietuvai, o ne bukai nudrožtas.
BTW, dėl tų permatomų maudymukų -- tai tik pusiau legenda, per mažai dar degradavusi, tad atsekamą kilmę turinti.
Apie 1960 sovietinė pramonė ėmė gaminti stiklo audinį, kuris būvo naudojamas stiklo-epoksidinių dervų kompozitams. Bet kai visi viską vogdavo, tai ir tą audinį vogdavo, o paskui tempdavo į namus, kur moterys bandydavo siūtis iš jo drabužius: anie būdavo labai patvarūs, blizgantys, nepaprastai lengvai plaunami ir t.t., tad moterys bliuzkutes visokias siūdavosi ir pan..
Problema tik viena: stiklo pluoštas būdavo nedažomas, o kadangi jo šviesos laužimo koeficientas labai artimas vandeniui, tai nors sausas būdavo baltas, sušlapęs, tapdavo visiškai permatomu. Ir realiai būdavo istorijų, kai kokia pana su bliuzkute pakliūna į lietų, o ta staiga permatoma pasidaro, lyg celofaninė būtų.
Ilgainiui būtent taip ir išsivystė legendos apie ištirpstančius ar skaidriais tampančius maudymukus.
Kitos legendos irgi neretai turi vieną ar kitą, tik kartais labiau nutolusį pagrindą.
O aš pamenu šitas cigaretes, kokiais 85-ais metais rūkydavo kiemo vierchai. http://www.cigarety.by/img/SE0000005.jpg
Teko ir man porą dūmų užtraukt (negi atsiliksi nuo rimtų bachūrų?), bet skonio neatsimenu, buvau 4-oj klasėj 🙂
Oj, čia iš tų indiškų. Panašiai, kaip „Madras“: aromatizuotos indiškais smilkalais ir klaikiai šleikščiai saldžios. Tik visgi gali būti truputį vėlesnis periodas, kokie 1986 ar 1987 gal.
Atsimenu, buvo tokios cigaretės BK, tarytum baltai raudonas pakelis. Jos pasirodė ir greitai dingo, neva dėl to, kad publika jas vadino „Brežnevo kaulai“. Ir dar prisiminiau tuos magiškus skaičius „Kosmoso“ pakelio vidinėje pusėje. Beje, sovietai manęs rūkyti taip ir neįpratino, priežastys labai sklandžiai nurodytos. „Magna“ -- va, kas buvo mano tikras mokytojas.
Magna buvo vienos iš pirmų American Blend tipo cigarečių, turėjusių pakankamai mažą kainą, kad galėtų konkuruoti su visokiais vietiniais postsovietiniais ir egzotiniais brudais. Čia jau po Nepriklausomybės atgavimo kuriam laikui praėjus.
Taip taip,robota ir as dariau!!!!!geri laikai buvo.as rukydavau Dunhill.gaila,dingo tas stebuklas….
Kai gerai kad nerūkau 🙂 Įdomi apžvalga. Tikrai labai įdomu palyginti su tuo kokį briedą skelbia kiti.
Pažystu tokį etatinį sovietžmogį, kuris nors sovietmečiu buvo vaikas, bet vistiek svaigsta valandas kaip viskas pigu ir/arba natūralu ir/arba kokybiška buvo (benzinas, cigaretės, maistas, baldai), pats važinėja su žiguliu, sako kad naujos mašinos genda remontas brangus, svaigsta apie sovietinius dvasingumus ir t.t. Svarbiausia kad negaliu jo atsikratyti: reikia darbą dirbti su juo 🙁
Kiek suprantu, tas pusprotis tamstos pažįstamas kiek žemiau atėjo komentuot, kad „Kosmos“ buvo toks pat geras, kaip „Winston“.
Ne jam nesakiau nieko, nenoriu teršti blogo puspročiais, nebent pats susirado 😀
Niekas nepaminėjot, kad sakydavo: Prima -- dėl jaunima. 🙂
O Kastytis, manau, buvo viena iš geresnių prekių -- geresnė už kosmosus (nežiūrint kainos) ir pan., nes buvo gaunama tik bazėse.
Per blatą.
O Belomor kanal rūkyti, tur būt, buvo sveikiausia, nes ten būdavo tik ketvirtis cigaretės.
Itariu daug kam butu nostalgija bent paimti tokiu pavadinimu pakelius i ranka… Galetu siaip Philip Morris nebloga bizniuka prasukt, kol dar ne velu -- uzsakyti pacios sh***niausios zaliavos ir sudeti i tokio pat dizaino pakelius :).
Man sovietmecio teko ragauti dar formuojantis visai pasauleziurai -- tad dziaugiuosi, kad laimingai susiklosciusiu aplinkybiu deka kazkaip isvengiau poreikio atrodyti „kieciau“ pries mergaites ir chebra uzsirukius.. arba iseiti i armija -- nes, sakydavo, kad is ten beveik visi sugryzdavo rukantys -- kas neruko per „perekura“ -- tas dirba.
Bet atsimenu kaip ispudingai atrodydavo koks tarpmiestinis autobusas, kurio visa vidine priekine panele (prie vairuotojo -- virs stiklo) buvo isklijuota tais kosmoso kvadrateliais :).
Neuždirbtų daug iš tų sovietinių prekės ženklų.
O dėl tų dekoracijų cigarečių pakeliais -- jo, tai buvo fenomenas toksai. Atskleidžiantis visą tą skurdą, kuris buvo.
Straipsniukas idomus 🙂 Daug ka primine , net aromata jutau prisimerkes 🙂 Man as meniskai patiko ir Zalatoje runo ir Kosmosas ir Belamor kanal , jokio as ten nejauciau meshlo ar dar kazkokio brudo.Cigaretes kaip cigaretes, maz ipratimas .Bet viena galiu pasakyt -- Kosmosas uz Winstona tikrai ne blogesnis.Nors cia yra apsoliuciai SKONIO REIKALAS :))))
Ten aukščiau toksai ponas Entd man rodos apie tamstą kalbėjo. Taip, čia yra absoliučiai skonio reikalas mėgti išmatas.
O kas žino tokias -- „Zolotoe Runo“?
Kokiais ~1984 mano motina buvo iš kažkur gavusi. Prekyboj tais laikais matyti neteko. Tik atsimenu, kad man, tuo metu dar visai žaliam paaugliui jos pasirodė neįtikėtinai malonaus skonio (kitų rūšių, kurios tuo metu buvo laisvai prieinamos, jau buvau bandęs).
Prima ir Astra -- dabar jau nežinau kuo, bet Prima tais laikais atrodė geresnė, norss ir pigesnė. Ir beje, Prima, jei neklystu, buvo gaminama ir Kaune, ir Klaipėdoje. Nebepamenu, kuri, tačiau viena iš jų buvo laikoma geresne.
Kaunas ir Kosmos -- kai pasitaikydavo rast parduotuvėj, pirkdavom bet kurį, nes skonio skirtumo nerasdavom.
Kas dėl šūdo kvapo, apie kurį pasakoja Rokiškis -- po tiek metų man jau sunku kažką tikslaus prisimint, gerai prisimenu tik, kad nemėgdavau Klaipėdos, nes jos skonis tikrai primindavo kažkokį mėšlą.
O tamsta ne viską, ką rašiau, skaitėt. Nes apie „Zolotoje Runo“ rašiau.
Kodėl tamstai jos patiko -- tai todėl, kad buvot kitų, daug šūdinesnių rūšių bandęs, užtat nebuvot bandęs jokių normalių vakarietiškų, buvot labai jaunas, o „Zolotoje Runo“ pakelis buvo išties gražus.
O „Klaipėda“ buvo viena iš tų ryškesnį mėšlo kvapą turinčių rūšių. Užtat ir nemėgdavot.
Už „Kosmos“ pakeliuose esančius skaičius galėjai gauti dviratį
Pirmiausia reikia suprasti, kad dviratis buvo rimtas pirkinys. Niekas nežino, kodėl, bet geriausių tarybinių cigarečių „Kosmos“ pakelio pakuotėje, viršutinėje vidinėje dalyje būdavo kvadratinė atplaišėlė su skaičiumi. Pasak šio miesto mito, reikėjo surinkti tas atpaišėles su skaičiais nuo 1 iki 15 (galiu klysti, gal ir mažiau, gal ir daugiau) ir už tokią seriją galėdavai gauti dviratį. Aišku, kaip visada, kažkieno pusbrolis ar kitas tolimas giminaitis važinėdavo su tokiu laimėtu dviračiu, ir mes vaikai rankiodavome „Kosmos“ pakelius rinkdami išsvajotą seriją skaičiukų.
Iš straipsnios: http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/10-linksmiausiu-tarybiniu-legendu.htm
Šitoksai mitas tebuvo paplitęs tarp pradinukų. Apie tą straipsnį kiek aukščiau komentavau. Kopypeistinimas šiaip yra žemas lygis.
Iš bulgariškų be filtro dar buvo „Šipka“. Kainavo berods 2 kapeikom pigiau už „Primą“. Bet šiek tiek geresnės/švelnesnės už tą „Primą“.Bet pašmėžavo prekyboj neilgai.
Bet irgi su nesveikais kiekiais salietros.
Buvo toks sovietinis anekdotas apie cigarečių rūšis:
Jūratė klausia Kastyčio:
– Klausyk, o ko tu dedi į cigaretes, kad visi tave taip perka?
– Na, pusę tabako, pusę šūdo…
– Aa, tai tu ir tabako dedi…
Taip, čia pačią esmę nusakantis.
pries metus laiko lankiausi rusijoje ir savo seneliui. kuris senas rukorius, nupirkau astros. Tai diedukas kelias tik suruke ir pasake: kaip as jas galejau rukyti. Akivaizdus narkotikas tos cigaretes, kad ir koks sudas bebutu, bet jei turi kabli ir nera valios manau net ir samanas rukysi.
Pridėkite dar prie to faktą, kad jau ir Rusijoje tos cigaretės yra labai labai smarkiai pasikeitusios. Ne tiek smarkiai, kaip Lietuvoje, bet pakankamai smarkiai, kad jau skirtumas kardinalus.
Aš niekada nebuvau tikras rūkalius. Dėl kompanijos. Kada 1988 oavasarį pradėjo dalinti talonus kruopoms, cukrui, degtinei irgi cigaretėm, nupirkau kelis blokus „Kosmoso“ ir „Kauno“. Prasivoliojo spintoje daugel metų. Po to mano šefas sužinojo, atpirko iš manęs kažkiek. Buvo supelijusios. Tada, kai labai labai labai norėdavosi (1992-1994) sakydavo:“ Duok šitų“
Be galo išsamus eskursas į jaunystę, viskas išrūkyta. Deja, jau 15 metų black hole rūkalų pasauly. Smagu, kad yra kam aprašyt nepamirštamą istoriją, gal dar apie Šnekučio alų ir Royalį kas nors gerai prisimenat?
Aha, tiek metų praėjo, o odės „Royaliui“ niekas ir neparašė. O juk gert bandė visi, ne taip, kaip rūkyt. 🙂
o Royal’is! apie jį rašyti sunku, nes jo pavartojus smegenų veikla apmirdavo, o atmintis išvis dingdavo. Atsimenu tik ritualą tokį prieš geriant -- praskiedus vandeniu labiausiai užkietėjęs girtuoklis chebroje kokiu stalo įrankiu skambsėdavo į butelio šoną, nes neva tiesiog sumaišyti negalima, turi natūraliai kažkaip, matyt to stalo įrankio pagelba 🙂
Nėra ką ten apie jį rašyti, eilinis pigus spiritas, nieku geru nepasižymintis. Populiarumo turėjo tik dėl mažos kainos.
Teko būti Kauno cigarečių gamykloje. Nieko labai tragiško nemačiau- maišus tabako tąso, neragavau lapų ar buvo valytasi subinė 🙂 , mačiau smulkinimą ir t.t.
O ko jūs norit, ant cigarečių juk nebuvo tokio ženklo:
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Znak_kachestva.svg
😀
Būdavo ir ant cigarečių kokybės ženklas. Net ant visiško mėšlo jį dėdavo. O šluostydavosi tais lapais matyt ten, kur augindavo, džiovindavo, fermentuodavo ir į maišus kišdavo.
Studijuojant vienas kursiokas atidavė man Vega bulgariškų bloką.
Rūkėm, kai baigdavosi cigaretės. Šlykštynės. Tiesa, spragsėjimo nepamenu. Pamenu, kad kartą parūkius mums jų su Soniku užėmė baisus isteriškas juokas.
Nutarėm, kad deda kanapių. Paskleidėm legendą ir kažkam keletą pakelių pardaviau už už kažkiek 🙂
Neatkreipdavo daugelis dėmesio į tą spragsėjimą, nes visos spragsėdavo, o kai pasirodė vakarietiškos -- tai juk neatkreipi dėmesio į tai, kad nelabai malonus dalykas dingo. Čia panašiai, kaip su kokia sloga: kolsergi, tol nemalonu, o kai pasveiksti, tai ir nesusimąstai.
Aš pats kažkaip irgi nesusimąstydavau, kodėl spragsi ir šaudo kartais, kol nepasitakė kartą gerai užsalietrinta bulgariška cigaretė, kuri tiesiog per porą sekundžių savaime sudegė, šnypšdama, kaip degtukas ir skleisdama tipinę degančios salietros smarvę. Matyt, salietros joje daugiau pasitaikė.
Dar pamenu ant perestrojkos buvo atsirade tokios „Fobus“. Trecios klases, jei teisingai prisimenu. Klaipedos klaikumo, tik ne tokios brokuotos.
Jo, buvo -- ar tai „Fobus“, ar tai „Fobos“. Neilgai buvo, šlyktuminėmis savybėmis kažkas gal truputį panašaus į „Inkarą“. Neilgai buvo, greitai dingo.
Tų pakelis buvo tipinis sovietinių dezainerių pretenzijų į disco stilių pavyzdys: nykus, klaikus ir beviltiškas.
Gerai prisimenu, kaip močiutė spintoj laikydavo Primos pakelius, nuo kandžiu. Pakelius išmetus, tas kvapas, nors ir silpnas, bet praėjus keliems metams, laikėsi dar 😀
Dar nepaminėtas ukrainietiškas polit (poliot). apie 92-93m cigaretės buvo tokios „puikios“, kad perkant pakelį reikėjo dektukų dėžutės. net buvo legenda, kad rygos tabako fabrikas degė, žaliavas suliejo putomis, todėl nedega. belomoras buvo populiarus tarp „žolininkų“ vietoj tabako prikišdavo anašos ir pūsdavo. šiaip iki 89, cigaretės buvo normalios, na o paskui… kaip ir viskas -- nuėjo velniop. tiesa, per blokadą, pas močiutę kaime tabaką auginau. tas tai ištikro baisus, trauki kaip mėšlą, springsti ir nesupranti dėl ko nesinori dar vieno dūmo. parūkei, ar šiaip šlykštu. apie dabartines cigaretes nieko negaliu pasakyti, baigiau rūkyti, kai lm kainavo1,8 lt. taa jos dvokė plasmase.
Na, visokių rusiškų, ukrainietiškų, moldaviškų, baltarusiškų ir t.t., tai jau tikrai negaliu suminėt, taip kad šito nenorėkite. Netgi lietuviškas ne visas suminėjau juk. Tikslas gi ir nebuvo tame, kad apie viską, o tame, kad bendro vaizdo būtų.
Dėl cigarečių normalumo -- ne iki 1989 jos buvo normalios, o tiesiog apie šitus metus prasidėjo galutinė katastrofa, kai šlykščiausią „Prima“ ir „Pamyr“ tipo tabaką ėmė grūst pramaišiui su popieriumi ir šiukšlėmis į „Kosmos“ pakelius.
Sovietinės cigaretės niekada nebuvo normalios, jos buvo tragiškos. Bet tas tragizmas tiesiog blogėjo, blogėjo, pakol visai neišvirto į tą tabako krizę aka cigarečių badą.
Išaiškėjo tėvuko paslaptis, galvojau šiaip koks atsitiktinis ritualas prieš rūkant tą cigaretę minutę sukt minkant, jis ir naujas taip, nos tos sudega net nespėjus įtraukt dūmo
Taip, pas kai kuriuos tas įprotis iki šiol likęs.
Pakėlė nuotaiką labai, ypač skonių aprašymai. Nors tais laikais dar nerūkiau, bet pakeliai tai daugiau mažiau visi matyti. Labai smagiai perskaičiau.
Dej sovietu laikais cigaretes buvo gaminamos iš tikro tabako, dabar deje tikro tabako cigaretese apie 20 procnetu -- viskas like specialaus popieriaus mase irmirkita nikotino tirpale. Taip kad dabar sakyti kad cigaretes yra geresnes ir skanesnes tikrai neverta.
Taip, tarybiniais laikais vietoje popieriaus dėdavo į cigaretes šūdą, kuris būdavo natūralesnis ir skanesnis kai kuriems. O dabartinėse cigaretėse esantis popierius neskanus ir nenatūralus, todėl tarybiniais laikais buvo geriau ir žmonės buvo dvasingesni. Dabar prakeikti kapitalistai nededa šūdo, apgaudinėja su popieriumi paprastą žmogų.
Belomorkanal pabandžiau būdamas dar visai vaikas, kokių 11 metų. Pamenu, kad taip subritkino, jog palyginus prima buvo dangiško skonio. Prima, Astra pirkdavom dešimtimis pakelių statybininkams, stačiusiems namą, nežinau kame jie ten jusdavi skirtumą, bet vienas primyžtkelnis toks rūkydavo tik Astrą, kiti -- tik Primą. Patraukdavau ir šitų, bet labai retai. Praktiškai skaniau būdavo ąžuolo lapus rūkyt. O Kastytį, pavogtą nuo statybininkų, rūkėm dar būdami 6 -- 7 metų. Nesupraskite klaidingai, tai tebūdavo pasibandymai, dabar apskritai nerūkau.
Beje, Primą ir Astrą rūkydavo mūrininkai, tinkuotojai. Apdailininkai, elektrikai ir kiti rūkydavo Kastytį ir Kosmosą.
Mano tėvas nerūkė ir aš nerūkiau, bet atsimenu, kai į svečius atvažiuodavo dėdė. Tai kartais mane pasiųsdavo į parduotuvę nupirkt cigarečių (šiais laikais turbūt keista, girdėt, nes man tada būdavo 6-10 metų). Tai atsimenu tik dėdės instruktažą dėl „eiliškumo“ : pirma žiūrėt Kosmoso, Kauno (ar tai Kauno, kosmoso, nebepamenu, kurias geresnėmis laikė), tada, jei nebus, Aerofloto, o jei ir tų nebus, tai grįšk namo
Dėl „Apollo-Soyuz“. Sklandė gandai, kad tabakas amerikietiškas, o filtrai rusiški.
Dėl tų š.korėjietiškų su kanarėle. Buvau seniai pamiršęs, bet va čia perkskaitęs išsyk ėmiau žiaukčiot. Tos tai nepralenkiamos.
Ir „Pamir“ pokelio apibūdinimas taiklus.
Su tom, kur kanarėlė buvo, tai gal labiausiai kirsdavo per smegenis kognityvinis disonansas: pakelis nuteikdavo, kad ten vos ne saldainiai, o paaiškėdavo, kad blogiau, nei „Prima“.
http://www.cigarety.by/country.php?n=100&l=10&p=0&w=Korea%2C+North
Liko nepaminėtos sovietmečio cigaretės „Java“. Turėjo prailginta versiją -- įtin prašmatnu kažkuriuo metu atrodė.
Dar vienas komentuojantis, nors neskaitęs.
Moldaviškas „Kosmosas“ buvo su baltais filtrais. Koriejietiškos vadinosi atrodo, kad „Jing Ling“,iš geresnių aromatinių rusiškų nepaminėtos „Forum“ po 1 rublį, o po 5 rublius pirkdavome geras ir prašmatnias: „Dunhill“, „Rotmans“ (atrodo), merginos- ilgas rudas plonas „St.Moriz“ ir dar kažkokias. Dunhill buvo 2 rušių normalios ir mėtinės.Kvepėdavo ir nebuvo šūdas. Čia prieš pat nepriklausomybę. Na o „Pamyra“ daugelis mamų naudojo gėlėms tręšti.
Tos Dunhill, kur pasakojate, tai kiek suprantu apie tas kvadratiniuose plonuose pakeliuose? Tokios kritusios kainos buvo jau kai pradėjo po braškėti SSRS ir sienos prakiuro.
Rinką tuo momentų kuriam laikui užplūdo jugoslaviškos, kurios buvo irgi visos vieno skonio, tik su pakeliais skirtingais. Kita vertus, jos jau buvo kardinaliai geresnės už bet kurias sovietines ir bulgariškas.
O dėl gėlių tręšimo -- ten ne visai kad tręšti, o nuo kenkėjų barstydavo -- kai kurie vabzdžiai nuo to tabako beveik kaip nuo dichlofoso dvėsė. Čia kelia minčių, kaip tai žmones veikia.
O ką autorius dabar rūko?
Vakarietiškos cigaretės pasirodė kažkur prieš olimpiadą ir buvo gana laisvai prieinamos Čia mokinukui, jei nuo pinigų pietums kiek numuilinti, o rūkai tai vis tiek tik per kokį vakarėlį pasimaivymui. Jeigu rimčiau rūkyti, reikėtų jau rimtesnius tėvelius turėt tada. Arba pačiam uždirbt, bet kažkaip tie patys uždirbantys tai labiau prie Kąstyčio ir panašių linko…
Kainavo pradžioj rublį, po to pusantro, kada apskritai visą tabaką pabrangino; o vėliau tai jau ir nepamenu…
Kilo kainos kelis kartus tų užsieninių, jas kažkaip kitaip reguliavo, nei įprastas. Kiek atsimenu, paskutinės kainos, kurias mačiau, buvo berods 2,5 rublio. Nors gal visgi ir 1,5. Tiek laiko praėjo, negaliu jau būt tikras.
Tuo metu, kai vyko Maskvos olimpiada, trumpam buvo pasirodę ir „Camel“, ir „Salem“, ir „Kent“, o jau paskui staigiai sumažėjo rūšių -- užtat vietoje tų atsirado „Pall Mall“ (matyt todėl, kad pigiau), o paskui „Ronhill“ (nes dar pigiau).
Dėl to prieinamumo -- labai jis sąlyginis ir netolygus buvo. Kaip įprasta būdavo, paskirstydavo didesnę dalį gan tolygiai pagal gyventojų skaičių, o kitą dalį pagal įstaigas, žinybinėms valgykloms visokioms.
Taigi, gaudavosi taip, kad jei koks „Marlboro“ miestuose nueidavo po prekystaliu, tai mažesniuose miesteliuose ar kokių fabrikų valgyklose kartais taip ir likdavo laisvai parduodamas, nes nėra kam parduot, kai visi „Primą“ rūko.
Dar norėjau apie „dinamitą“ t.y. tas kubietiškas. Jas dar sugebėdavome parūkyti, bet buvo už jas kai kas baisiau. Atsiradus cigarečių deficitui (byrant sssr) buvo pasirodžiusios siriškos „Naora“ baltuose pakeliuose, va tos tai buvo „bomba“. 40 kapeikų gal kainavo. O pamenu, kad visos miesto gatvės buvo primėtytos praplėštų ir puspilnių pakelių, nes net ir užkietėję rūkaliai neįveikė jų. Ir tai deficito laikais.
Pabaigai: netyčia radau gan išsamų cigarečių rūšių katalogą, taigi galima pasižiūrėti įvairios egzotikos ten. http://www.cigarettepacks.ru/index.htm
Pingback: Sovietmetis ir higieniniai įklotai moterims « Rokiškis
Geriausios sovietines cyzos man buvo sitos http://www.cigarettepacks.ru/N/N%203/17.jpg
Netycia nusipirkau traukiniu vaziuodams kazkur rusijoj, tai kosminis geris buvo, nors aisku su dabartiniu tabaku nekazka palyginus tikriausiai, gal kas bande tai pritars ar paneigs, beje surukiau ju tik kelis pakelius kur nusipirkau, daugiau ju niekada nemaciau, kainavo kaip koks kosmosas ar pan
Moldaviškos. Čia jums atsakymas. Taip, jos irgi buvo prastos, bet lyginant su kitomis sovietinėmis, jos buvo labai kitokios.
Iš miesto legendų -- cigarečių serijos. Pamenu, kad buvo kalbama, jog į papirosus „Liubitelskyje“ dedamas skirtingų cigarečių tabakas. Kadangi pakelyje kiekvienas papirosas turėjo atskirą numerį, tai, pvz., 8 ar kuris ten neva buvo „Kosmoso“ ir t.t. Gal ką ir painioju, nedickas dar buvau, nors papirosų teko parūkyt, gerai veždavo, jei neapsivemdavai 🙂
Sovietiniais laikais rūkiau nuo 1972 metų ir tos cigaretes nebuvo jau labai bjaurios. Prima vienu metu rukiau del isskirtinumo -- visi ruko visokius Talin ar panasias, musu keletas traukia Prima, net budavo ir tokiu, kurie rukydavo belomorkanal. Protestas pries miescioniskuma:) Is visu, kurias rukiau labiausiai patiko Talin, taciau jos silpnos kaip ir BT. Pradzioje kai pasirode Kosmos buvo geros, paskui suprastejo. Kastytis, kiek pamenu man pasirode per silpnai prikimstos, bet T-134, Slolicnyje, Riga buvo geros. Vienu metu buvo pasirodziusios kazkokios egiptietiskos Nefertiti ir panasios -- jos buvo neblogos, bet labai silpnos. O visokios kubietiškos be filtru tai buvo slyksciausios -- uztrauki ir vemti norisi ir nuo kvapo, ir nuo skonio. Ju, kaip cigaru dumo gal nereikejo itraukti, bet tada kam rukyti. Kai atsirado visokios amerikietiškos, tai zinoma kitoks produktas, bet didelio skirtumo nejutau, pvz, nuo Talin ar Stolichnyje. Dabar cigaretes nera cigaretes -- tai karpytas popierius impregnuotas tabako ekstraktu.
Anksčiau buvau skaitęs apie permanentinius cheminius uoslės pažeidimus bei tai, kad tabakas juos irgi sukelia, bet neteko susidurt tiesiogiai su tuo.
Tarp kitko, tos egiptietiškos pagal nikotino kiekius vienos iš stipresnių buvo aiškiai, tik su kažkokiu saldžiu ir stipriai šleikščiu aromatu ir skoniu, bjauriau net už indiškas -- dauguma tos „Nefertitės“ negalėdavo rūkyt, nes tuo aromatiniu šlykštumu konkuravo su „Astra“.
Kita vertus, čia iliustratyvus atvejis su tamsta. Na, nieko nepadarysi, tenka su tuo gyvent.
Dėl ekstraktais karpyto popieriaus galėčiau pasiginčyti, nes po kažkurios Janutienės laidos įlindau į LT prekyboje esančių gamintojų puslapius, ten yra nurodyta cigarečių sudėtis.Pasirodo rūkau cigaretes ne iš popieriaus o su 6g tabako. Pavadinimo nerašysiu, kad nereklamuočiau. Na o „PM“ tai taip- gryno tabako nerasta, tik impregnuotas smulkintas popierius. Lentelėse nurodoma ir cheminė sudėtis, tai pamatęs susimasčiau, gal reikėtų mesti tą užsiėmimą…
Patiko aprašymai.
Bet kad daug kas mestų, jei tektų rūkyt tarybines, tai vargu…
Bandžiau taip mest. Kaimynas pavaišino Sent George ar kaip ten jos vadinas. Po poros dūmų supratau, kad jų rūkyt neįmanoma. Iškart gimė Planas: perku jas ir jokių kitų -- taip ir mesiu! Nes neįmanoma rūkyt.
Šūdą.
Vis tiek rūkiau; sutraukdavau po pusę cigaretės ir numesdavau; vėl pusę…
Mečiau tik pavalgęs tabekso ir stipriai pasiryžęs mest.
Paskui kokius porą metų dūmai TAIP smirdėjo… kaip šituose aprašymuose.
Dabar kažko kvepėt pradėjo…
Ponas, tamsta čia tą Saint George lyginat panašiai, kaip grėblį su tapkėmis. Tos cigaretės, nors ir klaikios, yra tiek geresnės už sovietines, kad tikrų sovietinių užtraukę, mestų rūkyt netgi daugelis tų, kam Saint George atrodo padoriai.
Betgi buvo ir CIGARŲ! Mano tėvas žūklėjė rūkydavo cigarus, tik nepamenu ar bulgariškus, ar vaapšče Kubos.
Pats sovietmečiu nerūkiau, buvau užtraukęs tik TU134, visai nieko, galva maloniai apsisuko. Taip pat Belemorkanal buvo neblogas bajeris…
Buvo cigarų, dar ir kubietiškų, tikrų -- juos iš Kubos pakankamai pigiai ėmė pirkti po to, kai JAV blokavo Kubos užsienio prekybą. Vilniuje buvo gal kokios trys parduotuvės, kur buvo galima jų nusipirkti. Tik jų kainos buvo pakankamai nemažos, tad cigarus rūkydavo dar kokius 10 kartų menkiau, nei šiais laikais. O ir šiaip, tikri kubietiški cigarai smirda taip smarkiai, kad juos mėgsta labai labai retas kuris rūkorius.
Kioskuose būdavo pirkti. Brangiausi buvo H.Upman aliuminiame vamzdelyje 1,1 rub (atrodo) tai apie 11 litų už vnt. Pabandėme, tai smirdėjo nerealiai, rūkėme kambaryje, tai dūmai net prie sienų „prilipo“ kambarys smirdėjo apie dvi savaites po parūkymo. Kai pažiūriu holivudo filmus net keista kodėl ten tie kubietiški cigarai taip išgirti. Gal dėl to, kad kontrabanda tai pas juos…
Rūkymas ir rūkymo metimas nepriklauso nuo to ar cigaretės „skanios“ ar „smirdi“. Dauguma tų, kurie rūko jei nebus Malboro, vienodai rūkys ir Kosmos, o gal ir Primą. Kažkada mečiau kai jau rūkiau Bond ir Malboro ir tai visai neįtakojo kokios cigaretės. O smirdi jos visos vienodai -- atsimenu, kai ateidavau iš „kabako“ prisirūkęs (o tada visur buvo rūkoma, net sunku dabar įsivaizduoti) kad ir malboro ir kaip paskui visi kabyklos rūbai namie smirdėdavo. O dar kai kažkas įmesdavo užgesusią nuorūką į kišenę ir ji ten prabūdavo iki ryto:) Dabar, nors nuo metimo praejo gal 10 metų cigaretės dūmas kai jis iš toliau ateina jau kvepia:) Kartais net reikia susilaikyti kad nepasiduoti emocijoms ir neužtraukti. Nors, manau, taip jau nebeatsitiks. Kartais kai draugai rūko ( nors rūkančių turiu mažai)išnarstau dabartinę cigaretę -- nerandu ten jokių tabako lapų požymių -- viskas vienodo storio, dydžio ir minkštumo. Natūralūs produktai tokie nebūna, gal išskyrus tą tabaką kur skirtas pačiam cigaretes pasidaryti. Nesu dabartinių cigarečių specialistas. Tiesa, dar prisiminiau -- buvo lyg ir indiškos tokios kietame pakelylyje -- Wins, Wing, Wilson ( ne Winston) ar pan. tokiame lyg geltoname ar oranziniame pakelyje. Labai stiprios, bent mane kiekvienas uztraukimas svaigindavo -- dažnai rūkydavau jas naktimis balkone tarp dienoraščio rašymų. O paskui guosdavausi, kad rytinės paskaitos nėra labai svarbios ir nieko neatsitiks, jei į jas nenueisiu:) Kai rūkymo stažas daugiau kaip 30 metų yra ką prisiminti:)
Vat su tuo, kad šiaip savaime neįtakoja beveik tas smirdesys -- tai sutinku, nes sovietmečiu kitaip visi būtų metę -- juk tokios išmatos buvo, kad sunku su kuo nors palygint. Bet kai perėjimas staigus, tai labai smarkiai paskatinti turėtų.
O dėl dabartinių -- mane irgi kadaise nustebino -- jose tikrai kažko primenančio popierių yra. Aišku, tabakas, kaip ir bet kuri augalinė medžiaga, bet kuriuo atveju į popierių savo sudėtim panašus -- celiuliozė visvien. Kita vertus, tai visgi kelia minčių.
Jeigu taip šlykštu, tai ko rūkote ir dar keikiatės?
Nežinau, koks tikslas gadinti sveikatą ir dar atrodyti, kaip kaimietis…
Nežinau kiek čia teisybės, bet siūlau pažiūrėti:http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=nKiQcXUgGas
Kaip nekeista pamenu tas senas markes, ir primą, ir astra. Pačiam teko kokius tris metus padūminti. Ir tuo met kai pinigų nebūdavo, sukrapštai 50centų ir nusiperki Astros pakelį. Ooo, svarbu kad yra. Tad kas ką besakytu šlikštynė ar nesamonė, bet nostalgija tikrai likusi 🙂
Puikus straipsnis, vietomis privedes mane prie juoko bei ašarų, už ką Rokiškiui skiriu karmos taškų. Belieka dėkoti likimui, kad neteko ragauti sovietinės produkcijos.
juoko priepoliu iki asaru tikrai buve, rasinio stilius super ;D uzskaitau. tik pagal tai tiesiogiai vertinti praeities nereiketu, o skaityti reikia perkeltine prasme kaip jumoristini rasini ;D nei ten meslo kvapo realiai nei kazko dar yra buve ;D panasiai, kaip su ziguliu -- juk ne mersas, bet vaziuoti galima, nors kazkam gal ir ziguliai meslu smirdejo, arba tiesiog ranku neplove? ;DDD teko vaikysteje patraukti ir primos ir kosmoso, bjauresnes cigaretes ir tiek, grauzia ir degina gerkle, byra pelenai ir pan. bet kada tai buvo, ar tada tai buvo blogai? ;D juk kazkada ir 1 golfas buvo nerealus. gerbkime praeiti, nes praeitis tai geri laikai kuriuos keicia geresni. kvaila lyginti ka vartojame dabar ir ka vartojo musu tevai arba seneliai arba isvis pro ir pro pro seneliai
Pingback: Kodėl man patinka rūkantieji | leo lenox
nezinau ar praziurejau,bet Auroros nepamaciau 🙂
PEREIKIT ANT E`cigareciu.Jau 4 metai dziaugiuosi !
Tai grynai propogandinis straipsnis,dabartines cigaretes dar blogesnes,kai kuriuos is vis slamstas.Kodel neisileidzia kitu firmu,isskyrus Philip moris.Kodel nepamineti tarybiniai papirosai „“gercegovina Flor“,“Sovetskij sojuz““kuriu kokybe dabartinem cigaretem neprilygstama.Beje „zolotoje runo“ gamino ir Ryga.O kur Egipto :Nefertiti““ indu RED/WHITE.
LoL. Aš asmeniškai esu bandęs tą „Hercegovina Flor“. Nusipirkit kokių nors „Astra“ cigarečių Baltarusijoje, susimaišykit tą jų šūdiną tabaką su džiovintomis kačių išmatomis ir bus jums kaip sovietinis „Hercegovina Flor“ originalas. Galėsit visiems girtis, kad žinote Stalino mėgto tabako skonį.
Na o kaip Prima Zolotaja? 🙂
http://www.ltcigarettes.com/photos/00002728.jpg
Kažkada čia jau dabartiniais laikais(tai sovietiniais laikais negyvenau) aptikom šito produkto -- paliko visai gerą įspūdį.
Gal Rokiškis ką ir apie šias turi papasakoti? 🙂
Konkrečiai būtent tokių nesu rūkęs, bet kažkurių iš tų naujų primų su filtru (sovietmečiu tai buvo trijų žodių anekdotas toks -- „Prima su filtru“) kažkada esu bandęs -- pakankamai šlykščios buvo, kas būdinga ir dabartinėms rusiškoms cigaretėms, bet visiškai niekuo nepanašios į originalią Primą.
Opal -- покурил и упал. Prima, kai vaikas buvau, kainavo 14 kap. Tėvas budavo, padėdavo 15 kap. (moneta tokia buvo) ir prašydavo pardavėjo: -- Man Primos ir degtukų.
Tik vėliau, kai jau aš pradėjau rūkyti, pabrango iki 16 kap.
Rūkydavau Kosmosa, pirkti dazniausiai tekdavo pas restoranų durininkus po 1 Rub., nes parduotuvėse retai būdavo. Kai negaudavau Kosmoso ar Kauno, rūkydavau Primą -- mėgdavau taip patrolinti draugus, nes jiems buvo šokas kad traukiu Primą.
O is įdomių nutikimų prisimenu atvejų kai kaimietis, paprašęs cigaretės, atsisakė Kosmoso, nes esą rųko tik Kastytį. Štai tokių gurmanų buvo.
Truputis vizualo: http://www.thedailybeast.com/galleries/2014/11/22/papers-please-police-state-cigarettes.html#3ecf3a78-1150-4113-89cd-105c412a1928
Apie Ligeros kas kalba ir nieko nezino tas nieko ir nezino. o kalba. kvailiai. Tai juodo tabako cigaretes. Jas labiau ispanakalbiu salyse ruko. Pvz (kai kur) pietu Amerikoje Kuboje Ispanijoje ir taip toliau. Tas tabakas tik zymiai stipresnis yra uz iprastini. ir ner jo ko lygint su amoniako kvepavimu. nuo pastarojo zymiai greiciau uzsilenksi
Perskaiciau visa straipsny,tikedamasis kazka apie malboro,bet galiu pasakyti kad rukau 17metu tai nuo 1998m ir tik marlboro sidabrini,jokiu kitu nemaisau,tai iki dabar jis tik suprastejo.
Šališkas jūs rašytojas, Rabinovičiau. Kvepėdavo tos cigaretės normaliausiu tabaku, ir svaigino jumis maloniai -- ko dabar prisiminti kažkodėl nenorite. Tuo tarpu rūkymo „skatinimas“ buvo beveik toks pats kaip ir šiandien -- iš sveikatos priežiūros įstaigų sklido pamokymai, kad rūkymas žalingas, bet kas jų paisė.
Ogi, ne tik Holivudiniai, bet ir dorovingieji laisvojo pasaulio žiniasklaidos produktai, kaip „Playboy“, buvo kimšte kimšti marlboro herojų ir panašaus smegenaplovio. Tarybinėje žiniasklaidoje rūkalų reklamos -- ups -- nebuvo.
Dar papasakokite, kokios nuostabios buvo sovietinės mašinos, kokia skani buvo šlapdešrė, kiek daug prekių buvo parduotuvėse, kaip visiems visko užteko ir taip toliau. Ir visa tarybinė liaudis buvo tokia morali, kad netgi sekso nebuvo, nes tai bjaurus vakarietiškas išmislas bei smegenų plovimas.
Sveiki. Norėjau paklausti ar sovietmečiu pardavinėdavo tiesiog maišus smulkinto tabako? Tokius daugiau mažiau užvakumuotus, tokius maždaug tradicinės knygos dydžio ypakavimus, teko girdėti, bet informacijos internete niekur nerandu. Rusiškai nemoku, gal kita kalba googlindamas ką rasčiau.
Knygos pavidalo nemačiau. Pigiausias tabakas buvo machorkė, kuri buvo tokia prasta, kad jos nerūkydavo beveik niekas jau nuo kokių gal 1960, bet kai kur jos dar būdavo, už labai mažus pinigus. Bet machorkės pakuotės buvo panašesnės į arbatos pakuotę.