Rokiškis

Tabakas yra šlykštus, jis sukelia ligas ir priklausomybę, o be to, smirda. Rūkymas yra blogis, tai akivaizdu. Bet būna ir dar blogiau, nei galim įsivaizduoti šiais laikais.

Nežinau, kaip jums nupasakoti, kokios cigaretės būdavo sovietmečiu. Aš netgi nežinau, kaip jums nupasakoti įprastų sovietinių cigarečių skonį, kuris varijavo maždaug nuo lauko tueleto smarvės iki svylančių nagų kvapo. Gal taip jums pasakysiu tiems, kas rūko: jei staiga parduotuvėse dingtų dabar įprastos cigaretės, o vietoje jų atsirastų tokios, kokios būdavo sovietmečiu, tai maždaug su 3/4 tikimybe jūs mestumėte rūkyti per vieną dieną.

Belomoras buvo beveik nerūkomas Lietuvoje, nes tai buvo ne tai, kad žemas lygis, bet dar ir asociacija aiški su visa konclagerių sistema. Kita vertus, ir visi kiti sovietiniai rūkalai buvo tokie, kad kitaip, kaip lageriniais jų nepavadintum.

Atsimenu, prieš kokius 8 metus kažkur stalčiuje atradau užsigulėjusių dar nuo sovietmečio “Kosmos” cigarečių. Per kelioliką metų jos spėjo visiškai išsikvėpt ir perdžiūt, tapo visiškai bekvapėmis. Kadangi jau gerokai buvau primiršęs, kas tai per brudas, nutariau jų pabandyti ir vos neapsivėmiau jau nuo pirmo dūmo. Ta pati sovietinė smarvė – būdingas išmatų dvelksmas, tik kad per krūvą metų daug kartų susilpnėjęs. Bet visvien pakankamai stiprus ir šlykštus, kad aš jums nelinkėčiau netgi užuosti. Ir patikėkit manim, aš žinau ką sakau, nes rūkau jau daugiau, kaip 30 metų ir esu bandęs tiek cigarečių rūšių, kad dauguma jūsų pusės pavadinimų net girdėję nesate.

Tarp kitko, cigaretės sovietmečiu nebuvo labai jau pigios: “Kosmos” pakelis kainavo 70 kapeikų (iki gal kokių 1982, kai visos cigaretės pabrango pabrangimo – kainavo berods 40). Tos 70 kapeikų, grubiai perskaičiavus pagal dabartines kainas, tai būtų kokie 7 litai. Ir tos “Kosmos” cigaretės buvo begalę kartų prasčiau, negu prasčiausios iš visų cigarečių, kokias galite nusipirkti parduotuvėje šiais laikais.

Visgi skirtingos cigaretės skyrėsi, tad aš jums papasakosiu apie kai kurias žinomiausias, garsiausias to meto rūšis. Kai kurių pavadinimų cigaretės gaminamos ir šiais laikais, kai kurių kas nors parsiveža iš kokios nors Rusijos. Tik dabartinės visai kitokios – netgi kažkokiame Rusijos glūdumos Zažopinske ar Muchosranske jau nerasite cigarečių, kurių skonis bent dešimtadaliu būtų toks šlykštus, kaip sovietmečiu, o tikrų sovietinių cigarečių dabar jau net visiški chroniai nerūkytų.

(continue reading…)

Dar šarinimo...

Kova su rūkymu įgauna naujas formas. Štai Ispanijoje jau ant cigarečių pakelių neleidžiama rašyti cigarečių rūšies pavadinimo, taigi, kur ten Camel, kur Marlboro, kur Winston ar Pall Mall – jau ir nelabai atskirsi, nebent pagal bendrą išvaizdą. Negana to, jau dedami ir paveiksliukai, vaizduojantys visokius supuvusius organus ir panašiai. Įspūdingiausiai, kaip sako, atrodo paveiksliukas su pimpalu (čia dar galim prisiminti, kad dėdė Froidas sakė, jog rūkymas kartais yra tiesiog rūkymas. Kartais.).

Tiesa, visgi prisipažinsiu, kad nemačiau to varianto su pimpalais pavaizduotais, bet sako, kad būna ir tokie. Matyt, kad būtų geresnės asociacijos tiems, kas rūko.

Štai pora ispaniško Camel cigarečių pakelio nuotraukų, kad galėtumėte įsivaizduoti:

Camel cigaretės. Ispanijoje jau neleidžiama rašyti pavadinimo, todėl vienintelis ženklas, iš kurio galima suprasti, jog tai Camel - tai kupranugaris. Bet čia niekai, kitas paveiksliukas dar riebesnis.

O štai žemiau – to paties cigarečių pakelio kita pusė. Gal netgi dar įdomesnė:

(continue reading…)

Dar šarinimo...

Prisipažinsiu, iš esmės neseku tos bylos, kur Eglė Kusaitė kaltinama visokiais terorizmais. Ir nors nuo pat pradžių man ši byla atrodė labai nekaip, viską kažkaip leidau truputį pro ausis. Ryškiau įsiminė tik pakazūchinis triukšmas, kurį teisėsauga sukėlė po kažkokių sprogimų Maskvoje – kad “štai, sučiupom Lietuvoje teroristę, kuri tą patį ten ruošės daryt”. Vėliau – dar vienas kitas faktas ar faktelis, bet jie vis nebūdavo tokie, kurie sustatytų viską į vietas man pačiam (visada juk lieka klausimas apie tai, kiek informacija patikima).

Gal tiktai tas keistas disonansinis cirkelis su Tomu Čyvu labai įdomių minčių sukėlė, bet tąkart tos mintys buvo ne apie pačią Kusaitę, o apie teisėsaugos keistumus.

Tačiau prieš savaitę gal ar kiek, kai žiniasklaida paskelbė kažkokį interviu su Egle Kusaite, kai ji buvo teismo sprendimu vėl pasodinta kalėjiman, man įstrigo viena frazė. Eglės Kusaitės frazė, kurios prasminis krūvis apibrėžia visą tai, ką šioje byloje matau.

Aš juk įpratęs truputį analizuoti tekstus (nesvarbu, ar žodinius, ar rašytinius), nes semiotika, taip ar anaip, yra truputį mano hobis, tad kažkaip nejučia imu fiksuoti kai kuriuos dalykus. Taip ir čia gavosi: Eglė Kusaitė atsakinėja į kažkokius klausimus ir pasako, kad su kažkokia moterimi, liudijusia prieš ją, susipažino, atėjusi į VSD tam, kad užregistruotų savo atsivertimą į islamą, o tos kažkokios moters didžiausia svajonė buvo susisprogdinti, etc..

(continue reading…)

Dar šarinimo...

Blokas "Winston One" kainuoja 40 litų – aišku, kad ne parduotuvėje. Parduotuvėje – 76 litus. Kur pigiau?

Ne, nežinau, kur nusipirkti ir pats nepardavinėju, ir nepažįstu, kas pardavinėja. Tiesiog šiaip, informacija tokia, kad palygint kontrabandos kainas su nekontrabandos kainomis

Dar šarinimo...