Tag Archives: rūkymas

Ir vėl elektroninės cigaretės – tęsinys.

Pernelyg nesigilinant į visas peripetijas, buvo taip, kad kartą aš užvariau ant elektroninių cigarečių, o paskui kažkaip gal jau ir ne taip užvariau, o gal ir atvirkščiai, nes įprastos cigaretės gal ir žymiai blogiau, o ir išvis rūkyti nesveika. O paskui buvo daug visokių ginčų ir panašiai. Todėl šiandien bus atnaujinimas, kuriame bus dar blogio, o gal ir ne vien tik blogio apie elektronines cigaretes, kurias rūkyti visvien nesveika, nes tiesiog nikotinas sveikatos neprideda.

Būna visokių elektroninių cigarečių, kai kurios iš jų netgi turi nuosavus ekranus, kuriuose rodo kokius 15 skirtingų veikimo parametrų vienu metu. Bet išties visos jos praktiškai vienodos, ir skiriasi tik tuo, kiek galima skysčio pripilti ir kiek laiko baterija laikys. Daug didesni skirtumai – pačiuose skysčiuose.

Taigi, aš visiškai persimečiau prie elektroninių cigarečių prieš kelis mėnesius. Kažkaip gal ir ne visai rišliai, bet tiesiog ėmiau rūkyti tik jas. Ir po kiek laiko išsiaiškinau visokių įdomių dalykų. Kai kurie gal ir neblogi, o kai kurie – visiškai netikėti ir nelabai malonūs. Tiesa, visa istorija man baigėsi tuo, kad aš vėl persimečiau prie įprastų cigarečių.

Ir galų gale, be įprastų ir elektroninių cigarečių tarp mano rūkomų atsirado dar viena keista rūšis – iQos (Philip Morris kūryba tiems, kas turi daug pinigų), bet apie tai gal kitą kartą.

Elektroninės cigaretės – ko aš nežinojau

Pirmiausiai – apie tai, ko aš nežinojau, bet sužinojau per kažkiek laiko, berūkydamas elektronines cigaretes vietoje paprastų. Kai kurie dalykai nėra labai akivaizdūs.

Visų pirma, elektroninės cigaretės kainuoja išties porą kartų mažiau, negu įprastos – ir tai sudėjus ir jų kainą, ir keičiamų detalių kainą, ir taip toliau, ir taip toliau. Finansiškai tikrai jaučiasi, kad ir kaip skaičiuotum. Tiesiog kardinaliai jaučiasi.

Antra, per kelias savaites man aprimo kažkoks sudirginimas bronchuose, kuris jau buvo tapęs įprastu – toksai, dėl kurio vis tarpais norisi nusikosėti. Ir kartu aš ėmiau užuosti kvapus. Belenkiek daugiau kvapų. Turiu pasakyti, kad gebėjimas užuosti kvapus – labai keistas dalykas. Berūkydamas atpranti nuo to ir nesupranti, bet paskui, kai kvapai vėl atsiranda, būna tesiog keista. Kartais labai malonu, nes užuodi daug malonių kvapų. O kartais – labai nemalonu, nes staiga supranti, kad pvz., eini parku, o kažkur netoliese esantis krūmas aiškiai buvo apmyžtas, nes smirda. Tai jau nemalonu. Bet taip ar anaip, patirtys, kurios yra naujos ir bendrai tai visai smagios 🙂

Trečia – elektroninės cigaretės nėra labai jau patogios. Pilant tuos skysčius, jos apsitaško, keičiant garintuvus – išsimozoja rankos, be to jas reikia krauti per USB, o tai užtrunka kažkiek laiko. Kita vertus, elektroninė cigaretė laiko tikrai bent kelis kartus ilgiau, nei koks iPhone, tad problemų, kad išsikrautų netikėtai – nebūna, jei tik pakrauni iš vakaro. Bet visvien papildomas vargas, lyginant su įprastomis cigaretėmis.

Kvapų tiems elektroninių cigarečių skysčiams yra tiek, kad maža nepasirodytų. Pradedant kažkokiais tualetiniais muilais bei kramomomis gumomis ir baigiant ganėtinai natūralistišku žemarūšio tabako kvapu, kuris gana šleikštokas, bet realiai cigaretes primenantis. Yra netgi išvis tokių fun kvapų, kaip kad kažkokių ten keksiukų ar persikinių pyragų. Ir realiai primena keksiukus ar pyragus. Išbandžiau bent kokias 20 skirtingų kvapų rūšių. O gal ir dar smarkiai daugiau – negaliu net pats pasakyti, kiek. Belenkiek visokių.

Skysčius toms elektroninėms cigaretėms gamina kelios skirtingos kompanijos. Man nepasijuto kažkokio įspūdžio, kad su tais skysčiais būtų kažkas blogo. Gal tik tiek, kad skirtingų skysčių sudėtis ganėtinai skiriasi pagal kažkokius priedus, o dėl to ganėtinai priklauso tų elektroninių cigarečių garintuvų gyvavimo trukmė. Skysčiai skiriasi ne tik kvapais, bet ir stiprumu. Būna ir nulinio stiprumo skysčių, kurie tiesiog neturi nikotino iš viso. Ir žinote, visai irgi galima rūkyti, ir visai jie populiarūs. Įprastų cigarečių be nikotino nebūna, o vat elektroninės – būna. Tai yra gerai, nes esminis blogis yra nikotinas.

Eikvojasi ne tik skysčiai. Tie garintuvai, kurie garina – irgi eikvojasi. Vieno garintuvo kaina – neatsimenu, kiek. Gal keli eurai kokie. Neatsimenu tiesiog. Bet štai tų garintuvų kokybė gerokai skiriasi, netgi jei tą patį skystį eikvoji – iš tos pat partijos vienas gali būti kokybiškas, o kitas – nelabai. Jeigu nepasiseka – garintuvas gali išdegti per 3-4 dienas. Jei pasiseka – gali išlaikyti porą savaičių, jei ne ilgiau. Bendra taisyklė tokia, kad visokie tamsių atspalvių ir tiršti skysčiai degina tuos garintuvus daug greičiau. Kai garintuvas perdega, vietoje įprasto elektroninių cigarečių kvapo atsiranda gerklę graužiantys dūmai, susidarantys dėl svylančios vatos (paprasčiausia medvilninė vata – esminis garintuvo elementas). Tada garintuvą tenka keisti.

Kurie skysčių kvapai patinka, o kurie ne – labai priklauso nuo to, kiek seniai tas elektronines cigaretes rūkai. Kai kurie kvapai, kurie pirmą savaitę atrodo malonūs (gal dėl to, kad vis dar esi pripratęs prie įprastų cigarečių, o nosis išdeginta ir nieko neužuodžia), po kiek laiko ima darytis bjaurokais. Kiti kvapai, kurie pradžioje atrodė šleikščiai, paskui ima darytis kaip tik malonesniais. Žodžiu rinktis reikia daug ir žiūrėti pagal save.

Kita vertus, galima skirtingus skysčius ir pamaišyti – man labai tiko kombinacija iš „Traditional Tobacco“ (žemarūšį tabaką primenantis kvapas), „Bright Tobacco“ (ne tiek tabaką, kiek kažką nutralaus primenantis) ir „Honey Berries“ (medus ir mėlynės). Kažkaip taip vat. Bet kiekvienam savo.

Dabar vienas niuansas apie elektronines cigaretes: kad ir kiek kvėpuotum tais garais į plaučius, netgi kaip orą tuos garus traukdamas, išties įsisavinimas vyksta ne tiek per plaučius, o per gleivinę. Problema matyt visgi temperatūrų skirtumuose: įprastos cigaretės kaitina tabaką iki aukštesnių temperatūrų, o elektroninės skystį kaitina iki gan žemų, o dar ir per tirpalą, dėl ko išsyk susidaro kondensatas (jis ir atrodo, kaip dūmai). Kondensatas nepakliūna taip giliai į plaučius, o vietoje to įsisavina pagrindinai per gleivinę, kaip kokia nikotininė kramtomoji guma. Todėl kai rūkai elektronines, ilgai jautiesi vis neparūkęs, o paskui jautiesi persirūkęs, o galų gale imi keisti rūkymo įpročius.

Aš rūkau 30 metų, tad man šitai svarbu – ir kažkuriuo momentu dėl tų elektroninių cigarečių aš tiesiog ėmiau jausti, kad galiu ir nerūkyti žymiai ilgiau ir gaunasi netgi taip, kad ir kelias valandas neparūkau ir nei neprisimenu apie tai. Žodžiu, man gaunasi taip, kad tos elektroninės cigaretės išties gali būti įrankiu, kuris padėtų mesti rūkyti. Tik viena problema… Problema, kai tenka mesti elektronines ir pereiti atgal prie įprastų.

Nenumatytos problemos ir siaubai

Taigi, rūkant elektronines cigaretes, nikotinas įsisavina per gleivinę. Ir to nikotino gaunasi daug. Netgi labai daug. Ir tas nikotinas pasiekia nervines galūnes, ir jas dirgina – jei persirūkai, kyla jausmas, kiek primenantis tą, kuris nuo snuso (kažkaip lyg dilgčioja dantenas). Bėda ateina tada, jei dėl ko nors ima skaudėti dantis. Ir ta bėda būna baisi ir netikėta.

Žodžiu, vieną dieną man pradėjo skaudėti dantį. Net nežinau nuo ko – gal koks dantenų ar kažkokio nervo uždegimas, o gal ir dar kažkas. Bėda buvo ta, kad skausmas kažkodėl ėmė siekti nepakeliamus lygius. Tokius lygius, kur galima jau pradėti kraustytis iš proto, nes mąstyti darosi neįmanoma, miegoti darosi neįmanoma ir išvis viskas neįmanoma. Jokie nuskausminantys ir priešuždegiminiai kažkodėl nepadėjo – nors dantenų sutinimas ir apmažėjo, skausmas tik augo ir augo, kol pavirto į ištisinį nepertraukiamą košmarą.

Galų gale, po kelių dienų nemiegojimo (supratęs, kad šiaip sau čia nepraeis) aš nuėjau pas odontologą, tas ten kažką pakrapštė, pataisė, prirašė vaistų ir panašiai, bet kažkodėl tai visvien man negelbėjo. Po dar vieno apsilankymo ir dar kelių dienų kankinimosi, supratau, kad danties skausmas lyg ir kažkaip netiesiogiai koreliuoja su tuo, kad aš rūkau – lyg ir taip, kad ima stiprėti, praėjus kokiam pusvalandžiui po parūkymo. Ir čia man ėmė kilti įtarimai…

Žodžiu, aš tiesiog staigiai persimečiau prie įprastų cigarečių ir tas siaubingas danties skausmas jau po kelių valandų susilpnėjo, o po pusdienio beveik baigėsi. Aišku, baigėsi ne visiškai – dančiui išties buvo problemų, bet paparsčiausiai tas skausmas sumažėjo bent 10 kartų. Mažiausiai 10 kartų (o gal ir 100 – nežinau net, kaip tai pamatuoti) – iki tiesiog labai nemalonaus ir užknisančio, bet jau ne tokio, kur tarpais atrodo, kad nuo to skausmo jau imi nesiorientuoti nei kur esi, nei išvis kas aplinkui vyksta.

Įsivaizduokit, aš per tą dančiasopę nemiegojau beveik savaitę laiko. Aš tiesiog atsibusdavau nuo dantų skausmo, kas pusvalandį. Aš negalėdavau užmigti, aš galvojau, kad man atėjo laikas numirti, o paskui, kai jau neišlaikydavau, aš nutrūkdavau ir kokiam pusvalandžiui-valandai užsnūsdavau, o paskui vėl atsibusdavau nuo to, kad dantys varo iš proto. Ir visa tai buvo susiję su sušiktomis elektroninėmis cigaretėmis. Aš per visą savo gyvenimą negalvojau, kad dantų skausmas gali būti toks baisus.

Šitai veikia labai paprastai: nikotinas itin stipriai sudirgina nervines galūnes (visokius ten nervinius receptorius). Ir nors tai nesukelia skausmo, tos galūnės lieka sudirgintos. O vat kai kyla danties skausmas, dėl sudirginimo gaunasi taip, kad jis vietoje šiaip nemalonaus ir užknisančio pavirsta į visiškai nepakeliamą – nikotinas suveikia kaip kažkoks skausmo moduliatorius. O kai elektroninių cigarečių rūkymas vyksta per gleivinę, tai jau patikėkit manim, kiek tos nervinės galūnės to nikotino gauna. Ir visa tai atrodo gana nekaltai tiktai tol, kol neužeina danties skausmas.

Kai paskui vėl nuėjau pas savo dantų gydytoją ir papasakojau, paaiškėjo, kad tai nėra kažkokia super naujiena. Kiek supratau, aš čia buvau pirmas gyvas atvejis, tačiau profesinėje literatūroje apie tai jau rašo. Žodžiu, nemalonus reiškinys.

Žodžiu, nesvarbu, kas ten ir kaip gerai su tomis įprastomis elektroninėmis cigaretėmis, aš jums pasakysiu paprastai – saugokite save ir tausokite. Ir jei jau gali kilti koks nors danties skausmas – būkite atsargūs ir tiesiog žinokite. O šiaip – ką aš žinau. Geriau gal išvis kažkaip mesti rūkyti. Jei tik gaunasi.

Aš pats matyt gal ir vėl pereisiu prie elektroninių. Bet apie tai, kaip jos sustiprina danties skausmą – ilgai, labai ilgai atsiminsiu.

Elektroninės cigaretės, iš kitos pusės

Po to, kai parašiau apie tai, kaip ten blogai visos cigaretės, o elektroninės cigaretės yra išvis kažkoks naftos garinimas, ėjau gatve ir sutikau vieną barzdotą draugą, kuris man prieš tai ir pasakojo viską apie tuos garinimus. Ir pasakė jis man maždaug taip (tuo pačiu užsitraukdamas gerą kiekį naftos dūmų):

– Na, nežinau, kaip ten su tavo tuo tabaku, bet jau aišku, kad tave papirko kokie nors tabakininkai, nes ne šiaip sau tu esi iliuminatis ir reptilijanas, tur būt nusipirkai kokį nors tabako fabriką, tai dabar ir varai ant visų.

Na, jei rimčiau, tai išties aš užvariau ant tų elektroninių cigarečių gal ir kažkiek per smarkiai. Tai šiandien pasitaisysiu. Juoba, kad daugelis baksnojo į tai, kad nu nėra su jomis taip blogai, kaip atrodo. O dar vienas draugas netgi atsiuntė linką į kelis keistus straipsnius, kur rašoma, jog cigaretės yra kenksmingiausias tabako vartojimo būdas, o tuo tarpu kiti, alternatyvūs būdai ir mažiau kenkia, ir padeda mesti rūkyti. Va, vienas iš tokių straipsnių, kur gana stiprūs tyrimai Norvegijoje daromi. Arba va, Švedija rodo, kad išvis ten ryškūs pokyčiai sveikatoje, jei nuo cigarečių prie kramtomo tabako (snuso) pereinama, nes cigaretės yra kenksmingesnės.

Kaip žinia, katės yra blogis, jos yra nusikaltėliškos, alkoholikės, lošia azartinius žaidimus, smirdi, o taip pat rūko. Viskas prasideda nuo rūkymo. Ir tos katės rūko sovietinį Kosmosą. Tą patį, kuris dvokia išmatomis. Ir jį įsiveža kontrabandiniu būdu iš Baltarusijos, paskui prekiauja čia, o tada ir pinigus nelegaliai uždirba iš tos prekybos. Ir taip toliau. Ir dar kniaukia naktimis po langais.

Kaip žinia, katės yra blogis, jos yra nusikaltėliškos, alkoholikės, lošia azartinius žaidimus, smirdi, o taip pat rūko. Viskas prasideda nuo rūkymo. Ir tos katės rūko sovietinį Kosmosą. Tą patį, kuris dvokia išmatomis. Ir jį įsiveža kontrabandiniu būdu iš Baltarusijos, paskui prekiauja čia, o tada ir pinigus nelegaliai uždirba iš tos prekybos. Ir taip toliau. Ir dar kniaukia naktimis po langais.

Beje, aš suprantu, kad čia mes vėl nukrypstame nuo temos ir jau prasideda kalbos apie dar kitą dalyką – kramtomą tabaką, t.y., snusą, o ne elektronines cigaretes. Bet man čia vienas reikalas užkliūna: snusas yra uždraustas visoje Europos Sąjungoje, išskyrus Švediją, kuri kažkada pareiškė, kad snuso kramtymas yra kažkokia jų nacionalinė vertybė ir nieko jie neuždraudinės. Kodėl tas snusas uždraustas ES, nors tie tyrimai rodo, kad neuždraustos cigaretės kenkia net ne kartais, o dešimtimis kartų labiau, t.y., kalbama apie 95-99% rizikų kritimą? Aš nežinau, kodėl tas snusas uždraustas. Gal dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ES atima iš vartotojų galimybes sužinoti, kiek nikotino yra cigaretėse. Antilogika kažkokia, kurios aš tiesiog nesuprantu.

Suprantu tik tiek, kad vat paskaičiau kartą ant cigarečių pakelio, kad cigarečių dūmuose yra kažkiek ten nuodingų medžiagų, keliančių vėžį. Gal kokie 9000 arba netgi daugiau. Taigi, nuo to ir pradėkim.

Continue reading

Kova su rūkymu pagal biurokratus

Jei jau praeitame straipsnyje panagrinėjome bendrus ES biurokratijos santykius su lokaliais reguliavimais, tai dabar pažiūrėkim į konkretų pavyzdį, t.y., padarykim kad ir negilią atvejo analizę, kaip tie jų geri eurobiurokratiniai norai virsta eilinėmis eurobiurokratinėmis pasekmėmis, kurios visai kitokios, nei galima tikėtis.

Atvejis paprastas: vedini visokių kovų su rūkymais, ES valdininkai sugalvojo uždrausti mėtines ir plonas cigaretes, nes kažkaip išmąstė, kad kažkokiems moksleiviams jos labai patinka ir jie nuo šitokių cigarečių pradeda rūkyti. Nežinau netgi, ar išties taip yra, bet mintis aiški: jeigu uždrausi – tai jie nerūkys viskas pasidarys gražu. Žodžiu, tipinis biurokratinis sprendimas.

Aišku, kad visas rūkymas - baisus kaip pinigų deginimas kamine. Tik deja, kai kova prieš rūkymą užsiima biurokratai, pinigų sudeginama dar daugiau, o naudos iš to - jokios.

Aišku, kad visas rūkymas – baisus kaip pinigų deginimas kamine. Tik deja, kai kova prieš rūkymą užsiima biurokratai, pinigų sudeginama dar daugiau, o naudos iš to – jokios.

Aišku, aš nežinau, kaip čia pasidarys viskas gražu, nes aš nei mėtinių, nei plonų cigarečių nerūkau ir man jos visiškai nerūpi, nes mėtinės yra šiaip gan klaikios, o tos plonos – tai išvis absurdiškos. Ir jei galėčiau, tai išvis nerūkyčiau, nes rūkymas yra kenksmingas reikalas. Tik vat nesigauna taip.

Tačiau žinau aš vieną dalyką: jau ankstesni antitabakiniai reguliavimai davė nenumatytus efektus: dar 2009, staigiai pakilus akcizams (jei atmintis nemeluoja, tie dar 2008 pradėti smarkiai kelti), visokios kontrabandos dalis Lietuvoje pasiekė apie 21%, o 2010 pakilo iki 43%. Ir tos dalies nepavyko smarkiai nuleisti, nepaisant kraštutinai aktyvių kovų su kontrabandininkais: visos priemonės tepadėjo numušti kontrabandą iki 31% 2011 metais ir 36% 2012 metais. Šitie Nielsen pagal išmetamų pakelių tyrimus surinkti duomenys yra veidrodiškai simetriški VMI duomenims apie akcizų surinkimą, tad gali būti laikomi patvirtintais: kritę legalūs cigarečių pardavimai kompensuojami nelegaliais būdais.

Šnekant žmogiškai ir paprastai, gerų norų prisigalvoję ES biurokratai sukūrė mums kontrabandinę ir neapmokestinamą cigarečių rinką, kuriai atidavė trečdalį visų cigarečių pardavimų. Taigi, čia ir panagrinėkim, kaip tokie pat geri ES biurokratų norai pataisys mums reikalus su tomis plonomis bei mėtinėmis cigaretėmis.

Continue reading

Cigarečių reklaminis plakatas iš SSRS laikų

Rūkalai sovietmečiu

Tabakas yra šlykštus, jis sukelia ligas ir priklausomybę, o be to, smirda. Rūkymas yra blogis, tai akivaizdu. Bet būna ir dar blogiau, nei galim įsivaizduoti šiais laikais.

Nežinau, kaip jums nupasakoti, kokios cigaretės būdavo sovietmečiu. Aš netgi nežinau, kaip jums nupasakoti įprastų sovietinių cigarečių skonį, kuris varijavo maždaug nuo lauko tueleto smarvės iki svylančių nagų kvapo. Gal taip jums pasakysiu tiems, kas rūko: jei staiga parduotuvėse dingtų dabar įprastos cigaretės, o vietoje jų atsirastų tokios, kokios būdavo sovietmečiu, tai maždaug su 3/4 tikimybe jūs mestumėte rūkyti per vieną dieną.

Papirosai Belomorkanal

Belomoras buvo beveik nerūkomas Lietuvoje, nes tai buvo ne tai, kad žemas lygis, bet dar ir asociacija aiški su visa konclagerių sistema. Kita vertus, ir visi kiti sovietiniai rūkalai buvo tokie, kad kitaip, kaip lageriniais jų nepavadintum.

Atsimenu, prieš kokius 8 metus kažkur stalčiuje atradau užsigulėjusių dar nuo sovietmečio „Kosmos“ cigarečių. Per kelioliką metų jos spėjo visiškai išsikvėpt ir perdžiūt, tapo visiškai bekvapėmis. Kadangi jau gerokai buvau primiršęs, kas tai per brudas, nutariau jų pabandyti ir vos neapsivėmiau jau nuo pirmo dūmo. Ta pati sovietinė smarvė – būdingas išmatų dvelksmas, tik kad per krūvą metų daug kartų susilpnėjęs. Bet visvien pakankamai stiprus ir šlykštus, kad aš jums nelinkėčiau netgi užuosti. Ir patikėkit manim, aš žinau ką sakau, nes rūkau jau daugiau, kaip 30 metų ir esu bandęs tiek cigarečių rūšių, kad dauguma jūsų pusės pavadinimų net girdėję nesate.

Tarp kitko, cigaretės sovietmečiu nebuvo labai jau pigios: „Kosmos“ pakelis kainavo 70 kapeikų (iki gal kokių 1982, kai visos cigaretės pabrango pabrangimo – kainavo berods 40). Tos 70 kapeikų, grubiai perskaičiavus pagal dabartines kainas, tai būtų kokie 7 litai. Ir tos „Kosmos“ cigaretės buvo begalę kartų prasčiau, negu prasčiausios iš visų cigarečių, kokias galite nusipirkti parduotuvėje šiais laikais.

Visgi skirtingos cigaretės skyrėsi, tad aš jums papasakosiu apie kai kurias žinomiausias, garsiausias to meto rūšis. Kai kurių pavadinimų cigaretės gaminamos ir šiais laikais, kai kurių kas nors parsiveža iš kokios nors Rusijos. Tik dabartinės visai kitokios – netgi kažkokiame Rusijos glūdumos Zažopinske ar Muchosranske jau nerasite cigarečių, kurių skonis bent dešimtadaliu būtų toks šlykštus, kaip sovietmečiu, o tikrų sovietinių cigarečių dabar jau net visiški chroniai nerūkytų.

Continue reading

Keista senovinė pypkė

Kadangi čia jums rašau kartais visai neįdomiomis temomis (o paskutinis postas buvo išvis apie kažkokią atitiktį ISO-17021 standartui), tai imkite keistą paveiksliuką, kuris gal kokių nors minčių kažkam sukels. Net nežinau, iš kur šita nuotrauka. Iš internetų, ale kai saugojau, tai kompas palūžo kaip tik. Tai duodu ją jums tokią, kokia yra – žmogus čiulpia koją, kuri išties ne koja, o pypkė (ir čia jokios rūkymo propagandos, o akivaizdžiai atvirkščiai, taip kad kokioms nors nacionalinėms tabako, narkotikų, alkoholio ir kito briedo kontrolės tarnyboms čia nėra ko žiūrėt).

Keista senovinė pypkė

Štai tokia keista pypkė iš kažkokių senovinių laikų

Čia, aišku, galima dar prigalvoti kokių nors minčių apie tai, kad pavyzdžiui, Freudas sakė, kad rūkymas yra kartais tiesiog rūkymas ir viskas.