Tarpais vis pasigirsta visokių pezalų apie socializmo esą kažkokius privalumus. Pagrindinai apie tą kliedi kelios dešimtys bolševikinių frontininkų bei dar mažesnis kiekis nacionalsocialistų, kliedinčių apie tai, kaip gerai tvarkosi Šiaurės Korėja. Yra ir kiek didesnė grupelė tokių, kur iš sovietmečio praradę smegenis, galvoja, kad su savo planinės ekonomikos nesąmonėmis paaiškins kitiems, kaip reikia geriau dirbti. Bet visi jie tiesiog kliedi. Teisybę sako tie, kas visą šį reikalą vadina žmonių mulkinimu.
Visa socializmo esmė – reguliuoti svetimus reikalus socialistiniu būdu – atimant ir padalinant, kad niekas negalėtų išlipti iš socialistų iškastos vilkduobės.
Visa savo esme socializmas yra ne kas kita, kaip Ponzi schema, pakelta iki politinio, valstybinio lygmens. Tiesą sakant, Lietuvoje mes jau turime tokią Ponzi schemą, pavadintą Sodra – ten irgi iš vienų atimama, kitiems duodami atlikę trupiniai, o realiai gaunasi kažkas panašaus, kaip legendinis MMM. Visa Ponzi schemų esmė – kuo daugiau prisigrobti iš visų, kas tik kažką turi, pažadant tiems, iš kurių grobiama, kad jie esą gaus daugiau. Išlošia iš tokių Ponzi tipo schemų tiktai jų kūrėjai – sukčiai, aferistai, apsimelavę politikai, korupcionieriai ir šiaip vagys, pasakojantys, kad kažkam kažką duos, o išties viską tik nusavinantys. Toks yra visas socializmas.
Socializmas klaidina nekuriuos žmones tik dėl vienos priežasties: elementarūs dalykai socialistiniuose kliedesiuose apvelkami tokiais nesveikais kiekiais irelevantiško šlamšto, kad dažnas, turintis mažiau smegenų, papračiausiai tame šlamšte paskęsta ir pameta apie ką išvis kalba eina. Beje, ne veltui socialistai taip gražiai susieina su visokiais pasakotojais apie žydomasonų sąmokslus, driežažmogius, chemtreilus, psichotronus ir panašų mėšlą – kuo daugiau mėšlo, tuo mažiau sveiko proto. O kuo mažiau sveiko proto, tuo lengviau ką nors apmulkinti.
Beje, dėl tos priežasties socialistai nuolat kalba abstrakcijomis, vaizduodami, kad čia ne iš jūsų atims kažką, o aiškindami, esą jums duos – taip jie atrodo negrėsmingai, nes nežada jūsų apiplėšti. Jie tik vaizduoja, kad atimdinės kažką iš turtingųjų kažkokių, o jumis visais esą rūpinsis. Tik niekuo jie nesirūpins, o tik atimdinės iš visų ir švaistys. Tai labai akivaizdu, kai panagrinėji socialistines idėjas.
Pažiūrėkim paprastai į realybę:
- Geriausiai savimi gali pasirūpinti pats žmogus, jei tik turi galimybes ir gali kažką nuspręsti. Jei valstybė iš jo atima tas galimybes ir teisę spręsti, tai jis negali savimi pasirūpinti. Valstybės rūpestis visada bus prastesnis, netgi jei norai būtų geri. Socialistai sako, kad jumis pasirūpins geriau ir geriau nuspręs už jus, kaip jums išleisti savo pinigus. Jūs tuo tikite?
- Išties valstybės institucijos niekada neturi tikslo rūpintis žmonėmis, nes jos turi tikslą rūpintis savimi. Bet kuriam valdininkui didesnis tikslas yra jo paties darbo vieta, o ne kažkokie ten piliečiai. Jei valdininkui tenka rinktis, ar padaryti kažką blogo, ar būti nubaustam dėl kokių nors pažeidimų, jis darys kažką blogo. Vienas iš socializmo bazinių principų ir yra toks, kad būtent valdžia viską reguliuotų. Netgi šeimyninį gyvenimą ir vaikų auginimą. Jūs to norite?
- Visas valdiškas aparatas yra linkęs augti tiesiog neribotai. Tai reiškia, kad kuo daugiau reguliavimų ir mokesčių, tuo daugiau nieko nedarančių arba išvis visiems trukdančių valdininkų, sunaudojančių visus resursus tiktai sau. Čia pati socializmo esmė – jis yra tapatus nevaldomai, į vėžį pavirtusiai biurokratijai, nes pati socializmo idėja tokia – viso ko valdymą perduoti valdžiai.
- Socialistai skelbia, kad jie rūpinsis mažiausiai uždirbančiais ir į prastą padėtį pakliuvusiais, tačiau jau iš aukščiau buvusių punktų matome, kad tai yra įžūlus melas: socialistai tiesiog rūpinasi tuo, kad atimti pinigus iš vienų ir juos sunaudoti pačių socialistų poreikiams. Apgaulingos kalbos apie tai, kad pinigai bus padalinti (kaip Ponzi schemoje) – tiktai tam, kad atimti iš žmonių teisę pasirūpinti savimi patiems.
- Jokie reguliavimai negali išspręsti valdininkų blogo darbo, nes reguliavimus kuria ir tvirtina patys valdininkai. Todėl reguliavimai visada bus tokie, kad atitiktų valdininkų, o ne piliečių poreikius. Pinigai bus vagiami iš visų tam, kad atitektų valdiškai biurokratijai. Socializmas, vos ėmęs rastis, tampa valstybės ir visuomenės vėžiu.
- Jokia valdiška veikla negali savo efektyvumu prilygti verslui, nes verslas pinigus gauna už tai, ką parduoda, o valdžia – tiesiog atima. Kitaip tariant, valdžia, skirtingai nuo verslo, neturi anei jokio intereso dirbti gerai. Socializmas yra tapatus pačiam mažiausiam darbo efektyvumui.
- Jei tik verslo vietą užima valdžia, toje valdiškoje veikloje atsiranda jau minėti biurokratiniai efektai: valdžiažmogiams rūpi jų pačių reikalai, o ne piliečių, todėl bet koks valdiškas verslo pakaitalas dirba ne tik neefektyviai, bet ir iškreiptai, trukdydamas kam papuola. Tai yra esminis socializmo bruožas – privesti visus iki tokios būsenos, kad neliktų nieko gero. Tam, kad nebūtų su kuo palyginti.
- Socializmas atima iš žmonių jų uždarbį ir galimybes ką nors keisti, todėl ekonomikos našumas krenta. Tačiau išlaidos nesumažėja – jos tik toliau auga. O tai reiškia, kad visi imami drožti dar labiau. O dėl to dar labiau smunka ekonomika. Taip socializmas pakliūna į užburtą nuosmūkio ratą, pasibaigiantį totaliniu ekonominiu kolapsu – kaip ir bet kuri Ponzi tipo schema.
- Kai iš žmonių atimamos bet kokios savybės dirbti, užsidirbti, susitvarkyti gyvenimą ir patiems nuspręsti, ką daryti, ekonomiką ištinka krachas. Kai viską ištinka krachas, socialistams nelieka nieko kito, kaip tik imtis prievartos. Taip atsiranda koncentracijos stovyklos, prievartinis įdarbinimas ir dar didesni reguliavimai. O nuo to – išvis totalus skurdas.
- Kai valdžia ima reguliuoti žmonių nuosavybę, darbą ir verslą, ji išties daro ne ką kitą, o ima valdyti tą nuosavybę, darbą ir verslą. Kitaip tariant, tampa savininke. Visų žmonių ir visko savininke. Žmonės tampa tik resursais, kurie išnaudojami valdžios tikslams ir neturi jokio pasirinkimo. Kitaip tariant, santvarka tampa fašistine, o piliečiai tampa tiesiog vergais. Taip, socializmas – tai gražiais žodžiais apvilkta vergovė.
Toksai Jonah Goldberg apie socialistus pasakė: „If there is ever a fascist takeover in America, it will come not in the form of storm troopers kicking down doors but with lawyers and social workers saying „I’m from the government and I’m here to help““ – „Jei kada nors Amerikoje bus fašistinis perversmas, jis ateis ne kaip desantininkai, spardantys duris, o kaip teisininkai ir socialiniai darbuotojai, sakantys „Aš esu iš valdžios pasiųstas jums padėti“„.
Labai svarbu suprasti, kad tai ir yra visa bet kokio socializmo esmė: melas ir makaronai, kabinami tik tam, kad būtų kuo daugiau pavogta, atimtos visos žmonių teisės, uzurpuota valdžia ir nieko nebūtų duota – tai paprasčiausias aferizmas. Socializmas neturi anei vieno, jokio privalumo, nes visi menami privalumai tėra žmonių mulkinimas, skirtas tik tam, kad visi būtų užsodinti ant Ponzi schemos.
Socializmas niekam neduoda nieko, jis iš visų tiktai atima. Atima viską – ir laisvę, ir turtą, ir galimybes. Socializmas yra pats trūkumo koncentratas – ir perkeltine ir tiesiogine prasme: vienas, didelis, ištisinis, nusikalstamai durnas ir šlykštus.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Tiesiog puikiai nuostabus rašinys!
Manau negali visi socialistai būti tokie piktavaliai kaip rašote (jei vagių yra dauguma, tai iš ko vogsim?) Turbūt socializmas toks populiarus todėl, kad didelė dalis jo išpažinėjų turi gerų norų, bet nesupranta tamstos aprašytų pasekmių.
Svarbus elementas socializmo populiarume yra pavydas, iškreiptai (gal save apgaunant) suvokiamas kaip neteisingumas. Į klausimą „kodėl kaimynas turi daugiau nei aš?“ daug žmonių linkę atsakyti kaltindami ne save, o kažkokią išorinę neteisybę, kurią reikia ištaisyti. Bėda, kad tai ypač pasireiškia tarp intelektualų -- jie mano „aš toks protingas ir išsilavinęs, o uždirbu daug mažiau nei koks verslininkas; tai neteisybė, kurią reikėtų ištaisyti atimant ir padalinant -- man kaip protingesniam priklauso daugiau“. O kadangi intelektualai įtakoja platesnės visuomenės nuotaikas, gaunam populiarų socializmą.
Turbūt vienintelis priešnuodis -- ekonominis raštingumas, kad visuomenė suprastų socializmo pasekmes. Kažin kodėl valstybė/biurokratai kontroliuoja švietimą? 🙂
Būna sąmoningi socialistai, kurie supranta, kad jų tikslas yra vogti, o yra ir debilai, kurie netgi nesupranta, o tiki, kad kažką daugiau padarys.
Skirtumas tarp vienų ir kitų -- tik tame, kad antrieji tampa įrankiais pirmiesiems.
O trečioji rūšis -- tai aukos, kurios tiki, kad pirmieji ir antrieji yra jų draugai, besistengiantys padėti.
O biurokratai švietimą ne šiaip sau stengiasi kontroliuoti. Ugdo vis naujas debilų kartas.
Sodrus rašinys. Gan vienpusiškas, bet kad nelabai ir yra tikslo kažko gero tose idėjose ieškoti. Ir iš tikro valdžios aparatas tikrai sukurtas taip, kad rūpintųsi pirmiausia savo darbi vieta. Čia auksinė mintis. Pagalvojus tuo tarpu verslo sistema ypač šiuolaikinė yra orientuota į vartotojo pasitenkinimą ir poreikių patenkinimą. O tai ir būtų atitikmuo idealiam rūpinimuisi kitu.
Kuo verslas/įmonė didesnė, tuo daugiau biurokratijos bruožų. Darbuotojai, atliekantys kokias business support funkcijas centrinėje būstinėje, yra labai toli nuo vartotojo. Ir tokie darbuotojai taip pat pradeda rūpintis pirmiausia savo darbo vieta.
:ką Visatinė Žiurkenybė teikėsi sukontepliuoti apie scandinavišką socializmo versiją? Tie bent nelaksto su kūjopjautuvio kryžium kaip kokie nupušę mideterraniečiai?
Visų pirma, nėra šiaip skandinaviško socializmo, nes visos tos šalys labai skirtingos. Visų antra, visa tai, kas ten veikia gerai, su socializmu neturi anei nieko bendro. Visų trečia, kai kurios iš tų šalių jau spėjo paspringt savo socialistų prikurtais briedais, o kur turi tiek naftos, kad kol kas iš jos savo kliedesius prasifinansuoja -- turės dar didesnes bėdas ateityje.
Šiaip arka jei neskaitei naujienų ir nestebėjai Skandinavijos ekonomikos kokį penkmetį pasakysiu, kad Danija, Švedija ir Suomija pastaruoju metu ėmėsi sistemingai mažinti mokesčius ir socialinį perskirstymą, nes pastebėjo, jog privatus sektorius ir įmonės per tuos socializmo dešimtmečius nė kiek neaugo, naujų įmonių kūrimas strigo, pūtėsi tik valstybinis sektorius. Socializmas jau nebėra priimtinas.
Išimtis tik Norvegija: naftos milijardai praktiškai sukaupė tokį fondą, kad išdalinus kiekvienas gyventojas milijonierius -- nėra ko socializmui neegzistuoti.
Socializmo antonimas -- kapitalizmas (?). Irgi ne šventasis, tiek, kad mažiau makaronų ant ausų.
Tame ir yra gilioji bėda, kad socializmo priešingybė nėra kapitalizmas, nes kapitalizmas savo esme nėra anei jokia ideologija, o yra tik menamas socialistų išrastas konstruktas, kad su juo pastarieji galėtų kovoti.
Čia panašiai kaip su chemtreilais: nėra jokių chemtreilų, bet kovotojai su chemtreilais juos išsigalvoja tam, kad būtų su kuo kovoti. Nes jei jie neturi su kuo kovoti -- tai jiems nesigauna makaronų kabinti.
Vat tokia išties ir yra giluminė esmė -- makaronų daug daugiau, nei galima būtų pagalvoti, nes netgi socializmo priešininkai yra perėmę socialistinę terminiją, o tai reiškia, kad kalbasi su socialistais, remdamiesi socialistine propaganda.
tokia ir kova su xemtreilas, parašinėja internetuose tuo ir baigiasi laido riterių mūšis.
va kur socialistinė propaganda padariusi savo, zombiai tiki pilno biudžeto stebuklingomis problemų sprendimo galiomis ir palaiko valdžiažmogių erezijas (straipsnis ant slapyvardžio)
O kaip apibūdintum kapitalizmą? Įdomu.
Čia laisvos rinkos sinonimas?
Perfrazuojant Čiurčilį, kapitalizmas -- kaip ir demokratija -- blogas dalykas, bet geriau dar niekas nesugalvojo. Ir socialistas, ir kapitalistas yra linkęs išnaudoti savo dominuojančią padėtį, jei tokią turi, tik skirtumas yra tas, kad socializme visi išnaudojami pagal panetkes, o kapitalizme -- pagal tai, kiek turi įgūdžių., taigi nuo išnaudojimo socializme normalus žmogus, besilaikantis įstatymų, etc, etc, neišsivartys, o kapitalizme -- gali netgi pats patapti tuo top-tier’u.
Šiaip pamaščiau: atrodo kartais socializmas nesiremia tik į mokesčius, bet ir į pinigų leidimo schemas:
pavyzdžiui tiesiogiai perskirstyti nepatogu, valstybė naudoja pinigų leidybos ir vidinės skolos instrumentus sumažinti/atimti bendrus ekonominius resursus -- pvz. išleidusi emisiją pinigų nuvertinant visus pinigus, juos sukiša kur jai rodosi, kad geriau.
Pastebėjau porą socialistų socialiniuose tinkluose, kurie tiesiog preachina jog neriboti pinigų leidybos mechanizmai skatins ekonomiką, skola nesvarbu, tokios marginalios priemonės kaip quantative easing visados padės.
Ponas Entdx, infliacija yra vienas iš mokesčių.
O dėl pinigų leidybos -- daug socialistų, neraukiančių anei nieko apie pinigų leidybą, pasigauna Keynes pastebėjimus, ir patys jų nesuprasdami, šneka belenką, bile tik šnekėt. Kita vertus, jiems ir nerūpi ką nors suprast, nes jų tikslas -- tiesiog kuo daugiau nusavint, o kokių makaronų prikabint -- jiems visai nesvarbu.
Taip savo kreivoms Keynes idėjų interpretacijoms nurašo tikrai daug. Kai kurie net sugalvojo savo interpretacijoms tokius naujadarus kaip social responsible capitalism ir panašius briedus.
Socialistinė ideologija sėkmingai startuoja mokyklose, po to universitetuose, ypatingai per pilkosios kultūros darbuotojus, ale literatus, ale etikos mokytojus, ale filosofus, pastarieji taip vadinami, nes žino, kurioje vietoje žemėlapyje yra Graikija.
Kaip suprantu, socializmo oficiali esminė idėja — „perskirstyti, kad visiems užtektų“?
Man atrodo, kad straipsniuky savotiškai maišoma idėja (dalinimasis/pagalba) su jos realizacija (biurokratine sistema). Ar draudimo bendrovės irgi blogis (nes surenka iš visų (dalyvaujančių) ir duoda tiems, kam bėda)?
Draudimo bendrovės yra visai ne perskyrstimas ir ne pagalba, tai tiesiog biznis, rizikos draudimas: surenka iš visų klientų o išmoka tik tiems, kas nukentėjo sutarty aptartu būdu; biznis gyvena iš skirtumo tarp surinktų ir išmokėtų sumų. Su socializmu nė per kur nesusiję.
O vat taip suformuluotos (perskirstyti, kad visiems užtektų) socializmo oficialios idėjos neteko girdėt, visi jie kliedi (makaronus kabina) apie lygiavas visokias beigis kažikokius mistinius socialinius teisngumus (teisibes). O ir pamedituot tema „kad visiems užtektų“ visai linksma ir produktyvu: vat kada tau asmeniškai užteks ? Štai čia ir išlenda sekantis socializmo elementas: yra tie kurie nuspręs (partija, gensekas, fiureris), ko pasėkoj visad ir visur gaunam „visi lygūs bet kaikurie lygesni“. Na o spredimams apiforminti beigis įgyvendinti reikia prievartos aparato (KGB, GULAG, SS (nepainioti su Waffen SS), konclageriai).
O pagalba skurstantiems tai paprastai religija užsiima, na ir valdžia (bilekokis bent kiek protingas karalius rūpinasi kad jo valstiečiai neišdvėstu, ba iš ko gi tada mokesčius rinksi).
Tetcer yra pasakiusi: socializmas, tai tokia sistema, kai jums nuolat baigiasi svetimi pinigai.
O tai Gerovės Valstybė (http://en.wikipedia.org/wiki/Welfare_state) yra socialistinė ar ne?
O tame piešinuke kopečias reiktų vaikais pakeisti -- tipo kaip socialistai(?) neleidžia vaikų darbo, kad visi galėtų iš duobės išlipti (čia kontraargumentas „Kai valdžia ima reguliuoti žmonių nuosavybę, darbą ir verslą, ji išties daro ne ką kitą, o ima valdyti tą nuosavybę, darbą ir verslą“).
Kažkaip pasigedau apie ką straipsnis, lyg ir apie marksizmą arba komunizmą, galbūt vadovėlinį socializmą, kur iš turtingų reikia atimti, o vargšiems duoti. Tai tada viskas kaip ir gerai su išdėstytomis mintimis. Bet tarkim Viktoras Hugo save laikė socialistu, bet tai jam netrukdė kritikuoti komunizmo.
aptikau Lazutkos pamąstymus apie geroves valstybę ir LT
http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/33234/r._lazutka_apie_svediska_gerove_lietuvai_nera_ko_svajoti
Paskutiniam skyriuj patiko paaiškinimas, kaip maždaug tvarkosi skandinavai vs GE vs UK.
Taip, socializmas yra blogis, ir tik visiški nukvakėliai gali jį laikyti gėriu.
Bet Rokiški, man čia kilo tokių kiek keistokų minčių, pabandysiu jas išdėstyti.
Esmė, mano nuomone, yra ta, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra egoistas, savimyla ir trokštantis išskirtinumo bei gero gyvenimo. Ir bet kokios valstybės tėra sukurtos tam, kad tą žmonių egoizmą kažkaip reguliuoti. O valstybinė santvarka tėra būdas/metodas, nusakantis kaip, ką ir kieno reguliuoti.
Minimalų reguliavimą atspindėjo 18 -- 19 amžiaus laukinių vakarų kapitalizmas. Socializmas kilo kaip ano blogo kapitalizmo pasekmė, bet galiausiai paaiškėjo, kad visko totalinis reguliavimas irgi nieko gero.
Tai va -- jei žmonės nebūtų iš prigimties egoistai, jokių reguliavimų/santvarkų/valstybių iš viso nereikėtų.
Tai siūlote išžudyti visus žmones, priveisti mėgintuvėliuose naujoviškų, komunistiškai modifikuotų, ir jau iš jų pastatyti komunizmą ? Na o ką, bandyk su tokio UAB akcijomis surinkti kapitalą, žiū gal ir gausis, gal ims visi investuot beigis darbintis ? Komunistinio genocido startapas kaip biznio planas.
Tai kad nieko aš čia nepasiūliau. Čia jau jūsų asmeninis pasiūlymas.
„Ir bet kokios valstybės tėra sukurtos tam, kad tą žmonių egoizmą kažkaip reguliuoti.“
Valstybės -- paveldėjimas karaliaus karūnos. Tik forma pasikeitė -- dabar daug karalių. Kas gi dabar pasakys, gal ir žlugo feodalizmas, kai daugiau panoro karaliais būti 🙂
Niekas nesėdėjo ir specialiai nekūrė.
Skridau kazkada is Kijevo ir salia sedejo kazkoks pastorius is Amerikos. Tai jis man ne tik apie Dieva pasakojo visa kelia, bet dar ir aiskino, kad Obama yra komunistas ir vos ne velnias.
Rokiškis – trolis anarchistas? Apie kokį čia socializmą kalba? Ar apie tą XIX a. socializmą, kurį gauja banditų materializavo 1917 m.? Ir kuris per 70 metų trukusį kruviną eksperimentą įrodė visišką neįgalumą? Ar bet koks valdymas (ir valdininkai) jau yra socialistinis blogis? Kas tada gėris?
Kas yra anarchija?
Utopinė santvarka be valdžios ir be hierarchijos. Utopinė, nes žmonių egoizmas savęs nepažaboja.
viskas tataip tikrai… bet vat aš vis galvoju, o kaip ir kokią vietą kapitalizme turi užimti tie, kurie iš tikro aplinkybių aukos (vaikystėj žuvo tėvai, gimė su negalia, darbinės traumos, ir t.t.)?
Lygiai tokią vietą, kokią nustato visuomenė. Normaliai -- tam tikra perskirstoma dalis tiesiog gali būti skiriama.
Čia esmė yra paprasta -- reikia skirti, kur yra realaus išgyvenimo užtikrinimo priemonės kažkuriems žmonėms, o kur yra vaizdavimai apie menamą socialinį teisingumą.
Vos mūsų moralinė (tegul ir per valstybines struktūras realizuota) pareiga padėti išgyventi kažkam paverčiama į menamą sisteminį teisingumą, vietoje pagalbos neįgaliesiems ar seneliams atsiranda parazitinės struktūros, kurių tikslas visai nėra tos pagalbos užtikrinimas. Tų struktūrų tikslas, kalbant leftistiniais terminais -- tai totalinė hegemonija.
BTW, čia yra pat ta tikroji Naujosios Kairės tragedija: kovodami prieš kapitalistinę ar dar kokią hegemoniją, jie patys nepastebi, kad jų pašonėje auga dar didesnės hegemonijos monstras.
tai turbūt sudėtingumas ir yra toje riboje, kur dar pareiga, o kur jau parazitavimas..
O kaip dėl monopolių? (ok, monopoliai blogai, bet yra) kas blogiau -- valstybinis ar privatus? Du blogiai, bet kuris mažesnis?
Monopolija -- tai kaip tik tas taškas, kur visai iš priešingos pusės prieinama prie socializmo ribų. Irgi vergovė. Pati monopolijos blogumo esmė yra ta, kad vietoje laisvų santykių, konkurencijos ir nevaržomų galimybių atsiranda vienas reguliuotojas, kuris ima drožti visus, sakydamas, kad geriau žino, ko kam reikia.
Ane, o kas apie skandinavišką socialistinį modelį ir apie nuolatinį ju pirmavimą „laimės“ ir mažiausios korupcijos indekse ar Prancūzišką socializmą ar net tokį savotišką socialistinio režimo ir demokratijos miksą kaip Singapūras, kur socialistas sukūrė, sakykim, šiuolaikinį rojų? Kadangi esu netyčia užklydęs, o blogas tavo -- nedrįstu mokinti, bet tas paklodžių skaitymas su kainų palyginimu, pardon, reikia nusiteikimo. Ir nesamoniu prirašyta -- į valias. Bet apie viską po truputį, gudruti.
Ponas Sauliau2, tamstai pirmiausiai reiktų labai gerai pagalvoti, kaip jums pagrįsti savo teiginį, esą visokiais būdais konkurenciją ir laisvą rinką skatinančios šalys, kaip kad Singapūras ar Švedija -- tai socialistinę santvarką turinčios. Vat apie tą, ponas durnuti, po truputį ir pagalvokite. Ar žinote, kas yra galvojimas?
Keistas sutapimas. Būtent švedas Karlsonas -- funkcinio socializmo idėjos plėtotojas. Dėl Singapūro, matau, irgi nežinai, ką liguistai sieki įrodyti bloge. Ka gi, Rabi, nežinai, tai nežinai… Bet tai nereiškia, kad nemąstai. Sėkmės.
Keistas sutapimas -- norvegas Breivikas -- konservofašizmo vystytojas. Konservofašistinė šalis, ar ne?
Aš jums man rodos sakiau, kad čiuožtumėt iš čia, tai vat ir čiuožkit dabar.