Tag Archives: aferizmas

Socializmas yra aferizmas

Tarpais vis pasigirsta visokių pezalų apie socializmo esą kažkokius privalumus. Pagrindinai apie tą kliedi kelios dešimtys bolševikinių frontininkų bei dar mažesnis kiekis nacionalsocialistų, kliedinčių apie tai, kaip gerai tvarkosi Šiaurės Korėja. Yra ir kiek didesnė grupelė tokių, kur iš sovietmečio praradę smegenis, galvoja, kad su savo planinės ekonomikos nesąmonėmis paaiškins kitiems, kaip reikia geriau dirbti. Bet visi jie tiesiog kliedi. Teisybę sako tie, kas visą šį reikalą vadina žmonių mulkinimu.

Visa socializmo esmė - reguliyuoti svetimus reikalus socialistiniu būdu - atimant ir padalinant, kad niekas negalėtų išlipti iš socialistų iškastos vilkduobės.

Visa socializmo esmė – reguliuoti svetimus reikalus socialistiniu būdu – atimant ir padalinant, kad niekas negalėtų išlipti iš socialistų iškastos vilkduobės.

Visa savo esme socializmas yra ne kas kita, kaip Ponzi schema, pakelta iki politinio, valstybinio lygmens. Tiesą sakant, Lietuvoje mes jau turime tokią Ponzi schemą, pavadintą Sodra – ten irgi iš vienų atimama, kitiems duodami atlikę trupiniai, o realiai gaunasi kažkas panašaus, kaip legendinis MMM. Visa Ponzi schemų esmė – kuo daugiau prisigrobti iš visų, kas tik kažką turi, pažadant tiems, iš kurių grobiama, kad jie esą gaus daugiau. Išlošia iš tokių Ponzi tipo schemų tiktai jų kūrėjai – sukčiai, aferistai, apsimelavę politikai, korupcionieriai ir šiaip vagys, pasakojantys, kad kažkam kažką duos, o išties viską tik nusavinantys. Toks yra visas socializmas.

Socializmas klaidina nekuriuos žmones tik dėl vienos priežasties: elementarūs dalykai socialistiniuose kliedesiuose apvelkami tokiais nesveikais kiekiais irelevantiško šlamšto, kad dažnas, turintis mažiau smegenų, papračiausiai tame šlamšte paskęsta ir pameta apie ką išvis kalba eina. Beje, ne veltui socialistai taip gražiai susieina su visokiais pasakotojais apie žydomasonų sąmokslus, driežažmogius, chemtreilus, psichotronus ir panašų mėšlą – kuo daugiau mėšlo, tuo mažiau sveiko proto. O kuo mažiau sveiko proto, tuo lengviau ką nors apmulkinti.

Beje, dėl tos priežasties socialistai nuolat kalba abstrakcijomis, vaizduodami, kad čia ne iš jūsų atims kažką, o aiškindami, esą jums duos – taip jie atrodo negrėsmingai, nes nežada jūsų apiplėšti. Jie tik vaizduoja, kad atimdinės kažką iš turtingųjų kažkokių, o jumis visais esą rūpinsis. Tik niekuo jie nesirūpins, o tik atimdinės iš visų ir švaistys. Tai labai akivaizdu, kai panagrinėji socialistines idėjas.

Continue reading

Truputį apie nacių režimo finansus

Kartais būna, kad kas nors pradeda pasakoti visokius niekus apie tai, kaip esą Adolfas Hitleris pakėlė Vokietijos ekonomiką. Čia išties nėra ką kalbėt, nes ekonomika ten buvo patvarkyta iki nacių, o jau prie nacių buvo per labai trumpą laiką tiesiog nudrožta iki visiško kolapso. Naciams juk ne šiaip sau prireikė konclagerių su daugybe darbo jėgos. Ir ne šiaip sau prireikė masinio žydų turto nacionalizavimo.

Oranienburg koncentracijos stovyklos pinigai, Vokietija, 1933-1939

Išleistus pinigus tenka padengti turtu, nes kitaip jie nuvertėja. Didžiausias turtas - tai žmonių gyvybės. Jomis naciai ir dengė savo valiutą. Čia matote vienos iš pirmų koncentracijos stovyklų vidinius pinigus - Oranienburgo lagerio 50 pfeningų (lagergeld - tai lagerio banknotas).

Per kelerius Adolfo Hitlerio valdymo metus Vokietija link kolapso nuėjo panašiai, kaip į kolapsą nueina loterijoje išlošęs varguolis, kuris staiga pasijunta turtingu, ima švaistytis pinigais į visas puses, o paskui, aptikęs kad loterijos pinigai baigėsi, supranta, kad gyventi kaip anksčiau, nebegalės. Ir tada jis ima vogti žmonos santaupas, prisiima greitų kreditų, įkeičia butą, o galų gale užsiima apiplėšimais. Tai, kaip nacių Vokietija švaistėsi pinigais – seniai žinoma. Tuos švaistymus prisimindami, daugelis dabar vaizduojasi, kad tie švaistymai buvo turtėjimo rezultatas. Ne. Tai buvo idiotizmo rezultatas.

Continue reading