Visai dar nesenai sveikinau ir rašiau, kad Lietuva dabar nepriklausoma jau ilgiau, nei išbuvo Tarpukariu. Praėjo kažkiek laiko – ir štai jau Nepriklausomybės jubiliejus: ketvirtis amžiaus, ištisi 25 metai nuo tos Kovo 11, kai mes pasiskelbėme vėl laisvais.
Laisvę Lietuvoje paskelbė tiesiog paprasti žmonės – čia mitingas 1990 sausio 10 dieną, reikalaujant Nepriklausomybės. Tie žmonės, kuriuos matote – tokie patys žmonės, kaip aš ar jūs, čia skaitantys. Paprasčiausiai visi nusprendėme, ėmėme kalbėti, išėjome į gatves – štai ir viskas. Galvojate, kad jūs kitokie? Aš jums tiesiai ir aiškiai sakau: jūs taip pat viską galite spręsti ir nuspręsti.
Aš atsimenu tą laiką prieš ketvirtį amžiaus. Tai atrodė realiai neįtikėtina, tai buvo kaip stebuklas, euforiška laisvės dvasia buvo tokia stipri, kad jausmas buvo kaip sapne. Atrodė, kad tai neįmanoma, bet tai įvyko ir tai pavyko. Realiai tai net neatrodė kaip stebuklas – tai buvo stebuklas realybėje. Buvo visiškai nerealu.
Jau paskui buvo daug grasinimų iš Maskvos, budėjimai prie Aukščiausios Tarybos, laužai, žiema, nuolatinis laukimas, kada mus puls. Žuvusieji, sužeistieji, pagrobtieji. Kiekvieno sprendimas, kad geriau mirti laisvu, nei būti vergu klaikioje sovietinėje sistemoje. Ir galų gale mes laimėjome. Tiesiog laimėjome.
Po Sausio 13 minios žmonių patraukė ginti Laisvės – visi žinojo, kad gali tekti mirti, bet visi suprato, kad geriau mirti, nei gyventi sovietiniame košmare. Nuotrauka daryta 1991 sausio 17, vos kelios dienos po žudynių, kurias surengė SSRS.
Sovietų Sąjunga po mūsų Nepriklausomybės paskelbimo ėmė braškėti ir byrėti. Greitai apie savo laisvę paskelbė Latvija ir Estija, o paskui – dar ir kitos pavergtos šalys. Ir galų gale teroro imperija suiro kaip supuvęs mėšlo maišas. Mes laimėjome.
Dabar Rusijoje vėl grįžusi sena sovietininkų valdžia – Vladimiras Putinas su savo KGB patirtimi bando vėl kurti naują SSRS. Tokią pačią klaikią visuotinio teroro imperiją, kokia jau egzistavo ir nuo kokios mes išsivadavome. Smurto imperiją, kuri vėl puola kitas valstybes – kaip Josifo Stalino laikais, rengdama menamas liaudies revoliucijas ir kurdama nusikaltėlių armijas.
Ponai ir ponios. Aš noriu ne tik jus pasveikinti šiandien. Aš noriu jums pasakyti apie tai, kuo skiriamės nuo pavergtų žmonių – ogi paprastu dalyku: mes visi galime kalbėti ką norime, galime spręsti savo likimus, galime keliauti, dirbti ir kurti. Ir taip pat galime spręsti, kaip bus valdoma valstybė.
Mes turime galimybę balsuoti ir rinkti. Labai greitai bus antras Lietuvos merų rinkimų turas. Būtinai nueikite. Nueikite šiandien išankstiniam balsavimui, būtinai pakalbėkite su visais draugais, giminėmis ir pažįstamais, kad jie irgi būtinai nueitų.
Aš vakar paskelbiau savo rinkimų sąrašą, bet tokį sąrašą išties galite susikurti kiekvienas. Pagalvokite ne tik apie miestus, kur gyvenate, bet ir apie tai, kur gyvena jūsų giminės bei draugai. Padarykite įtaką, nes jūs galite nuspręsti – kad ir už ką pasirinktumėte, sprendimą darote būtent jūs.
Taip, mes išsikovojome laisvę, bet ta laisvė – tai ir atsakomybė už mus pačius, nes mes esame valstybė. Mes sprendžiame. Sprendžiame kasdien – pasirinkdami nesiklausyti neosovietinės propagandos, nemokėti kyšių, reikalauti iš valdžios realių sprendimų. Kai kuriomis dienomis mes sprendžiame daugiau – pasirinkdami, kas bus valdžioje.
Kadaise mums neduodavo spręsti, bet prieš 25 metus, Kovo 11, mes paskelbėme, kad esame laisvi. Todėl mes galime spręsti patys, netgi niekuo nerizikuodami. Mes tiesiog galime tai padaryti.
Sveikinu jus su jubiliejine Kovo 11, ponai ir ponios! 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Pamenu laisvės euforiją, mitingus ir kt. Dar pamenu, kad darželyje Gorbačiovu vieni kitus gąsdinom, kaip baubu („jei kas nors paskabina į duris, neatidaryk jam, nes ten gali būt Gorbačiovas“ -- pasakojo viena darželinukė)
Su nepriklausomybe, gerbiamas Rokiški!
Pingback: Laisvės vėjas – Skirmantės blogas