Tegul mane ponas Andrius Užkalnis ir vėl išvadins socialistu, bet aš manau, kad gerai, kai visi drožia VP Market, drožia Maxima grupę, visą Vilniaus Prekybą, VP devintuką ar tai dešimtuką ir taip toliau*, ir spaudžia, ir taip toliau. Nes kompanija čia labai didelė, ir todėl labai gerai, kad jie negali įsijausti ir leisti sau ką nori. Turi būti visiems vienodos sąlygos ir visi turi vienodai galėti, o ne taip, kad yra viena superkompanija, o visiems kitiems telieka susitaikyti ir prisitaikyti, nes jie ne Maxima.
Maxima nėra jokie mieli katiniukai, nes pinigus drožia iš visų už viską. Jie greičiau kaip alkani dobermanai. O vat katiniukai… Apie tuos katiniukus čia dar sužinosite.
Todėl Maxima grupė ar VP Market (atleiskit, kad painiojuosi pavadinimuose) ir turi būti 10 kartų labiau stebima ir prižiūrima, negu bet kurie kiti. Ir dėl to labai gerai, kai kažkas susidomi ir pertikrina visus jų mokesčius, pasiremia prielaida apie tai, kad mokesčių kažkur prapuolė tiek, kiek pusė to tinklo gauna pajamų per metus ir taip toliau. Tokių superkompanijų atžvilgiu išties ir turi galioti kaltumo prezumpcija: esi toks galingas, kad pirmiausiai esi dėl visko kaltas, o tada jau įrodinėk, kad taip nėra. Tai yra teisinga ir gerai.
Aš labai džiaugiuosi, kad dabar visas tas VP Market bus visaip kapstomas ir prižiūrimas labiau, juoba kad ir Prezidentė skėlė, jog paklibinti juos reikia. Tai yra gerai. Nesvarbu, kaip ten su tais mokesčiais (apie tai išties visas straipsnis), bet džiaugiuosi, kad juos pakrapštys, kad jie neatsipalaiduotų.
Prielaida yra paprasta: Maxima yra nenormaliai didelė, pajėgi ir galinga. Tiksliau, visas tas milžiniškas konglomeratas yra toksai. Iš esmės, kažkas tokio, kas jau pagal savo struktūrą po truputį artėja link japoniškų keiretsu – tetrūksta dar tik to, kad įsigytų kokį nors banką ir draudimo kompaniją, išaugtų dar kokius 10 ar 100 kartų – ir jau bus galingesni už Lietuvą, kaip valstybę. Ir jie dar išaugs tiek kartų, nes jau krūvą metų Lietuvoje jie nelabai tesiplečia, nes jau seniai nėra kur augti – viskas vystoma užsienyje. Ir jie auga.
Vat čia ir yra toksai kabliukas, kur atsiranda klausimai apie tai, kada įmanoma slėpti mokesčius, o kada neįmanoma jau vien dėl vidinių verslo priežasčių. Aš prieš vos ne dešimtmetį rašiau jau kažką vienam labai geram žurnalui („Verslo Klasė“) apie tai, kodėl mokesčius mokėti labai verta ir kaip daryti, kad verslas augtų, kai jis jau didelis. Bet čia dar kartą užkabinsiu, kiek kitaip, nes čia labai gera proga.
Tik pirmiausiai, jei jau apie mokesčių slėpimą ir tai, kas su tuo lengva, o kas sunku – tai reikia panagrinėti viską iš esmės, giliai – kaip tai įtakoja verslą ir kur ten kokios nemokestinės pasekmės. Nes iš mokesčių pusės jau ponai iš Common Sense kabina šį bei tą, o aš jums apie giluminius procesus papasakosiu.
Mokesčių slėpimas yra spąstai
Žodžiu, įsivaizduokite tokią anekdotinę situaciją iš kokios gal 15 metų senumo realybės (paskutiniu metu jau panašių netenka išgirsti): nedidelė įmonė, turi kokius 20-30 darbuotojų, įskaitant ten pat tiekime ir pardavime dirbančius kelis akcininkus, veža kažkokias prekes iš užsienio, perka po 10, parduoda po 100, taip iš tų 10% ir gyvena**. Kažkas kaip ir juda, tik vat pinigų gaila mokesčiams, tai įmonė didesnę dalį prekių įsiveža kažkaip visai neaiškiai, ir paskui parduoda kažkaip taip pat neaiškiai, mokesčius apeidama. Ir viskas kaip ir juda kažkiek metų, įmonė lyg ir dirba normaliai, galą su galu suduria.
Ir vieną dieną kažkaip susigalvoja akcininkai ir direktorius (irgi akcininkas), kad reikia kažkaip susiskaičiuot ir pasitikrinti viską, nes kažkaip lyg ir turėtų būti pelninga viskas, bet kažkodėl juodi galai visokie nesueina, pinigų mažai ir kažkur ten vis prekių pritrūksta ir kažkas dinginėja – ar tai vežant prekes klientams, ar tai sandėlyje, ar tai neaišku kur išvis, bet viskas atrodo blogai. Ir išsiaiškinti gana sunku, nes dėl saugumo visa apskaita yra tokia, kuri mokesčiams skirta, o vat kas neskirta mokesčiams – tai jau visaip neaiškiai, nes sukontroliuoti jau nesigauna. T.y., normaliai visas prekių gabenimas, išdavimas ir panašiai apskaitomas kokiam penktadaliui prekių, kad būtų ką deklaruoti ir prekių judėjimą mokesčiams pateisinti. Kitos prekės eina juodais pinigais.
Žodžiu, prasideda inventorizacijos, aiškinimaisi ir taip toliau, o tada paaiškėja, kad per kažkiek metų yra dingę neaišku, kiek. Maždaug nuo ketvirtadalio iki gal net ir beveik pusės, o gal netgi ir kažkiek daugiau. Kiek išties yra dingę – visiškai neaišku, nes prekės juodais, pinigai juodais, tiekimas juodais, iš prekybininkų atsiskaitymai juodais ir taip toliau, likučių belenkiek, kai kurie likučiai daugybę metų guli, bet ir jų neaišku kiek, nes apskaityti nesigauna. Ir toksai vaizdas, kad vagia visi, kas gali. Krovikai pasivagia, ko jiems reikia, pardavėjai pasivagia, vairuotojai pasivagia, ir pardavėjai netgi pinigų kažkiek pasivagia, ir visi dar ir prekių prisivagia, ir taip toliau.
Ir ryškiausias iš šitų pasivagiančių atrodo besąs sandėlininkas, pas kurį prekės nugula juodai, o išgabenamos paskirai, o per kokius kelis mėnesius sandėlyje tų prekių kažkaip mažėja, o jis gi nieko nežino ir pardavimų jokių nedaro ir žinoti nenori, ir išvis kiek ko tame sandėlyje turi – nelabai aišku. Tiesiog sandėlyje kažko nelieka, o kažkoks nereikalingas šlamštas guli belenkiek metų.
Aišku, firmos vadovybė bando sandėlininką mesti iš darbo, o tas pareiškia, kad gi nėra už ką, nes jis gerai dirba ir išvis viskas šitoje firmoje nelegalu, bet jis pats nieko nevogė, o čia patys akcininkai gi visi ateina į sandėlį ir pasiima sau prekių, kokių reikia, o jis pats nieko sukontroliuoti negali, o ir išvis, čia pardavėjai viską daro, o jis apie juodas prekes nieko nežino ir nieko nesakys VMI, nes jis čia gerai dirba ir tikrai nieko neišduos.
Pardavėjai irgi kažką ima aiškinti, kad viskas gerai popieriuose ir nieko jie nepadarė, ir viskas gerai, visa ta 20% baltos dalies apskaita susieina, ir kita dalis irgi susieina, jie daug parduoda ir daug įmonei pajamų atneša, bet viskas gi neaišku, bet jie labai sąžiningi ir nieko jie nežino, ir jie nieko nesakys VMI, nes jie gerai dirba ir tikrai nieko neišduos.
Ir dar čia kažkaip galų gale išlenda, kad ir akcininkai kažkaip ne tik iš sandėlio, bet net ir iš kasos savo reikmėms pinigų pasiima, nes verslui reikia, ir buhalterė tuo pačiu irgi gal būt pasiima, nes šitaip gi galima daryti tik su juodais pinigais, o su baltais gi turi viskas susieiti, o tik buhalterė tuos pinigus ir težino, o gauna tik 800 litų į rankas ir dar 1000 vokelyje, bet kažkodėl neseniai ir butą nusipirko, ir auksiniai žiedai ant rankų, ir mašina nauja. Ir jau ji tai tikrai viską teisingai apskaito ir viskas labai gerai pas ją.
Žodžiu, viskas kaip ir gerai, ir gražu, ir taip toliau. Tik kažkodėl kai kurie pardavėjai vos ne geriau už akcininkus gyvena, o kuo labiau tie akcininkai aiškinasi, tuo labiau viskas neaišku. Na, jūs supratote.
Žodžiu, ta įmonė paskui turėjo ilgą vidinio gerinimo projektą, kuris užtruko kelis metus. Papildomi žmonės apskaitoje, apskaitos sudvigubinimas, kad ir sandėlys skaičiuotų, ir buhalterija skaičiuotų, belenkiek laiko, kol buvo iškrapštytas tas sandėlininkas ir taip toliau. Ir dalis akcininkų turėjo pasitraukti, ir buhalterę galų gale pavyko pakeisti, tegul ir labai brangiai, ir išvis iš senų darbuotojų neliko beveik nieko, tačiau įmonė bent jau išgyveno.
Esminis pokytis, kurį jie padarė – tai verslo išbalinimas. Pirmiausiai atlyginimus iš vokelių pakeitė į baltus, paskui sukūrė iš esmės naują sandėlį baltoms prekėms, o tada po truputį panaikino juodą, o galų gale ir uždarė, išmesdami sandėlininką (ir visvien teko labai geras išeitines išmokas mokėti), priėmė kažkiek pardavėjų grynai baltoms, o senus juodus pardavimų kanalus po truputį tyliai užlenkė, nes tiesiog vis mažiau juodų prekių jiems duodavo ir taip toliau. Greitai daryti nieko nesigavo, nes dėl vogimų pinigų buvo mažai, plius dar patys suprantate, kokios rizikos, jei kažką iš darbuotojų išmes. Darbuotojų įmonėje padaugėjo gana smarkiai, maržos juntamai sumažėjo, bet pelnas ėmė augti, nes vogimai baigėsi.
Čia aš jums pasakysiu, kad tai yra sėkmės istorija, nes dauguma atvejų taip nesigauna. Prie tokio įsisenėjusio vogimo beveik neįmanoma nebankrutuoti.
Tiesiog akcentėlis: šitoksai bardakas vyko pakankamai sėkmingoje, išsilaikančioje įmonėje, teturinčioje vos kelias dešimtis darbuotojų. Vos kelios dešimtys darbuotojų. Tiesiog apie tai pagalvokit.
Kaip nuslėpti mokesčius prekybos tinkle?
O dabar įsivaizduokite įmonę, kurioje yra nuo kelių šimtų iki kokio tūkstančio darbuotojų. Pvz., koks nors tam tikras vienas seniai nudusęs ir bankrutavęs kažkokio rajkomo partsekretoriaus prekybos tinklas, kurio pavadinimo aš nesakysiu, bet daugelis jį dar atsimena, nes kažkokios tos įmonės liekanos berods vis dar egzistuoja, visiškai neatpažįstamai pakeitusios savo buvusį pavidalą. Atsimenate, kaip užsilenkė?
Aš manau, kad suprantate, kaip užsilenkė – matyt irgi kažkur pinigai dinginėjo, o kur jie dinginėjo – netgi neaišku, nes taip ir būna, kad lyg ir viskas tvarkoje, kaip aukščiau minėtoje firmelėje, bet viskas kažkaip į minusą. Ir dar negana to, nesigauna pirkti už 10, o parduoti už 100, nes prekybos tinklas – visgi ne importo-eksporto įmonė. Čia gaunasi ne 10%, o kelis kartus mažiau, ir tai jei labai pasiseks. Ir net neaišku, ar kas nors išvis vagia, nes kai keli šimtai darbuotojų – tai jums ne kelios dešimtys. Čia jau akcininkai patys nieko nesukontroliuos.
O dabar įsivaizduokite įmonę, kuri perka iš, sakykim, 100 tiekėjų ir gal būt ir norėtų kažką ten juodai daryti. Ir, oh, bliamba, tenai dar kasos pas juos yra, kurios viską apskaito. Ir jau vien dėl to reikia atskiro kasos aparatų apskaitos falsifikavimo padalinio, plius dar parduotuvių irgi koks nors 100, o bendra apskaitoje esančių prekių nomenklatūra – koks nors 10000. Ir dar krūva tarpinių sandėlių. Bliamba, čia jau kažkas ne taip.
Ne, bendrai, aš suprantu, kad nesigauna įsivaizduoti, kaip tokioje struktūroje būtų įmanoma juodai dirbti. Prisimeni tiesiog tą įmonę su 30 darbuotojų ir jau nesigauna įsivaizduoti. Kliedesiai kažkokie gaunasi, pabandžius primesti, kaip organizuoti tai reiktų.
Na, gerai, įsivaizduokite, kad netgi turite teisingą apskaitą, neslepiate mokesčių, bet pas jus pilna kažkokių neaiškių krovikų, kurie tą pačią dieną gali imti ir pavogti dėžę prekių, o paskui jums į veidą pasakyti, kad nieko nežino?
Viename nelabai dideliame ir jau seniai neegzistuojančiame supermarkete (kai dar prekybos tinklai nebuvo išsiplėtę, apie kokius 1994) vadovybė pamatė, kad vogimas siekia apie 20-25% prekių (taip, jūs primeskit, kokie skaičiai). Ir nutarė, kad reikia tuos prakeiktus pirkėjus sekti, kad nevogtų. Pasamdė apsauginių tam reikalui. Ir kažkodėl vogimo lygis sumažėjo tik iki 15-20%. Kai galų gale susiprato ir apsauginiams nurodė, kad reikia darbuotojus žiūrėti, o ir dalį tų pačių apsauginių pakeitė, vogimo lygis nukrito iki 10-15%. Dar labiau numušti skaičių jie nespėjo, nes užsilenkė.
Užsilenkė tasai nedidelis supermarketas būtent dėl vogimo: jei antkainis ant prekės sudaro pvz., 20% pardavimo kainos, o vieną prekę kažkas pavogė, tai reiškia, kad reikia parduoti dar vieną prekę vien tam, kad padengtum nuostolius, o jokio pelno nebus. Jei taip pavagiama 20% prekių, tai žinote, kaip gaunasi? Va jums, bukai skaičiuojant:
- Perkam 10 prekių už 800 eurų
- Norim parduoti už 1000 eurų, uždirbdami 200 eurų (20% nuo pardavimo kainos)
- 2 prekės pavogtos, realus galutinis nuostolis sudaro 160 eurų
- Liko 8 prekės, su marža po 20 eurų, viso 800 eurų pardavimo apimtys, viso 160 eurų marža
- Taigi, likome kaip ir nulyje, nes realiai nieko neuždirbome
- O dabar iš to nulio turime padengti visas išlaidas, skirtas parduotuvės išlaikymui
Aišku, su visokiais mokesčiais, nurašymais ir panašiai, gautųsi kažkiek kitokie skaičiai, bet esmę, manau, turėtumėt pagauti: netgi pakankamai nedidelis vogimas ar šiaip neaiškus dinginėjimas gali reikšti bankrotą, ir tai prie visai padorių retailinių maržų.
Ir čia jau prasideda konkurencija: jei marža bent kiek per didelė, pirkėjai eina kitur, nes kainos aukštos. O mažinant maržą, gali užsilenkti, nes nuostolių nepadengsi. O visiškai vogimo išvengti nesigauna, nes vagiama gali būti per kur papuola, visoje tiekimo grandinėje:
- Pirmiausiai vogti gali įmonės tiekimo darbuotojas, kuris gali banaliai užsiimdamas korupcija, sudaryti įmonei nenaudingą tiekimo sutartį, gaudamas už tai kyšius
- Paskui jau tiekėjas gali įdėti mažiau prekių, tikėdamasis, kad pražioplinsi, o jei kas – paskui sakydamas „oj, nesužiūrėjom, įdėsim, atsiųsim“ (taip, tai realūs bajeriai)
- Vairuotojai ir krovikai pervežimo ir krovimo metu gali vogti ir įkrovimo, ir iškrovimo taškuose (taip, ir tai būna)
- Paskui sandėlio darbuotojai gali vėl nusukti belenką ar išvis bukai pavogti ir pasakyti, kad nieko nežino (visai jau banalus variantas – nusavinti sau tai, ką tiekėjai kur per klaidą atsiuntė)
- Paskui gali vogti prekybos salės darbuotojai, valytojai, kasininkai ir pan., netgi tos pat parduotuvės pamainų vadovai
- Galų gale, gali vogti ir pirkėjai, kurie ateina į parduotuvę, ir dargi labai nemenkais kiekiais (jūs nepatikėsit, bet būna, kai po sijonu sugeba televizorių išnešt).
- Oj, ne, dar krūvoje taškų beveik nekontroliuojamai gali vogti dar ir apsaugos darbuotojai
- Oj, dar ir buhalteriai bei direktoriai gali vogti išvis tiesiogiai pinigus, ypač jei apskaita yra dviguba
Ponai ir ponios, čia yra tiesiog paprasta vogimo sričių schema, nedidelė, paprastam supermarketui tinkama. Be jokių ten tarpinių logistinių grandžių su prekių perkrovimo taškais ir tarpiniais sandėliais, be jokių ten klastingų schemų su prekių apkeitimais ir kokiais nors perkainavimais, be jokio nieko. Tiesiog kiekvienam iš pavardintų punktų uždėkit po kelis varganus apyvartos praradimo procentus ir aš jums garantuoju, kad jau maža nepasirodys.
Dabar įsivaizduokite, kad organizacija didėja. Ir grandžių daugėja. Ir visas valdymo sudėtingumas auga eksponentiškai. Ir kontrolės mechanizmai tiesiog nustoja veikti, nes neįmanoma sukontroliuoti visko. Ir grandžių, kur vagiama, vis daugėja, o kiekvienoje galimybės vogti vis auga.
Kaip pvz., pati pirma – tiekimo sandėrių sudarymo grandis visoje sekoje: joje kartais ne kelis, o keliasdešimt procentų galima pavogti tiesiog per įmonei nenaudingas sutartis (iš tiekėjo perkama daug brangiau, kažkas gauna atkatą). O jei ten vos keli procentai kažkur pasimetė – to iš principo neįmanoma netgi sumonitorinti, nes prekės skirtingos, sutartys skirtingos, tai tiesiog nesusekama, iš principo. Bet realiai – tai tas pats nuostolis.
Ponai ir ponios, aš negaliu net nupasakoti jums, kokio masto yra nuostolių potencialas vien dėl įvairiarūšio vogimo. Aš jums negaliu to net nupasakoti. Bet jei jūs paimsite kokį nors neadekvačiai didelį skaičių, kaip pvz., 70-80% pelno praradimų, tai žinokite, kad jis įmanomas ne tik kaip nors teoriškai, bet ir labai praktiškai.
Dabar žinau, koks jums klausimas kyla – ogi apie tai, kaip padaryti, kad nevogtų ir prie ko čia mokesčiai. Aišku, kai kas jau suprato, prie ko čia mokesčiai, bet kitiems detaliau paaiškinsiu.
Kaip padaryti, kad nevogtų
Vat čia jums jau dabar viskas galutinai paaiškės. Nes kaip suprantu, jau susivokėte, kad supermarketuose ir prekybos tinkluose esminė konkurencingumo bėda būna visai ne ten, kur galvojote. Taip, gebėjimas tvarkytis su vogimu gali tapti netgi labiausiai nulemiančiu, esminiu faktoriumi. Ir receptai čia yra keli.
Aš jums pradžioje prie nuotraukos rašiau, kad Maxima – kaip alkani dobermanai. Taip, čia išties apie tai – sistemingas ir efektingas vogimo eliminavimas yra visiškai būtina sąlyga sėkmingam prekybos tinklui. Be to yra tiesiog neįmanoma.
Pirmiausiai – totali daugkartinė apskaita per visur. Pvz., iš vieno sandėlio išvežama – apskaitoma, atgabenama į kitą – ir vėl apskaitoma. Iš parduotuvės sandėlio keliauja į salę – ir vėl apskaitoma. Iš salės keliauja pirkėjui – ir vėl apskaitoma. Ir taip toliau, ir taip toliau – kuo daugiau taškų, tuo lengviau identifikuoti ir eliminuoti nutekėjimo vietas. Manau, kad patys suprantate, jog čia dvi problemėlės: viena vertus, tai kainuoja, antra vertus – jokių nuslėpimų nuo mokesčių padaryti neįmanoma, nes jei atsekamumas yra realus, tai mokesčiams jis irgi yra realus.
Esminis apskaitos tikslas yra toks: ji turi būti tiek gera, visapusiška ir leidžianti aukštu lygiu pamatyti potencialias ar realias vogimo sritis, o paskui identifikuoti jas ir sutvarkyti žemesniu lygiu, kad vogimas dingtų. Bet kartu tokia apskaita jau pagal patį apibrėžimą yra tokia, jog nuo mokesčių administratoriaus jos nenuslėpsi. Ir negana to, tokia apskaita yra ideali ir pačiam mokesčių administratoriui, nes jis viską gali sužiūrėti.
Apskaita ir buhalterija turi būti tokia, kad jūsų pačių apskaitos, buhalterijos ir finansų padaliniai negalėtų iš jūsų pavogti. Jei nors ką darote juodai – tai neįmanoma.
Žodžiu, jei norite eliminuoti vogimą apskaitos priemonėmis, susitaikykite su tuo, kad teks dirbti baltai. Visiškai baltai.
Antras dalykas – organizacijos išskaidymas į mažesnius elementus, kurie visi būtų pakankamai nedideli, jog kiekvienas galėtų tvarkytis ne kaip 1000 žmonių įmonė, o kaip pvz., 50 žmonių įmonė. Irgi su visomis ten apskaitomis. Čia irgi variantų daug, kaip pvz., visas parduotuves turėti kaip atskirai veikiančius vienetus, atskirti NT nuo prekybinės veiklos, atskirti marketingą nuo prekybinės veiklos, frančyzes įvesti su tuo, kad parduotuvės pačios išsilaikytų, tiekimą padaryti konkurencingu (vidinis tinklo tiekėjas taptų tik vienu iš tiekėjų, o parduotuvės galėtų rinktis), etc.. Galimybių belenkiek, bet kaip suprantate, čia mokestinei kontrolei išvis viskas paprasta pasidaro, nes patikrinti 100 įmonių, kur po 50 darbuotojų – visada kardinaliai (išties kardinaliai, t.y., laipsniais) lengviau, nei 1 įmonę, kurioje 5000 darbuotojų.
Esminis išskaidymo tikslas yra toks: vietoje didelės ir gargariškos organizacijos atsiranda daugybė smulkesnių, kurių kiekviena optimizuoja vienus ar kitus veiklos dalykus, pati idealiai prisitaikydama prie realybės. Bet toksai išskaidymas automatiškai reiškia ir labai patogią kontrolę mokesčių admiinstratoriui. Ir negana to, dažnai dar ir padidintus apskaitos ir mokesčių kaštus.
Vėlgi, prisiminkite ir tai, kad koks nors suktas padalinio vadovas gali netgi visą tą padalinį pavogti, nuvogdamas ir visą verslą. Kaip tai daroma – atskira kalba būtų, bet jei yra maklės – tai galimybės atsiveria beveik neribotos. Ir jei bus kažkas juodai – jis, pavogęs jūsų verslą, dar ir šantažuoti galės.
Žodžiu, jei norite eliminuoti vogimą per išskaidymus, tai susitaikykite ne tik su tuo, kad išbalinti teks, bet ir su tuo, kad bendros mokesčių apimtys gali netgi padidėti. Ir tikrinimų daugiau bus. Ir taip toliau.
Taigi, jei jau čia pasidarome tokius šituos dalykus ir mokesčiai gali pertikrinti viską kraštutinai lengvai, juodumų nėra kaip paslėpti. Ir lieka tik aukšto lygio galimybės, t.y., bendro pobūdžio mokesių dalykai. O su tais – vėlgi tas gaunasi, kad VMI, kai viskas balta, gali patikrinti labai lengvai. Ir dar nubausti, nes yra mokesčių viršenybė prieš formą. T.y., formaliais dalykais čia nepasiremsite.
Visai jau paprastai šnekant, susitvarkyti su tais vogimo nuostoliais įmanoma tik paprastu būdu – kovojant prieš vogimą totaliai. Bet jei tik atsiranda makliavojimai, paprasti metodai nustoja veikti. Ir gaunasi nesuvaldomas vogimas. Todėl geriau turėti suvaldomą situaciją ir mokesčius mokėti kaip reikia. Žodžiu, 100% pure TB metodologija***. Arba TB, arba tai neveikia.
Užtat kitas reikalas, kurį kabina Common Sense (jie dar žada naujų serijų savo nagrinėjimuose) – tai, kad mokesčių optimizavimas ir mokesčių vengimas yra absoliučiai skirtingi reikalai. Aš jau nekalbu apie tai, kad mokesčių slėpimas ar ten koks vogimas – tai išvis jau iš kitos operos.
Taip, jei jūs valdote įmonių grupę, kuri išsidėsčiusi per krūvą šalių, vienus mokesčius mokėti vienur, kitus mokėti kitur, kažką mokėti per holdingus, kažką per prekybos įmones, kažką dar kažkaip – bet tai tiesiog elementarus verslas. Kita vertus, šitai yra labai suprantama ir natūralu, nes jei jau dirbate krūvoje šalių ir su krūva veiklos sričių, tai ir renkatės taip, kaip patogiausia. Kartais gal ir optimizuojate kažką. Legalių, įstatymais leidžiamų ir nebaudžiamų variantų vis dar yra, nors po to kai buvo įvesta mokesčių viršenybė prieš įstatymus, tie legalūs variantai labai jau apsiribojo, kaip ir iki nulio – nesvarbu, kaip įstatymuose parašyta, mokesčių inspekcija teisi, nes turinio viršenybė prieš formą.
Žodžiu, ką aš noriu tuo pasakyti – ogi tai, kad gerai, man gal ir nelabai patinka Maxima, man labai smagu, kad juos drožia. Ir manau, kad tai gerai. Visai kitas reikalas, kad ar pavyks šiuo atveju atrasti, už ką.
O bendrai, aš jums čia išsiliejau aišku apie viską, bet bendras patarimas būtų toks: jei norite augti iki realiai didelio lygio, tai įmanoma tik dirbant baltai. Mokestinėmis maklėmis augimo gauti neįmanoma (BTW, tai ir iš kito išplaukia: mokesčiai tėra išlaidų sutaupymas, o augimas – iš apimčių, tuo pačiu ir iš išlaidų didinimo, kas ganėtinai kertasi).
O grįžtant dar kartą prie VP Grupės – gerai, kad juos drožia. Tik tiek, kad jų apimtys rodo, jog jie tikrai nėra durniai. Ir visą tą, ką aš jums čia dėstau, jie supranta labai gerai. Kitaip nebūtų šitiek išaugę.
————-
* Taip, aš pats nežinau, kaip čia geriausiai pavadinti tą organizaciją, apie kurią rašau. Taip, tai išties jau seniai nėra prekybinė įmonė, nes tai ir investavimas, ir gamyba, ir belenkas, ir išties jiems struktūriškai tetrūksta VP banko ir VP Draudimo. Ir dėl to nei neaišku, kas juose ką valdo, nes čia panašiai kaip pas tuos pačius japonus, tai yra labai stipru. Todėl nepykit, kad aš painiojuosi jų pavadinimuose.
** Išties tas senas anekdotas apie tai, kaip nuvuorišas perka po 10 baksų, parduoda po 100, o suskaičiuoti nemoka netgi procentų – tai visgi tik anekdotas. Realybė būna tokia, kad tegul Kinijoje pirkai po 10, Lietuvoje kažkur galutinis pirkėjas sumokėjo 100 – visvien atsiranda ir išlaidos sandėriams sudaryti, ir transportas, ir darbuotojų atlyginimai, ir dalis broko, ir dalis nepasiteisinusių pirkimų (nupirkai po 10, o parduoti net po 5 nesigauna), ir įvairiarūšės vagystės, ir tiekėjų makliavonės (užsakei Kinijoje normalius riešutų spaustukus – gavai tokius, kurie sulinksta naudojant, nes jie savikainas susimažino ir nepaaiškinsi jiems nieko), ir visokios rizikos, ir mokesčiai, ir paskolų grąžinimai, tad galutiniame rezultate gerai jei tie 10% pelno nuo galutinės sumos susidaro. Daugelis taip po 10 perkančių ir po 100 parduodančių visvien nueina į minusą.
*** TB metodologija sako, kad paprastumas yra besąlygiška sąlyga. Čia yra vadybos Alfa ir Omega.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Toks keistokas komentaras tamstos gavos prie Maximos temos – niekas gi nesako, kad Maxima grupė kokią juodą buhalteriją vedė. Čia kalba apie juridinių asmenų reorganizavimus siekiant gauti mokestinės naudos.
O šiaip tai sutinku, esant dideliam, juodos buhalterijos suvaldyt beveik neįmanoma.
Mokestinė nauda, kuri nelegali, negali būti nuslėpta būtent dėl tų pačių priežasčių, kad apskaita įmonėje turi atitikti realybę. T.y., nelegalūs bajeriai negali praeiti nei žemame, nei aukštame lygyje (pastarąjame -- negali todėl, kad ištisas įmones pradės vienaip ar kitaip vogti), o kur legalūs -- ten jau yra viskas ok ir kaip sakant, nelabai kur prisikabint įmanoma. Žodžiu, holistinis reikalas -- vienas galas atsiliepia per kitą.
Matyt nesi labai giliai susidūręs su vertybiniais popieriais, įmonių jungimais, atskyrimais, turtinių įnašų vertinimais ir pan : )
Esu pakankamai susidūręs, nors tuo ir neužsiimdinėjęs. Esmė yra labai paprasta -- primakliavoti galima belenkiek. Bet jei turi sąlygas makliavonėms, kiti iš tavęs primakliavoti gali dar daugiau. Ir turint omeny paskutiniais metais ryškėjančias turinio prieš formą tendencijas, aš patarčiau geriau nei negalvoti apie tai.
Ponas Kudarai, aš gal kada prisiruošiu parašyti apie tuos aukštesnio lygio vogimo iš verslo bajerius, kai vagiamos ištisos įmonės ar jų padaliniai ar metų metais parazituojama, paimant 3/4 pelno. Ir jei parašysiu, tai pažadu, kad bus baisu.
Tai kad maxima nevagia mokesčių, jie planuoja. O planavimas nuo slėpimo kartais labai subtiliai persipina. Ir lygint su primityviu vogimu nė pro kur negalima. Kaip pavyzdys: padaryt akcininką ne fizinį asmenį, o juridinį. Kuris registruotas tarkim Kipre. Tarkim dividendus mokėti tam kiprijotų juridiniam asmeniui. Tarkim tas kipro juridinis asmuo nuo dividendų springsta jau ir sugalvoja investuot… į jachtą, dešimt vilų visose įmanomose pasaulio šalyse, pora pramoginių lėktuvėlių beigi aerodoromėlių statybą prie tų vilų. Viskas legalu: tie objektai priklauso Kipro firmai. Šiukštu ne kipro firmos akcininkui- fiziniam asmeniui. Firma apmoka jų išlaikymo išlaidas.
Subtilus skirtumas… mat Lietuvos ir daugumos ES šalių įstatymai apibrėžtų tai, kaip dividendų mokėjimą pagal turinį (nepainioti: čia VMI kaip tik taikytų turinio viršenybės prieš formą principą). Ir lieptų fiziniam asmeniui susimokįti GPM nuo dividendų ir leistų jam daryt su savo turtu de facto ką nori, tik mokesčius tegu susimoka. Bet vat Kipro įstatymai taip netraktuoja, gi formoj, registracijos popierėlyje savininkas tai firma? Vadinasi dividendų mokėjimo nėr. Forma taip sako.
Ir net kontroliuojama viskas baltai. Realiai nėr vogimo.
Čia vienas iš pavyzdžių, kur planavimas realiai yra mokesčių vengimas ir galbūt Kipre ne viskas taip, bet esmę pagavot.
čia tik pats primityviausias pavyzdys, kad eitų pradmenis suprast, kuo visokie Kiprai bei bahamai patrauklūs ir kodėl civilizuotų šalių VMI šnairuoja į juos pro sukąstus dantis.
Būtent tame ir būkime tikslūs: mokesčių vengimas ir mokesčių planavimas yra atskiri ir skirtingi dalykai, ir ne tokie jau subtilūs tie skirtumai.
Atskirai dėl konkrečiai Kipro -- todėl jo ir nemyli visa Europos Sąjunga. Bet kai Kiprui nesaldu su pajamomis, tai nemanau, kad ilgai ten jiems taip tęsis. Mokestinio reguliavimo principų unifikacija ir reguliacinės leidybos centralizacija, žinote. Andai dar yra tokios Kamanų salos, ar kaip ten jos -- kur labai mėgstamos irgi kai kurių. Čia jei visai jau kažką prisiminsim. Visokių variantų yra.
Kita vertus, žinote, ir Lietuvoje viskas taip pat. Vat prireikė jums jachtos, nu įsteigėt jūs firmą, kuri jachtų nuoma užsiima. Nusipirko firma jachtą, nu ir nuomojatės ją mėnesį ar du per metus, nes tik tiek jums tereikia, o kitu metu pernuomojate ją kitai savo firmai iš kitos šalies, kad stovėtų tuščiai. Ir ką -- nu nesate pagrindinis naudotojas, nu ir prašom, viskas tvarkoje. Tiek, kad šitai yra taupymas iš degtukų, jei jau rimto verslo požiūriu žiūrėsim.
Ten kur realūs mokesčių taupytojai, jie realiai nuomojasi jachtas iš realių nuomos firmų. Žinote, kodėl? Todėl, kad taip yra pigiau, nei pirkti ir turėti savo jachtą, kuri beveik visą laiką stovės nenaudojama. T.y., vėlgi ne Kipre sutaupomos pagrindinės sumos, o ten, kur viskas tvarkoje. Žodžiu, realus taupymas vėlgi suveikia tada, kai ne į mokesčius žiūri, o į pačią veiksmo logiką.
Mano pasvarstymas. Kaip kai kurie cia jau minejo reikia atskirti du dalykus mokesciu planavima/isvengima (Tax avoidance) ir mokesciu nemokejima/slepima (Tax evasion). Pastarasis yra nelegalus. O mokesciu planavimas ir isvengimas pasinaudojant skirtingomis ES saliu mokestinemis sistemomis yra visiskai legalus ir nebaudziamas. Ziurint i tai kur VP vyrukai yra isteige savo imones (Airija, Nyderlandai, Liuksemburgas), manau neturetu kilti abejoniu, kad jie uzsiima butent mokesciu planavimu/optimizavimu. Nes butent sios salis yra naudojamos pasauliniu grandu, tokiu kaip Starbucks, Amazon ar Google mokesciu isvengimo ir optimizavimo schemoms (cia keli pavyzdziai: http://www.bbc.com/news/magazine-20560359).
As beveik neabejoju, kad visa tai ka daro VP yra legalu, ir manau tai parodo, kad VP yra labai stipri, rimta ir daug intelektualiniu resursu turinti grupe. Situo turetume didziuotis, juk ne kiekviena kompanija sugeba taip optimizuoti savo mokescius, kaip rodo pasauline praktika tas pavyksta, arba tuo uzsiima tik dideles korporacijos.
Idomu tik tai kodel visoj sitoj istorijoj niekas nekalba apie morale ir etika ? ar tai etiska ir moralu vengti mokesckiu legaliu budu ?
(Beje, kam idomios mokesciu vengimo/optimizavimo schemos yra idomus zaidimas ir dokumentika online tereikia pagooglint taxodus)
nepykit, bet jūs nusišnekėjot ir žiauriai. esmė yra ta, kad jei sumokat dividendus, tai JAU IR SUMOKĖJOT VISUS reikalingus valstybei mokesčius -- pelno ir dividendų. ir našta mokestinė išimtų pinigų yra labai didelė. todėl dividendus mokėti Kipro bendrovei, o ne akcininkui tiesiogiai yra debilizmas. paprasčiausiai pinigai dar labiau kainuos. holdingai steigiami Kipre dėl visai kitų priežasčių. blogiausia, kad visiškas neišmanymas pateikiamas kaip specialisto nuomonė… net ir Rokiškio nuomonė labai paviršutinė ir nu tokia.. pritempta. didelio verslo valdymas yra ne tik vagystės v. mokesčiai, bet labiau procesų valdymas. o vagystės labai dideliais mastais ir juodi pinigai sėkmingai egzistuoja ir VP. dar atviriau -- jų problema, kad jie nespėjo parsiduoti tarptautiniam tinklui tinkamu metu. dabar jie užaugo tiek, kad labai sunku rasti pirkėją ir lieka tik du keliai: augti arba mirti. ir įdomu ką darytų LRV, jei vieną dieną ateitų pas ją VP savininkai ir pasakytų: pasiimkite Maximas, nes mums pohui.. čia jums būtų ne Snoro griūvimas…
O jūs va man Rokiški paaiškinkite -- turime Lietuvoje begales statybos įmonių, tarp tų begalės yra daug stambių įmonių, ir visose (išskyrus skandinavų holdingai) darbininkams yra mokami atlyginimai vokeliuose. Kažkaip nesueina su ta jūsų teorija, kad didelis darbdavys negali juodai mokėti mokesčių, ar čia ta jūsų teorija galioja tik tokioms prekybos įmonėms kaip maxima? Apie slepiamus mokesčius Lietuvoje išvis plati tema, Vikonda įmonėje viskas juodai ir ką? Nebankrutuoja, dirba ir uždirba didelius pinigus.
Ponas Letargai, straipsnis yra apie mažmeninės prekybos įmones, supermarketus visokius ir tinklus. Sakyčiau, man būtų ganėtinai sunku jums paaiškinti, kuo tokios įmonės skiriasi nuo statybos įmonių. Kita vertus, statybų sektoriuje vogimai sudaro realiai labai didelę dalį visų praradimų.
Gamybos įmonėse tuo tarpu su vogimu paprasčiau -- ten būna gal lengvai kontroliuojamas perimetras su apsauga, o vogimo sudaromų nuostolių lygis gerokai mažesnis jau vien dėka to, kad per darbuotoją pagaminama labai daug prekės vienetų. Šnekant paprastai, net ir galėdami, taip lengvai visko nepavogtų. Bet kai kur irgi nemenka dalis vogimui tenka.
čia apie supermarketą užsilenkusį ir vogimus20-25% užkalbėjot ir man taip prieš akis Oritzai su savo naivoku patiklumu prieš akis… Žinote kokie buvo nuostoliai jų pirmoje parduotuvėje? Ir nieko, neužsilenkė (tik darbuotojų daug pakeitė ir pinigų daug įmerkė ir dar daug nervų paliko). Kas buvo kai kontrolinį paketą lietuviai perėmė pasakoti nelabai išeina- senatis dar nesuėjus.
Dėl to, kad tikslingai kovojo su vogimais, tai matyt ir neužsilenkė. Bet vargu, ar verta abejoti, kad jiems tai buvo realiai didelė problema. Kaip ir visiems kitiems, kas augo į didesnius tinklus.
Ortizai naivoki???? nu duodi žmogau!
Dėl tų sulinkstančių riešutų spaustukų, man rodos šią vasarą radau atsakymą -- tai ne riešutų spaustukai, o krabų ir lobsterių gliaudyklės.
Žinot, labai senais laikais, prieš belenkiek metų, man pastrigo kinietiškas magnetofonas. Aš pabandžiau atsukti varžtus kažkokiu kinietišku atsuktuvu, bet jo galvutės viršus kažkaip nusisuko ir susimaigė jau pirmą varžtą bebandant atsukti -- atsuktuvas buvo iš labai jau prasto metalo. Tada padildinau ilgą vinį ir iš tos vinies pasidariau atsuktuvą. Ir rezultate jau varžtų galvučių įpjovos nusidrožė jau pirmu pasukimu -- nuo faking vinies metalo, atsiprašant.
Tai vat po to man kilo klausimas, iš kokio mėšlo buvo padarytas tas atsuktuvas, jei minkštos geležies vinimi gavosi nusukti iš neaišku kokio minkštumo mėšlo pagamintus varžtus, bet tie varžtai tą atsuktuvą sumaigė be problemų. O jūs čia man apie lobsterių gliaudykles kažkokias mitologijas tuo tarpu pasakojat. Tai dar papasakokit, kad tas atsuktuvas buvo lobsterių akutėms išbadyti skirtas, o ne varžtams sukioti.
Cia idomiai yra, nes pasinaudojimas istatymais ir randant apejima yra vagyste ar ne? Tarkim Maximos savininkas parduoda akcijas x imonei, kuri jam priklauso. Tada sako, tai imonei, kad ji jam pinigu nemoketu, jei neturi, bet moketu palukanas. Jos neapmokesdinamos. O dividentai tarp imoniu taip pat neapmokesdinami. Cia vagyste ar ne?
Aš nevadinčiau vagyste to, kas atitinka VMI nustatomus reikalavimus, kurie yra paremti turinio viršenybe prieš formą, t.y., neleidžiantys kokių nors skylių įstatymuose naudoti. Čia jau ne skylės įstatymuose, nes turinio viršenybės esmė -- turi būti realus motyvas, t.y., ne su mokesčiais susijusi verslo logika, kuria remiantis daromas tam tikras veiksmas.
Realybė yra tokia: tarkim, turite jūs knygų prekybos įmonę, yra ji kur nors Lietuvoje. Ir turite kokią nors spaustuvę, kuri knygas jums spausdina kur nors Latvijoje. O kažkas ima ir paklausia jūsų: „Ponas Nuolaida, o kodėl čia dabar jūsų įmonė Latvijoje nemoka mokesčių Lietuvoje, bet išmoka kažkokius dividendus jums, nors jūs Lietuvoje gyvenate, argi tai teisėta?“ Ir kaip į tokį klausimą atsakytumėt? Gal išties taip ir optimizavotės savo mokesčius. O gal tiesiog taip paprasčiau buvo. O gal dar kažkas.
Kaip pvz., tamstos minimu atveju -- parduoda akcininkas akcijas įmonei, bet nepaima pinigų -- tai reiškia, kad faktiškai padidina įmonės valdomą kapitalą, o tuo pačiu ir galimybes paskolų gavimui, nes įmonė atitinkamai gali tas akcijas įkeisti. Na, ir gauna palūkanas. Pagal savo esmę tai panašu į lizingo sutartis.
Čia plg su tokiu atveju: jūsų fondas paima iš banko paskolą, nuperka kokią nors įmonę, tada tą įmonę įkeičia bankui už sumą, atitinkančią paskolos sumą, taip garantuodamas bankui paskolos grąžinimą per turimų įmonės akcijų įkeitimą tam bankui. Taigi, gaunate tokią situaciją, kada turite turtą, kuris įkeistas bankui, o paskolą jau kaip ir grąžinote, bet gaunate ir dividendus iš įmonės, ir pati įmonė bankui už paskolą tas palūkanas sumoka galutiniame rezultate. O dabar imkit ir pasakykit man, ar tvarkoje čia su mokesčiais, jei tokia įmonė moka fondui dividendus, nors pati yra bankui įkeista?
O dabar pagerinkim tą patį atvejį ir tarkim, kad ta pati įmonė, kuri įkeista bankui, ji pati veikia ir kaip tas pats fondas, o iš banko gauti pinigai -- tai jūsų paskola, kurią jūs gavote sąskaita to, kad iš banko įmonė paėmė tą jūsų paskolą mainais į jūsų akcijų įkeitimą. Dividendus jums moka, o vat akcijos priklauso įmonei, bet dar negana to, įkeistos.
Arba dar paprasčiau: turit įmonę, akcijas įkeičiat bankui, bankas duoda pinigų, įmonė jums moka dividendus kaip ir anksčiau, bet akcijų jūs neturit. Ar tvarkoje su tuo?
Ai, dar paprasčiau: sutaupėt tūkstantį litų iš gauto atlyginimo, įdėjot kur nors į kokį verslą, paskui pasiėmėt atgal tą patį tūkstantį per dividendus, o verslas ir užsidarė, galutiniam rezultate išėjot į nulį. Ar tiesiog žmogiška logika remiantis, turi būti apmokestinimas, ar ne?
Jei visai jau abstrakčiai kalbėsim, tai norint kažkaip įvardinti vogimą ar kažką panašaus, reiktų mažų mažiausiai to, kad vienintelis struktūros sukūrimo tikslas ir buvo mokesčių pokyčiai, skirti tam, kad būtų sumažintos mokesčių mokėjimo sumos, ir kartu tai nesisietų su realia verslo finansavimo logika.
Žodžiu, ką noriu pasakyti -- visokie finansiniai dalykai nebūtinai yra vogimas.
Aš įsivaizduoju koks nervų priepuolis ištiko seno raugo parduotuviųvedėjas kai atsirado tokia kontrolė. Turbūt nusižudė kai suprato kad nusukt nebesugeba. Kalbant apie kontrolę daug kas neįsivaizduoja, kad visi tinklai turi sqvo audito bebrus kurie naktimis dirba savo juodą darbą ir skaičiuoja kas kiek ir kur dingo. Girdėjau kad vienoje parduotuvėje rado kelių šimtų tūkstančių trūkumą. Ir čia maždaug dviejų X dydžio parduotuvė. Baisu net įsivaizduoti kas dėtusi be totalinės kontrolės…
Tos seno raugo vedėjos ir pardavėjos masiškai prarasdinėjo darbą, o patirtis sovietinėje prekybos sistemoje labai ilgą laiką buvo visiškas vilko bilietas visiems, kas norėdavo prekybos tinkluose darbintis. Būtent dėl to vogimo.
Gerbiamas Rabinovičiau, labai teisingą paklibinote temą, kad darant viską juodai reikia x2 kaštų apskaityti juodus pinigus ir galų gale nueinama į bankrotą, bet nematau kaip tai susiję su konkrečiu VP market atveju, kuris dabar garsiai eskaluojamas per visus spaudos šaltinius. VP tikrai slepia ir optimizuoja mokesčius (bet nevagia!), ir tai daro neperžengdama įstatymų ribos, nesvarbu kurios šalies įstatymais jie vadovaujasi. Ir tas visas schemas deja gali suprasti ir sugaudyti tik labai geri tų sričių finansininkai ir teisininkai.
Jei gerai pamenu,vienas garsus istorikas yra pasakęs maždaug taip-Lietuvoje prisigerti viešoje vietoje neretai laikoma didesne nuodėme,negu vogti.
Įdomu, kodėl į VP visada žiūrima taip sureikšmintai ir hipertrofuotai? Ar dėl to, kad VP yra didysis mokesčių mokėtojas, ar dėl to, kad nuo VP PC lentynų turinio priklauso daugelio gyvenimo kasdienis kultūrinis-materialinis įprasminimas?
Klausimas kyla, nes objektyviai žiūrint, bent prieš kelis metus Gariūnų turgaus apyvarta buvo gerokai didesnė už visos VP grupės Lietuvoje:)
Jeigu įmonių grupė turi holdingus Kipre, Liuksemburge ar Nyderlanduose (gali būti Panama, Seišeliai, Emyratai, Hong Kongas ar bet kuri „ofšorinė“ zona) -- reiškia vyksta mokestinis sukčiavimas. Tai aksioma be jokių išimčių, ir jei VMI tokių holdingų nedulkina šimtaprocentiniu efektyvumu -- arba yra dalbajobai, arba reikalas korupcinis.
Labą dieną. ES šalys -- ofšorinė zona. Ir tarptautinės kompanijos yra mokestiniai sukčiai, nes per kelias šalis dirba. Labą dieną.
Ne visos ES šalys vienodos. Vokeitija, Prancūzija, Lenkija, Švedija etc. yra viena, o Kipras, Luksemburgas ir Malta (iš dalies Britanija ir Nyderlandai) -- kita, nes:
1. Jos leidžia steigti įmones, kurių savininkai įslaptinti
2. Tik labai formaliai kontroliuoja įmonių apyvartas (finansines ataskaitas gali pildyti iš esmės bele kaip)
3. Toleruoja bele kokią pinigų kilmę, todėl ten ne tik ES tax-evaderiai savo babkes sukioja, bet ir rusų ‘bratva’.
Todėl šios šalys labiau lygintinos su Bahamais ir Singapūru, bet ne su Vokietija ar Danija. Kodėl ES tai toleruojama -- aš atsakyti negaliu, eilinį kartą kažkas tarp bukumo ir korupcijos.
Dėl tos esą belenkokios pinigų kilmės -- nei velnio. Jei tu esi kažkurioje ES šalyje ir nori daryti verslą, pinigus tau kažkuriuo lygiu tikrins ir ten kur tavo pinigai, žymiai labiau ten, kur tavo verslas. T.y., kiek nori vežk pinigus iš Rusijos į Kiprą, visvien Švedijoje kokio nors automobilių gamintojo taip paprastai nenusipirksi. Atitinkamai, net ir esant švelnioms sąlygoms, tos sąlygos nėra kriminalinės. Žodžiu, nereiktų niveliuoti.
Reiktų įsikirsti į labai paprastą reikalą: pusėje Europos sąlygos yra švelnesnės negu kitoje pusėje Europos vien jau dėl to, kad jei pagal tas sąlygas surūšiuosim ir padalinsim Europą perpus, tai paaiškės, kad vienoje pusėje sąlygos yra švelnesnės negu kitoje -- čia pagal patį apibrėžimą taip gaunasi 😀
Vėlgi, esant vienoje iš klaikiausiai viską užreguliavusių ir užribojusių valstybių, vargu ar vertėtų stebėtis tuo, kad pilna šalių, kuriose sąlygos yra labai labai smarkiai švelnesnės 😀
O bendrai tai labai juokingai čia pas tamstą gaunasi, kai Didžioji Britanija ar Nyderlandai tampa mokestinių sukčių valstybėmis 😀 Kaip ir juokingas piktinimasis vienu iš esminių ES principų -- garantija dėl laisvo kapitalo judėjimo 😀
BTW, nežinau, kaip ten Liuksemburge, Maltoje ar Kipre duoda steigti įmones su slaptais savininkais. Panašu į mitologiją, nes akcininkų sąrašas reikalaujamas ir viešas. Kaip ir dėl esą tik formalios apyvartos apskaitos -- mokesčius jie renka labai mielai. Išties lyginti tokias šalis su Kaimanų salomis, Seišeliais, Bahamais ir panašiomis vietomis -- ne tai kad nekorektiška, bet panašu į kliedesius (ypač durnai skamba tas pasakymas, kad Kipras, Malta ar Liuksemburgas labiau lygintinas su Bahamais). Ir juo labiau nei į tvorą nei į mietą Singapūras, kuris šiaip yra vienas iš pasaulinių finansų centrų, ir kuriame rastumėt ko gero išvis visų didesnių kompanijų atstovus, kas tik Pietryčių Azijos zonoje ką nors aktyviau veikia.
Žodžiu, man atrodo, kad jūs kažkiek miglotai įsivaizduojate skirtumus tarp pinigų plovyklų, pasaulio finansų centrų, mokestinių rojų ir šiaip švelnesnio reguliavimo zonų. Gal dėl to ir įsivaizduojate kažką tarp bukumo ir korupcijos. BTW, labą dieną, Singapūras -- tarp bukumo ir korupcijos. LoL.
Na, jūs mane ne visai tiksliai supratot, bet gal ir taip, gal mano mentovska specializacija per didelį anstpaudą mąstymui yra uždėjusi:)
Seimo narys šnekėjo apie įėjimo į rinką į rinką mokestį, rampos mokestį, lentynų mokestį ir kita. Kaip Jūs manot, ar čia balta, ar juoda?
Reikėtų nepainioti naudojimosi rinkos galia (visi šie rampų, lentynų mokesčiai, kas gal ne visai ir korektiška, bet visai legalu) su mokesčių slėpimu (kas ir vadinama tradiciškai juodosiomis/baltosiomis buhalterijomis)
Pagrindinis mokesčių optimizavimo triukas Maximoje (į kurį, kažkodėl, niekas neatkreipė dėmesio) -- frančizė. Parduotuvės moka frančizės mokesčius (didina sąnaudas) už know how, kurį pačios sugeneravo kokiai nors Kipro įmonei, legaliai nemokančiai mokesčių. Maximos akcininkams nereikia mokėtis didvidendų ir mokėti mokesčių, nes galima pasiimti pinigus iš Kipro.
Ne. Apie tai parašysiu dar atskirai, nes panašu, kad daugelis nei neįtaria esminės prežasties su ta franšize ir jos sukūrimu.
Krito Norfa .Krito fresh Market.O dabar pzdc ir Maximai.
Kodel ?
Pasižiūrėkit iš kriminalinės pusės .Kam tai naudinga ?
Visas šitas širšalas susijęs su LIDL atėjimu .
Maxima -VP-Market stogas buvo Socialdemokratai,ir jų politinis stogas buvo A.Brazauskas .Brazauskas mirė ir viskas .
Lygiai tas pats bus su Achema .Mirė -Lubys ir pzdc .Achema pereis kažkokiam rimtam,ko gero amerikiečių investicinei grupei .O Maxima,arba sumažės ,ir taps kažkuo panašaus į IKI ,arba bus dirbtinai sudaužyta,kaip Snoras ,Ukio bankas tt .
Snoras ,Ūkio,bankas tai buvo grynai politinis žingsnis .Buvo susidorota su rusišku kapitalu,ir Rusijos įtaka per šiuos bankus,nes tai ir įmonių,privačių asmenų informacija,biznio srautų info tt .
Numavičius padarė vieną klaidą .Galėjo vienodai remti tiek Konservatorius tiek Socialdemokratus .Bet gali būti ir tai ,kad rimti lobistai iš aukščiau ,nusprendė Maximos likimą .
Pasižiūrėkit is LIDLO varpinės .Maxima atliko juodą darbą ,turi rinkas po tuo pačiu brandu LT,LV,EE .Belieka ,jas perimti .Čia kaip su pastoviai bankrutuojančiom LT avialinijom.Už valstybės pinigus jas sukuria ,opo to bankrotas ,ir konkurentai pasiima sau pelningiausius skrydžius su visomis antžeminėmis bazėmis .
Su šituo skandalu išlos LIDLAS.O ,jeigu pasieks LIDLUI,tada likusius prekybos centrus nusipirks TESCO arba Carrefour .Ir tai įvyks 2022-2024 metais .
Visais šiais procesais,bus įtvirtinama ,kad LT yra Vakarų civilizacijos pakraštys ,nes pamažu ateis ir Vodafone ,ir Santander ,Barclays .Kalbant apie ofšorus ,tai teko dirbt su hedge funds management Gibraltare .ir Maximos pavizdys yra klasikinis master-feeder structure modelis .
Vat kai Numavičius tam reikalui sukurs atskirus fondus ,per Ponzi schemą pasididins kapitalą 4-5 kartais ir per juos išpompuos pinigus ,ir tuos fondus uždarys .Va tada bus galima ir pakalbėti .
Pingback: Maxima, franšizės ir polidiskursas | Rokiškis Rabinovičius