Nuo dovanėlių prie megakorupcijos

Šitą straipsnį rašiau prieš daugiau kaip du mėnesius, o paskui kažkaip taip gavosi, kad per darbus jis nulindo į gilų stalčių. Politiniai skandalai, kaip žinia, labai staigiai prasideda ir labai staigiai baigiasi. Dabar, spėju, niekas jau nei neatsimins, kas ten vyko. Tačiau visgi pakalbėkim, kad ir ne to konteksto rėmuose, o tiesiog šiaip – apie tai, kas yra kyšiai, kad visiems aišku būtų.

Po to, kai parašiau savo FB apie tai, kad manau jog gerai ir teisinga, kad Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino, jog ji yra davusi medikams kyšį, šaršalas kilo toks, kokio aš nei nesitikėjau. Dalis žmonių manimi piktinosi, netgi nepaskaitę daugiau, nei buvo parašyta pirmu prasmę nešančiu sakiniu. Kiti gi – priešingai, lygiai taip pat nepaskaitę, ėmė džiaugtis tuo, kad taip ir turi būti – dovanėlės gydytojams.

Zimbabvėje korupcija yra tokia, kad jiems netgi kokia nors Rusija atrodo kaip tobulai nekorumpuota ir sąžininga šalis. Rusijoje korupcijos tiek daug, kad jiems Lietuva atrodo kaip neįtikėtinai dora valstybė be jokių korupcijos požymių. Lietuvoje korupcijos tiek, kad kokios nors senos Vakarų šalys mums atrodo, kaip tobulybė. Bet ir tose šalyse korupcijos tiek, kad tenykščiai nebūna labai patenkinti. Aišku tik viena: koreliacija tarp skurdo ir korupcijos yra tokia aiški, kad matyt niekam aiškinti neverta. Jei norime gyventi gerai, korupcijos ir kyšių turi nelikti. Visiškai.

Zimbabvėje korupcija yra tokia, kad jiems netgi kokia nors Rusija atrodo kaip tobulai nekorumpuota ir sąžininga šalis. Rusijoje korupcijos tiek daug, kad jiems Lietuva atrodo kaip neįtikėtinai dora valstybė be jokių korupcijos požymių. Lietuvoje korupcijos tiek, kad kokios nors senos Vakarų šalys mums atrodo, kaip tobulybė. Bet ir tose šalyse korupcijos tiek, kad tenykščiai nebūna labai patenkinti. Aišku tik viena: koreliacija tarp skurdo ir korupcijos yra tokia aiški, kad matyt niekam aiškinti neverta. Jei norime gyventi gerai, korupcijos ir kyšių turi nelikti. Visiškai.

Paskui dar ugnies į benziną pilstelėjo Velnio advokatė* ponia Lidžita, kuri kažkaip ėmė ir paskelbė, jog aš perkaitau smegenis, nes dovanėlės nėra kyšiai, o kyšius žmonės neša tik dėl to, kad nori pasijusti morališkai aukščiau kitų. Ar tai kažkaip panašiai. Visai priešingai pareiškė ponia Aušra Maldeikienė, kuri pasakė, kad ji su Rimante Šalaševičiūte ir kad jai pačiai kartą yra tekę mokėti kyšį.

Žodžiu, kadangi vis paskutiniu metu nespėju net į savo Facebook pažiūrėti, tai gaunasi dabar taip, kad aš labai paprastai paaiškinsiu viską apie kyšius visiems laikams, kad daugiau jau klausimų niekada nebekiltų. Tiesiog nuosekliai pažiūrėkim.

Koks skirtumas yra tarp apmokėjimo prieš paslaugą ir po paslaugos? Jokio, išskyrus rizikos perkėlimą ant vienos iš susitariančių pusių. Jei kyšis yra nelegalus apmokėjimas – tai irgi jokio skirtumo. T.y., jei kas nors įsivaizduoja, kad kyšis gydytojui prieš operaciją kuo nors skiriasi nuo kyšio po operacijos, tai tik tuo, kad po operacijos duotas kyšis garantuoja, jog nesėkmės atveju jis nebūtų suteiktas. Priimkime kaip faktą: jeigu kyšis yra neteisėtas apmokėjimas už kažkokią paslaugą, tai kyšis yra kyšis nepriklausomai nuo to, ar jis sumokėtas prieš paslaugą, ar po paslaugos.

Kitas dalykas: jei žmogus laukia eilėje operacijai, o ta eilė ateis po dviejų mėnesių, o žmogui koks nors trūkęs apendicitas – tai pats operacijos laiko perkėlimas yra gyvybiškai svarbus reikalas. Ar gali žmogus nesumokėti, jei objektyviai jam tėra toks pasirinkimas, o bandant nemokėti, ta operacija bus po poros mėnesių (t.y., kai pacientas seniai bus numiręs, palaidotas ir jau užmirštas)? Priimkime kaip faktą: pacientas gali atsidurti situacijoje, kai jis objektyviai negali nesumokėti kyšio paslaugos teikėjui, nes situacija sudaro grėsmę paciento gyvybei ar sveikatai.

Dėl pasirinkimų: jei žmogus nežino ar neturi pinigų, ar neturi dar kokių nors galimybių pasirinkti kitą paslaugos tiekėją, ar tiesiog nežino, ar kitas paslaugos teikėjas nebus toksai pat kyšio reikalaujantis, tai žmogus ir negali to kito tiekėjo pasirinkti. Argumentai, kad „jei čia nori kyšio, tai eikit ten, kur nenorės kyšio“ yra teoriniai (daugelyje situacijų nevalidūs), o ne praktiniai. Taigi, priimkime kaip faktą: kyšio gavėjas gali ne tik reikalauti kyšio, bet objektyviai sukurdamas ir palaikydamas pacientui grėsmę sukeliančią situaciją, tiesiog šantažuoti pacientą ir priversti jį sumokėti kyšį.

Galų gale dėl kyšio dydžio: kokybinio skirtumo tarp 1000 eurų ir 500 eurų objektyviai nėra – tai yra tik kiekybinis skirtumas. Kaip ir tik kiekybinis skirtumas yra tarp 500 eurų ir 100 eurų. Ir kaip tik kiekybinis skirtumas yra tarp 100 eurų ir 10 eurų. Tai yra tiesiog faktas kaip blynas. Vienokia suma gali būti reikalaujama iš paciento, jei jam reikia suleisti nuskausminamųjų po operacijos, o kitokia suma – tam, kad jis tą operaciją išvis gautų. Kyšio dydis savaime niekaip nenustato jo nekyšiškumo. Kyšis lieka kyšiu ir viskas.

Ir kad visai jau būtų aišku, apie kyšio turinio pobūdį: naujas laptopas už 1000 eurų ar 1000 eurų grynaisiais – tai viena ir tas pats. Kaip ir konjako butelis už 100 eurų ar tiesiog 100 eurų. Kaip ir dėžė saldainių už 10 eurų ar tiesiog 10 eurų banknotas. Taigi, tiesiog priimkime kaip faktą, kad kyšio turinys yra irelevantiškas ir kyšis visvien lieka kyšiu.

O dabar vat užduokime elementarų klausimą: kas atsitinka, jei tam tikrose srityse kyšiai yra leidžiami? Ogi tas ir atsitinka, kad kyšininkavimas paverčiamas norma. Ir būtent taip norma paverčiamas ir katastrofiškas paslaugų teikimas, ir šantažas, ir taip toliau. Ir paskui ta įsigalėjusi kyšininkavimo praktika tiktai ima plisti. Rezultate gauname posūkį link kokios nors Zimbabvės.

Tiesiog viskas nuo mažų dovanėlių ir prasideda. Nieko tokio, kai kyšis neviršija 10 eurų, ar ne? Nieko tokio ir kai 100 eurų neviršija, tiesa? Ir nieko tokio, jei ligoninėje jūsų negydys tol, kol kyšio neduosite, tiesa? Ir nieko tokio, jei ir numirsite, ar ne?

Ar turite prieštaravimų, ponai ir ponios?

—————–

* Kadaise, senoviniais Viduramžiais, buvo tokia pareigybė kokiuose tai bažnytiniuose teismuose – Velnio advokatas. Jo tikslas būdavo įrodyti, jog teisingi (iš Dievo einantys) teiginiai yra neteisingi. T.y., advokatauti (atstovauti) Šėtoną. Geras Velnio advokatas tapdavo žymiai aršesniu Bažnyčios ir išvis krikščionybės kritiku, nei bet koks eretikas, bet tai būdavo legalu ir ok – nes tai padėdavo sukurti argumentaciją, kuri išties būdavo švari ir teisinga. Kitaip tariant, savo esme Velnio advokatas būdavo tiesiog būtinas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook81Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

14 thoughts on “Nuo dovanėlių prie megakorupcijos

  1. Jonas

    „Ir būtent taip norma paverčiamas ira katastrofiškas paslaugų teikimas“
    gramatine klaida zodyje „yra“. ar cia taip ir turejo but?
    pagarbiai

    Reply
  2. Eglė

    Tai bet kodėl reikia operacijos laukti 2 mėnesius? Ar čia specialiai tokia deficito situacija sukuriama? Juk jei sumokėjus kyšį atsiranda ir gydytojas ir operacinė, reiškia, kad bent šitų resursų pakanka. Nesuprantu, kame čia reikalas ir kokia čia logika.

    Reply
  3. Aš esu tomas

    Įdomumo dėlei: velnio advokatai katalikų bažnyčioje egzistuoja ir šiais laikais. Būtent kanonizacijos (paskelbimo šventuoju) ir beatifikacijos (paskelbimo šventuoju) bylose.

    Reply
  4. Margos paraštės

    Faktas, kaip blynas -- šitą frazę irgi reiktų įtraukti prie visokių ne, nū tai jo alogizmų. Čia tik šiaip, pakutenimas, Rokiški 😉
    Labai geras tektas, kaip visada, su viskuo sutinku, tik štai, galvoju, ką daryt su ta jaunesniąja karta, kuri kaži kokiu tai linijiniu būdu perima kyšio, kaip savaime suprantamybės, faktą. Prieš kelis metus teko diskutuoti su geru bičiuliu, kuris yra gydytojas. Jama kyšius ir bėdos nemato niekame. Tas siauraprotizmas ir negebėjimas vienu proto aktu aprėpti visumos mane varo į neviltį. Čia panašiai, kaip man nutiko neseniai: skambinu į savivaldybę, o man viršila sako: suprantate, penktadienis yra tokia keista diena… Ir kokių dichlofosu juos purkšt, jei besmegenių, net pavasario metu, pilni laukai ir kloniai Lietuvos?

    Reply
  5. Pjovejas

    bet tai o tačiau kadangi… Aš prieš kyšius, bet gal kas nors iš čia užsukančių turbūt matėt FB nuvilnijusį „atlyginimo lapelį“. Mediko (jau net ne rezidento), dirbančio ligoninėje. Kur už pilną mėnesį, įskaitant naktinius budėjimus jam priskaičiuoja DU buvo kažkur 300-400 EUR tarpe? ir čia neatskaičius mokesčių. Žmogui, kuris mokosi ilgėliausiai ir po to gelbsti gyvybes…
    Ką daryt? Aš net nekalbu apie „orią“ algą, aš kalbu apie tai, kad vakarais pora bambalių „Žaibo“ alaus išgeriantis sargas kartais daugiau gauna…

    Reply
  6. Arklimantas

    esmė yra tame, kad visiškai privati medicina, mokslas ir socialinis draudimas kainuoja daug kartų mažiau, nei valstybinis. normaliam dirbančiam žmogui. valstybinė mokslo. medicinos ir socialinio saugumo sistema skirta apginti valkatas ir labai nelaimingus žmones. bet, tam, kad sistema veiktų, veiklūs ir uždirbantys asmenys verčiami dalyvauti toje neefektyvioje sistemoje. tada ta sistema prisitaiko ir tampa korupcinė: už papildomus mokesčius gaunamos geresnės med. paslaugos ar mokykla ir pan…
    UTOPIJA. turėtų būti 2 sistemos. jei moki kažkiek + GPM, tau leidžiama nedalyvauti valstybinėje sistemoje, o rinktis privačią. tada savo pinigus naudotus efektyviau ir pagal savo poreikius.

    Reply
  7. Tomas

    Rokiški, o kaip kovoti su kyšiais? Kaip užsitikrinti kad nereiks dvi dienas vemti po šūdinos narkozės, nes kažkam iš dešimties personalo žmonių nedavei 20 EUR?

    Aš baisiai piktas ir kerštingas esu ant tokių dalykų, ir negaliu duoti kyšių, nesuvokiama tiesiog man tai yra. Tampyčiau po teismus po to kad blogą gydymą suteikė dar kažką, bet numirti baisu. Net užverda kraujas pagalvojus apie kyšių davimus prieš visokias operacijas. Sovietmečiu man buvo -1 metai amžiaus, tad neaktualu senosios „vertybės“.

    Kaip mama pasakė „Nu reikia duot, ir viskas“ -- net dabar užšilau pagalvojęs.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Pirmiausiai reikia įsisavinti, kad didžiule dalimi atvejų vienodą gydymą gausit nepriklausomai nuo to, ar kyšius duosit, ar jų neduosit. Antra -- geriau kreiptis į privačius, nes ten bus ne kyšiai, o normalus apmokėjimas už paslaugas. Taigi, klausimas visada pirmiausia toks -- ar išvis yra korektiška net galvoti apie kyšius.

      Kitas reikalas -- sisteminės priemonės prieš kyšininkavimą -- čia labai paprastai viskas sprendžiama, tik tų sprendimų reikia daug ir gana nedidelių (kaip jau įprasta -- sidabrinės kulkos nėra). Pirma -- gydytojams atlyginimus visgi reikia padidinti, kad jie nepersidirbdami per 3 darbus galėtų gyventi padoriai. Nes kitaip ir gaunasi tas pasirinkimas -- arba dirbti per 3 darbus, arba imti kyšius. Antra -- visiškai turi nelikti tokių nenormalių praktikų, kai tose pat poliklinikų patalpose tie patys gydytojai teikia ir mokamas savo paslaugas. Trečia -- pinigai, kurie skiriami iš ligonių kasų, turi vienodai be problemų paskui ligonį keliauti nepriklausomai nuo to, ar į valdišką, ar į privačią gydymo įstaigą ligonis eina. Ketvirta -- vieną-kitą kyšio ėmimo atvejį visgi reiktų su teisėsauga patvarkyti, kad kai kurių įstaigų personalas susiprastų, jog tai yra kriminalas. Penkta -- pradėti vertinti gydymo įstaigas (ir su tuo susieti ir dalį finansavimo atlyginimams) pagal realius rodiklius -- ne už pacientų skaičių, ne už dar ką nors, ko galima prisigalvoti, o elementariai apklausomis apie paslaugų kokybę.

      Reply
      1. Tomas

        Dėl privačių įstaigų sutinku -- bet manau operacijos kaina būtų kaip penkių kambarių buto Lentvaryje/Bezdonyse.

        Augant teko prisiklausyti kaip tėvų draugų giminės (chirurgai ir kitas staff’as) juokdavosi iš vemiančių žmonių nes duodavo(duoda) šūdinas narkozes nedavusiems bent 500-700LT. Buvo situacija, kai numirė jaunas vaikas, neatsibudo po narkozės -- atsakymas buvo, jog reikėjo duot pinigų, reikia iš anksto pagalvoti.

        Neseniai senelę operavo, ji neturėjų pinigų duoti, tai po to seselės klausinėjo, ar gerai pavėmė.

        Apskritai operacinis staff’as yra toks elito klubas nedarbo metu, kad wow.

        Kažkas yra minėjęs, kad sovietmečiu reikėdavo už viską mokėti, dėl to bazinė alga gydytojų labai maža, čia yra tiesos? Aš pats eidamas pas gydytoją, norėčiau žinoti kad jis gauna minimum 1000 EUR, kas motyvuotų jį/ją/juos.

        Reikėtų viešumu gydyti kyšių imimą, ir visus puvėkus viešinti žiniąsklaidoje -- ligoninių/poliklinikų darbuotojų skaičius didelis, būtų rimta gėda. Na, ir aišku pykčio, jog nepasidalino su kai kuriais 😀 Dabar jeigu kas nors pasisavino 200k EUR, tik tada gali išgirsti ką nors.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Sovietmečiu reikdavo mokėti už viską per operacijas. Ir netgi nuskausminantys būdavo mokami -- morfijaus ampulės kaina siekė 100 rublių sovietmečio pabaigoje (t.y., netoli mėnesinio atlyginimo), o kas nemokėdavo, gaudavo beveik nieko nenuskausminantį baralginą, o ir tai jei pasiseks.

          Dar, pasižiūrėjimui, bent jau anksčiau apie konkrečias negeroves ten nemažai būdavo galima rasti -- https://www.pincetas.lt/

          Reply
          1. Tomas

            Sveikintinas reikalas tas pincetas.lt

            Bet reikėtų 15min.lt/delfi kyšininkų skilties -- jei mėgsta skandalingas istorijas.

            Kėdainiuose paėmė kažkas 30 EUR kad be eilės praeit prieš visokias bobules vos kvėpuojančias laukiančias -- ir marš ant gėdos stulpo.

            Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *