Leninas su raudona vėliava

Antidotas nuo cheminio ginklo

O dabar vat jums bus teminis (ir šiuo atveju – neaiškaus patikimumo, užtat tiesiog smagus) praplėtimas tokios istorijos, kurią jau minėjau viename iš ankstesnių straipsnių, kai rašiau apie klaikias sovietmečio katastrofas. Ten buvo apie tokį laimingai pasibaigusį gaisrą Novočeboksarsko cheminio ginklo gamykloje. Bet tame fabrike incidentų buvo ir anksčiau. Ir per vieną iš jų SSRS susidūrė su faktu, kad iki tol nelabai teprabandytas fosforganinių cheminių ginklų antidotas veikia ne taip, kaip reikia.

Vat čia jums ir istorija: esmė tame, kad fosforo organiniai junginiai veikia organizmą labai staigiai, tačiau nuo jų padeda kai kurie cholinolitikai, įskaitant ir atropiną, skopolaminą ar netgi kažkiek ir nikotiną. Aišku, dauguma šitų nelabai naudojami, tik atropinas, kuris irgi toksai, kaip čia pasakius – ribotai veikiantis.

Leninas su raudona vėliava

Leninas į jus taip žiūri, kaip gyvas, tuoj ims kalbėti

Kita vertus, labai svarbus toksai momentas: kai žmogus apsinuodija kokiu nors dichlofosu, tai kartais prireikia kokių dešimties mirtinų atropino dozių, kad tas atsigautų, o ir tai tik kuriam laikui. O tai reiškia, kad jei koks cheminiu ginklu apnuodytas kareivis gaus pakankamą atropino dozę, tai bus labai dideli šansai, kad jis nuo to atropino numirs. Bet jei gaus kiek per mažą, tai numirs nuo cheminio ginklo.

Taigi, apie 1950-1960 įvairios pasaulio šalys labai aktyviai ieškojo ko nors, kas veiktų daug kartų smarkiau ir greičiau, tačiau būtų ne taip nuodinga. Ir vat tada sovietai atrado vieną preparatą – safoleną (jei tiksliau – safolen-21), kurio antidotinės savybės buvo tikrai puikios, o toksiškumas – bent kelis kartus mažesnis, nei analogišką efektą turinčių atropino dozių.

Bet kažkaip taip jau gavosi, kad pakankamai visapusiškai prabandyti jo neprabandė, tik vat štai ėmė ir prasidėjo klaikiai spartaus fosforganinių cheminių ginklų gaminimo programa, kurios metu ir buvo pastatytas tas pats Novočeboksarsko cheminio ginklo fabrikas, kaip ir krūva kitų. O darbuotojai ten juk irgi gali apsinuodyti cheminiu ginklu, tiesa, taigi ką daryt? Ogi gaminti tai, kas yra. Taigi, gavo anie ir krūvas antodoto, to paties safoleno. Tik vat kokios pasekmės bus, nepagalvojo…

Taigi, neilgai tam fabrikui tepradirbus, įvyko cheminio ginklo nutekėjimas. Kokio nuodingumo tos V grupės medžiagos – jau anksčiau rašiau: LD50 per odą – 10mg, kas reiškia apie 100 milijonų mirtinų dozių iš tonos. Ir jei pačioje gamykloje saugos priemonės visiems išdalintos, visi su skafandrais dirba ir ventiliacija visokia patalpose padaryta, filtracija ir taip toliau, tai šalimais esančiame fabriko administracijos pastate – nieko panašaus: ten visi normaliose patalpose, be jokių ten dujokaukių.

Dabar įsivaizduokite, kaip viskas vyksta: filtravimo sistemos prastos, signalizavimas – neaišku kiek užvėlintas, viskas prastai. Nutekėjimas įvyko, medžiagos išsisklaidė, bet kiek galėjo apsinuodyti ta fabriko administracija – visiškai neaišku. Taigi, ką daro vadovybė? Ogi žinoma – nusprendžia duoti antidoto visiems. Nes nesvarbu, kad jau tas rusiškas VX išsisklaidė, efektai gali pavėluotai būt.

Taigi, visi kuo skubiau sukviečiami į kažkokią ten fabriko aktų salę, kur partiniai supažindinimai su KPSS kliedesiais paprastai daromi. Ir tada tiesiai po dideliu Lenino portretu visi darbuotojai skubia eile stojasi ir iš anksto maunasi kelnes, nežiūrėdami, kad kartu čia ir vyrai, ir moterys (nes visi puikiai supranta, kuo gali būti apsinuodiję), o medicininis personalas varo į subines tą safoleną. Varo jiems tą safoleną, o Leninas iš portreto žiūri į juos tokiomis mielomis ir geromis akimis.

Taigi, antidotas visiems suvaromas į subines, tačiau visi laikomi toliau, nes medikų mažai, o sužiūrėti gi reikia visus. Taigi, visi laukia, žiūri į Leniną, o Leninas į juos. Žiūri Leninas į juos, žiūri ir sako vienai moteriškei:

– Tavo bendradarbė Nataša dabar jau eis nužudyti tavo vaikų. Ir grabas ant ratukų jau pajudėjo link tavo namų, o iš jo jau išlįs juodoji ranka

Moteriškė, tai išgirdusi, švelniai apibybėja, pašoka ir ima iš visų spėkų dubasinti tą Natašą, rėkdama, kad jau ko ko, bet savo vaikų nužudymo nedaleis ir jokiais tenai grabais toji nesivažinės. Tuo tarpu Nataša, irgi švelniai apibybėjusi nuo tokių Lenino kalbų bei jos bendradarbės elgesio, pradeda šaukti, kad visa tai netiesa.

Savaime aišku, šitokius reikalus pamatę, apibybėja ir kiti fabriko darbuotojai, kas greitai pavirsta į visišką chaosą, kur moterys mušasi, vyrai irgi, o čia dar Leninas nužengęs paskelbia, kad liaudies priešai turi būti išgaudyti.

Trumpai tariant, kadangi toje salėje buvo visi fabriko administracijos darbuotojai, o tokių, kurie nebūtų gavę safoleno dozės, nebuvo… Žodžiu, jūs patys supratote, kas per situacija.

Trumpai tariant, paaiškėjo, kad tasai safolenas, nors ir pasižymėdamas mažesniu toksiškumu, savo haliucinogeniniais efektais atropiną lenkė dešimtis kartų. Fabriko darbas buvo sustabdytas kelioms dienoms.

Vėliau safolenas pradėtas šalinti iš kariškų vaistinėlių, o ilgainiui į jo vietą pradėtas kišti daug mažesnius psichotinius efektus keliantis tarenas. Kita vertus, tarenas irgi ne šiaip sau – vėlyvuoju sovietmečiu jis tapo bene populiariausiu SSRS narkotiku, irgi haliucinogeninėmis savybėmis pasižymintis.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook60Share on Google+22Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

34 thoughts on “Antidotas nuo cheminio ginklo

  1. Vilius D

    Tarenas 🙂 Būdavo požėminėse slėptuvėse pilna metalinėse dėžutėse. Prieš gerą dešimtmetį visai dar valiuta buvo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėžutės ten plastmasinės būdavo -- tokios oranžinės arba geltonos. Ir efektai nuo to tareno būdavo labai jau tokie klaikūs, narkomanai ir numirdavo kartais. Bet dėl nenormaliai lengvo prieinamumo jis buvo klaikiai paplitęs.

      Reply
    2. zzz

      jo mokykloje atsimenu prieš 10 metu chebrytė pavalgydavo tareno karts nuo karto. Debiliškas narkotikas visiškai. Jokio High, nieko. Tiesiog pavirsti į apsigliučinusį debilą, kuris apsoliučiai nesugeba apdoroti jokios vaizdinės, garsinės ar juslinės informacijos.

      Reply
        1. zzz

          jo. matyt kažkur dar išplaukia karts nuo karto. Paskutinį kartą, kad tareną valgytų girdėjau prieš metus.

          Reply
  2. Paulius Žuvyčius

    Primena epizodą iš knygos „Kvepalai“, kai visi apsvaigę nuo kvepalų pradėjo poruotis aikštėje. Paveiksle atrodo, kad ponas Leninas pagautas tuo momentu kai sako: niesdielajiesh, ubju. Vat tikrai įdomiai gaunasi. Kuriamas brudas kuris turi kažką sunaikinti, o paskui kuriamas brudas kuris turėtų panaikinti to kažko poveikį. Telieka pasirinkti kurio brudo poveikis silpnesnis ir rezultatai priimtinesni. Panašiai yra ir su vaistų naudojimu. Tarkim geri vaistus nuo gripo (antibiotikus), bet kadangi jie labai puikiai išderina organizmą tai vat tada tenka gerti ir virškinimo gerinimui skirtus vaistukus irba kraujospūdį reguliuojančius. Ir dar šiaip kokius vitaminus. Teko dirbti šiek tiek su tuberkulioze sergančiais žmonėmis, tai kai kurie po 15 tablečių 3 kart dienon. Aišku tai ne taip žiauru kaip šitu atveju, bet irgi neįdomu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, visi tie fosforganikos priešnuodžiai pasižymi visokiais efektais. Ir labai nemenkais.

      Spėju, kad kai kūrė tą safoleną, tai bandymus ant žmonių darė ribotai, o ir tai tik tikslinius, dėl kompensavimo stiprumo. O tai reiškia, kad tyrė, kaip suveikia apsinuodijimo fosforganika metu, kas savo ruožtu reiškia, kad fosforganika kompensuodavo didesnę dalį neigiamo poveikio, kurį turi antidotas.

      O ir šiaip, turint omeny, kaip SSRS vaistai būdavo kuriami, tai didelių klausimų nekyla -- dėl neigiamų efektų gali būti, kad niekas nei nežiūrėjo.

      Reply
      1. Paulius Žuvyčius

        kuriami turbūt buvo normaliai, bet jų poveikio tyrimas tai neaišku kokio lygio. Spėjant iš turimų žinių apie požiūrį į sveikatą ir gyvybę manau, kad jie buvo bandomi su kaliniais ar net civiliais (apie tai čia pats rašei). O dar pridėjus tarpinių grandžių debiliškumą ir nekompetenciją gaunamas rezultatas kai žaidžiama rusiška ruletė su surudyjusiu revolveriu pilnu šovinių. Vienintelė viltis, kad užsikirs. Na dar viltis yra, kad nepažeisi smegenų, bet liksi invalidu.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vaistai kuriami irgi buvo prastai, atsilikimas buvo kaip reikiant. Ir tai buvo gal ir į gerą kažkuriais atžvilgiais: kadangi dauguma vaistų buvo tiesiog vakarietiškų klonai, o sukuriami smarkiai pavėluotai, tai paprastai gaudavosi taip, kad tyrimai jau Vakaruose būdavo atlikti, t.y., visoks nesąmoningas brudas nepareidavo.

          O šiuo atveju, su šitais antidotais -- tai vat matom, kaip būna, kai padaro patys.

          BTW, čia reikia turėti omeny, kad kai antidotas šitaip kerta per smegenis, tai jo praktinis apsauginis poveikis laikytinas nuliniu: apsinešęs žmogus nusiims dujokaukę ir bbž ko dar prikrės, tad galutiniai išgyvenimo šansai gali netgi smarkiai sumažėti.

          Reply
          1. Paulius Žuvyčius

            dėl vaistų gamybos ponas teisus būsit. Vienas iš besimokytų dalykų universitete buvo Klinikinė toksikologija. Tai vat dėstytoja buvo mačiusi sovietinę gamybą ir šiuolaikinės Rusijos. Pasak jos ne kaži kas pasikeitė, nes vien tai kad gamybiniam pastate katės laksto rodo Geros Praktikos nebuvimą.

            BTW antidotas pagal tamstos aprašymą duoda panašų efektą kai naras per ilgai ir per giliai būna panėręs, apsinuodija azotu ir pasiūlo žuvytei parūkyt.

            Reply
      2. Tomas

        Yra sukurtu vaistu labai geru! Ir palikimas sovietinis, kai kuriais atvejais sekmingai naudojamas! Be abejo gamybos tecnologija pasikeitusi, naudojama gera gamybos praktika.

        Kai kurie vaistai is amerikonu nuvogti.. 😀

        Na bet uztai Lietuvoj turim stipru biotecnologijos pramones sektoriu 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Dėl to lietuviško biotechnologijos sektoriaus sovietmečiu buvo kai kokių gandų, tik labai jau nerišlių. Vienas gandas buvo dėl radioprotektorių kūrimo ir bandymų su žmonėmis, o kitas -- dėl bakterinių preparatų, skirtų kokiems tai niekur nedeklaruojamiems tikslams.

          Aišku, klausimas, kiek tuose ganduose buvo tiesos. Dėl radioprotektorių -- kaip sako, juos visgi ant žmonių ne Lietuvoje bandydavo. O dėl bakterinių preparatų -- kad Lietuvoje tik naftą ėdančias kūrė, bet ne į aukščiausią biologinį objektą orientuotas.

          Reply
  3. prowler

    Va,kad jau apie narkotikus prakalbom noreciau suzinoti ar tiesa,kad sovietiniais metais Kaune buvo gaminamas itin stiprus anestetikas fentanilis ar fentanolas,ir gal kokiais 1980-1985m. jis buvo paplites po TSRS.Esa is Kauno jis net iki Kaukazo nueidavo,o Kaune jo tiekiejai tokia “krysa“ turejo,kad net KGB ilga laika ju nesusemdavo,it tik apie 1990m. pavyko prisukti varztus kazkiek.
    Esa heroinas palyginus su juo tik liepziedziu arbata?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Fentanilo derivatyvai gana naujas dalykas, medicinoje ėmė plisti vėlesniais laikais (berods apie pačią sovietmečio pabaigą), tad turiu šiokių tokių abejonių dėl to, kad jį anuomet sintetino pogrindyje. Labiau tikėtina, kad sintetint galėjo kažką kito.

      Šiaip tai tais laikais narkotikų prekyba buvo tokia gan savotiška ir centralizuota -- ligoninių vadovybė išvogdavo ir suprekiaudavo. Nors į narkotikų prekeivių gaudymą buvo įtraukta ir KGB, kažkaip išties gaudavosi, kad KGB tuos prekeivius pridengdavo.

      Reply
      1. prowler

        Gamino ne pogrindyje,o Kauno “Sanite“,is ten vogdavo ir varydavo po visa TSRS.
        Pries 10 metu kazkur Lietrytyje toks Alvydas Dargis rase straipasniu cikla apie tai.Tai buvo toks savotiskas “Butoves slepiniu“ciklas apie sovietmecio Kauna-ten veikusius desantininkus,GRU,kuniga Mikutaviciu,daktarus,KGB ir kaip jie visi susije buvo ir yra.Bet ten daug visokiu mistifikaciju buvo ir pritenpinejimu,tai sakau paklausiu ar teisybe apie tuos “Fento procesus“buvo ar tai visgi “miesto legenda“

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Na, jei Sanite, tai kiek kitas reikalas. Kita vertus, visvien nelabai ką žinau, tai nelabai ką galiu ir komentuoti. Bendrai imant, labiau įtikėtinai man atrodytų kokio nors promedolo ar tramadolo gamyba, bet ką gali žinot.

          Reply
      2. Andrius

        Šiaip jau fentanilį ir dabar gamina ir naudoja.
        Mano žmona, pvz., kai gimdė, negalėjo gaut epidūro. Gavo fentanilį. Poveikis, sakė, toks -- skaudėt tebeskauda, bet px ant to.
        O naudoja jį, nes tai tas pats opiatas, tik ypač sparčiai suyrantis. Kas svarbu, nes gimdant dozės dalį gauna ir vaikas, o ten po poros val nebelieka nė pėdsakų organizme.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vat kaip tik dėl gimdymo tai man tas fentanilas atrodo baisiai, nes jis gi yra sunkiai dozuojamas. Jis gi net ir šiaip dėl dozavimo sudėtingumo yra laikomas gan pavojingu, o čia gimdant dar. Nors nežinau, nenoriu labai čia kažką komentuot, nesu medikas.

          Reply
    2. As

      O čia ne tas, kuriuo per Maskvos teatro užgrobimą pagrobėjus su visais įkaitais išnuodijo? Berods po tų įvykių apie jį pirmą kartą ir perskaičiau, ir kad Kaune gamino kaip stiprius nuskausminamuosius (Ten berods elementarus opiatas, tik labai stiprus), ir kad tarp sovietinių narkomanų paplitęs buvo.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Taip, Nord-Ost atveju buvo panaudotas cheminis ginklas, kurio pagrindinis komponentas, kaip spėjama, buvo fentanilas arba kažkas iš jo darinių.

        Reply
      2. prowler

        Jo,apie tai ir kalba,israstas buvo Rygoje,kazkokiam institute,o gamino Kaune ir nemazais kiekiais,nes Afgane jo labai reikejo.

        Reply
        1. As

          Šiek tiek daugiau paskaitinėjau, tai išrado jį apie 60-uosius Belgijoje. Todėl sovietai tik nukopijuoti galėjo.

          Klausimas, aišku, kiek tuose Lietuvos Ryto straipsniuose (kuriuos tiek aš tiek tu skaitėm po Nord-Osto, kada jis daug rimtesnis laikraštis dar buvo :)) teisybės, bet kad Sanite galėjo gaminti, manau, tikėtina. Aišku, geriau būtų turėti tvirtesnių įrodymų.

          O kaip „paskutinį nuskausminamąjį“ mirtinai sužeistiems kariams užmigdyti (kaip morfiną senais laikais) fentanilį ir dabar dar kariuomenės naudoja.

          Reply
            1. As

              Atsakinėjau prowleriui (pagal žinučių hierarchijos medį matosi), o jis viršuje būtent ir minėjo tuos senus straipsnius Lietrytyje, kur buvo ir apie Nord-Ostą, ir gamybą Sanite ir jį vartojusius sovietinius narkomanus. 🙂

              Reply
                    1. :]

                      Kad išliktum ištikimas savo principams 😀 Perskaičiau, apkoliojau, užbaninau 😉

  4. Kestas

    Fentanilis buvo gaminamas Sanite, taciau kokius 4 metus Kaune nebegaminamas. I Lietuva tiekiamas Polfos fentanilis. Jis iki siol yra naudojamas kaip pagrindinis nuskausminantis vaistas narkozes metu, nes yra pigus, nesunkiai titruojamas. Tai yra sintetinis opioidas mazdaug 100 kartu stipresnis uz morfiju, taciau veikia daug trumpiau. Lengva perdozuoti kadangi stipriai slopina kvepavima.

    Reply
  5. Pauliukas

    Baisus dalykas, teko bandyti ji, rukomas taip pat, iki siol labai paplites narkotikas China white vadinasi… Siuntetintas heroinas, kaip ir dauguma kitu opiatiniu narkotiku keliauja is ruskyno.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *