Metams baigiantis – apie blogus ir blogosferą

Kiti rašo apžvalgas apie didžiausius 2010 metų įvykius ir pan., tad ir aš galėčiau pabandyti, tačiau gal visgi to nedarysiu. Na, nebent paminėsiu WikiLeaks istoriją, kaip reikiant įsisiūbavusią, dar ir su pikantiškais Julian Assange kaltinimų skandalais – ji netiesiogiai susijusi su šia mano tema. Tema – apie tai, kur juda blogai ir žiniasklaida. Ir šiaip informacinė visuomenė.

Taip, šis straipsnis – apie tendencijas internete. Ir dar tokias, kurios kažkam sukels paranoją, o kai kuriuos – gal netgi šokiruos.

Taip pat – apie socialinius tinklus, paiešką, blogus ir mūsų naujas galimybes.

Paieška, socialiniai tinklai ir įtakojimo filtrai

Ar pastebėjote, kad tobuloji Google paieškos sistema (tiesa, tobuloji visgi anglakalbiams, o lietuvių kalba jai kol kas tik dalinai suvirškinama, bet tai laikina) kiekvienam duoda asmeniškai parinktus paieškos rezultatus? Anksčiau rezultatai būdavo koreguojami tik tiems, kas prisijungęs prie Google paskyros, bet dabar – žmonės identifikuojami ir kitais būdais. Kartais galima pastebėti, kaip pasikeičia paieškos rezultatai tiesiog nuo vieno kompiuterio persėdus prie kito. Tie puslapiai, nuorodas į kuriuos spausdavai – atsiduria rezultatuose aukščiau. Negana to, jie kartais ima skirtis ir priklausomai nuo to, kokioje vietovėje esi. Aha, tikrai taip, geodiskriminacija yra ne tik Youtube, bet ir Google paieškoje, tiesiog ne tokia prievartinė, žymiai subtilesnė ir netgi naudinga, suteikianti patogumų: juk būdamas Lietuvoje, informacijos ieškosite apie Lietuvos, o ne apie Latvijos parduotuves? Neužmirškim tik to, kad lazda visad turi du galus, dėl kurių dalį informacijos jūs prarandate.

Bet Google paieška – jau ne interneto dominantė. Dabar viską valdo socialiniai tinklai, pati Google į ten lenda gan aktyviai, o akivaizdus lyderis – Facebook. Beje, ar stebite kas nors trendus? Yra labai gražus (gražus visu savo baisumu) paternas: Google trenduose Facebook aplenkia kokį nors portalą ir tas momentaliai krenta, kaip į bedugnę. Dabar taip krenta One.lt , kiek anksčiau – užsimušė krūva kitų smulkesnių lietuviškų socialinių tinkliukų. Beje, Delfi krito berods dvigubai dar 2010 pirmoje pusėje, nors netgi nėra Facebook tiesioginis konkurentas.

Facebook, nors ir didžiausias pasaulyje – irgi pasikeitė. Anksčiau, kaip kokiame Twitter, informacija eidavo paprastai: naujausi įvykiai – viršuje, senesni – slenka apačion, į užmarštį. Dabar – visai kitoks algoritmas. Atrodo, kad visiems įvykiams suteikiamas reitingas pagal krūvą parametrų, pvz.:

  • pagal sąsajas: tie žmonės, kuriuos komentavai – gauna aukštesnį reitingą
  • pagal komentarus: labiau prikomentuoti įvykiai gauna aukštesnį reitingą
  • pagal „like“ paspaudimų skaičių: kuo daugiau – tuo aukščiau
  • pagal padalinimų skaičių: tarkim, nuoroda į kokį nors puslapį gauna daugiau reitingo, jei ją pašarina daugiau žmonių
  • gal ir dar pagal kažką

O jau paskui, matyt pagal reitingus išrūšiavus, randomiškai (atsitiktinai) generuotas skaičius dauginamas iš reitingo, dalinamas iš pranešimo gyvavimo laiko, rūšiuojama, o tada – atiduodamas rezultatas. Paprastai žiūrint – atrodo, lyg Facebook gana protingai, bet vis kitaip išrinkinėtų dėmesio vertus pranešimus, įdomumo dėlei kartais parodydamas ir kokį nors išvis nematytą, niekieno nekomentuotą, gal net vakarykščią.

Kaip galima valdyti informacijos srautus ir nuomones

O dabar štai jums sąmokslo teorija (ne, ne apie iliuminatų sąmokslą, o tiesiog banalius techninius dalykėlius): sakykim, pagal jūsų elgesio paternus, pagal jūsų ieškomų, skaitomų ir rašomų tekstų raktažodžius, jūs kažkurioje sistemoje (Facebook, Google ar dar kur nors) priskiriamas konkrečiai grupei žmonių. Nesvarbu, ar ten politinei, ar ekonominei, ar seksualinei, ar geografinei, ar dar kokiai nors (galimybės grupavimui – neribotos). O paskui į duomenų rūšiavimo ir pateikimo algoritmus įveliamas papildomas daugiklis, keičiantis rezultatų rūšiavimą taip, kad atsižvelgiant į jūsų grupę, gautumėte truputį perskirstytą, perfiltruotą informaciją. Pavyzdžiui, tokią, kad jaustumėtės laimingesnis. Arba, pavyzdžiui, tokią, kad jūsų nuomonė po truputį keistųsi. Viską galima daryti labai subtiliai, tačiau itin masyviai, prisitaikant prie kiekvieno interneto vartotojo.

Ar tai daroma? O ką aš žinau? O kaip jūs manote? O ar turite įrodymų, kad toks paprastas dalykas nedaromas? O geografinio rūšiavimo nei Google, nei Facebook nepastebėjote? O dabar spėkit, kodėl Rusija ir Kinija taip stengiasi turėti nepriklausomas paieškos sistemas ir nepriklausomus socialinius tinklus?

Beje, ar žinote, kiek serverių turi Google? Apie milijoną. Po serverį vos kokiam tūkstančiui internautų. Tiesiog skaičių palyginimui – labai grubiai imant, vienam LiveJournal serveriui tenka šimtai tūkstančių lankytojų ir milijonai puslapių peržiūrų per dieną. O pakankamai sudėtingas Facebook tinklas, turėdamas gerokai daugiau peržiūrų, nei Google, apsieina vos su 30 tūkstančių serverių. Dabar dar kartą paklauskim: o ką Google daro su tais žvėriškais skaičiavimo pajėgumais? Aš galiu jums duoti užuominą: topologinė analizė reikalauja labai didelių skaičiavimo pajėgumų, nesvarbu, ar ta analizė daroma žodžių tinklams, ar žmonių tinklams. O tai – keliais kardinalumo laipsniais aukštesnis lygis, nei rūšiavimas pagal raktažodžius.

Taip, nieko negalim teigti užtikrintai, bet net jei taip kažkas dar nedaro, tikrai susigalvos. Nes tai – labai jau paprasta. Aha, dar prisiminkim čia mobiliuosius telefonus su jų galimybėmis sekti jūsų buvimo vietą.

Žiniasklaidos filtrai ir nuomonės formavimas

Žiniasklaida tai daro. Kai kurie leidiniai niekad nerašo tam tikromis temomis. Tam tikri leidiniai tam tikromis temomis rašo tik neigiamai arba tik teigiamai. Tačiau toksai informacijos filtravimas ir rūšiavimas – grubus, kiekvienas leidinys turi dirbti išsyk su visais skaitytojais, greitai išsiduodamas. Socialiniuose tinkluose – žymiai lengviau. Galima turėti milijoną skaitytojų ir kiekvieną apdirbinėti atskirai, subtiliai, nors algoritmai – visai paprasti.

Kalbant apie žiniasklaidą ir jos vykdomus filtravimus, pakanka prisiminti tą patį WikiLeaks: BNS neskelbia apie istoriją su Julian Assange nusmukusia gumyte, o skelbia tik apie kaltinimus išprievartavimu – atitinkamai visi galvoja, kad tai išprievartavimas. Eilę kartų pakartojus tą patį pranešimą, visi susitaiko su mintimi, kad išties buvo kažkoks išprievartavimas, net nepaisant to, kad niekieno neneigiami faktai nepaliktų abejonių reikalo absurdiškumu. Paprasčiausiai, tų faktų pagrindinė masė žmonių negauna.

BNS pozicija informacijos sklidimo sistemoje –  ypatingai įdomi: tai naujienų agentūra, tapusi pagrindine naujienų tiekėja visai lietuviškai žiniasklaidai. Jei informacijos neišplatina BNS, tikimybė, kad ji kažkur pasirodys – nykstamai maža. Ypač, jei tai informacija apie užsienio įvykius. Kita vertus, jei BNS informaciją išplatina, šioji skelbiama visur, kur papuola – ir Delfi, ir Alfa, ir Lietuvos Radijas, ir t.t. tampa tokių žinių platintojais.

Informacijos platinimo požiūriu – BNS yra akivaizdus SPOF, Single Point Of Failure. Norite reguliuoti visos Lietuvos viešąją opiniją? Paįtakokite BNS. Elta jau seniai nesugeba su BNS konkuruoti, o ar alternatyvų turime? Tarp kitko, truputį pagalvoję šia tema, jūs galite rasti ir atsakymą į klausimą, kodėl Lietuvai būtina turėti gerai finansuojamą valstybinį transliuotoją, turintį pakankamai rimtą ir nepriklausomą reporterių tinklą ir šalyje, ir užsienyje, kaip ir nuosavą žinių rinkimo ir platinimo tarnybą. Ir taip pat čia galite rasti atsakymą į klausimą, kas labiausiai suinteresuotas to valstybinio transliuotojo žlugdymu. Aha, dar priminkit man, kas ten ne taip seniai uždarė Lietuvos Radijo transliaciją vidutinėmis bangomis – vieninteliu kanalu, visiems pasiekiamu užsienyje?

Interneto botai ir Dirbtinis Intelektas

Botai irgi tobulėja. Kai kurie geresni spamerių botai, ypač anglakalbiai, sugeba rašyti atsakymus į temą. Bet net ir lietuviškų panašių yra – kartą vienas ypatingai prityręs draugas, IT specialistas, kokių reta, užrodė cirką kažkokiame lietuviškame foreksistų forume, kur botai bendravo netgi tarpusavyje, kas kokį 3-4 pranešimą įkišdami spaminį linką. Bendravimas atrodė durnas, lyg kokie asilai kalbėtųsi, bet pakankamai įtikinamas, kad forumo adminas jų neišbanintų. Pats esu turėjęs ne vieną forumą. Porą testinių buvau palikęs užmirštų – metams ar dviems. Kad jūs žinotumėt, ką ten aptikau, kai pažiūrėjau…

Anglakalbiai botai realiai bendrauja. Ir kartais – netgi taip, kad visai įdomu paskaityti. Ir dar ilgainiui, jei jų nebanini – pradeda tokį užmirštą forumą reklamuoti kituose puslapiuose. Manau, kad jau galim tai pavadinti kažkokiomis tinklinio Dirbtinio Intelekto užuomazgomis. Beje, kai kurie spamerių naudojami botnetai – nepaprastai dideli ir, kaip įdomu – valdomi metodais, gan panašiais į neurotinklus, t.y., ne iš vieno taško, o tarpusavy, dalinantis pajėgumais, keičiant komandas, etc..

Algoritmų botai turi įvairiausių – pradedant ganėtinai gražiomis teksto analizės ir generacijos schemomis (ir sintakse, ir semantika) ir baigiant tokiais, kaip tinkamo atsakymo paieška internete. Pvz., jūs užduodat klausimą, o botas internete suranda atsakymą ir jums nukopypeistina. Pavyzdžiui, iš Vikipedijos ar kokio kito forumo. O laiks nuo laiko – pasiūlo jums kokį spaminį linką.

O dabar dar kartą prisiminkime mobiliuosius telefonus su jų galimybėmis sekti jūsų buvimo vietą bei visokias geolokacijas, Fousquare ir pan..

Ko norėtųsi 2011 metais

Kur link aš suku… Ogi link paprasto dalyko: mes lėtai, bet užtikrintai keliamės į tam tikrą Matricos analogą. Į tokį, kur galimybės informacijai gauti ir platinti – nepaprastos. Tačiau ir galimybės manipuliuoti žmonių nuomone – taip pat neįtikėtinos. Ir tik nuo mūsų priklausys, ar mes daugiau išlošim, ar tapsime tiesiog interneto (ir kažkokių kompanijų) įkaitais. Ne, tai neatsitiks 2011, neatsitiks, ko gero, ir pranašaujamai apokaliptiniais 2012 metais. Greičiau tokius pokyčius išvysim po kokių 10 metų, kai susiintegruos viskas, ką tik turime – TV, mobilūs telefonai, pokalbių programos, interneto puslapiai ir tie patys visur siaučiantys botai (jau dabar integracijos galimybės – neįtikėtinos). Tačiau pradėkim galvoti apie ateitį jau dabar.

Ir kelias čia – labai paprastas. Tiesiog auginkime tuos, kas nepriklausomi. Internete labiausiai nepriklausomi yra blogeriai. Juos ir auginkim. Viskas juk elementaru: jei galite pareklamuoti kažkieno blogą – pareklamuokite. Net jeigu jums jis nepatinka. O jei patinka – juo labiau. Ir visai nebūtina, kad blogas atrodytų rimtas, kultūringas ar dar kažkoks. Svarbu, kad tai – blogas. Svarbu, kad tai – alternatyva didiesiems informacijos kanalams. Augindamas blogerius, jūs sustiprinsite savo paties galimybes gauti nepriklausomą informaciją.

Jei turite pasirinkimą – ar dėti nuorodą į kokį nors žiniasklaidos portalą, ar į informaciją apie tą patį įvykį kažkieno bloge – dėkite nuorodą į blogą. Taip jūs padidinsite nepriklausomų blogų įtaką. Ir ilgainiui padidinsite savo paties galimybes gauti nepriklausomą informaciją. Beje, tokią mintį ilgai propagavo Džiugas Paršonis su savo garsiąja blogorama, kuri, deja, kiek prigeso.

Jei pats renkatės, ką skaityti – portalą ar blogus, skaitykite blogus. Taip jūs pats sau užtikrinsite nepriklausomos informacijos kanalus. Ir dar daugiau – paskatinsite blogerius rašyti.

Reklamuoti blogus – visai nesunku. Naudojate Facebook? Tiesiog įdėkite nuorodų į jums patinkančius blogus ir jų straipsnius. Turite nuosavą blogą? Irgi įdėkite nuorodų į kitus blogus (o jie tikrai įdės nuorodų į jus, nesvarbu, ar simetriškai ar asimetriškai). Galų gale, galima nuorodą pasiųsti draugams elektroniniu paštu ar Skype programoje.

Tai nekainuoja nieko, tai nesukuria jums jokios konkurencijos, tai jus tik sustiprina, tai suteikia jums naujas galimybes. Pagalvokit apie tai, kad jūs galite ne tik dalintis įdomiais dalykais, bet ir sustiprinti tai, ką vadiname demokratija, nuomonės laisve ir galimybe gauti informaciją.

Ir žinoma, paaiškinkite tai kitiems. Kuo geri yra blogai, kodėl juos verta reklamuoti ir palaikyti.

Taip, viską galima įtakoti čia ir dabar. Tai visai nesunku.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook6Share on Google+2Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

26 thoughts on “Metams baigiantis – apie blogus ir blogosferą

  1. Rokas Arbušis

    no future!
    punks not dead!

    nemaniau, kad paauglystės šūkius reikės prisiminti ir savo blog’ą lyg kokį zine’ą (kas, kad labai specializuotas) kurti.
    bet tuo įdomiau.

    blogosferoje protingi botų’ų komentarai dar reti, bet jau kokį vieną-kitą, kuris pasirodė protingas, bet tik akimirką, jau esu užtikęs pas save. vieną net Akismet praleido.
    o toliau bus blogiau…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Beje, blogai -- tiesiog ideali platforma zinų reinkarnacijai. Gal net ir taip galima pasakyti, kad zinai kažkada buvę protoblogais popieriuje?

      Reply
      1. Rokas Arbušis

        nepagavau klausimo…
        nenutuokiu kas tie protoblogai popieriuje.
        bet pamenu popierinius pankiškus muzikinius (hardcore) zine’us. pats vieną leidau (tik 1 nr.). o pasauliniame „MaximumRock’n’Roll“ šalia Lietuvos „scene report“ buvo žinutė ir aoie mane 😀

        tuo pat principu, tik kita tematika: prisiminkime Sąjūdžio spaudą (skrajutės dabar pagal formą), sovietmečio „samizdatą“ ir pan.

        nieko naujo po saule, tik popierių keičia kompiuteriai, o totalitariniai vadai jei ne tiki, tai kitoje erdvėje.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Protoblogai -- tai blogų protėviai 🙂 O zinų įvairių būdavo -- ir pankiškų, ir metalistiškų, ir fantastų, ir šiaip visokių. Ir taip, man pačiam kilo prisiminimas apie „Sąjūdžio žinias“ -- dar berods, kažkur turiu gal netgi visą komplektą, nuo pirmo iki paskutinio numerio, visi samizdatais varyti.

          Reply
    1. Rokiškis Post author

      Gal kartą ar du buvau parašęs kažką panašaus, blogoramėles tokias menkas, rokiškiškas. Bet manau, kad iš principo tai gali daryti kiekvienas, ir tai tikrai labai geras dalykas.

      Arba šiaip, manau, vienas iš variantų -- tiesiog, esant progai, ar net ir be progos, parašyti kokiam nors dėmesio vertam blogui reklamą. Kad kiti žinotų. Irgi kartais taip padarau. Tiesiog paprastai galvoju: jei aš pareklamuoju vieną-kitą, tas vienas-kitas -- dar kažką, tas dar kažkas -- dar kažką, o dar kažkas -- gal ir mane -- taip karmos ratas ir apsisuka, grįždamas pašnekovais man pačiam 🙂

      Reply
      1. pow

        du kartai per mažai, reikia kasdien ar bent kartą per savaitę. Man tai kaip sakant labiau patinka kartais skaityti, bet jei jau nebus(gal atsibus meška po žiemos miego?), tai visada galima pabandyti ir pradėti… 🙂
        o su reklama, tai čia emmm, dar reikia mokėti parašyti. Keistai skamba? 😀

        Tai planai kitiems metams jau aiškūs :))

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nu, pradėti galima nepriklausomai nuo nieko. O ypač, jei spėji paskaityti. Sakyčiau -- pradėk ir viskas 🙂

          Reply
  2. Romelis

    Teisingai Rokiškis teisus. Jau prie kavos nebeskaitau delfi o bookmarkinu keletą blogų.
    Vienas jų rokiskis.popo.lt -- Rašo apie viską. autorius išsilavinęs eruditas. berods dirba su konsultingu (ką daro visi prakutę išsilavinę eruditai). kartais piktas ir kategoriškas (bet kadangi aš pats esu piktas ir kategoriškas, tai man patinka). Autorius subtiliai konstruoja tekstus, kad kartais nesinori tikrinti informacijos patikimumą apeliuojant į jo erudiciją…

    o jei rimtai,tai nesenai startavo mano draugo, ginklų žinovo ir mylėtojo blogas į kurį ir pats kartais ką nors parašau.
    http://www.gunblog.lt
    Rašo apie ginklus, jų vertinimus, karybą, taktiką, ekipuotę, nevngia karinio jumoro bei sintezės: moterys + ginklai ir tt. labai specializuotas

    Reply
  3. netikseo

    „Ar pastebėjote, kad tobuloji Google paieškos sistema kiekvienam duoda asmeniškai parinktus paieškos rezultatus?“ -- sita dalyka galima lengvai isjungti. Google paieskos desiniame virsutiniame kampe yra nuoroda i „Narsymo Istorija“. Ten spaudziate „Neleisti tinkinimų pagal paieškos veiklą“ ir suasmeninti Google rezultatai isjungti…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, išjungti galima viską. Ir netgi per Tor po internetus vaikščioti, su visišku anonimizavimusi.

      Klausimas, ar bent dešimtadalis žmonių tikslingai daro nors kažką, kad savęs identifikavimą ir su tuo susijusius pagerinimus apribotų.

      T.y., traukinys juda, tegul visi keleiviai ir turi galimybę rinktis kelionę pėsčiomis.

      Reply
  4. Candy

    Na reikia nepamiršti, kad blogeriai irgi žmonės 🙂

    Jie būna šališki ir kartais, galbūt pasidavę informacijos formuojamam požiūriui 🙂

    Beje gal atsiras koks botas kuris man išgooglintų informaciją kas yra blogorama?

    Arba koks žmogus kuris žino kas tai yra ir nepatingėtu paaiškinti.

    Ačiū.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aha, laukiau šito klausimo apie tai, kad blogeriai -- irgi žmonės. Tikrai taip.

      Taip, blogeriai -- irgi žmonės. Bet jų tiesiog labai daug, vien Lietuvoje -- tūkstančiai. Skirtingai nuo kokių 5-6 Lietuvoje dominuojančių žiniasklaidos grupių padaugintų iš vienintelės rimtai dirbančios naujienų agentūros.

      Kitaip tariant -- blogerių atveju visada yra pasirinkimas, o dėl pernelyg didelio kiekio jiems visiems neprišersi tendencingos info (juo labiau, kai info jie neretai gauna iš visai kitų šaltinių), kaip ir nesumokėsi visiems už reklamą, o dar ir taip, kad šitai neišlįstų viešumon.

      Svarbu neužmiršti ir to, kad žiniasklaida neretai nukrypsta į tendencingą informacijos skleidimą tiek giliai, kad tai įvertinti, apseinant be keiksmažodžių darosi gan sudėtinga -- niekam ne paslaptis nei užsakomieji straipsniai, nei santykiai su įvairiais reklamos užsakovais. Norint susidaryti įspūdį apie paplitusį tendencingumo ir iškraipymo lygį, pakanka pasižiūrėti vien tai, kas dedasi su info apie muzikos žvaigždutes ar prisiminti kai kuriuos tyrimus, pagal kuriuos iš kelių dešimčių laikraščių nepavykdavo rasti nei vieno, kuris nesutiktų tų užsakomųjų straipsnių spausdinti be jokių prierašų apie reklamą.

      Dauguma blogerių turi nepriklausomus nuo blogų pajamų šaltinius, o tai garantuoja pakankamą neutralumą, ypač, kai blogerių yra pakankamai daug. Skirtingai nuo kai kurių leidinių, per metus patiriančių milijoninius nuostolius ir dėl to pasiryžusių viskam.

      O blogorama -- tai tiesiog blogų ir jų straipsnių apžvalga su nuorodomis. Lietuviškos blogosferos patriarchas Džiugas Paršonis pradėjo blogoramas Lietuvoje, padarydamas nepaprastai gerą ir sunkiai pervertinamą poveikį. Čia galima pasižiūrėt, tiesa, paskutinis blogoramos įrašas kelių mėnesių senumo -- http://www.nezinau.lt/category/blogai%E2%80%A2lt

      Reply
  5. Pingback: Tweets that mention Rokiškio blogas: Metams baigiantis - apie blogus ir blogosferą -- Topsy.com

  6. Pingback: ACTA – tylus antsnukis kiekvienam « Rokiškis

  7. Pingback: bravoriukas » Blog Archive » Internetas be cenzūros

  8. Zenonas

    Nuostabių minčių pažerta, reikia būtinai reklamuoti šitą straipsnį. Ypač kasmet durnėjančiai visuomenei.
    Yra pagrindimas -- kodėl nedaroma, jei tas lengvai įmanoma? Atsakymas -- kas tik vos-vos įmanoma -- būtinai daroma, jei kažkam yra bizniukas.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *