Kaip įsitvirtina nesąmonės

Nesąmonės turi tokią savybę, kad jos įsitvirtina. Skirtingai nuo sąmoningų dalykų. Tiesiog kas nors pasako nesąmonę, kaip keistą faktą, kažkas tuo patiki, nes tai atrodo keistas faktas, ir tai pasilieka atmintyje. Būtent keistumas, išskirtinumas ir tampa tais klijais, kurie nesąmonę įlipdo į mūsų atmintį.

Korėjiečiai galvoja, kad jei miegosi kambaryje su įjungtu ventiliatoriumi, tai jis tave uždusins ir gyvu neliksi. O dažnas lietuvis galvoja, kad Landsbergis pavogė iš jų kolūkius. Ir taip, daugelis kažkaip natūraliai taip galvoja. Tiesiog.

Einant laikui, nesąmonė gali taip įsitvirtinti, kad dauguma žmonių ją ims laikyti visuotinai žinoma tiesa. Ir tada tokią nesąmonę išnaikinti jau bus sunku.

Čia aš jums parankiojau truputį tokių dalykų, kurie yra kaip tik tokio tipo menami faktai, o išties nesąmonės. Čia tam, kad įsivaizdavimo būtų, kaip menamai tikri dalykai gali išties būti visai netikri.

Beje, kadangi paskutiniu metu nemažai ėmiau rašyti apie propagandą, tai pastebėkim ir tai, kad toks nesąmonių lipnumas propagandoje dažnai panaudojamas tikslingai, ypač kai norima kokį nors žmogų apšmeižti. Išgalvotos nesąmonės prilipinamos, o neigimai tampa neefektyvūs.

Nėra jokių žinių apie tai, kad vikingai kada nors turėjo kokius nors raguotus šalmus. Pirmas kartas, kai vikingai buvo pavaizduoti raguotais, buvo iš Richard Wagner operos „Der Ring des Nibelungen“ pastatymo, 1876 metais. Nepaisant to, dabar vikingų raguoti šalmai yra taip prilipę prie vikingų, kad be tų ragų juos sunku būtų ir įsivaizduoti.

Nėra įrodymų, kad Viduramžiais buvo naudojamas toks kankinimų įrankis, kaip geležinė merga, nors kai kurie tų laikų agregatai ir buvo baisūs. Pagal visus duomenis, kurie randami, pirmos geležinės mergos buvo sukurtos XVIII amžiuje, visokiems keistenybių muziejams. Šiais laikais geležinė merga yra tapusi viduramžiškų kankinimų simboliu.

Skaistybės diržas buvo ne Viduramžių išradimas, o greičiau anų laikų anekdotas. Tie skaistybės diržai, kurie būna pateikiami, kaip esą Viduramžių laikais gaminti – paprastai gana aiškūs falsifikatai, o kiti – net ne skaistybės diržai, o prieš masturbaciją skirti įrenginiai, sukurti XIXa. pabaigoje, kai siautėjo viktorianistinis pamišimas.

Nei Viduramžiais, nei dar anksčiau nebuvo įsivaizdavimo, kad Žemė yra plokščia. Dar Senovės Graikijoje buvo žinoma, kad Žemė yra apvali, o kai kurie mokslininkai ir jos dydį bandė įvertinti. Kai Kristoforas Kolumbas rengė savo kelionę į Indiją (per kurią atrado Ameriką), niekas nesiginčijo dėl to, kad esą čia neįmanoma – vienintelis dalykas, kuris kėlė abejones, buvo tai, ar užteks jam maisto ir vandens. Ir čia, beje, būtent Kolumbo įsivaizdavimas buvo neteisingas: jis vos įstengė pasiekti Ameriką – jo kritikai buvo teisūs, kad Indijos taip pasiekti jis nebūtų galėjęs – ši buvo per toli.

Napoleonas Bonapartas visai nebuvo mažaūgis, bent jau pagal anuos laikus vertinant – jo ūgis buvo 1,69m, t.y., anuomet visiškai vidutinis ar gal netgi šiek tiek didesnis už vidutinį. Tiesiog savo apsauginiais jis rinkosi itin aukštaūgius, šalia kurių atrodydavo mažas. Legendą apie tai, kad Napoleonas yra mažaūgis, vėliau skleidė Napoleono nekentėjai.

Kai Herbert Wells „Pasaulių karas“ 1938 buvo paleistas per radiją, išties jis nesukėlė masinių isterijų, nors legendos dabar ir sako, kad taip buvo. Žmonių skambučių buvo daug, kai kurie ir panikavo, tačiau iki legendinio masto, kur ištisi miestai kraustosi iš proto, istorija išsipūtė daug vėliau, kai transliacijas vykdžiusi kompanija CBS suprato, kad gali apie save pačią sukurti reklaminį mitą.

Albert Einstein niekada neprakišo jokių matematikos egzaminų mokykloje. Su egzaminais jis problemų turėjo vėliau, kai stojo į Politechninę mokyklą, bet ir ten stojo dviem metais anksčiau už kitus, o matematikos egzaminus išlaikė geriausiai iš visų.

Henry Ford nebuvo konvejerio išradėjas, kaip nebuvo ir automobilio išradėjas. Vienintelis išskirtinis jo darbas buvo tai, kad jis sugebėjo gerinti procesą – perdarinėjo konvejerį ir organizavo darbą taip, kad visų darbuotojų našumas būtų kuo didesnis. Kadangi tuos vadybinius-organizacinius reikalus daugumai žurnalistų suprasti buvo pernelyg keblu, kažkaip ir gavosi taip, kad visi ėmė rašyti, kad jis konvejerį išrado.

Nesąmonė yra ir ne taip seniai Lietuvoje paskleistas mitas, kad Japonijoje esą vos 9000 tarnautojų. Išties tarnautojų ten yra netoli 3 milijonų, nors reikia pasakyti, kad skaičiuoja tarnautojus jie kiek kitaip – priskirdami šiems ir dalį viešojo (valstybinio) sektoriaus darbuotojų bei kariuomenę.

Lėktuvų tualetai niekaip neišmeta į orą to, kas į juos pridaroma. Viskas keliauja į bakus, kurie ištuštinami aerodromuose. Nors yra buvę tokių atvejų, kai lėktuvų kanalizacija sugesdavo ir dideliame aukštyje suledėję išmatų ir šlapimo luitai nukrisdavo ant žemės, išties taip pasitaiko tik dėl gedimų.

Tai tiek šiandien apie visokias nesąmones.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook213Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

6 thoughts on “Kaip įsitvirtina nesąmonės

  1. Tik nereikia meluoti

    Viską čia parašėt teisingai. Išskyrus vieną žinutę -- apie Lanzbergį. Nereikia LT piliečių laikyti idiotais. Lanzbergis ne kolūkius pavogė ar sugriovė, o ardant juos padarė taip, kad visa technika atitektų ne su ja dirbusiems traktoristams, kombainistams, ekskavatoristams, vairuotojams… , o kolūkių pirmininkams. Taip likę be savo darbo priemonių ir neturėdami žemės, tūkstančiai samdomų kolūkio darbuotojų nusigėrė ir degradavo, o jų šeimoms tai išvirto į tragediją. Aš pabendrauju su dar likusiais gyvais sąjūdiečiais, ir jie visi prisimindami tuos laikus (kai su Lanzbergiu važinėdavo į susitikimus su žmonėmis kolūkiuose), keikia Lanzbergį, kad nieko neišmanydamas apie žemės ūkį jis pasmerkė tūkstančius šeimų degradacijai. Jau nekalbu apie tuos žmones, kurie keikia jį už Žemės reformos pradžioje nekilnojamą turtą (žemę) paverčiant kilnojamu. Čia tai didžiausia nesamonių nesamonė. Bet apie tokias nesamones dabar rašyti yra tabu. Kaip ir aiškinti, kad N. Dušanskis buvo žydas, o homoseksualizmo išbraukimas iš DSM buvo ne mokslo, bet politinis žingsnis.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Uhu, jo, kaipgi ne. Kolūkių turto dalinimo jau neatsimenate, tad dabar čia rašote fantazijas apie tai, kaip Landsbergis kolūkių techniką pirmininkams atidavė. Apie tai, kaip tie dvasingi pirmininkai knisdavo kolūkiečiams protą, aiškindami, kad tegul tie kolūkiečiai nesiima technikos, o palieka ją kolūkyje, kartu patys atsiskirdami ir prarasdami į tai teises -- to neatsimenate. Nemažai tų tokių kolūkių su savo tais pirmininkais taip ir apkniso tuos pačius kolūkiečius. Beje, čia tiesiog kuo gražiausias pavyzdys, ko verti tie kolūkiai ir jų pirmininkai buvo.

      Bet nu kam atsiminti tai, ko nesinori atsiminti, ar ne? Geriau jau fantazuot apie tai, kaip kaime žmonės dėl to prasigėrė. Nes iki tol esą negerdavę. Tik Landsbergis atėjo ir sugadino kolūkius.

      Baisūs tabu visur, vieni sąmokslai. Įdomu, kodėl jūsų komentaras man buvo į spamą nusifiltravęs automatiškai? 😀

      Reply
  2. Tik nereikia meluoti

    Mano komentaras parašytas 2017-03-14, o iki šiol dar kabo nepaskelbtas. T. y. „Your comment is awaiting moderation“…
    Štai ir matome, kaip Rokiškis yra atviras tiesai ir jos (ne)slėpimui, kaip jis myli teisybę.
    Rokiški, tegul visos nelaimė žmonių, patyrusių neteisingumą ar nukentėjusių nuo tiesos slėpimo, -- tegul visos tos nelaimės krenta ant tavo ir tavo vaikų galvų. Amen.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *