Sisteminiai judesiai link autoritarizmo

Aš beveik nieko nenoriu parašyti apie šitą valdžią, kurioje skandalas po skandalo. Gal tik kelis pastebėjimus, iš kurių patys išvadas pasidarykite. Šįsyk visiškai trumpai (bent jau lyginant su įprastom mano straipsnių apimtim).

Čia tik šiaip pasipainiojo toks paveiksliukas. Nieko jis nereiškia.

  1. Vos pradėję dirbti, valdantieji pabando įvesti įstatymą, pagal kurį galėtų užbylinėti visus už bet ką. Anksčiau buvo BK straipsnis dėl šmeižimo, kur buvo nekaltumo prezumpcija, tačiau pagal valdančiųjų norą sugalvojama, kad pagal CK galima būtų užbylinėti bet ką, kas ką nors pasakė ir apie politikus. Kam toksai pakeitimas reikalingas – kaip ir savaime aišku: galima užčiaupti visus valdžios kritikus. Ne šiaip sau šitą drastišką pakeitimą vetavo ir Prezidentė.
  2. Į savo programą valdantieji įsimeta internetinio balsavimo kliedesius, kuriuos nutaria įgyvendinti. Aš jau nekalbu apie tai, kad tai kainuoja nesveikus pinigus (ir aišku, kažkas tų pinigų baisiai nori), aš netgi nekalbu apie tai, kokios grėsmės iš išorės (įsilaužimai į valdiškų institucijų puslapius vis vyksta). Esmė čia labai paprasta: jokie rinkėjai negali įsitikinti tuo, kad elektroniniai signalai vaikšto taip, kaip kažkas sako (popierinių biuletenių atveju tą gali matyti kiekvienas). Internetinis balsavimas yra tiesiog idealus įrankis rinkimų falsifikacijoms.
  3. Seimo veikėjai ima ir sugalvoja keisti Konstituciją, norėdami sumažinti seimo narių skaičių kone trečdaliu – nuo 141 iki 101. Ką tai reiškia? Ogi kad norint papirkti ar sukontroliuoti kokius nors Seimo narius, reiks trečdaliu mažiau darbo. Pats tas žingsnis korupcijai ir nestabilumui auginti. Mažinant Seimo deputatų skaičių, dangstomasi kalbomis apie menamai dideles išlaidas (nors Seimo išlaidos, lyginant su kitu pinigų taškymu – mikroskopinės). Realiai – mažas Seimas reiškia, kad jį kažkas gali jį daug lengviau suvaldyti.

O dabar iš šitų trijų dalykų pasidarykite sau tam tikras išvadas. Ir, gal būt, dar kai kokių faktų sau prie šito prisikabinkite. Tada gausis dar įdomiau.

Šiaip, dar kažkodėl prisimenu, visai šiaip asociactyviai, kad fašistinių režimų lyderiams būdingi keli bruožai:

  • Jie netoleruoja kritikos, atmeta bet ką, kas jiems netinka – ar apsimesdami, kad to negirdėjo, ar neigdami, ar užsipuldami savo kritikus
  • Jie visur mato priešų sąmokslą ir visokiais priešų sąmokslais paaiškina bet kokius savo prisidirbimus
  • Jie įsivaizduoja kad gali nurodinėti netgi opozicijai, o jei opozicija su kažkuo nesutinka, ją kaltina tuo, kad ji nedirba tautos labui
  • Jie užsiima tautos gelbėjimais nuo belenkokių nelaimių, pradedant alkoholizmais ir baigiant nutautėjimais
  • Jie visada stengiasi kraštutinai smarkiai kontroliuoti savo aplinką ir išvis viską, ką tik gali
  • Jie meluoja, meluoja ir meluoja

Žinote, visokie ten pūkai ir gretos – tai smulkmenos. Viskas yra kardinaliai blogiau.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook31Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

14 thoughts on “Sisteminiai judesiai link autoritarizmo

  1. Jonas

    Dėl antro punko absoliučiai nesutinku. Kol kas Estija jokių problemų nepatyrė, kodėl Lietuva turėtų? Galėtų, be abejo, jei mes būtumę visiški idiotai, bet gal dar ne tokie? O kaip tada balsuoti lietuviams užsienyje? O ir mums čia, Lietuvoje, kodėl būti pririštiems prie balsadėžių sekmadieniais? Ar nepakanka darbo dienų? Kodėl amerikiečiams pakanka? Taigi antru punktu aš PRIEŠ!

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Ar Estija nepatyrė, ar jūs tiesiog nežinot? Informuoju: Estija patyrė. Ir netgi nemažai -- per didelį skandalą paaiškėjo, kad valdantieji vykdė falsifikavimus, naudodami elektronines sistemas.

      Galite galvoti, kad visos valstybės valdymas -- tai smulkmena, kuri neverta to, kad savo kojomis nueitumėt pabalsuot. Bet jei esate toks idiotas, tai reiškia, kad jums nederėtų spręsti apie valstybės valdymą.

      Reply
  2. Zaibys

    Man labiausiai keista, kad atsiranda tokiu lyg ir protingu zmoniu, kurie kazkodel vis delto isitikine elektroninio balsavimo nauda, ir nors tu kuola ant galvos tasyk, niekaip neirodysi kad elektroninio balsavimo rezultatus galima nesunkiai klastoti, ypac jei esi valdancioji dauguma.
    Mano laikais visi kiemo vaikai ta zinojo. Eridanas buvo isleides fantastine Harry Harisono knyga „Plienine ziurke 3“, apie korumpuota vienos planetos valdzia ir jos nuvertinejima -- joje buvo nors ir lengvabudiskai bei vaikiskai, bet labai aiskiai parodyta, kaip kompiuterinis balsavimas sucks, o popierinis works. Kadangi eridana skaitem tuo metu visi, tai ir dabar visa ta chebryte uzaugus kazkaip savaime suprantam ir net aiskinti nereikia 🙂
    Bet va dabar is visur islenda modernistu, kurie beje net neprijaucia valdantiesiems, ir sako kad bukim inovatyvus, popieriai cia atgyvena ir t.t., rodo kaip pavyzdi siu rinkimu pirma tura (nors ten siaip jau failino irgi ne skaiciuotojai o sistemos), ir kliedi kad cia demokratijos virsune.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Kai kurie iš jų yra elementariai buki ir jiems kompiuteriai atrodo kaip kažkoks problemas sprendžiantis stebuklas. Ta prasme, kaip aukštesnė jėga. Kiti -- manau įvairūs -- vieni kaip nors norintys užsidirbti pinigų (o čia pinigai yra nesveikai dideli), o kiti -- gal ir patys mąsto, kaip čia ką pafalsifikuoti.

      Reply
      1. Gedas

        Kaip IT specialistas galiu pasakyti, jog yra būdų užtikrinti elektroninio balsavimo rezultatų teisingumą. Tam yra mobilus parašas, galima vykdyti kelis verifikacijos lygius ir t.t. Todėl garantuoti saugumą ĮMANOMA. Galų gale serveriai gali būti nors ir pačiam Pentagone ar NASA, jei tik jie sutiktų 🙂
        O šnekant apie tai „kaip viską nulauš“, tai primenu jog yra SWIFT, SEPA ir kiti finansinių atsiskaitymų mechanizmai, kurie veikia elektroniniais kanalais ir juos nulaužia santykinai retai (arba niekada). Nors ten esanti pinigų sumą yra didesnė nei verta visa Lietuva su jos BVP ir t.t. Dažniausiai apie „viską nulauš“ šneka mažai besigaudantys žmonės, kur nesupranta techno detalių.
        P.S. Prieš apšaukiant mane debilu, norėčiau pabrėžti jog aš nerašau apie balsų pirkimą. Tai jau yra kita tema. Kalbu apie technines galimybės, kurios egzistuoja. Kaip ir nerašau apie jų įgyvendinimą Lietuvoje.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Jei yra anoniminis balsavimas, principinis skaičiavimo teisingumo užtikrinimas yra neįmanomas, nes neįmanoma tuo pat metu ir žinoti konkretaus rinkėjo konkretų balsą ir nežinoti konkretaus rinkėjo konkretaus balso. Bet koks pervedimas iš neanoniminio mechanizmo į anoniminį automatiškai užtikrina ir galimybes falsifikavimui.

          Čia esminė kalba yra ne apie techninį apsaugojimą nuo įsilaužimų (kas, beje, atskiras dalykas -- teoriškai saugot galima, o praktiškai, kai užsakovas (valstybė) nesugeba net reikalavimų rišliai įvardint, laimi visokios piguvos). Esminė kalba yra apie tai, kad dėl neįmanomos išorinės kontrolės visa rinkimų sistema (ne įranga, o patį procesą realizuojanti valstybinė sistema) tampa itin neatsparia poveikiui.

          Tas neatsparumas matomas jau dabar -- tai ir labai rizikingas išankstinis balsavimas paštu, ir karuselės, ir ne visada aišku, kiek švariai įvykdomi skaičiavimai kai kuriuose kaimiškuose punktuose. Bet kai visa tai užsidengia nuo tiesisoginio stebėjimo, nes virsta elektroniniais signalais -- ką nors kontroliuoti pasidaro iš principo neįmanoma.

          Reply
        2. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Gal iš kitos pusės pažiūrėkim į vieną momentą: pvz., turim ginklus. Jie yra saugūs, kai naudojami pagal paskirtį. Bet norisi padidinti jų saugumą -- na, tada įrengiame ginkluose saugiklius, kad netyčia neiššautų. Tai techninis saugumas. Apie tą saugumą jūs ir kalbate.

          Su ginklais problema yra tokia, kad jei jie pasidaro prieinamais nusikaltėlių gaujoms, o jų įsigijimo būdai pasidaro nevaldomi, nes kas tik nori, tas ir gamina ir be jokios kontrolės kam nori, tam ir parduoda, tai nesvarbu, kad ginkluose saugikliai įrengti -- bet kuriuo atveju turėsime problemą.

          Su rinkimais -- tas pat. Elektroninė sistema reiškia būtent tai, kad kontrolė iš visuomenės faktiškai dingsta -- niekas negali stebėti, kas vyksta per rinkimus iš tiesų. Ir tada galimybės makliavojimui pasidaro praktiškai neribotos.

          Reply
          1. Gedas

            Kaip liberalui ir technokratui labai norisi elektroninio balsavimo. Iš kitos pusės Jūsų pateikti argumentai yra gilūs ir teisingi. Greičiausiai, teks keisti nuomonę, elektroninis balsavimas -- ne Lietuvai, arba bent jau ne šiame gyvenimo etape.

            Reply
  3. Jonas Povilas N

    O kaip dėl Wikileaks paviešintos CIA medžiagos, ar Snowdeno atvejo? CIA serveriai, manau apsaugoti,bet…

    Reply
  4. Skaitytojas

    Kurios partijos yra prieš internetinį balsavimą? Aš kažkaip tik Kubiliu pamenu kažką kalbanti apie galimas grėsmes, visos kitos lyg ir už.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Man toks vaizdas, kad visos partijos turi interesų (arba kartais tiesiog kažkokių kliedesių galvose), o konservai yra vieninteliai, kuriems Rusijos grėsmės yra tokia esminė rizika, kad jie į tai žiūri kaip į labai realų pavojų.

      Reply
  5. Skaitytojas

    Prie to paties, trečias punktas man gan keistai skamba. Pagal tokią pat logiką galėtume sakyti, jog reikia seimo narių skaičių padvigubinti -- sunkiau bus visus papirkt.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Sakykim taip: Jei Seimo nariais būtų visi žmonės (3 milijonai piliečių), tai galėtume kalbėti apie tai, kad papirkinėjimas nėra įmanomas, nes tiesiog remiamasi visų tų žmonių interesais. Klausimas yra toks: koks yra tasai pakankamai saugus kiekis, kur papirkti visus būtų neįmanoma, bet kartu tas kiekis vis dar būtų mažas, labai tolimas nuo tų trijų milijonų?

      Turint omeny, kokio lygio lobistinis kai kurių organizacijų ar verslų atstovavimas vyksta, aš sakyčiau, kad Seimas dabar pernelyg mažas -- praeina neretai tokie absurdiški įstatymai, kaip privalomas draudimas netgi nevažinėjant mašina, vis išlendančios idėjos dėl buhalterijų mokymų ir pan.. Subjektyviai imant, aš sakyčiau, kad gana saugus Seimo narių skaičius Lietuvai išties ir būtų netoli dviejų kartų didesnis -- maždaug tarpe tarp 200 ir 300.

      Beje, Seimo kaina yra labai menka, lyginant su visomis valstybės išlaidomis, tad visų tų išlaidų kontekste kokie 300 Seimo narių kainuotų tik nesmarkiai daugiau, nei dabartiniai pusantro šimto.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *