Rokiškis Rabinovičius

Manęs keli skirtingi žmonės prašė, kad parašyčiau šitą apžvalgą – subjektyvią ir neteisingą, kaip man jau įprasta. Nes kiti rašo abstrakcijas ir taip toliau, tai nieko nesuprasi. Taigi, o aš rašau ne abstrakcijas, o subjektyviai iškreiptus dalykus, kurie visiems aiškūs ir priimtini (arba ne). Nu tai va, čia gal daug nedaugžodžiaukim ir pasižiūrėkim, kas čia gausis iš tų kandidatų į prezidentus.

Jūs suprantat, kad aš esu žiurkėnas, ir man jūsų žmogiškos nesąmonės atrodo labai paprastai – nesąmonės jūs esat, pinigus man geriau neškite!

Ai, dar, beje – aš nesiimu prognozuoti, kas laimės šiuose rinkimuose. Bet manau, kad visgi kandidatai yra pakankamai aiškūs. Na, bent jau man, su mano iškreiptomis nuomonėmis.

Kandidatų yra daug – 13 (buvo 17, bet kai kurie pasitraukė – pvz., Aušra Maldeikienė), tad chaoso irgi čia bus daug. Ir aprašinėjimo bus daug. Tai jei kur suklysiu, tai nesupykit, nes dedu čia iš savo atminties, kuri kiaura ir iškraipyta. Nieko aš čia neatsimenu.

Sąrašo tvarka, beje, nėra visiškai atsitiktinė – pirmi yra tie, kas turi daugiausiai žinomumo (subjektyviai), tuo tarpu gale – tie, kas turi mažiai šansų. Kadangi mažiausiai šansų turintys priklauso nuo atsitiktinių fluktuacijų, tai ta tvarka gale jau bus labiau atsitiktinė, nes ten supaisyti tų nesąmonių jau tikrai nesigauna. Kita vertus, tenai gale ir kandidatai tokie, kurių palaikymas nesiekia netgi rinkiminių apklausų paklaidos.

Bet kuriuo atveju, kadangi aš tapsiu Visatos Valdovu, tai visi politikai visvien tarnaus man. Šitai neginčijama kaip ir faktas, kad tik žiurkėnas gali valdyti Visatą.

Gitanas Nausėda

Gitanas Nausėda – tas kandidatas, kuris gali įtikti visiems. Su visais malonus, su visais mielas, jei reikia – pasidaro nuotrauką ir su Selu, o jei kas – pasišypsos ir su tais, kas apie Selą turi aiškią nuomonę.

Gitanas Nausėda kuriam laikui pagarsėjo tuo, kad pasiūlė kažkokį referendumą surengti, ar leisti turėti partnerystę. Tipo „nuomonės neturiu, siūlau liaudžiai nuspręsti“.

Kaip kandidatas, Gitanas Nausėda turi daugiausiai balsų vien todėl, kad nei jis kam priešas, nei kas nors kitas jam priešas, su niekuo jis nesusidėjęs, niekam netrukdo ir išvis politiškai yra tiesiog nulis. Niekam nekenkia, nieko blogo.

Visiškai nulinė politinė patirtis yra prastas požymis: galime prisiminti, kaip Valdas Adamkus, visgi turėjęs kažkokią patirtį, bet per menką, buvo apsuptas valstybininkų, kurie paskui jam pakišinėjo tą info, kurią norėjo, imituodami dar ir nepriklausomus informacijos šaltinius, kad keliais būdais ta informacija ateitų. Kiek metų paskui truko valstybininkų valymas iš visur, visokios kreivos dujotekaninės ir kitokios istorijos – tą jau daugelis primiršo. Aš apie tai primenu tik tam, kad žinotumėt, ką reiškia, kai kandidatas neturi realiai rimtos politinės komandos ir patirties.

Ką blogo galima prisiminti apie Nausėdą? Visiškai nieko. Jis buvo banko analitikas, daug metų nieko aiškaus nesakydavęs apie ekonomiką, o todėl ir nesuklysdavęs. SEB bankas yra vienas iš skandinavų bankų, kurie gal ir neįsivėlė į istorijas apie kremlinių pinigų plovimą. Priminsiu, kad Danske ir Swedbank dabar krečiami tokių skandalų su kratomis, kad prieš metus nei pagalvojęs nebūtum. Bet SEB šitame nedalyvauja, o jei ir dalyvautų, tai ne banko analitiko kaltė juk.

Ai, dar kažkur Pavilnių regioniniame parke Gitanas Nausėda kadaise nusipirko kažkokį sugriuvusį šiltnamį, kurio vietoje pasisatatė stiklinį namą, kuris stovi palei taką, kuriuo einama link Pūčkorių atodangos. Niekas nekaltas, viskas teisėta.

Šiuose rinkimuose dauguma žmonių nežino, už ką balsuoti. Ir žinote, už ką balsuoja tie, kas nežino už ką balsuoti ir išvis nieko nesusigaudo? Ogi balsuoja už tą, apie ką nieko negali pasakyti – nei gero, nei blogo.

Šitas kandidatas yra neapsisprendėlių kandidatas, ir yra nepaprastai aukšti šansai, kad neapsisprendėliai jį ir išrinks.

Kokie šansai? Realūs šansai tapti prezidentu. Dar realesni šansai praeiti į antrą turą.

Ingrida Šimonytė

Geležinė moteris Ingrida Šimonytė, kurios, kai ji buvo finansų ministrė, bijojo visi, netgi ją iškėlę konservai. Tiesiog dėl geležinės tvarkos, kad švaistymų nebus, pinigų neduos, nes jei nėra – tai nėra ir viskas. Sako, netgi Kubilius jos patyliukais bijojo, bet tiesiog nežinojo, ką daryti, tai pamatęs, šypsodavosi ir nuleisdavo akis į žemę.

Šimonytė būtų gera kandidatė, bet ji turi vieną bėdą, kuri jai trukdo ir trukdys – ji yra suvokiama, kaip konservatorių kandidatė. Ir daugumai nesvarbu, kad Šimonytė niekad nestojo į TS-LKD, o siūlytojus siutė atviru tekstu su tokiomis Šveiko citatomis, po kurių daugaiu jai stoti į tą partiją nebesiūlydavo.

Deja, su Šimonyte yra taip, kaip yra: ji turi krūvą proto (net per daug), turi krūvą valios, turi belenkiek moralumo, bet neturi nuojautos apie tai, kaip kurti apie save viešąją opiniją.

Šimonytė daug kuo primena Dalią Grybauskaitę, ir pasąmoningai daugelis rinkėjų į tai reaguoja: ji irgi buvusi finansų ministrė, ji irgi atsitraukusi nuo partijos, kuri ją kėlė (Grybauskaitė buvo pas socdemus), ji irgi turi kietą ranką ir nepakenčia visokio bulšito, ir nesidrovi pasakyti kažką griežtai, ir savo poziciją atvirai demonstruoja.

Ką blogo galima pasakyti apie Šimonytę? Iš esmės, nieko, jei neskaitysim to, kad ją stumia konservai (tie patys, kur ir dagiai visokie, ir visokie balsuojantys už interneto uždraudimą ES, ir t.t.). Kita vertus, prisiminus Šimonytės darbą ministre, labai matosi, kad jai pačiai išties nusispjaut į partijas, nes svarbus tiktai rezultatas. Arba žmonės daro tai, ką reikia ir tada nesvarbu, kokia partija, arba, jei nedaro – tai vėlgi nesvarbu, kokia partija.

Trumpa kai kurių veikėjų atmintis dabar ant Šimonytės meta visas nuodėmes, kurias turėjo Algirdas Šemeta (buduliai šį vardą-pavardę jau užmiršę – todėl jiems tik Šimonytė ir ateina į galvą, kai kažkas primena prieš dešimtmetį buvusią krizę).

Kai ant Šimonytės kabina Šemetos nuodėmes, Šimonytė kažkodėl tą nutyli, nerėkdama, kad ne ji tą darė. Taip pat ji nutyli ir tai, kad puikiausiai sugebėjo dirbti ir su ankstesne, socdemų vyriausybe. Čia kažkoks matyt sąžinės dalykas, nenori ji varyt gal ar ką. Nežinau, nesuprantu.

Gal dėl tų pačių sąžiningumo priežasčių Šimonytė iki šiol taip ir nepaskelbė, kad ji ne tik nėra konservų partijos narė, bet kad ir atsiriboja nuo šios partijos, statydama save aukščiau partinių interesų – o vardan visos valstybės. Man rodos, kad kartais ji tiesiog nenori užvaryt ant ko nors per skaudžiai.

O dar, Šimonytė mėgsta cituoti Šveiką, tai dėl to vis būna, kad išlenda kažkas ir pradeda piktntis, kad esą Šveikas nebuvo padorus, ir ten būdavo apie visokias nesąmones ir alų, ir kad tai alchogalio propaganda.

Dar kiti, labiau užkietėję, būna kad primena, jog Šveiko nuotykius parašė anoksai Hašekas, kuris išties buvo raudonasis, rengęs žudynes Ufoje. Bet čia jau, sakyčiau, jei ir teisinga istoriškai, tai pritempta kontekstualiai.

Ar Ingrida Šimonytė laimės bent jau antrą vietą pirmame ture? Viskas priklauso nuo jos balsuotojų, o jos balsuotojai – tai didžiule dalimi atsilupę hipsteriai, kurie visiems dvasingai narcisistiškai šneka savo kliedesius, tačiau tingi nueiti iki balsavimo punkto. Tingi, nes galvoja, kad už juos nueis kiti – tie, kas jų kliedesių klausėsi. Paskui tie hipsteriai stebisi, kad kažkas išrinko ne tą, ką jie tikėjosi.

Kokie šansai? Labai realūs šansai pakliūti į antrą turą, pakankamai realūs šansai tapti prezidente.

Vytenis Andriukaitis

Sakyčiau, kad Vytenis Andriukaitis, o ne Saulius Skvernelis eina link šanso tapti trečiuoju. Vytenis Andriukaitis – tai čia tas žmogus, apie kurį kai kurie mano pažįstami gydytojai sako labai paprastai – „didesnis beprotis už Verygą“, lol 😀

Vytenis Andriukaitis turi baisiai daug palaikymo iš LSDP, jo nesąmones jau dauguma spėjo primiršti, dabar ryškiai kyla. Įdomu, kad internetuose jį žino labai nedaugelis, tad kai kartą, vos šiam sukandidatavus, kažkurioj grupėj leptelėjau, kad jis bus trečias – susilaukiau labai keistų reakcijų. Netgi, atleiskite, Arvydą Juozaitį dauguma įvertino kaip pajėgesnį. Tačiau praėjo kelios savaitėlės ir Andriukaitis apklausose išlindo maždaug į trečią-ketvirtą vietas.

Ką galima pasakyti gero apie Vytenį Andriukaitį – gal tik tiek, kad nors ir buvęs ūsuotų bebrų partijoje, daugelio laikomas sąžiningu. Gi kita vertus, nors ir sąžiningas, bet savo fantazijomis kraupinęs – tai ten iš kažkur išlenda idėja uždrausti rūkymą išvis (gerai tik kad per draudimą šiaip rūkyt visur, o ne kriminalizuojant tabaką kaip narkotikus), tai ten išlenda kitos idėjos – apie privalomas visuotines mankštas visose įmonėse, tai ten dar kažkas.

Turiu čia visgi pripažinti, kad net jei ir tartume kaip nors, kad Vytenis Andriukaitis buvęs labiausiai išprotėjusiu iš SAM ministrų, niekaip negalima pasakyti, kad jis būtų buvęs didžiausias nesąmones dariusiu. Pas Artūrą Zuoką partijoje vėliau nusėdęs Algis Čaplikas buvo tas ministras, prie kurio homeopatija buvo prilyginta normaliems vaistams. Šitokius cirkus pralenkti sunkiai įmanoma.

Kai Vytenis Andriukaitis išvažiavo į Europos Komisiją, tai čia daug kas atsikvėpė. Bet neilgam – ten pat Europos Komisijoje Vytenis Andriukaitis ėmė garsėti visiškai atsilupusiai nuo realybės aiškinimais apie santykių su Rusija gerinimą ir panašiai. Toks vaizdas buvo, kad gal jis kažkokioje paralelinėje visatoje gyvena.

Turiu pasakyti, kad tas vaizdas apie paralelines visatas daugeliui susidarydavo ir seniau.

Kita vertus, Vytenis Andriukaitis politikoje yra seniai, matęs daug nesąmonių ir bent jau žaliu jo čia nepavadinsi. Gal netgi galima tarti, kad iš visų, kurie čia dalyvauja rinkimuose, Andriukaitis turi daugiausiai politinės patirties. Tik kad matyt jam ta patirtis ne visada padeda.

Ką blogo galima pasakyti apie jį? Taigi gal jau spėjau čia pasakyti, nes nieko daugiau ir neatsimenu, išskyrus visokius absurdus. Žodžiu, žmogus gal ir geras, bet nerišlus.

Kokie šansai? Realiai tai gal ir neužims jis trečios vietos, bet šiaip tai vienas iš sunkiau prognozuojamų kandidatų, turi potencialo.

Saulius Skvernelis

Saulius Skvernelis tikrai nebūtų prasčiausias prezidentas, nes tikrai gali būti daug daug prastesnių. Pvz., mano paties manymu, Saulius Skvernelis yra geresnis už Vytenį Andriukaitį.

Kita vertus, puikiai matosi, kad jis dabar savo populiarumo piką jau praėjo ir čiuožia žemyn tokiais tempais, kad vargiai begalime apie jį kalbėti, kaip apie rimtą kandidatą. Jis ne tik pats čiuožia žemyn – jau ir tuos, kas prie jo prisiliečia, jis irgi timpteli: kai Visvaldas Matijošaitis paskelbė apie Sauliaus Skvernelio palaikymą, tai Skvernelio reitingai nepakilo, bet Matijošaičio reitingai tai staigiai kristelėjo.

Būtent dėl to kritimo ir dėl vis besikartojančių nesąmonių aš čia jau Saulių Skvernelį nuleidau į ketvirtą vietą. Nes Andriukaitis kyla, o Skvernelis krenta. Vat ir viskas.

Fantasmagoriškai atrodė kažkokios Skvernelio nesąmonės, kur jis bandė daryt tai, kas jam neleista – šokti į tarptautinę politiką su kažkokiomis baltarusiškomis elektrinėmis. Į tą sureagavo Dalia Grybauskaitė – vaizdas buvo maždaug toks: pasižiūrėjo į jį iš viršaus, užmynė bateliu, pritrėškė, dar bateliu pasukiojo ir nuspyrė į kanalizaciją.

Po viso to Sauliaus Skvernelio chebra ėmė aiškinti kažką, kad čia kkia tai buvusi rinkiminė agitacija iš Prezidentės pusės ir kad tą kažkas turi ištirti ir kažką padaryti.

Dafuq.

Taip pat juokingai jau atrodo ir paskutiniai Sauliaus Skvernelio aplinkos bajeriai, kai anie pradeda kovoti prieš Ingridą Šimonytę ir jos piarščikus, ir kad Paulius Gritėnas kažą ten pridaręs, nes niekas jam neleido rašyti kažko, ką turėjo leisti. Aš net gerai nesupratau, ko jam neleido kažkas. Tik supratau, kad netgi nerenkamas Gritėnas viskur, kur ką galėjo sakyti, tai turėjo žymėti užrašais, kad tai rinkimų agitacija.

Šiaip tai išvis, visas gyvenimas yra rinkimų agitacija ir netgi troleibusai gatvėse agituoja, nes ką gali žinoti, kokiu troleibusu važiuoja kokio nors rinkimų dalyvio štabo darbuotojo puseserės bobutė.

Ponai ir ponios iš Skvernelio aplinkos, aš jums čia paaiškinsiu porą PR dėsnių:

• Jei tau prireikia kreiptis į teismus ar dar kažkokias institucijas dėl garbės, orumo ar šiaip kažkokios teisybės gynimo – tai reiškia, kad tu jau pralaimėjai visą kovą dėl įvaizdžio – tau liko tik institucijos.
• Jei tu pameti savo tikslą ir imi kovoti prieš konkurentą – reiškia, kad tu neturi savo tikslo, vadinasi – konkurentas jau prieš tave laimėjo.

Ponai iš Skvernelio aplinkos, jūs jau abu šiuos dėsnius pažeidinėjate ir nesuprantate, ką tai reiškia.

Kodėl jūs darote šitas klaidas? Jūs ką, norit savo kandidatą paskandint? Ar gal čia jūsų kandidatas tiesiog nesupranta ir galvoja, kad jei kažkas nepatenkinti, tai reikia juos nubausti?

Aš neturiu ką pasakyti apie Saulių Skvernelį, išskyrus tai, kad dabartinėje rinkimų kovoje ministras pirmininkas turi išskirtinęs galimybes, tačiau netgi jas turėdamas, jis, atrodo, tas galimybes baigia iššvaistyti. Ir toks vaizdas, kad komanda jam nepadeda išsisaugoti.

Gal nesupranta kažko.

Ai, nerašysiu aš čia neigiamo skyriaus, nes bijau, kad apkaltins mane Šimonytės štabų palaikymais ir dar kuo nors.

Kokie šansai? Iššvaistyti šansai. Seniai jau iššvaistyti šansai. Nors dar kažiek yra likę, bet rinkimus laimėti galėtų nebent per kažkokius neįtikėtinus stebuklus.

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis gal būt yra koks penktas. Nežinau. Tiesą sakant, čia aukščiau aprašytas kandidatas leidžiasi apačion pakankamai greitai, kad gal Naglis Puteikis netgi ir ketvirtas pasidarys.

Nors ne, nepasidarys – ten aukščiau yra tie kandidatai, kurie gali surinkti apie 10%, o Naglis Puteikis – iš tos serijos, kurie aukščiau 5% matyt jau ir nepakils.

Aišku, čia jau viskas tėra spėlionės. Realiai apačių ir protesto kandidatė buvo Aušra Maldeikienė, kuri turėjo realų šansą pakliūti į ketvirtą, o gal netgi ir į trečią vietą. Būtent jinai buvo ta, kuri pakankamai suprantama ir protingąjai daliai, ir pakanakamai morali, ir pakankamai arši.

Aušra Maldeikienė išėjo iš prezidentinių rinkimų (ji eina į Europos Parlamentą), atidavė savo palaikymą Ingridai Šimonytei, o apačių kandidatu liko Naglis Puteikis. Nes jis visada buvo protesto kandidatas.

Taigi, vat taip vat.

Ką čia blogo parašyti? Nagi nieko blogo, išskyrus tai, kad jokių šansų laimėti neturi, ir jį gali pralenkti netgi koks nors Puidokas ar dar kas nors.

Kokie šansai? Taigi jau sakiau, kad išties jokių šansų laimėti neturi. Nors, aišku, tie šansai visgi daugelį kartų didesni, nei daugumos kandidatų, apie kuriuos jūs dar skaitysit.

Arvydas Juozaitis

Aš jus nuliūdinsiu: šitas kandidatas turi seniausiai pradėtą rinkiminę kampaniją – dar prieš metus pasirodė keisti straipsniai apie „tikrąją“ Sąjūdžio praeitį ir kaip Arvydas Juozaitis išties sukūrė visą Sąjūdį, atvedė Lietuvą į laisvę ir taip toliau. Čia aš nekomentuosiu, nes kas neprisimena, tai ir neprisimena, o kas tiki blėnimis, tai tegul ir tiki blėnimis.

Mažai kas dabar prisimena, kad skirtingu metu buvo Sąjūdis ir dar dvi organizacijos, pretenduojančios į visuomenės judesį – Jedinstvo (ta, kur nusėdo kolaborantai) ir nuosaikesnis Lietuvos Ateities Forumas, kuris buvo toksai tipo kaip ir tarpinis. Na, jūs supratote.

Tai va, Juozaitis buvo to Lietuvos Ateities Forumo veikėjas. Ten pat dar buvo tokia Kazimira Prunskienė, Eduardas Vilkas, Julius Veselka, Vytautas Petkevičius ir dar kažkiek veikėjų. Kūrėsi tasai forumas kaip alternatyva Sąjūdžiui, nes esą Sąjūdis baisiai jau suradikalėjęs ir taip toliau – kažkokios Nepriklausomybės, suprantate, nori.

Dar neseniai Arvydas Juozaitis buvo geras tiktai tuo, kad buvo jau seniai užmirštas ir niekieno neprisimenamas. Na gal tik toksai Kreivarankis socialiniuose tinkluose kartą sukėlė baisų ažiotažą apie tai, kaip matė kažkokį koncertą, kuriame ant scenos stovėjęs Arvydas Juozaitis ilgai tylėjo, tylėjo, tada pasakė, kad reikia visiems šokinėti kaip varlytėms, o paskui ir ėmė šokinėti, šūkčiodamas „kva-kva, kva-kva, kva-kva“.

Paskui, tiesa, paaiškėjo, kad nors Juozaitis kažką ir šnekėjo apie kažkokias varlytes, bet lyg ir nešokinėjo, kvaksėdamas. Nes gal šokinėjo nekvaksėdamas, o gal kvaksėjo nešokinėdamas, o gal dar kaip nors – nežinau jau net.

Taigi, grįžtant prie nuliūdinimo: Arvydas Juozaitis kartą davė interviu kažkokiai rusų radijo stočiai, kurioje džiaugėsi, kaip koloradai gerai švenčia Rygoje – nuoširdžiai ir taip toliau.

Ai, nu ir viskas, nu ir nieko.

Kokie šansai? Šansai jokie.

Mindaugas Puidokas

Lietuvoje yra tam tikras procentasmonių, kurie tiki ufonautais, chemtreilais, dvasingumine ekstrasensorika, psichotronine spinduliuote, Seimo požemiuose besislepiančiu Ktulhu (ten yra slaptas baseinas, kuris per kanalizaciją ir krantinės vamzdį sujungtas su Nerimi), o taip pat ir dar kažkokiomis nesąmonėmis.

Aš čia nežinau, ką pasakoti dar, bet labai man nuostabiai atrodo visokios keistos istorijos. Pvz., kaip tokia, kur Puidokas bendrauja su NUKEM, o šalimais figūruoja dar ir koksai tai Mockus. Arba kita istorija, kur kažkokia Sirijaus sekta ar kažkas ten, net nesupratau, apie ką ten viskas. Arba gal ne, dar geresnė istorija – kai Puidoką netgi LVŽS išmetė iš savo tarpo.

Nu tai ir ką, nu tai ir nieko. Nu tai ir viskas.

Kokie šansai? Jokių šansų.

Petras Auštrevičius

Petras Auštrevičius į prezidentinius rinkimus eina jau ne tai antrą, ne tai trečią, ne tai ketvirtą kartą – net nežinau tiksliai, kiek sykių jis bandė. Kažkaip man jis galvoje toksai amžinas kandidatas į prezidentus.

Bandymai baigdavosi tuo pačiu – nelaimėjimu, nes negali laimėti, kai neari kaip išprotėjęs.

Šis bandymas laimėti irgi bus tragiškas, nes yra šansų, kad Auštrevičius surinks balsų mažiau netgi už Arvydą Juozaitį ar Mindaugą Puidoką, ar dar ką nors. Panašu, kad gal net ir parašų nebus jis surinkęs.

Priežastis – aišku, ir tai, kad jis iš Liberalų sąjūdžio, ir tai, kad kažkaip labai jau aiškiai buvo minimas VSD pažymoje apie MG Baltic ir Liberalų sąjūdžio reikalus.

Kita vertus, yra ir bendresnė, sisteminė priežastis: negali laimėti prezidentinių rinkimų, kai iš esmės nieko nedarai, o tik retkarčiais kam nors protingomis frazėmis kažką pašneki. Protingos frazės nepadeda netgi kai jos yra visiškai geros ir tinkamos, nes norint laimėti, reikia realiai arti.

Arvydą Juozaitį kažkas primokino ir suorganizavo jam važinėjimus. Aušrą Malediekienę irgi primokino. Naglis Puteikis ir tas moka. Kiti kadidatai, esantys aukščiau – ne tik moka, bet ir palaikymo daug turi šiuose reikaluose. O ką Petras Auštrevičius? O nežinau.

Ne, Petras Auštrevičius nėra iš blogiausių kandidatų, bet nu taip jau yra, kad yra taip, kaip yra.

Kokie šansai? Jokių šansų. Netgi Liberalų Sąjūdis didesne dalimi balsuos ne už Aušrevičių, o už Nausėdą, Šimonytę ir gal netgi Andriukaitį. Gal netgi už Puteikį kai kurie balsuos. Sorry.

Valentinas Mazuronis

Valentinai, duok dolerį ir neik tu į jokius rinkimus, ate.

Kokie šansai? Ate.

Ne, šiaip tai aš gal čia negražiai parašiau, bet nu supraskit, čia jau mes kalbame apie kandidatus, kurie negali laimėti, nes viskas jau labai aiškiame lygyje.

Valdemar Tomaševski

Spėju, kad Valdemaras Tomaševskis šituos rinkimus mato tiesiog kaip progą gauti matomumo. Nes tai, kad šansų jis neturi – tas matosi kuo gražiausiai.

Juntama dalimi lenkų palaikymas slenkasi link komitetų ir kitų partijų – nes po truputį daug kas ima matyti, jog ne viskas čia su tuo Valdemaru gerai. Bet visvien išlieka elektoratas kažkoks.

Tai tas elektoratas duos kokį procentą balsų.

Kokie šansai? Gal ir laimėtų, jei visa Lietuva būtų Šalčininkų rajonas.

Petras Gražulis

Petras Gražulis man patinka žymiai labiau už kai kuriuos kitus čia minimus kandidatus. Jau vien dėl to, kad jis nuoširdus, toks koks yra – toks ir yra. Su visais homofobiniais bajeriais, su visais cirkais ir taip toliau.

Aš neturiu jokių homofobiškų pažiūrų, bet tiesiog man visada miela žiūrėti į žmones, kurie varo pagal savo suvokimą taip, kad tai atrodo tiesiog kaip jų esybė. Ne apsimetinėja, o tiesiog vat taip vat varo ir viskas.

Petras Gražulis būtų geresnis už nemažą dalį čia esančių kandidatų, tačiau aš nematau jokių požymių, kad jis varytų bent kiek juntamą prezidentinę kampaniją. Spėju, kad jis tiesiog atėjo iš principo, kad taip būtų ir viskas.

Kokie šansai? Jokių šansų.

Alfonsas Butė

Toksai niekam nežinomas kandidatas, kuris neaišku iš kur. Vienok, pasiaiškinus, paaiškėja, kad ne tik kitų, bet ir mano atmintis kiaura – pasirodo, anasai buvo jau politikoje, ir berods netgi kadaise į Seimą ėjo. Matyt, veikla buvo išskirtinai neišskirtinė, tad ir neužsifiksavo. Buvo kažkas ten su Kristupo Krivicko koalicija, centro partija, pensininkų partija ir panašiai.

Iš kalbėjimo Alfonasas Butė keistai primena Mykolą Brazauską. Intonacijomis, veido mimika – viskuo – gal nelabai smarkiai, bet truputį. Bet tas jam nepadės.

Buvo teistas. Bet ne dėl normalaus kriminalo, o dėl autoįvykio, kuriame sužalota buvo jo vairuotos mašinos keleivė. Žodžiu, kaip ir būtų kaltas, bet ne dėl piktųjų paskatų.

Kokie šansai? Jokių šansų.

Kazimieras Juraitis

Na, ir pabaigai – tasai kandidatas, kuris čia jau visiškai pabaigai skirtas. Kazimieras Juraitis.

Ne, aš negaliu garantuoti, kad jis surinks iš visų mažiausiai, nors aš taip visgi spėju. Bet galiu garantuoti, kad rinkimų jis nelaimės.

Kuo Kazimieras Juraitis žinomas? Ogi tuo, kad turi kažkokį savo keistą Youtube kanalą, kurį žiūri kažkokie keisti keisti žmonės, taip pat tuo, kad kadaise senovėje buvo teistas už padirbtą pasą, su kuriuo jį sučiupo kažkur. Ir šiaip įdomus žmogus.

Sako, kai pasiskelbė kandidatuojantis, tai paskui iš džiaugsmo gėrė mėnesį laiko, o tada pakliuvo į ligoninę, kur siautėjo ir gavo tazerių į šikną iš pareigūnų, tai tada ir apsiramino.

Kokie šansai? Jokių šansų. Ačiū Dievui.