Tag Archives: Valdemar Tomaševski

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Internetai ima atitikti realą

Štai čia aš jums tiesiog noriu duoti analizės ir palyginimų, kaip internetų prognozės atitinka realą, o realas – internetus. Nes jau viskas vyksta kitaip, nei anksčiau – korekcijų daugumoje segmentų reikia gana nedidelių. Kaip žinia, internetiniu balsavimu dėl to, kas taps Vilniaus meru, daugelis abejojo, bet štai dabar jau ir galime pasižiūrėti, kokio lygio išties tos abejonės, kokio teisingumo prognozės ir kaip viskas atitinka.

Labai aiškiai čia matome, kurie kandidatai yra žinomi internetuose, o kurie reale. Wait... Artūro Zuoko rezultatų atitiktis - dešimtųjų procento dalių tikslumu!

Labai aiškiai čia matome, kurie kandidatai yra žinomi internetuose, o kurie reale. Wait… Artūro Zuoko rezultatų atitiktis – dešimtųjų procento dalių tikslumu!

Kaip matome iš grafiko, nors vietomis ir yra nuokrypių, koreliacija yra labai labai aiški ir daug ką parodanti. Artūro Zuoko atveju manęs gerbėjų spėjimas buvo išvis neįtikėtinai tikslus – 18,4% jis surinko ir internetuose, ir reale, visiškai vienodai.

Na, pasižiūrėkime, kaip tie kandidatai į Vilniaus merus atrodė reale ir internetuose detaliau.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kas taps Vilniaus meru?

Kas bus Vilniaus gelbėtojas?

Kas bus Vilniaus gelbėtojas?

Kiekvienas gali nuspręsti, už ką balsuoti. Nenusprendžia tik tie, kas nenueina balsuoti – tada už juos nusprendžia kiti. Ir kai nusprendžia kiti, tai tie nebalsavėliai lieka tiesiog nieko nekeičiančiais nevykėliais. O tuo tarpu keičiančiais vykėliais tampa tie, kas balsavo.

Žinot, kaip gaunasi įdomiai? Koks nors prasigėręs chronius pabalsuoja, o koks nors inteligentiškas hipsteris prisigalvoja kažkokių pasiteisinimų, kodėl nebalsavo. Kas didesnis nevykėlis valstybės mastais tada? Ogi tasai hipsteris, kuris sugalvojo, kad jam sunku balsuoti.

Štai taip ir realizuojamos visų lygios teisės ir galimybės. Štai taip ir gaunasi rinkimai. Už ką balsuosite jūs?

Čia jums kol kas trumpa apklausėlė (ji baigsis ketvirtadienį vakare) – pasistenkite įvertinti ne tai, už ką balsuosite, o pabandykite atspėti, kas išties taps Vilniaus meru. Internetuose atrodo, kad laimės kažkas iš tų, kas žinomi internetuose, bet ar tikrai? Vilniuje dauguma naudojasi internetais, bet didžiulė dalis einančių balsuoti jokių internetų gyvenime nematė. Taigi, pabandom atspėti.

This poll is closed! Poll activity:
start_date 24-02-2015 13:45:29
end_date 26-02-2015 23:59:59
Poll Results:
Kas iš kandidatų taps Vilniaus meru?

Nagi, o jei jau pabalsavote, tai dabar pasidalinkite šita apklausa kuo platesniame ir keistesniame žmonių rate – kuo daugiau įvairių balsuojančių žmonių, tuo artimesni realybei bus rezultatai.

Ir taip, tai tiesa – internetiniai balsavimai nerodo realių balsų pasiskirstymo, tačiau šiokią tokią orientaciją visvien suteikia. Ir jei kažkas iš kandidatų keleriopai lenkia kažką kitą, tai jau kai kurias išvadas galima pasidaryti.

(Kandidatų tvarka atsitiktinė, o kadangi sistema kešuoja, tai balsavimo rezultatai atsinaujina per kažkiek minučių)

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie internetinius prezidentų rinkimus ir realybę

Aš tikiuosi, kad jau spėjote primiršti tą ilgą seriją balsavimų už internetų prezidentus. Paskutinio turo rezultatų ilgai ilgai neskelbiau, nes jie buvo ir taip pakankmai aiškūs, o norėjosi kiek ilgiau pratęsti ir pasižiūrėti šiokių tokių pokyčių. Visgi kardinalių pokyčių nesigavo: tendencijos liko aiškios ir ilgalaikės. Ir, beje, visiškai akivaizdžios.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Vienas dalykas labai smarkiai krito į akis per visus internetų balsavimus: pradžioje Dalia Grybauskaitė laiminėjo tiesiog be išlygų. Bet žinote, kaip būna, kai rinkėjas patiki, kad jo kandidatas laimės? Ogi jis neateina į rinkimus, nes galvoja, kad jo kandidatas ir taip laimės. Tuo tarpu kito kandidato rinkėjai mobilizuojasi. Štai tą ir matome grafike. Taip kad pagalvokite gerai: nors čia ir darau aš išvadą, kad Dalia Grybauskaitė turi laimėti, ji laimės tik su sąlyga, kad tie, kas ją palaiko, ateis į rinkimus.

O bendrai, nesigilinant į visokias analizes, tą ilgos internetinių balsavimų serijos pabaigą galima reziumuoti paprastai: iš realių kandidatų be išlygų laimi Dalia Grybauskaitė (418 balsai), o iš tų, kas šiaip internetuose garsūs – Remigijus Šimašius (671 balsas). Pastarasis, reikia tikėtis, į užmarštį nenueis, o kils ir toliau, nes rezultatai čia buvo įspūdingi.

Visi kiti, kas tik internetų rinkimuose dalyvavo, iškrito, nesugebėję nei susilyginti su šitais dviem kandidatais.

O jei norisi kiek daugiau duomenų – čia vat ir pasižiūrėkime truputį skirtingų grafikėlių ir šiaip įdomumų. Ir šį kartą – jau ne vien iš šitų balsavimų, o žymiai plačiau. Iš visokių kitokių šaltinių.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie lenkišką Vilnių, rusišką Varšuvą ir Valdemaro Tomaševskio kliedesius faktais

Tūlas Voldemaras Tomaševskis jau pasiekė anokio Algirdo Paleckio lygį su savo kliedesiais. Manau, kad aiškinti pernelyg ir nereikia, nes ir taip jo nusišnekėjimai akivaizdūs. Ir akivaizdu, ko jis siekia – tiktai neapykantos tarp lenkų ir lietuvių protrūkio. Atsimenam iš istorijos ne sykį, kaip visokie nacionaliniai klausimai būdavo aštrinami vien visokių politinių atmatų interesams patenkinti, ypač kai tos atmatos rinkimuose remiasi marginalais, kuriems į galvas galima įkalti bet kokius kliedesius. Tas pat – ir su šiuo veikėju.

Siūlyčiau, beje, atkreipti dėmesį į vieną dalyką: netgi visokie lietuviški skustagalviai paprastai susilaiko nuo visokių tarpnacionalinių konfliktų aštrinimo, o kažkokios miglotos užuominos apie kokius nors taboro čigonus ar šūkis „Lietuva – lietuviams“ sukelia didžiulius skandalus, susilaukia pakankamai rimto valdžios ir visuomenės atkirčio. Įdomu, kodėl atkirčio nesusilaukia anas Voldemaras Tomaševskis?

Na, bet neesmė. Aš čia tik konkrečiai apie menamai lenkiško Vilniaus istoriją, labai konkrečiais faktais. Parengtais pačių lenkų etnografų dar tais laikais, kai pagal visokius tomaševskius Vilnius buvo esą lenkiškas Wilno – 1912 metais (paspauskit ant paveiksliuko, pamatysit labai detaliai).

Taigi, Vilniuje – 30,9 procento lenkų, aplink Vilnių – 12,1 procento lenkų, kituose menamai „lenkiškuose“ rajonuose – dar mažiau. Aplink lietuviškumu niekam abejonių nekeliantį Kauną – 23,2 procento lenkų. O štai Varšuvoje, Lenkijos sostinėje – 46,4 procento lenkų. T.y., mažiau, nei pusė ir tik trečdaliu daugiau, nei Vilniuje.

Šiais laikais neretas pridūrkavotas pseudoistorikas ima pezėt apie tai, kaip Vilniuje esą gyveno vos du procentai lietuvių ir pan., pasiremiant tų laikų caro valdininkų darytais surašymais, kur jei sakydavai, kad esi lietuvis, tai rašydavo arba lenku, arba baltarusiu, priklausomai nuo to, ar supranti rusų kalbą, ar ne.

Tai jei tokie tomaševskiai peza nesąmones apie lenkišką Vilnių, tai gal jie norėtų pakalbėti apie rusišką Lenkijos sostinę ar apie tai, kokiu stebuklingu būdu Vilniaus kraštas staiga tapo lenkišku?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter