Tag Archives: PR

Kandidatai į prezidentus, apžvalga

Manęs keli skirtingi žmonės prašė, kad parašyčiau šitą apžvalgą – subjektyvią ir neteisingą, kaip man jau įprasta. Nes kiti rašo abstrakcijas ir taip toliau, tai nieko nesuprasi. Taigi, o aš rašau ne abstrakcijas, o subjektyviai iškreiptus dalykus, kurie visiems aiškūs ir priimtini (arba ne). Nu tai va, čia gal daug nedaugžodžiaukim ir pasižiūrėkim, kas čia gausis iš tų kandidatų į prezidentus.

Čia yra bananai palyginimui. Pagal juos geriau galite nustatyti politiko svorį ir įtaką rinkimuose.

Jūs suprantat, kad aš esu žiurkėnas, ir man jūsų žmogiškos nesąmonės atrodo labai paprastai – nesąmonės jūs esat, pinigus man geriau neškite!

Ai, dar, beje – aš nesiimu prognozuoti, kas laimės šiuose rinkimuose. Bet manau, kad visgi kandidatai yra pakankamai aiškūs. Na, bent jau man, su mano iškreiptomis nuomonėmis.

Kandidatų yra daug – 13 (buvo 17, bet kai kurie pasitraukė – pvz., Aušra Maldeikienė), tad chaoso irgi čia bus daug. Ir aprašinėjimo bus daug. Tai jei kur suklysiu, tai nesupykit, nes dedu čia iš savo atminties, kuri kiaura ir iškraipyta. Nieko aš čia neatsimenu.

Sąrašo tvarka, beje, nėra visiškai atsitiktinė – pirmi yra tie, kas turi daugiausiai žinomumo (subjektyviai), tuo tarpu gale – tie, kas turi mažiai šansų. Kadangi mažiausiai šansų turintys priklauso nuo atsitiktinių fluktuacijų, tai ta tvarka gale jau bus labiau atsitiktinė, nes ten supaisyti tų nesąmonių jau tikrai nesigauna. Kita vertus, tenai gale ir kandidatai tokie, kurių palaikymas nesiekia netgi rinkiminių apklausų paklaidos.

Bet kuriuo atveju, kadangi aš tapsiu Visatos Valdovu, tai visi politikai visvien tarnaus man. Šitai neginčijama kaip ir faktas, kad tik žiurkėnas gali valdyti Visatą.

Continue reading

Tele2 klientai važiuoja į ryšio zoną

Aš gal pradėsiu nuo to, kas greičiausiai sukėlė isterikas nekuriems Tele2 konkurentams: ši įmonė pasiūlė mobilų internetą už pastovų mokestį ir be apribojimų. Taip, būtent tai, kas prieš kelioliką metų padarė lūžį internetuose, kai flat rate atsirado per virvėlaidinį telefoną (iki tol būdavo mokesčiai už minutes irba megabaitus), dabar atsirado mobiliam tinkle. Nesu tikras, ar tai tęsis labai ilgai, bet panašu, kad bent jau iki metų galo, kol įsivažiuos, tai tikrai. O paskui – galimai irgi. Kaip sakant, be skaičiuojamų megabaitų. Pigiausias planas – 19 litų per mėnesį, brangiausias – 49 litai, bet tam jums reiks nuvažiuoti į Alytų.

Kompiuteris mašinoje

Sako, kad vienas iš navarotų su tais supergreitais mobiliais broadbandais bus toksai, kad mašinos galės turėti savo korteles ir tarpusavy bendrauti, apsikeisdamos visokia informacija ir pačios susižinodamos, kur kokie kamščiai, kur kokios avarijos ir taip toliau. Tuo pačiu ir GPS galės peraugt į kitą lygį.

Čia, žinote, kažkoksai deficito sudarymas gaunasi: važiuoti reikia į Alytų, nes Vilniuje jie, kiek suprantu, nepardavinėja šito dar. Ir labai sąmoningai nepardavinėja, nors po kažkiek laiko gal jau irgi pardavinės. Todėl ir buvo tas mistinis kvietimas žurnalistams bei blogeriams, persunktas saviironijos ir humoro jausmo – „Tele2 kviečia savo klientus rinktis į mikrobusą, veš į ryšio zoną„.

Tą seną anekdotą prisimena tie, kas mobiliu ryšiu naudojosi, vos Tele2 atėjus į rinką – konkurentų kainos vienu kartu smuktelėjo trečdaliu, o paskui vyko toksai kainų kritimas, kad maža nepasirodė – iš vienos brangiausių šalių pagal mobilų ryšį Lietuva per porą metų pavirto į vieną pigiausių pasaulyje. Jau net neatsimenu, kiek man kainavo ryšys, kai ėmiau juo naudotis – gal keletas litų už minutę? Atsimenu tik, kad kainų kritimas buvo stebuklingas*.

Taip kad jei aktyviau naudojatės internetu, tai išsyk turiu jums patarimą: nuvažiuokit į Alytų, tenai nusipirkit 4G LTE ryšį, o paskui galėsite ir 4G, ir 3G visoje Lietuvoje naudotis už 19 litų per mėnesį. Arba už daugiau – čia kaip pasirinksit. Megabaitai neskaičiuojami. Palyginimui – kiek paieškojau UK, tai mobilaus interneto kainos yra panašios skaičiais, tiktai kad svarais ir su kelių-keliolikos gigabaitų limitu. Taip kad Lietuva čia rūlina.

Jei negalite nuvažiuoti į Alytų, tai yra ir kitų miestų, kur 4G internetu Tele2 prekiauja – tai Mažeikiai, Utena, Jonava ir Marijampolė. Ten galite nusipirkti ir taip gudriai sugudrauti.

Continue reading

Nemetalas! Duck Sauce – Barbra Streisand ir PR bajeriai

Trololoooo-lololo-lolo lo lo, trolololo-lololo-lolo lo lo!!! Duck Sauce groja ir dainuoja – Barbra Streisand!

Bet juk veža Duck Sauce, tiksliau jų Barbra Streisand? 🙂 O dabar tiems, kurie ne tokie durni ir negalvoja, kad aš šiaip sau muzikėles dainuoju. Čia pamąstymui, kodėl Barbra Streisand ir kas tai per fenomenas – jos efektas. Lietuvoje irgi jau buvo įmonių, kurios su savo bajeriukais pasidarė sau kažką panašaus į tą, ką patyrė Barbra Streisand.

Continue reading

Carlsberg Group knisa protą

Protą knisam, nesicackindami!

Anoksai ponas Sven Langeneckert, Carlsberg Group viceprezidentas, pareiškė, kad jei nuo kitų metų Lietuvoje bus galutinai uždrausta alaus reklama, tai Carlsberg Group pasitrauks iš Lietuvos. Pagal juos, pasitrauks, nes negalės reklamuotis, nors vėlgi įprastu aludarių bei degtindarių teigimu, alaus reklama nedaro įtakos ir neskatina gerti ir taip toliau.

Čia atvejis, vertas labai trumpo paanalizavimo ne tik iš marketingo ir PR pusės (ir durnam aišku, kad nei ten jie trauksis, nei ką, o tik bando kažkokį spaudimą daryt), bet ir iš pokyčių informacijos valdymo pusės. Tai yra geras verslo restruktūrizavimo PR pavyzdys, iš kurio verta pasimokyti.

Jei mano duomenys teisingi, Lietuvoje Carslberg grupė (Švyturys-Utenos alus) 2009 metais pagamino 129 milijonus litrų alaus, labai didelė jo dalis nuėjo į eksportą. Kitaip tariant – puikiu pelningumu dirbanti gamykla. Pasaulyje Carlsberg Group 2008 pardavė šimtą kartų daugiau – virš 12 milijardų litrų alaus. Nemenkos apimtys, tiesa? Kalbant dar konkrečiau: koncerno pajamos per metus sudaro apie 30 milijardų litų, t.y., porą kartų daugiau, nei Lietuvos biudžeto įplaukos.

Žinoma, kad tokia galinga kompanija gali sau leisti nurodinėti Lietuvos vyriausybei, kaip elgtis, ką leisti, ko neleisti, kokius įstatymus kurti ir taip toliau. Ir žinoma, kad kai kažkokia, atsiprašant, Lietuva susigalvoja pristabdyti alkoholio reklamą, kyla daug nepasitenkinimo bei noro truputį spustelt valdžią.

Mano girdėti ir niekieno nepatvirtinti gandai sako, kad jau dabar iš Švyturio gamyklos Klaipėdoje atleidžiami darbuotojai, o įranga jau imta išmontuoti (jei kas turite apie tai tiesioginių žinių, būtų gerai, jei patvirtintumėt ar paneigtumėt). Jei tai tiesa, tai reiškia, kad jokių Sven Langeneckert minimų „jeigu“ ir sąryšių su kokiais nors būsimais reklamos ribojimais – nėra. Paprastai, kai jau kalbama apie galimus uždarymus, reiškia, kad yra konkretūs planai ir yra jų pridengimas visokiais PR fokusais. Taigi, Klaipėdoje esantis Carlsberg padalinys galimai jau užraukiamas tiesiog bandant optimizuoti gamybinius kaštus. Carlsberg mastais net ir Utenos alaus gamykla yra gan nedidelis fabrikėlis, o jau Klaipėdos Švyturio bravoras – tai vos ne namudinių apimčių linija.

Švyturys yra vienas iš brangiausių, jei ne pats brangiausias lietuviškas prekės ženklas, tačiau bravoro išlaikymas Klaipėdoje vien tam, kad būtų palaikomas Švyturio prekės ženklas – visgi brangus malonumas. Taigi, tą gamyklą norima uždaryti. O uždarant, gaunama puikiausia proga viską suversti ant valdžios, išsyk nušaunant du zuikius: „čia įstatymai, ribojantys reklamą kalti dėl to, kad buvom priversti uždaryti bravorą Klaipėdoje“. Maždaug taip.

Kertu lažybų, kad po kiek laiko būtent šitoks mitas ir bus paskelbtas.

Atnaujinta: Carlsberg atstovai atsiuntė man paneigimą, kuriame teigia, kad Carlsberg Group iš Lietuvos nesitrauks. Paneigimą skelbiu pas save.

Blogiausia praktika: kodėl reikalinga orientacija į klientą

Šiandien per Lietuvos Radiją kalbėjo kažkoks Novaturo direktorius. Pasakojo, kaip Hurgadoje viskas ramu ir kaip turistai neatšaukinėja savo užsakytų kelionių į Egiptą, tik vienas-kitas esą atsisakė, klientai toliau vyksta, viskas keliautojams gerai, blablabla. Tiesą sakant, aš, pasiklausęs, likau toks apšalęs, kad iki šiol savim abejoju – ar man nepasivaideno?

Kai kurios šalys jau evakuoja savo piliečius iš Egipto (evakuoja!!!). Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kuri išvis nelinkusi rekomenduoti mūsų piliečiams kur nors nevykti, irgi paskelbė – nerekomenduoja keliauti į Egiptą. Diplomatinis žargonas yra labai nuglaistytas, o realiai tokios rekomendacijos reiškia viena: nuvyksit, užmuš, patys savo lavono parsigabenimu ir rūpinsitės.

Blogosferoje informaciją apie įvykius Egipte skelbia Grumlinas, kaip tik apie riaušes, kurios vyksta Hurgadoje. Jis gauna naujienas iš pirmų lūpų, be tarpininkų ir į politinius įvykius, ypač – Artimuosiose Rytuose, gilinasi kaip reikiant, rekomenduoju besidomintiems sekti abu jo blogus.

Bet visgi aš ne apie politiką, o apie įmones. Esu įsitikinęs, kad visos įmonės (ne tik darbuotojai, bet būtent pačios įmonės, kaip darbuotojų, vadovybės ir procesų bei procedūrų visuma) gali mokytis. Viena iš mokymo metodikų – tai geriausios ir blogiausios praktikos, kurias galime analizuoti ir darytis išvadas. Šis atvejis labai paprastas pirmai pradžiai. Jis dar ir pavyzdys apie tai, kas išvis yra tie blogos praktikos pavyzdžiai.

Continue reading