Pirmiausiai, tiems kas dabar ar labai dreba, ar labai džiaugiasi dėl Brexit rezultatų, t.y., dėl to, kad Didžioji Britanija išstoja iš Europos Sąjungos, pasakysiu, kas dabar smarkiai pasikeis: niekas. Toliau jau galite ir neskaityti, nes visa kita tebus smulkmenos.
Išdidžiai Didžioji Britanija išeina iš Europos Sąjungos. Išties ne. Realiai ji ir nebuvo pilnai ES, realiai ji pasiliks beveik ES. Kita vertus, išstojimo pasekmės jų tikrai nepradžiugins.
Na, gerai, kas dar pasikeis – formaliai Didžioji Britanija nebus Europos Sąjungos dalimi (o ir tai prie to bus pereita tik per keletą metų), bet realiai sutarčių ir atitikimų, bendro darbo ir finansų bus tiek, kad iš esmės ji liks ne ką mažiau ES dalimi, negu buvo. Pokyčiai bus tokie, kurie labiau matysis globaliai (ir globaliai jie išties rimti), o štai Lietuvoje tiesiogiai kažko per daug nepajusime.
Prisiminkime, beje, kad Didžioji Britanija visą laiką buvo ta ES dalimi, kuri buvo nuošaliai nuo kitų, o dar ir turėjusi specialias sąlygas. Ji vienintelė laikėsi atskirai bendros valiutos atžvilgiu, ji iš esmės buvo nesujungta geografiškai, ji sugebėjo išlaikyti gerokai labiau atskirtą ekonomiką ir taip toliau. Iš esmės, Didžioji Britanija visą laiką buvo truputį ne Europos Sąjungoje. O pasiliks ji beveik Europos Sąjungoje. Žingsnis didele dalimi greičiau formalus, nei realus.
Kita vertus, daugelis iki šiol nesusivokia. Ponas Andrius Užkalnis štai parašė apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje jau vyksta masinės deportacijos – ir Lietuvoje kilo siaubas. O toksai Donald Trump, nuvykęs į Škotiją, savo Twitter akaunte paskelbė, kad žmonės džiūgauja gavę nepriklausomybę nuo ES ir kad jis ir JAV atneš tokią nepriklausomybę. Paskui, tiesa, Trump tą savo žinutę ištrynė.
Taigi, jei norite, tai bus jums daug visokių raidžių. Kai kur maža nepasirodys. Ypač didelis bus nuokrypis apie valiutų kursus ir pasaulio pokyčius. Beje, čia gal ir ryškiausia įtaka – jei per vos kelias valandas angliški uždarbiai kone dešimtadaliu nukrenta, lyginant su eurozona (įskaitant ir Lietuvą), tai šį bei tą reiškia, net ir nežiūrint į tai, kad paskui įvyksta stabilizacija.
Kas balsavo už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos?
Aš pernelyg nesigilindamas pateiksiu tokius skaičius: balsuojantys už išstojimą buvo pagrindinai pensininkai (virš 60 metų), turintys žemą išsilavinimą ir turintys žemas pajamas, o taip pat gyvenantys kažkur kaimuose. Kaip tik šitose trijose grupėse žmonių balsavimas už išstojimą sudarė apie 60%. Balsuojantys už pasilikimą buvo kaip tik atvirkšti – jauni (iki 25 metų), turintys gerą išsilavinimą ir turintys didesnes pajamas, o taip pat gyvenantys kažkur miestuose. Kaip tik šitose grupėse žmonių balsavimas už pasilikimą Europos Sąjungoje sudarė apie 60%.
Gal būt nenuostabu bus, jei pridėsiu ir tai, kad tie žmonės matyt neatsimena, per kokius vargus Jungtinė Karalystė kadaise sugebėjo pakliūti į Europos Ekonominę Bendriją – bandė dar 1961, tačiau gavo Prancūzijos veto. Pavyko tik 1973, iš trečio karto, kai Charles de Gaulle nustojo vadovauti Prancūzijai. 1975 metais Jungtinė Karalystė surengė refferendumą dėl stojimo – 66% balsavo už. Dalis kadaise balsavusiųjų už įstojimą, dabar jau balsavo už išstojimą.
Prieš gerą šimtmetį Britų Imperija buvo didžiausia visų laikų imperija pasaulyje. Iki šiol dar neatsirado kita tokia valstybė, kuri būtų tokia didelė ir galinga. Britų pensininkai, apie tokią imperiją svaigdami, nutarė išstoti iš Europos Sąjungos. Tiksliau, ne visi britų pensininkai, o tik ta dalis, kurie visai jau buki.
Kalbant vulgariai, tipiškiausio išstojimo iš ES šalininko portretas labai paprastas: tai labai bukas senis ar boba, kuri nei nesimokė ir išvis per visą gyvenimą nieko gero nenuveikė, gyvena kur nors kaime. Ir senatvėje dėl visko dabar kaltina Europos Sąjungą, nes kaltinti savęs negali, atmintį prarado, o proto išvs neturėjo.
Pasilikimo Europos Sąjungoje šalininkai visai atvirkšti – tipiniu atveju tai išsilavinęs vaikinas ar išsilavinusi mergina, kuri ir mokėsi, ir gavo darbą, ir sėkmingai gyvena kažkur dideliame mieste. Ir mato visas perspektyvas, kurios atsiveria Europos Sąjungoje.
Čia galite pasidaryti išvadas apie tai, kokia ta realybė. Neišsilavinę, buki, pašalpomis gyvenantys tipažai nutarė padaryti kažką gero savo šaliai. Paskui pažiūrėsime, ką išties jie savo šaliai padarė. Kiek žemiau.
Didysis paradoksas tame, kad pati Didžioji Britanija savo esme jau šimtus metų yra federacinė valstybė, kuri daugybę metų integravosi ir centralizavosi. Kaip Europos Sąjunga. Ir jie labai gerai žino, kodėl verta būti kartu. Bet kažkur galvose kažkas nesusieina matyt. Užsitrumpina neuronai kokie nors.
Ai, beje, o dėl kai kurių klausimų, kad negalima leisti referendumų tiems, kas buki – žinote,čia kaip klausimas, kada durnius savo namą padeginėja. Galim aišku stabdyti tą durnių, bet o gal visgi duoti jam pasimokyti? Didžiojoje Britanijoje gyvenimas labai greitai pablogės. Ypač tiems, kas tie balsavusieji. Jau pirmus požymius matome iš valiutų kursų. O kai įvyks atsiskyrimas, užsikabins muitai į Europos Sąjungą, prasidės bedarbystės augimas – tada jau maža nepasirodys. Ir tai jų teisė rinktis. Tegul renkasi.
Tarp kitko, anekdotišku pavyzdžiu jau tapo vienas skurdžiausiai gyvenantis regionas – Kornvalis (Cornwall) – balsavę ryškiai už Brexit, jau kitą dieną anie susizgribo, kad didelę dalį regiono biudžeto sudarė pinigai iš Europos Sąjungos. Tik tada, jau po referendumo, regiono vadovai ėmė kažką kliedėti apie tai, kad kažkas (ne tai Londonas, ne tai Briuselis) turi jiems užtikrinti, kad tas finansavimas niekur nedings ir kasmet jie ir toliau gaus kokį šimtą milijonų eurų.
Populistai, įskaitant tą patį David Cameron, kuris į valdžią atėjo žadėdamas tą Brexit referendumą, o paskui prieš jį pasisakinėti ėmė tik kai jau buvo per vėlu – tokie visokie ir atnešė šitą džiaugsmą britams.
Dabar gi Jungtinėje Karalystėje prasideda bandymai stabtelti – kažkokios peticijos su norais surengti antrą referendumą bei kalbos apie tai, kad visą išstojimą dar gali blokuoti Karalienė Elžbieta II. Panašu, kad nepavyks.
Subrendę žmonės gali spręsti. Subrendę žmonės leidžia spręsti ir klysti kitiems. Subrendę žmonės gali ir prisiimti atsakomybę už savo klaidas. Tegul jie elgiasi kaip subrendę žmonės. Tegul patys ir sprendžia, o paskui būna atsakingi. Mūsų atsakingumas – tai leisti jiems patiems būti atsakingais už save.
Valiutų kursai rodo realybę
Gal ryškiausiai tą Didžiosios Britanijos buvimą paskirai nuo Europos Sąjungos rodo valiutų situacija: kai Vokietija paaukojo savo markę Europai (pradžioje apie kokius 70% euro vertės sudarė markė), prie to prisidėjo dar ir Prancūzija su savo franku ir gavosi supervaliuta, o prie to išsyk prisišliejo dar tuntas kitų valstybių, turėjusių kad ir mažesnes valiutas, bet visgi pakankamai galios, kad kartu pridėtų dar tiek pat pajėgumų. Tuo tarpu Didžioji Britanija visvien liko su savo svaru sterlingų.
Kažkada valiutos rikiavosi pagal galią (apimtis) maždaug tokia tvarka: JAV doleris, Japonijos jena, Vokietijos markė, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, Prancūzijos frankas (čia jei man atmintis nemeluoja). Įvedus eurą, tvarka pasikeitė – Europos Sąjungos euras pasidarė antra pagal galią valiuta. Ir net ne šiaip antra pagal galią, bet galingesnė už kelias kitas mažesnes prekybines ir rezervines valiutas kartu sudėjus.
Britanija liko vienintele ES šalimi, kuri nei nesiruošė įsivesti euro. Jie nutarė kad geriau jau nestabilus svaras su visokiais šuoliais, bet galimybė žaisti pasaulinį finansų žaidimą svarbiau. Ir tai pasiteisino – tapusi finansiniais vartais į Europos Sąjunga, rezervinių valiutų dalyje Britanija išaugo gerus porą kartų. Nuo maždaug 2% iki kone 5%. Atsiradus ir išplitus eurui, svaras sterlingų netgi buvo pralenkęs Japonijos jeną. Buvo pralenkęs. Buvo. Nebebus.
Kita vertus, keistai gaunasi, bet Didžioji Britanijka kažkaip žaidžia į kurso kritimą. Neatsimenate? Aš tai dar atsimenu, kai svaras kainavo kokius beveik 7 litus. Labai daug. Dabar būtų kone dvigubai mažiau. Ilgalaikėje perspektyvoje vien pagal kursus mes Didžiosios Britanijos atžvilgiu pakilome kone du kartus. Gal jie išties to ir nori. Kažkodėl. Nežinau, kodėl.
Brexit buvo didžiulio masto įvykis, kuris ne šiaip sau paveikė valiutų kursus. Pasaulio finansų rinkos tiesiog barškėti ir tilindžiuoti pradėjo nuo to. Ir pagal tai labai gerai matosi kai kurių rinkų sąsajos ir valiutų galimybės. Ypatingai atkreipkite dėmesį į Rusijos rublį.
Brexit buvo didžiulio masto įvykis, kuris ne šiaip sau paveikė valiutų kursus. Pasaulio finansų rinkos tiesiog barškėti ir tilindžiuoti pradėjo nuo to. Ir pagal tai labai gerai matosi kai kurių rinkų sąsajos ir valiutų galimybės.
Apie valiutų kursus ir Brexit: nedaug kas pastebėjo, kas įvyko, bet doleris išlošė realiai nedaug. Euras JAV dolerio atžvilgiu krito nežymiai (pora centų), negana to, kartu su visomis lydinčiomis valiutomis (t.y., tomis, kurios smarkiai priklauso nuo prekybos su ES), euras kyla atgal link nulio praradimų. Tuo tarpu Japonijos jena šoktelėjo ryškiai į viršų. O štai svaras sterlingų krito taip, kad maža nepasirodė. Ir, nuostabu – paskui svarą pirmu momentu krito Rusijos rublis. Apie tą, beje, atskirai – tai vienas iš įdomiausių momentų.
Iš esmės, valiutų rinkos rodo, kad buvo žengtas dar vienas žingsnelis galios persislinkime į kitą pasaulio pusę – iš JAV-JK-ES į JAV-Japoniją. Kitaip tariant, kabelis* (GBP/USD prekyba) praranda reikšmę galutinai. Ir nors ta tendencija matoma jau seniai – per paskutinius 5 metus pasaulinė valiutų prekyba pas GBP nuo 13% krito iki 12%, tuo tarpu JPY pakilo nuo 19 iki 23%, dabar tai jau išvis ima badyti akis. Japonija šoks dar labiau, o Didžioji Britanija ryškiai kris. Juoba ir Australijos doleris per tuos metus pakilo kone iki 9%, grasindamas ir kitą gabalą Ramiojo vandenyno finansų atimti iš Britanijos. Pridėkime ten dar po kokius porą procentų tarpusavy besipešančių Hong Kongo dolerių ir Kinijos juanių – štai ir gausime, kad svarui sterlingo Rytų pusrutulis darosi prarastu. Ir būtent todėl, kad Didžioji Britanija, pirmiausiai buvusi JAV kabeliu į Europą, o paskui dar ir Rytų kabeliu į Europos Sąjungą, po truputį nustoja tokia būti. Pailsėk, pasaulinis finansų centre.
Paradoksalu, kad didesnės galios siekusi Didžiosios Britanijos marginalinė dauguma iš savo šalies kaip tik atima tą esminę iš kolonijinių laikų likusią kortą, kurios dėka Jungtinė Karalystė turėjo daug įtakos – prekybą ir tarptautinius finansus, kurie vis dar koncentruojasi Londone. Jie atidavė juntamą gabalą savo finansų į japonų rankas, vos per kelias valandas. Ir dar daug kartų daugiau jie atiduos per artimiausius kelerius metus, kol Didžioji Britanija išeis iš Europos Sąjungos. Ir būtent tai yra didžiausias pokytis viso pasaulio mastais.
Pažiūrėkite darsyk tą žemėlapį apie Britų Imperiją – būtent tos imperijos galių likučius idiotai ir pataškė. Būtent ten, kur buvo jų tolimesnės kolonijos, kur jie turėjo įtakos – būtent ten jie ir prarado. Daug metų besididžiavę, kad yra dar ir vegetuojančioje Britų Tautų Sandraugoje, kuri jiems svarbesnė už Europos Sąjungą, jie į tos Britų Sandraugos grabą įkalė dar vieną vinį.
Realybė visai kitokia, negu ją įsivaizduoja durniai. Didžioji Britanija iš esmės nedaug tegaus papildomų galimybių, būdama labiau viena. Brexit šalininkai kliedi, kad Britanija dabar išloš iš prekybos su atsilikusiomis trečiojo pasaulio šalimis. T.y., daugiau prekiaus su skurdžiais ir todėl daugiau pinigų uždirbs. Logikos tame matote? Realybėje, kaip matėme, jau per vieną dieną jie prarado dvidešimtadalį savo pinigų vertės.
Čia bukai tiesiog, apie tai, kaip bukiausi durniai sugeba patys sau prisiškiti. Norėjo didesnės galios savo šaliai, svaigo apie didžiąją Britų Imperiją ir kaip tik tą imperinę galią iš savęs ir atėmė. Durniai. Pasidarė sau referendumą. Kaip tik tie 60%, neišsilavinusių, bukiausių senų marazmatikų, kliedinčių apie Britų Imperijos didybę. Kaip tik tie, kurie nesusiejo svaro augimo su tuo, kad jie Europos Sąjungoje.
Pasižiūrėjus į valiutų kursų grafikus, labai aiškiai pasimato, kad įvykis buvo pasaulinio masto. Brexit parodė, kad Didžioji Britanija vis dar yra supervalstybė – pagrindinis finansinis žaidimas įvyko net ne tarp ES ir JAV (abi pasiliko iš esmės toje pačioje vietoje), o tarp Jungtinės Karalystės ir Japonijos. Tik tiek, kad nors vis dar būdama supervalstybe, Jungtinė Karalystė žengė dar vieną žingsnį link savo galių praradimo. Beje, tuos žingsnius Didžioji Britanija stabiliai vis žengia jau šimtą metų – per tą laiką iš galingiausios visų laikų pasaulio imperijos ji, atrodo, jau bando nusileisti į kokią ketvirtą, jei ne dar žemesnę vietą. Ir nuo to britiško kritimo susvyravo visi – netgi Kanada ir Australija. Netgi Kinija ir Pietų Korėja. Beveik visas pasaulis smuktelėjo. Išskyrus, žinoma, Japoniją, kuri iš viso to ir išlošė. Sąmokslų teoretikai dabar gali imt kurti naujas teorijas apie pasaulio padalinimą.
Kita vertus, dar ryškiau pasimatė įvairių šalių priklausomybės – jeigu Japonijos jena tiesiog tapo aiškia perskirstymo valiuta, į kurią tarptautinėje prekyboje (aišku, daugiausiai Ramiojo vandenyno regione) staigiai ėmė mestis tie, kas naudojo svarus sterlingų, tai arčiau mūsų esančios šalys nuėjo paskui eurą. Labai ryškiai pasimatė, kad į dugną paskui save britai nusinešė Švediją ir Norvegiją – šių šalių valiutų situacija euro atžvilgiu smuktelėjo labai ryškiai. Gana panašų kursų pasikeitimą pamatytume ir pas Lenkijos zlotą. Ir kažkodėl neįtikėtinai smarkiai susvyravusį Rusijos rublį.
Specifinė Rusijos simptomatika
Tiems, kas patyrę, jog ieškoti skaičiuose reikia ne normų, o atvirkščiai – nuokrypių, labiausiai krito į akis Rusija – jos grafiką palyginus su kitomis šalimis, matosi, kad jis absoliučiai nenormalus. Viena vertus, rublis visiškai susietas su euro grafiku, lyg ant gumytės būtų parištas (labiau priklausomas, negu Švedija, Norvegija ir Šveicarija), tačiau skirtingai nuo kitų šalių, Rusijos rublį tiesiog kilbasina į visas puses nuo to, kas keičiasi Europoje, net nepriklausomai nuo bent jau sąlyginio ekonominio atsietumo.
Primeskite – svyravimų diapazonas (kurį nustato neužtikrintumo lygis) vienu momentu netgi dvigubai aplenkė Didžiosios Britanijos svaro sterlingų diapazoną, tačiau kartu rublis pasimatė besantis visiškai priklausomu nuo euro. Tai yra šakės.
Čia yra viena pusė reikalo – išties Vladimiras Putinas labai džiaugiasi Didžiosios Britanijos išėjimu. Jau vien todėl, kad britai buvo didžiausia Rusijai oponuojanti jėga visoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, neaišku, ar Rusijai nuo to bent per kur nors bus geriau.
Paaiškinsiu žmoniškai: grafikai rodo, jog Rusijos rublis, kaip valiuta, pagal savo galią (realiai – stabilumą prekyboje) jau akivaizdžiai atsilieka netgi nuo Švedijos ir Norvegijos kronų, nors ir atrodytų, kad Rusija yra labai didelė, atskirtą ekonomiką turinti šalis. Bendras rublio kursas rodo, kad Rusija absoliučiai priklausoma nuo Europos Sąjungos situacijos (iš esmės, per dujų/naftos eksportą, kuris priklauso tik nuo ES gerovės). Kartu svyravimai rodo, kad jei tik ES situacija vertinama blogai, rublis lekia į dugną kaip pašėlęs net be įvykių, kurie būtų tiesiogiai siejami su Rusija, nes jei blogai ES, tai reiškia kad Rusijai išvis galas ateina. O jei tik pasirodo, kad Europos Sąjunga tvarkoje – rublis grįžta atgal.
Iš esmės tai panašu į kažkokį, atleiskite, šūdo plūduriavimą eketėje – vandens srovės kažkur eina, o tas daiktas blaškosi, nerasdamas vietos.
Realiai tai paprastai vyksta – nuo bet kokio vėjelio Rusijos rublis krenta apačion, o Rusijos Centrinis bankas daro ką gali – ir tiesiogiai, ir per tarpininkus. Tada rublis vėl šoka viršun, o paskui vėl bet koks vėjelis jį numuša. Tas pats efektas matėsi ir per Ukrainos įvykius, tačiau darbar matome, kad Rusijai pačiai nei veltis niekur nereikia – rublis tiek praradęs stabilumą ir pasitikėjimą, kad jis kaip koks beprasmis barškalas.
Tai nėra normalu, kai šitaip svyruojama. Tai yra požymis, kad rublis yra ant žlugimo ribos, nes savų stabilumo resursų jis neturi. Ir man kažkodėl nesinori nei galvoti, kas ten gali prasidėti Rusijoje, jei rublį ištiks krachas.
Rusijos ekonomika iš esmės priklauso nuo to, kiek Europa iš jos susiimportuos dujų ir naftos. Visa kita – tiesiog burbulas ir vis nykstantys rezervai, sukaupti tais laikais, kai jie dar nebandė užpuldinėti aplinkinių šalių. Brexit sukeltos bangos tą labai aiškiai rodo. Kita vertus, Rusijos pozicija aiški – šantažuoti aplinkines šalis, grasinant karine jėga. Ir dujas Vladimiras Putinas mato tik kaip šantažo įrankį, kuris leidžia dar ir pinigų gauti.
Gal ir nekeista, kad apie Rusiją visas Brexit sukeltas valiutų svyravimas pasako vos ne daugiau, nei apie pačią Didžiąją Britaniją – nestabilioje situacijoje didžiausi svyravimai dėl įvykių visada kyla tiems, kas patys yra mažiausiai stabilūs. Durna yra tai, kad Rusiją valdantys idiotai to nesupranta ir patys sau daro taip, kad jiems patiems būtų dar blogiau.
Realiai tai rimtas signalas, labai rimtas: ta valstybė, kuri savo nagus prie Brexit propagandos kišo jau daug metų, daro visokias nesąmones nesiskaitydama su jokiomis pasekmėmis. Nesiskaitydama netgi su tuo, kad pralošia pati. Nesiskaitydama su tuo, kad ES žlugimas automatiškai reikš Rusijos žlugimą (tą matėme iš grafikų). Ta šalis yra neprognozuojama bepročių valdoma valstybė. Ir tą rodo Brexit valiutų pokyčių grafikai.
Vladimiras Putinas džiaugiasi Jungtinės Karalystės išėjimu ir skelbia, kad tai teisinga, nes niekas nenori remti silpnos ES ekonomikos. Ketvirtadalis pasaulio BVP pagal jį – tai silpna ekonomika (Rusijos BVP yra maždaug kaip Ispanijos ar Meksikos, vos tris kartus didesnis nei Lenkijos ar Švedijos). Šikninis rublis, kuris nuo Brexit rezultatų šokinėja labiau už svarą – tai matyt stipri ekonomika. Aišku, akivaizdu tik viena – Rusija to JK išėjimo labai siekė ir jaučiasi labai nugalėjusi. Ir iš to galima tikėtis, kad jų agresyvumas tik dar labiau didės.
Ką su visu tuo daryti? Aš sakyčiau, kad Lietuvai reikia ginkluotis. Totaliai ginkluotis. Nes šitas Rusijos režimas, įvykus krachui, nesiskaitys su jokiomis priemonėmis – vardan Europos Sąjungos silpninimo jie pasiryžę aukoti ir savo valiutą ir netgi visą savo valstybės egzistavimą. Apie visokius ten kitus reikaliukus, iš serijos „pažiūrėkit, ką Rusijos įtaka daro Europos Sąjungai“, aš jau nekalbu – tas ir durniems aišku. Ir jau seniai.
Kas pasikeis Europos Sąjungoje?
Aš čia noriu tiesiog aprašyti tiems, kas galvoja, jog Europos Sąjungos veikėjai susiprotės ir imsis kažkokių priemonių. Aišku, kad kažkokių priemonių imsis. Maždaug jokių.
David Cameron, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, atsistatydina, nors ir įvykdė savo populistinius pažadus – surengė referendumą. Europos Tarybos ir Europos Komisijos (beje, praktiškai niekas nesupranta netgi to, kuo skiriasi tos dvi institucijos) veikėjai apie jokius atsistatydinimus, atrodo, nei negalvoja, nors kaip tik jie nesugebėjo užtikrinti Europos Sąjungos stabilumo. Jean-Claude Juncker ar Donald Tusk apie tai matyt iš principo nesusimąsto.
Europos Sąjunga ne šiaip sau užkniso britus – absurdiškos biurokratijos čia yra kardinaliai per daug, o sveiko proto kardinaliai per mažai. Aišku, visokiais reguliavimais ir biurokratų įtakomis Europos Sąjungai iki kokios nors Rusijos maždaug kaip Šalčiūtei iki Graužinienės, bet kita vertus, ES reguliavimai veikia. Netgi absurdiški. Ir tai užknisa.
Kokia nors Graikija, kad ir visaip referendumais balsavusi, pasiliko ir pasiliks Europos Sąjungoje. Ir tai yra blogiau, nei Didžiosios Britanijos išėjimas. Europos biurokratai iš esmės nieko nesugebėjo sutvarkyti su Graikija. Ir niekas nesikeis. Kad ir kaip bebūtų liūdna, gerų prognozių čia nėra.
Biurokratija auga nesveikais tempais. Auga ir Lietuvoje, auga ir Europos Sąjungoje. Ir biurokratai turi tą savybę, kad jie iš principo nesiprastina. Jie kuria sau darbus, tais darbais užkrauna ką papuola – visus mus, siurbia pinigus, juos taško ir rezultate gaunasi kažkoks absurdas.
Manote, kad Europos Sąjungos veikėjai atsipeikės? Ne, jie tik sukurs dar kokią nors papildomą gremėzdišką organizaciją, skirtą Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES programai įgyvendinti, dėl to atsiras dar papildomų naujų reguliavimų ir viskas dar labiau pablogės.
Manote, kad pasikeis kokie nors naujakairiški tolerantiniai kliedesiai, kurie jau vemt visus verčia? Tie patys, kur kokie nors nukvakę marksistai iš Europos Komisijos sukuria plakatus, kur prikiša visokių simbolių ir tarp jų ir visokių pjautuvų su kūjais, o paskui tais plakatais skleidžia tolerastinį briedą? Taip, tie kliedesiai pasikeis. Labai paprastai pasikeis – jų dar keleriopai padaugės ir jų durnumas dar keleriopai padidės. Nes tie trenkti kairuoliški galvašikniai įsivaizduoja, kad visas Didžiosios Britanijos išstojimas kilo dėl to, kad buvo per mažai jų absurdo.
Aš neabejoju, kad kokie nors kairuoliški degradai iš Vokietijos ims skelbti, jog visa tai – tik dėl to, kad Europos Sąjunga prisikvietė pernelyg mažai pabėgėlių. Ir kadangi tie idiotai dominuoja ES valdyme, tai neabejokite, kad jie pasistengs, kad visiems būtų dar geriau. Naujosios Kairės idėjos, kurias prikūrė Herbert Marcuse ir jo pasekėjai, tokios ir yra – kuo blogiau, kuo viskas labiau byra, tuo esą geriau. Tai labai gerai derinasi su biurokratine sistema, kuri tik pateisina savo durnus veiksmus ir paskui padaro dar blogiau, kad visi nuo jos taptų dar labiau priklausomais.
Įsisavinkit paprastai: jokie biurokratai, jokia biurokratinė sistema niekada nepasimoko. Jie tik dauginasi ir plečiasi, kaip vėžys. Ir kuo visiems blogiau, tuo biurokratai daugiau ima reguliuoti, o nuo to visiems dar blogiau, o dėl to biurokratai ima dar labiau reguliuoti.
O dėl to klausimo, ar prasidės visokie išstojimo procesai kitur – tai žinoma, kad taip. Klausimas, ar jie bus sėkmingi. Prancūzų putinistė Marine Le Pen jau juda ta linkme. Aiškiai ta pačia linkme nujudės ir būreliai kitų veikėjų įvairiose šalyse. Ir Lietuvoje, beje, turime visokių hiperaktyvių agituotojų už išstojimą iš ES – gal ir nekeista, bet jie kažkodėl visi įsitikinę tuo, kad Rusija yra didelis gėris, kad karą Ukrainoje sukėlė NATO ir kad sovietmečiu visi buvo laimingi.
Europos Sąjunga nepasimokys ir nesugebės suprasti, ką daro blogai. Europos Sąjunga tik dar pablogins viską.
Kas pasikeis su kariniu saugumu?
Išties nors ir ne karinė organizacija, Europos Sąjunga labai susijusi su saugumu. Dar nuo George Marshall plano laikų yra aišku, kad ekonomika nulemia taiką ir stabilumą daug labiau, nei karinės priemonės. Vokietijos sužlugdymas, ją uždusinant I Pasaulinio karo reparacijomis – tai buvo esminė priežastis, dėl kurios kilo II Pasaulinis karas. Priešingas planas ne tik leido išvengti karo, bet ir sukūrė Europoje tokį taikų sambūvį, kokio istorija dar nežinojo.
Kažkada NATO įsikūrė, kai Vakarų pasaulis aiškiai pamatė Josifo Stalino pamišėlišką norą užgrobti viską. Vladimiro Putino pamišėliški norai gana panašūs. Taigi, nors ir lėtokai, NATO Europoje vėl auga ir stiprėja.
Kita vertus, Europos Sąjunga, kad ir tapdama taikos garantu savo pačios ribose, kariniu požiūriu visąlaik buvo nulis. Dar daugiau, labai taikiai ir saugiai pasijutusi Vokietija tapo trysčiojančiu taikos balandžiu, jau porą dešimtmečių reguliariai bečiulpiančiu kažkokį Gazprom kranelį. Istorijų apie tai daug, nesiplėskim. Panašiai ir su Prancūzija ir Italija. Apgaulingas saugumo jausmas migdo.
Kita vertus, vėl pasikartokime: Europos Sąjunga niekad taip ir netapo karine organizacija. Karine organizacija jau seniai yra NATO. Ir NATO niekur nedingo. Dar daugiau – jei Didžioji Britanija išstoja iš ES, tai kariniu atžvilgiu tikėtinas dar ir jos sustiprėjimas. Ir gal visgi tai netgi kažkur naudinga linkme.
Ir dar, prisiminus, kad visgi žvalgybos veikia ir informaciją valstybių vadovams teikia, truputį aiškesne Europos valstybėms ims darytis ir Rusijos minkštoji grėsmė. Propaganda tampa ne šiaip pezalais – net jei Rusija vos kokius 10% balsų tenulėmė tame Brexit referendume, tie 10% tapo kritiniais. Tiesą sakant, kai balsavimo skirtumas tebuvo 4%, tai reiškia, kad Rusijos propagandai tereikėjo permesti 2% iš vienos pusės į kitą – ir to pakanka, norint nulemti referendumo baigtį.
Realistiškai vertinant, rusiškos propagandos įdirbis yra daugiametis ir labai gilus, siekiantis dar Šaltojo karo laikus. Ir tai ne tik tiesioginė propaganda – tai ir didžiulė įtaka visokiems britų žurnalistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, įvairus specifinių politikų bei politinių organizacijų (žaliųjų, komunistuojančių, fašistuojančių, etc.) rėmimas ir t.t.. Čia galime kalbėti ir apie Rusijos paveiktus 20-30% nuo išvis visų dalyvavusių balsų. T.y., iki pusės balsavusiųjų už išstojimą iš Europos Sąjungos per paskutinį dešimtmetį buvo gana smarkiai veikiami įvairios tiesioginės ir netiesioginės Rusijos propagandos. Ir ta propaganda dirba labai gerai – ji puikiai išnaudoja ir visus ES prikuriamus kliedesius, ir šiaip visokius įvykius.
Apie tos propagandos mastus vargu ar verta labai plėstis – ir nesveikas dūmų srautas per Krymo užgrobimą (kur kelias dienas net ir ta pati BBC nedrįso kalbėti, jog tai Rusijos karinė invazija), ir didžiuliai dezinformacijos kiekiai per cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje – tai yra pavyzdžiai to, kaip Rusijos dezinformacinė sistema sugeba iškirsti savo veiksmais visą pasaulį. Ką jau ten šnekėt apie tylias daugiametes operacijas.
Žodžiu, kad ir kiek besireikštų grėsmės nematantys populistai Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, jiems čia gal šiek tiek bus šlapiu skuduru per veidą. Šiek tiek realybės irgi atsiras.
Čia tik prisiminkime, kad Lietuva yra padidinto Rusijos propagandinio poveikio zonoje. Ir Brexit proga mes tos propagados jau gauname daug. Ir gausime dar daugiau. Ir blogai, kai ji pradės sklisti savaime, per tuos, kas ant jos užkibo. Ir Rusija tikrai pasistengs, kad taip atsitiktų.
Kas pasikeis lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje?
Iš esmės, pokyčių per daug nebus. Tiems, kas jau turi Jungtinės Karalystės pilietybę, išvis nelabai kas keisis. Kitiems – irgi. Nuostata, kurios laikomasi, yra labai paprasta: jei kažkas gavo teisę gyventi ir dirbti šalyje, tos teisės atėmimas yra pagrįstų lūkesčių pažeidimas, o ir britų ekonomikai tai naudos neduotų. Ir todėl netgi pilietybės neturintiems, tačiau ten gyvenantiems lietuviams niekas per daug nesikeis, jei jau jie tenai yra pradėję savo veiklą. Ir tai netgi tiems, kas į ten nuvyks po metų, o išstojimas iš ES truks gana ilgai – mažiausiai du metus, o greičiausiai – kokius gal keturis.
Ekonomikos smukimas Didžiojoje Britanijoje pasijus labai labai staigiai. Jei per dieną prarandama 5% valiutos, galime numanyti, kad jau po kelių mėnesių britai pastebės kažkokį kritimą. Po kelerių metų jie ieškos, ką apkaltinti. Kadangi savęs kaltinti negalės, kaltais liks imigrantai.
Kas keisis – tai finansinė situacija. Aš ne šiaip sau tiek vietos skyriau valiutų kursų svyravimams. Svaras krenta ir kris toliau. Jei ES silpnėja, tai Didžioji Britanija silpnėja netgi ir būdama labiau nepriklausoma – tą puikiausiai rodo kritimas ir pas Rusiją, ir pas Norvegiją, ir pas Švediją, ir netgi pas Šveicariją. Taigi, atsiskyrimas situaciją blogina ir britams, ir visai likusiai ES. Tačiau britams blogina labiausiai – jie praranda savo prekybinę ir finansinę įtaką Europai, kurią turi dėl daugybės kolonijų ir Britų Sandraugos šalių. Ir tai reiškia, kad svaras sterlingų ilgainiui kris. Smarkiai kris. Atitinkamai, ten gyvenantys jau po kelerių metų pajus, kad kažkodėl per brangu važinėti atostogauti į Lietuvą. Tuo tarpu lietuviams, gyvenantiems Lietuvoje, kažkur į Angliją nuskristi pasidarys dar pigiau.
Tikėtina, kad per artimiausius kelis metus Didžiosios Britanijos bendras vidaus metinis produktas kris maždaug 100 milijonų svarų. Ir darbo vietų sumažės maždaug milijonu per artimiausius 3-5 metus. Visa tai – daugiausiai dėl to, kad ryškiai kris britų eksportas į ES šalis. Šitai bus itin aktualu visokiems čikenfaktoriams, kurie nei nesupras, kodėl jie prarado darbą. Britų pensininkai, beje, irgi nesupras, kodėl jų pensijos mažėja. O britų pašalpiniai nesupras, kodėl jiems pašalpas nukarpo.
Galim numanyti, kad nemažas kiekis emigrantų grįš į Lietuvą. Deja, tai nebus tie, kas buvo sėkmingi – greičiau tai bus visiški buduliai. Kaip tik tie, kuriuos absoliučiai užtrolino Andrius Užkalnis, parašęs apie tai, kad Anglijoje prasideda masinės lietuvių deportacijos.
Ar laukia Lietuva tų budulių? Sakyčiau, kad nelabai. O patys tie buduliai jau ir dabar ima grįždinėti – neretai galima pamatyti tokių, kurie apsirengę treningais, parvažiuoja iš savo čikenfaktorių ir vaizduoja kažką Lietuvoje. Dažnas jų teįstangia susitaupyti pinigų tam, kad parvažiuotų kokį kartą per dešimtį metų, grįžta, tikėdamasis kad bus labai kietas, geria, taško pinigus, siautėja, pakliūna į policiją, o galų gale nuskriaustas iškeliauja į tuos čikenfaktorius atgal. Ir keikiasi, kaip čia blogai Lietuvoje, nes nepavyko pasijusti kietu.
Taigi, dalis iš šitų baisiausių budulių grįš į Lietuvą atgal. Štai jie bus daug baisesni už bet kokius fantastinius imigrantus iš Sirijos ar Afganistano, baisesni išvis už viską (pagalbos nuo budulių telefonas – 112, jis labai gerai padeda). Kita vertus, kitai daliai šitų budulių po kelerių metų jau nesigaus susitaupyti parvažiavimams į Lietuvą, tad po kiek laiko čia imsime gyventi ramiau. O čikenfaktoriuose pasilikę silkių galvų darinėtojai toliau grims į visišką marginalumą.
Beje, neužmirškime ir to, kad daugybę metų Lietuva išvis neturėjo jokių informacijos sklaidos kanalų Jungtinėje Karalystėje, tačiau Rusija turėjo kuo puikiausius. Dar prieš kelioliką metų dauguma emigrantų iš Lietuvos ten žiūrėdavo beveik išimtinai tik Rusijos TV kanalus, transliuojamus per palydovus. Proputiniškos nuotaikos marginaliausių emigrantų tarpe vis dar yra išplitę tiek, kad Lietuvoje gyvenantiems šitai sunku suvokti.
Štai tokių grįžtančių emigrantų mes gausime nemažai. Budulių su vatos prikimštomis galvomis.
Kas pasikeis mums, gyvenantiems Lietuvoje?
Aišku, finansavimo Lietuvai per visokius ES fondus kiek sumažės. Kita vertus, tie fondai didele dalimi dabar naudojami ne tiek kažkam prasmingam, kiek tiesiog ištaškymui ir biurslui. Pernelyg smarkiai to pinigų mažėjimo nepajusim – daug ryškiau pajusime tai, kad ir taip per artimiausius kelerius metus Lietuvai numatoma mažinti finansavimą iš Europos Sąjungos.
Kaip ir anksčiau, taip ir po Brexit mes labiau jausime visokius Rusijos, o ne Didžiosios Britanijos įtakojamus dalykus. Tuo tarpu Didžioji Britanija ir toliau siųs savo karius į Lietuvą. Ir tai yra gerai.
Ryškiausias gyvenimiškas pokytis, kuris gali įvykti, o gali ir neįvykti – tai, kad anglų kalba po kelerių metų praras vienos iš pagrindinių (oficialių) ES kalbų statusą. Gal būt. Ir jei taip bus, tai reikš, kad daugybėje vietų vietoje anglų kalbos bus pradėtos naudoti prancūzų (t.y., senoji tarptautinė diplomatinė) ir vokiečių (kadaise Lietuvai svarbiausia) kalbos. Ir tai neišvengiama, nes vargu ar verta tikėtis, kad anglų kalba tą statusą išlaikys, išėjus Didžiąjai Britanijai. Galim tik melstis, kad Airija ir Malta kiek pagelbės šiuo atžvilgiu, tačiau jų įtaka čia nebus didelė.
Mums po kažkiek metų (gal dar ne taip greitai – gal po dešimtmečio) tai daug reikš – daugybė angliškų užrašų, įprastų ant prekių etikečių, dings. Pačios anglų kalbos naudojimas ES valstybėse irgi smarkiai sumažės – tai jau bet kuriuo atveju. O kadangi lietuviams anglų kalba jau senokai tapo svarbiausia užsienio kalba, tai turėsime šiokių tokių problemų.
Realiai visiems jau dabar vertėtų imti mokytis kitų kalbų – pirmiausiai vokiečių. Tiems, kas susiję su diplomatiniais reikalais – teks mokytis prancūzų. Ypač daug persimokinti teks visokiems valdininkams, tarnautojams ir politikams. Verslininkams irgi nemažai teks mokintis. Grįžusiems imigrantams irgi teks persimokinti.
Lietuviams, kurie susidurs su tais grįžtančiais emigrantais irgi teks persimokinti. Budulių bus daug, protingesnių žmonių bus gerokai mažesnė dalis. Kita vertus, grįš tikrai ne visi – tikėtina, kad gal kelios dešimtys tūkstančių per kažkiek ten metų.
Kas bus dar? Ogi didelė visokių vatinių koloradų labiausiai remiama kampanija apie tai, kad ir Lietuvai reikia išstoti iš ES. O paskui dar ir bandymai surengti analogišką referendumą dėl išstojimo iš NATO. Referendumo dėl išstojimo iš ES pagrindiniai organizatoriai bus tie patys, kurie kadaise rengė referendumą prieš NATO, referendumą prieš Visagino atominę elektrinę, prieš žemės pardavima užsieniečiams ir taip toliau. Prie to dar aktyviai prisidės visokios proputinistinės partijėlės. Ir tą turėsime jau labai greitai.
Jei sekate koloradiškus puslapius ir grupes, tai jau matėte, kokie ten krykštavimai bei džiūgavimai sklinda. Ir tik viena tema pas juos dabar – kad kuo greičiau reikia referendumo Lietuvai, kad išstotų iš ES. Ir kad kuo greičiau reikia gerinti santykius su Rusija bei atkurti SSRS. Ir kad Europos Sąjunga žlunga. Greitai bus šitų veikėjų suaktyvėjimas. Ruoškitės.
O kas dar pasikeis Lietuvoje? Ogi iš esmės nieko.
———————
* Kadaise, kai XIXa. iš Didžiosios Britanijos į JAV buvo nutiestas pirmas ryšio kabelis, jis buvo naudojamas daugiausiai JAV ir Didžiosios Britanijos valiutų kursams sinchronizuoti. Tai labai tiek smarkiai sustiprino Jungtinės Karalystės įtaką pasaulinėms rinkoms, kad visa JAV dolerio ir Britų svaro sterlingų prekyba buvo pavadinta kabeliu (angl. cable). Paskui tai tapo išvis finansinės informacijos perdavimo metafora.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Yup, tautininkai jau dabar katučių ploja FB.
Bent J. Panka neploja -- lyg visada buvo uz ES, tik be visu liberastiniu atmatu. Nors cia gal ne visi gaudosi, kuo tautininkai nuo visokiu R. Paulausku skiriasi…
Tautininkai didele dalimi susiskaldę. YRa ir sparnelis, kuris išvis link koloradų, yra ir pakankamai sveiko proto nacionalistų. Labai nevienalytė partija. Pridėjus tai, kad prie tautininkų visokie pamišėliai labai aktyviai lenda, tai įspūdis tikrai gali gautis visoks.
„Tautininkai“ tai lyg vakarėlis kur bandoma prie vieno stalo susodint skirtingų dietų besilaikančius svečius. Diapozonas nuo veganų iki kanibalų.
Vieną esminį punktą pamiršote -- įtaką Eurovizijai po brexit.
Ką ten Eurovizija. Pažiūrėkit, kokį Brexitą islandai padarė!
Įdomi ir išsami apžvalga, dėkui!
Smulkmena, bet ten turbūt turėjo būti ne „Europos Taryba“, o „Europos Sąjungos Taryba“, arba „Europos Vadovų Taryba“, kad jau Tuskas minimas.
Pamirsot paminet apie artejancia recesija britanijoj ir es. Bet cia is esmes nieko. Turbut.
ES dėl to recesijos nebus. O dėl recesijos Jungtinėje Karalystėje -- jūs straipsnį visgi skaitėt ar tik šiaip komentuojate?
Galėtum bent vieną grafiką įmest kalbant apie kursus. O tai straipsnio pradžia niekuo nesiskiria nuo RT reportažo.
Nelabai sutinku su tuo kad kursas gerai atspindi pinigų srautus bet gal rokiskis kaip pasaulio valdovas ir be jų viską mato..
Kietai kad surandama kaip į straipsnį apie Brexit įkišti ir Rusiją. Absoliutus blogis siaučia, jeigu runkelis iš 15min nesuprato tai reikia ji įtikinti..
Nežinau, kam rašot, bet kaip suprantu, straipsnio neperskaitėt ir net grafiko nepamatėt, ar ne?
Atleiskit, p. Rokiški,
Jūsų straipsnį skaičiau iki galo. Ir su malonumu. Tiesiog nesutinku su Jūsų nuomone, kad tai nepaveiks UK ir ES ekonomikų. Jeigu Jūs būtumėte bent kiek teisus, tai S&P nemažintų dviem padalom UK reitingo su neigiama perspektyva.
Jūsų straipsnyje daugybė spėjimų ir daug teisingų. Bet, kad Brexit’as nepaveiks ekonomikos Jūs klystate. Dar ir kaip paveiks (Jeigu „dar ir kaip“ vadinsim 1-2%, nes Lietuviams normalus kritimas yra 15%, tad viskas, kas žemiau yra norma).
Taigi turint mintyje, kad UK ekonomika turėjo augti vos 2%, o Eurozonos berods 0,8% -- mes visi kartu būsim recesijoj.
Baigiant komentarą -- rekomenduoju pasikalbėti su finansininkais. Šiam momentui daug finansinių institucijų iš UK persikels į ES ir turi tokių planų.
Taip, aš tą ir turiu omeny, kad lyginant su Lietuvai ne tokiais jau ir baisiais 10-15% kritimais, poveikis bus nejuntamas. Kad lyginant su šiaip eurozonos ekonomika poveikis bus -- tai aišku, irgi akivaizdu. Turint omeny, kad per dieną euras prarado tiek, kad tai sulyginama su metine eurozonos infliacija, viskas yra gana baisu. Bet Lietuvišku supratimu tai labai norma.
Žodžiu, kaip ir nesiginčiju dėl nieko. Visiškai priimu. Čia greičiau toksai emocinis dalykas -- kas yra baisu, o kas norma 😀
O dėl finansininkų -- oficialiai jie aišku viską neigia ir nieko tokio, bet kalbos apie persikėlimo galimybes labai staigiai kilo.
Kadaiase ir Gorbačiovas į norinčius atsiskirti lietuvius žiūrėjo kaip į tamsuolius runkelius.
O SSSR konstitucijoj buvo 50 straipsnis, ir gyvenimas ten buvo panašus, į gyvenimą ES?
ES ne SSRS, runkeli.
geras straipsnis bet vulgarizmo tikrai per daug. pasiskaitykit etiketo taisyklių jei jau išprusęs esat…… įdomu skaityt bet tarpais tų atsiprašau debilų nereikia vartoti nes jie irgi ligoniai.
Labas. Kur jūs matote vulgarizmą?
Visiškai praignoravote škotus, o čia dar rimta korta, kuri gali labai stipriai sužaisti.
Dėl kalbų drįsčiau ir suabejoti, biškį smarkiai nuvertinamas anglų kalbos kaip lingua franca versle statusas. Ir to, kad išvis ne UK, o Amerikos įtaka lemia šios kalbos populiarumą Europoje ir Lietuvoje. Ypač kultūrinė įtaka. Garantuoju, net jeigu ir Airijos, ir Maltos neliktų, kokiu nors būdu ES sugalvotų anglų kalbą palikti oficialia kaip de facto business lingua franca in Europe ar su panašia formuluote. Čia verta prisiminti ir tai, kokios svarbios mūsų ekonomikai yra būtent Šiaurės šalys, kurios tikrai nepradės prancūziškai kalbėti, viskas toliau sėkmingai vyks angliškai.
Prancūzai bandys išstumti anglų k. Galbūt ir italai. Visiems kitiems anglų kalba kaip pagrindinė kažin ar maišo. Savo ruožtu, verslui bendrauti tarpusavyje anglų k ir liks default, pardavimui reikės ir toliau tos šalies kalbą mokėt. Niekas nesikeis, tik rinkos gal.
Šiaip tai verslui ir dabar jau reikia daug vokiečių kalbos -- visgi tai didžiausia iš mums artimų rinkų ir artimiausia iš brangiausių rinkų. Ir tie, kas moka vokiečių, išlošia labai daug. Jeigu JK išeina, poslinkis bus ta kryptimi. Aišku, ne momentalus, bet per dešimtį metų labai pasijus.
Gal Šiaurės šalys vėl pradės plačiau vartoti vokiečių kalbą,kaip prieš II pasaulinį karą? Kadaise vokiečių (hochdeutsch) kalba buvo prestižinė Danijoje,Švedijoje,Norvegijoje. Viduramžiais tų šalių valdančiuose ir prekybiniuose sluoksniuose buvo įsigalėjusi vokiečių žemaičių kalbos (panašios į dab. olandų) saksų tarmė (dudesche,sassesche sprake).
Bet pasimokyt vokiečių ar prancūzų bet kokiu atveju nepakenks.
O Sorosas pesimistiškai pranašauja, kad Brexit – ES byrėjimo pradžia: https://goo.gl/MREZmr
Sorosas labai banguoja, jis suka tokį cikliuką: pirmiausia pranašauja kad Euras pigs, ES byra, viskas blogai, Europa žlunga. Tada, matomai, prisiperka eurų, ir pradeda kitą dainelę, kaip Europa kyla, kaip Euras stiprėja, kaip ES tvirta kaip kumštis. Tada tuos Eurus parduoda.
Dabar matyt iš Jenos tiek uždirbo, kad jam reikia vėl peršokt and Eurų.
Labai įdomus straipsnis
Šiaip įdomūs ir dalykai: Visa ta išėjimo kompanija buvo paremta ant imigrantų ir kažkiek pinigų (ale kiek praranda UK).
1) Po balsavimo žmonės pradeda atsikvošėt, kad jie ne europiečių nenori (nu jo, lenkai ir rumunai ne kažką, ), bet jei buvot Anglijoje tai akivaizdu, kad problema su „babajais“, kurie ten po kokius 4 vaikus atsiveža, musulmonai etc. Ir pyst -- taigi čia mes nieko neišsprendėm 😀 Jie gi ne europiečiai 🙂
2) Dėl pinigų. kažkoks ten Anglijos rajonas nubalsavo, kad reikia būtinai išeiti. Ryte pasižiūri, kad pagrindinės rajono pajamos iš EU lėšų:D Aiškų pasidengs jie iš tų 350milijonų ir pan, bet esmė aiški.
Kas liečia kalbas, tai tikrai mums nereikia čia pradėt prancūziškai mokintis, jau buvo geras komentaras dėl to. (man net keista buvo skaityti, gal Joninės rokiški?:)
EU dabar stengsis kirsti UK kuo stipriau, todėl, kad kitaip ir negali būti. EU dabar reikia parodyti, kad šitas žingsnis buvo tokia klaida, kad tik košmaruose gali taip susisapnuoti, nes kitaip viskas tikrai pabirs. Gal dar vieną išėjusią valstybę kaip nors atlaikytų, bet tikrai ne 3. O pirmi mėnesiai bus kupini visokių norų…. Todėl propagandos iš šios pusės sulauksim ne mažiau kaip iš rusijos pusės, kova čia bus rimta. Gerai, kad iškarto buvo labai griežtas atsakas iš EU: -- „Jei einat, tai pyz… nx greičiau“
… Ir jūs pažvelkit, kiek pilna db straipsnių, kaip čia britai prašovė. Nu nėra čia „fainas“ jų žingsnis, bet iš principo tik dėl vienybės, nes kiti dalykai, kaip ir pats rokiškis rašo -- nepasikeis. Ir tikrai. garantuotai šengeno erdvė su EU bus išsaugota. Prekyba (nu nebent EU labai pradės kaprizintis, bet kadangi biurokratai, tai bus daugiau šaukimo ir viešinimo, bet paskui viskas vėl bus užglaistyta) bus išlaikyta tokioje pačioje formoje. Pabangavimas kol jie išeis bus, bet niekas čia nežlugs. Turtas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Sudužti gali tik iliuzijos, bet, kadangi, Londonas yra vienas iš pagrindinių europos finansinių mekų, tai tiek jis ir gali krist, kiek tas jų finansinis centras vertas. Nei daugiau nei mažiau.
Ir šiaip jau manau rokiškis per daug užsiciklino ant to, kad Rusija yra visiškas blogis. Taip, mums tai visiškas blogis, bet reiktų žiūrėti kokiame mes esame kontekste. Jei mes gyventume kažkokioje saloje prie Australijos, tai greičiausiai būtų visai px ką ten Amerika su Rusija sprendžia, svarbu karo nepradėtų, o juolabiau branduolinio, nes bet kokiu atveju visam pasaliau bus blogai. Bet kitu atveju, tai bent jau atsvara Amerikai reikalinga, nes visi žinom, kaip baigiasi monopolio žaidimas ir rusija nors ir kitokios pakraipos valstybė, vistiek pasaulio politikos žaidime turi žaisti monopolį. Gal ir gerai, kad db atsiranda daugiau žaidėjų, pvz Kinija su savo namukais ant langelių, nes situacija, kad kažkas va tuoj perims viską, finale irgi gali baigtis nekaip 🙂 Ir tik nepradėkit čia šaukti, o prašom argumentuoti jeigu nesutinkat 😉
Jūs nesiorientuojate. Jei jums reikia atsvaros Amerikai, tai ES yra didžiausia atsvara, kokia gali būti -- pagal ekonominę galią labai netoli nuo JAV. O Rusija -- tai ne atsvara, o banditų valstybė. Banditai niekada nebūna atsvara niekam.
Čia įsivaizduokit paprastai -- yra turgus, yra prekeiviai jame. Du prekeiviai labai dideli -- vienas yra JAV, o kitas yra ES. Na, plius dar yra keletas mažesnių, kurie piguva prekiauja, pvz., Kinija. Ir ateina banditas -- Rusija. Kam tokiam atsvara yra banditas? Niekam. Jis tik apie save pats pasakoja, esą jis kažkam atsvara. Atseit atsvara JAV, nes JAV gali jį ant trijų rusiškų simbolių pasiųsti. Bet išties banditas yra ne atsvara, o tiesiog banditas. Čia viskas labai paprasta.
Viską aš susigaudau 🙂 Sutinku, kad RU yra banditas, bet čia irgi yra daug niuansų. Pagrinde -- mentalitetas, nes kartais RU net norėtų būti geras, bet gaunasi kaip visada arba mato, kad tai užims per daug laiko ir pastangų, todėl grįžta prie senai patikrintų metodų. o kai tavo tėvas ir senelis buvo bandytai, tai staigiai pakeisti profesija iš vis praktiškai neįmanoma, nelabai kas ir suprastų ir vistiek žiūrėtų kaip į banditą, todėl taip jiems paprasčiau. Ir jie ištikrųjų tai supranta, pažiūrėjus jų humoro laidas, tai praktiškai viskas apie alkoholį, muštynės ir šiaip chaoso kėlimą aplink. (aka kaip rusas prisidirbo kažkur). Ir tai jau tapo tokia normą, kad jie patys iš to juokiasi ir čia save atpažįsta. Aišku, jiems tai juokinga nes nesusieja padarinių po savo pasisklaidymų, bet nu toks jau tas rusas, pragmatikos ten nedaug. Ir tą netgi viešai yra pats putinas pabrėžęs per vieną iš savo konferencijų (po krymo okupacijos). „Mes neesame tokie pragmatiški, kaip europiečiai, bet „dūšios“ žmonės. Dėl tos „dūšios“ dar reiktų diskutuot…
Kas liečia EU, tai čia ne konkurentas, veikiau -- partneris. Taip, ekonomikoje mes kažkokia atsvara, bet rusai gamina („net analogov mire“) :), todėl čia nepakeičiami produktai (aišku čia labiau humoro forma, jeigu kalbam apie kasdienius ir buitinius dalykus, bet čiut čiut mažiau, jei kalbėsim apie karinius ar „kosminius“). Bet pagrindinis dalykas, tai atsvara idealogijoje. Kapitalizmas -- labai prasta santvarka, bet tai geriausia ką šiandienai turime (kažkoks amerikietis taip yra sakęs), rusai apsimetą, kad jie gyvena visiškai priešingai, nors praktiškai panašiai, bet iš jų išgirsti irgi visai įdomių minčių, o jei liks tik viena pusė, tai nustosi ir mastyti ir liksi toks pats kaip ir tie kaimuose gyvenantys rusai. Aklai tikėsi ką sako spauda, nebetikrinsi faktų ir užsizombinsi pats ir pasiklysi:)
Aš noriu dar vieną dalyką pasakyt, jei pvz db Grybauskaitė kažkokiu tai super duper ultra išmaniuoju būdų per diplomatiją ar net gi kariniais veiksmais sugebėtų atsiimti Kaliningrado sritį (čia reiktų jau kažkokios neeilinės situacijos iš fantastikos srities, bet tarkim hipotetiškai), tai jūs tik įsivaizduokit kokia čia LT euforija kiltų. Praktiškai garantuoju, kad tokia pati kaip rusijoje okupuojant krymą. Visi mėtytų į orą kepurės ir šokinėtų per laužus. O santūrūs išliktų tik labiau išsilavinę, miestuose gyvenantis žmonės, bet ir jie tik slėptų susižavėjimą savo didinga valstybę o ne nuoširdžiai piktintusi. Čia viskas kaip 2x2, žmogiška…
Viską aš susigaudau 🙂 Sutinku, kad RU yra banditas, bet čia irgi yra daug niuansų. Pagrinde -- mentalitetas, nes kartais RU net norėtų būti geras, bet gaunasi kaip visada arba mato, kad tai užims per daug laiko ir pastangų, todėl grįžta prie senai patikrintų metodų. o kai tavo tėvas ir senelis buvo bandytai, tai staigiai pakeisti profesija iš vis praktiškai neįmanoma, nelabai kas ir suprastų ir vistiek žiūrėtų kaip į banditą, todėl taip jiems paprasčiau. Ir jie ištikrųjų tai supranta, pažiūrėjus jų humoro laidas, tai praktiškai viskas apie alkoholį, muštynės ir šiaip chaoso kėlimą aplink. (aka kaip rusas prisidirbo kažkur). Ir tai jau tapo tokia normą, kad jie patys iš to juokiasi ir čia save atpažįsta. Aišku, jiems tai juokinga nes nesusieja padarinių po savo pasisklaidymų, bet nu toks jau tas rusas, pragmatikos ten nedaug. Ir tą netgi viešai yra pats putinas pabrėžęs per vieną iš savo konferencijų (po krymo okupacijos). „Mes neesame tokie pragmatiški, kaip europiečiai, bet „dūšios“ žmonės. Dėl tos „dūšios“ dar reiktų diskutuot…
Kas liečia EU, tai čia ne konkurentas, veikiau -- partneris. Taip, ekonomikoje mes kažkokia atsvara, bet rusai gamina („net analogov mire“) :), todėl čia nepakeičiami produktai (aišku čia labiau humoro forma, jeigu kalbam apie kasdienius ir buitinius dalykus, bet čiut čiut mažiau, jei kalbėsim apie karinius ar „kosminius“). Bet pagrindinis dalykas, tai atsvara idealogijoje. Kapitalizmas -- labai prasta santvarka, bet tai geriausia ką šiandienai turime (kažkoks amerikietis taip yra sakęs), rusai apsimetą, kad jie gyvena visiškai priešingai, nors praktiškai panašiai, bet iš jų išgirsti irgi visai įdomių minčių, o jei liks tik viena pusė, tai nustosi ir mastyti ir liksi toks pats kaip ir tie kaimuose gyvenantys rusai. Aklai tikėsi ką sako spauda, nebetikrinsi faktų ir užsizombinsi pats ir pasiklysi:)
Aš noriu dar vieną dalyką pasakyt (gal biški ne į temą), jei pvz db Grybauskaitė kažkokiu tai super duper ultra išmaniuoju būdų per diplomatiją ar net gi kariniais veiksmais sugebėtų atsiimti Kaliningrado sritį (čia reiktų jau kažkokios neeilinės situacijos iš fantastikos srities, bet tarkim hipotetiškai), tai jūs tik įsivaizduokit kokia čia LT euforija kiltų. Praktiškai garantuoju, kad tokia pati kaip rusijoje okupuojant krymą. Visi mėtytų į orą kepurės ir šokinėtų per laužus. O santūrūs išliktų tik labiau išsilavinę, miestuose gyvenantis žmonės, bet ir jie tik slėptų susižavėjimą savo didinga valstybę o ne nuoširdžiai piktintusi. Čia viskas kaip 2x2, žmogiška…
„Didžioji Britanija vienintelė laikėsi atskirai bendros valiutos atžvilgiu.“ -- tikrai tikrai? 🙂 Autoriui neteko girdėti apie Švediją, Daniją ir mūsų kaimynę Lenkiją?
Svaro kurso kritimas ištrauktas iš konteksto. Nėra jokio dramos, svyravimai neviršija įprastinių, pvz.: Balandžio mėn. jis buvo dar žemesnis, bet niekas dėl to nekėlė isterijos. Beje, net paspekuliuoti tikintis svaro kurso pakilimo neišeina, nes šis „kritimas“ yra mažesnis už bankų taikomus valiutos keitimo mokesčius.
Rusijos džiūgavimas laužtas iš piršto. Kremliaus ideologai iš džiaugsmo anaiptol nekrykštauja: https://www.facebook.com/alexander.dyukov.9/posts/1167444243295310
O esmė tame, kad anglai ES mokėdavo žymiai daugiau, negu iš jos gaudavo: http://www.telegraph.co.uk/news/newstopics/eureferendum/12176663/EU-Facts-how-much-does-Britain-pay-to-the-EU-budget.html Taip kad už Brexit balsavo anaiptol ne nupušėliai, bet mokantys skaičiuoti žmonės.
Ponas Bikeli, aš jus už kliedėjimą išbaninau kažkada FB. Čia irgi išbaninsiu, jeigu kliedėsite. Ateiti ir briedą skleisti apie įprastinius kursų svyravimus -- šitokio svyravimo sugebėti nematyti -- čia yra maždaug kaip su galva vožtis į sieną taip, kad nugriūtum, o paskui pasakyti, kad sienos nėra, tik užuolaida buvo. Nustokit kliedėt, nes tai ką čia parašėt apie įprastinių neviršijančių svyravimų -- tai jau panašus lygis kaip chemtreilai. O tokio briedo komentaruose aš netoleruoju.
Dėl svaro ir laikymosi menamai atskirai, kaip Danija, Švedija, Lenkija -- tos valiutos yra euro įtakos zonoje, lakstančios paskui eurą taip, lyg būtų su euru susietos pagal beveik kietą kursą. Jų anei jokiame dideliame žaidime nėra ir nebuvo -- skirtingai nuo Belgijos/Liuksemburgo franko, Olandijos guldeno ar Prancūzijos franko. Net Ispanijos peseta ir Italijos lira turėjo didesnį svorį nei tos kronos. Netgi Austrijos šilingas buvo dažniau naudojamas kaip rezervinė valiuta. Ir jūs čia dar pasakojat apie nuosavas valiutas. Dar apie nuosavą tarptautinėse rinkose žaidžiantį litą papasakokit.
Anksčiau ar vėliau tos satelitinės danų ir švedų kronos dar labiau niveliuosis pagal įtaką -- nei viena iš jų neužėmė aiškesnės vietos tarp rezervinių ar prekybinių, jų kursas tiesiogiai priklauso nuo euro kurso ir daugiau iš esmės nuo nieko. Grafikuose pasižiūrėkit, kokia jų vieta, tada matysis ar verta kalbėti. Nors bendrai galit ir nežiūrėti, nes jūs net svaro nuopolio pamatyt nesugebat.
Dėl Diukovo -- Diukovas pasipiktina, kad Vakarai įžvelgė prisidėjusią Kremliaus leteną ir tuo nesidžiaugia, nes Vakarai vis labiau sieja savo problemas su Rusija -- o jūs tai pateikiat kaip nesidžiaugimą bendra situacija. Labą dieną.
O dėl britų mokėjimo ES -- jie mokėjo. Ir gaudavo kartu begalę pigios darbo jėgos, rinkas ir svaro pajėgumus. Praradimai bus didesni už mokėjimus. Tiesą sakant, net pavienis šitas kurso kritimas dėl Brexit savo apimtimis yra tokio lygio, kad atitinka visus per 15 metų į ES biudžetą sumokėtus pinigus. Labai daug sutaupė. Ai, bendrai gi jūs nematot jokio kritimo.
Nerašykit man daugiau kliedesių, ponas Bikeli. Išvis geriau jau nesilankykit čia ir nieko nerašykit. Išmirkykit savo pinigus šaltibarščiuose ir suvalgykit. Tai bus taip pat adekvatu, kaip ir tai, ką jūs čia man parašėt apie svaro kursą.
Na taip. SEK svyravimas per pastaruosius 5 metus tarp 8,5-9,5/€, NOK tarp 7,5-9,5/€ yra „beveik kietas kursas“. Autoriau, rašykite dar.
Mes kalbam apie einamųjų įvykių sukeltus svyravimus. Per 5 metus galima ką nori padaryti, visą valiutos padengimo struktūrą pakeisti. Per tiek laiko galima netgi naują valiutą sukurti ir ją stabilizuoti. Nueikite į kokį nors pinigų puslapį, pasidarykite kombinuotą grafiką, kur rodytų žvakes eurui ir žvakes švedų kronai už paskutinius ir paieškokite, kur nebūtų atsikartojimų tarp raudonų/žalių žvakių. Tada galėsit kalbėti apie svyravimus ir apie visokius ahoi. Galėsit pasakyti, pvz., kad „netiesa, kad krona priklausoma nuo euro, nes per paskutinius metus radau dvi dienas, kai kursas keitėsi į kitą kryptį“.
Kurso kritimą aprašiau komentaro parašymo dieną, https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1187789781231858&set=a.569792509698258.129937.100000025433949
Dabar jis kiek didėlesnis, atitinka buvusį prieš du metus, 2014 Birželį. Tai tikrai nėra kažkas, dėl ko verta dramatizuoti. O kas jei po kelių dienų svaras kaip tik paaugs euro atžvilgiu? Perrašinėsi visą straipsnį? Turint omenyje eurzonos „skatinimo priemones“ (pinigų spausdinimą) tai visiškai realu.
Nei Lenkija, nei Švedija praėjusios krizės metu paskui eurą nelakstė, kurso kritimas paskatino vietinės pramonės eksportą ir jos abi puikiai susitvarkė su krize. Dėl Danijos nesidomėjau.
Realiai Rusijos oficiozų džiūgavimo, skirtingai nuo vietinių prorusiškų kvailelių, nesimato. Djukovas paaiškina kodėl. Paties minėtas rusų rublio kurso kritimas -- taip pat.
Dėl britų mokėjimų ir pigios darbo jėgos gavimo -- kas jiems trukdo nutraukus mokėjimus į ES iždą ir toliau įsileidinėti budulius iš Lietuvos į savo čiken faktorius? ES kelionėms į užsienį įves užsienio pasą, kurio bet kam neišdavinės? Kad jau pradėjom rašyti apie šaltibarščius.
Ponas Bikeli, ar jau pamirkėte savo pinigus šaltibarščiuose ir suvalgėte? Jei dar ne, tai kodėl čia atėjote? O jei taip, tai kodėl čia rašinėjate?
BREXIT’as kažkuo primena tą sklerotinę -- marazmatinę bobutę, kuri telefoniniams sukčiams atidavė 30000 už anūko išgelbėjimą ir ištraukimą iš policijos. DB dabar kaip tik toje stadijoje. Greitai bobutė prisimins, kad jokių vaikų anei anūkų ji net neturi. O tada prasidės tikrasis šou -- policija, apgavo, „24 valandos“, „Šrovėš“, „TV pagalba“. Seksime žinias. Kitas momentas, kad anglų atmintis labai trumpa; priminkite, kelintais (’72 ar ’73?) Anglijoje buvo panaikinta kortelių sistema (įvesta WWII metais), ar tai nesutapo su įsijungimu į ES?
čia užkalniškame interneto kampelyje tampa norma dergti emigrantus?
O kodėl jūs tapatinate emigrantus su buduliais?
Gerb. Žiurkėne, o kodėl valiutos kurso kritimą laikote blogu, silpnumo ir ekonomikos kritimo ženklu? Juk tai lazda su dviem galais: pigi valiuta skatina eksportą, gamybą, taigi sąlygoja ekonomikos augimą. Ypač kokia Vokietija, kuri yra net exporteris, nuo pigesnės valiutos vien laimi.
Kitas dalykas, ar galima globalius winnerius ir looserius skaičiuoti praėjus vos kelioms valandoms po įvykio? Svyravimai, kuriuos kol kas matom, tai tik refleksyvi dirglios rinkos reakcija. Po savaitės ar dviejų dulkės nusistovės ir reikalai gali atrodyt visai kitaip.
Pirminė yra ekonomika, o valiuta tik grįžtamąjį ryšį užtikrina, kaip konversijos priemonė. Svaro kritimas susijęs su perspektyvų vertinimais -- o tie vertinimai yra labai nepalankūs. Jau vien tai, kad gali nustoti veikti prekių judėjimo laisvė, t.y., atsirasti reguliavimai importui į ES -- to pakanka. Dabartinė ES politika yra tokia: jei kažkas yra leista vienoje šalyje, tai leista visose šalyse. Pvz., jei kokia nors angliška bulvė yra prekyboje JK, tai automatiškai reiškia, kad ja galima prekiauti visoje ES. Atsiskyrus, atsiranda įvežimo reguliavimai. Ir tai net be muitų uždaro eksporto į ES galimybes visiems, kas tik smulkesni.
Čia reikia suprasti tiesiog elementariai -- kurso kritimas paprasčiausiai atspindi situaciją. O kad tas kritimas kompensuos kažkiek -- tai net teorinis kompensavimo lygis tegali gautis toks, kad kompensuotų bendras patiriamas sąnaudas. O galutiniame rezultate tą kompensuos britai, kurie prasčiau gyvens. Vat ir viskas.
O dėl rinkos reakcijos -- nėra jokių tokių dalykų, kaip refleksyvi ir dirgli reakcija. Rinkos reakcijos yra paremtos ekonominių perspektyvų vertinimais. Ir kryptis čia labai labai aiški -- Didžioji Britanija praranda torto gabalą, atitinkamai svaro paklausa staigiai krenta, o štai jenos paklausa staigiai auga.
Štai straipsnelis apie tai, kad japonai nukentės dėl sustiprėjusios valiutos ir dėl to, kad nemažai jų ES gamyklų yra Britanijoje: http://www.gurashii.com/2-huge-reasons-why-japan-is-brexits-biggest-loser/
Del „jei kažkas yra leista vienoje šalyje, tai leista visose šalyse.“ Tamsta klystate. Statybos pramoneje i Skandinavija su „universaliais“ europiniais sertifikatais prekiu nepavyks prastumt. Butini vietiniu sertifikavimo istaigu aprobavimai.
Jei Rokiskis Rabinovicius pardavinetų savo marškinėlius, tikrai pirkciau.
Kadangi Pasaulio Valdovas tokiems niekams neturi laiko – kažkas tuo naudojasi: http://goo.gl/YaDwTQ
Visiska lempa! Kazkaip zmogus issivaizduoja, kad daug zino ir supranta, apgailetinas pasiputimas……
Labai išsamus, sakyčiau, komentaras 🙂 Pagrįstas skaičiais ir citatom 😀 😀 😀
dėkui už pamąstymus. dabar žinosiu ką galvoti ir kokią nuomonę reikia turėt apie šiuos dalykus. Taip pat žinosiu kad priešingai galvojantys yra durniai ir degeneratai neverti net zyklon b.
taip pat fainai, kad autorius naudojat paprastą buitinę kalbą su keiksmažodžiais ir epitetais. Tam ir yra blogai, o ne kalbainių nudžiovintos bespalvių žodžių sienos.
Priešingai galvojantys ir patys prisipažįsta tokie esantys: http://goo.gl/yVvCNJ
Jo. Rokiskio tezes turi buti priimtos aklai ir be jokiu irodymu. Jei kas galvoja kitaip -- koloborantas arba emigraves..
Jo, tiems kas nesugeba paskaityti, pasiaiškinti ir pamąstyti -- tiems mano tezės turi būti be įrodymų. Nes nu o kam skaityti, jei galima pasipiktinti, kad be įrodymų viskas ir netiesa?
Puikus straipsnis. Viskas sudėliota tvarkingai ir teisingai. Ačiū.
Kaip būtų smagu, jei Europarlamente prie žurnalistų apspisto vieno veikėjo prieitų Antanas Guoga ir mostelėjęs ranka pasakytų: „Mr. Farage, exit is there“.
Mano asmenine nuomone -- puse teksto, neišmanančio žmogaus briedas.
Didžiausias kampanijos „baubas“ buvo imigrantai, kurie pagal visus stereotipus „atima darbus, mažina atlyginimus ir kelia nusikalstamumą“. Be to žiniasklaidoje rytų Europa tame buvo tikrai ne paskutinėje vietoje, jei net ne pirmoje. Vien todėl, kad apie ją buvo galima gerokai laisviau skleisti negatyvią informaciją, jos buvo daug ir tiesiogiai išsakoma ir akivaizdžiai paslėpta pašaipioje potekstėje. Politikai patys leido imigraciją ir integraciją ne vien iš ES. Tuo apkaltinta ES, ją remiantys politikai ir rytų Europa, o nesenai skandalingai pagarsėjusi pietų Europa tik prisidėjo prie vyraujančios nuomonės. Populizmo buvo daug. Tad visuomenės pasirinkimas, nėra labai netikėtas. Svarbu kokia bus reakciją į pasirinkimo pasekmes, kurios populizmo kampanijos metu per daug nebuvo viešinamos. Ši šalis yra svarbi sąjungininkė tiek ES (vis dar yra) tiek NATO.
Respect! Perskaičiau nuo pradžios iki galo, kas su manim retai atsitinka. Aplamai su nuomone sutinku, tik, mano galva, pasekmes prognozuočiau labiau optimistiškas. Sutinku, kad ES biurokratija ir šūdmalystė bei Rusijos „biezpredielas“ augs, bet ne labiau nei Brexit nebūtų buvę. Ekonominių pokyčių nesiimu spėti (autorius išmano tai žymiai geriau nei aš), bet, manau, šio referendumo rezultatai ir JK išstojimas iš ES turėtų teigiamai paveikti pasyvesnę elektorato dalį Europoje, turiu omenyje „primigusius“, o ne budulių radikalus, jų nieks nepaveiks (nes jų smegenai panašūs į lozungų tetrį be jokios minties). Manau, kad nuo dabar žmonės pradės labiau filtruoti visokius populistus ir jų „iniciatyvines grupes“. Nors gal aš ir naivus.
Danijos krona šiaip jau „pririšta“ prie euro. Švedijos krona plaukioja laisvai. Norvegijos kroną smarkiai įtakoja nafta.
Dėl biurokratų. Taip, ES yra biurokratai, bet pačioje UK tų biurokratų ne mažiau, ir jie veikia pagal tokius pačius principus. Patys britai su jiems būdinga pašaipa yra išsamiai prirašę knygų ir prifilmavę filmų apie savo pačių biurokratus. Netgi pagrindinį biurokratijos veiklos dėsnį -- 1) pareigūnai veisia pavaldinius, o ne konkurentus 2) pareigūnai prikuria darbo vienas kitam -- sukūrė britas (Cyril Northcote Parkinson), lygindamas Jūrų laivyno ministerijos biurokratų skaičių su laivų skaičiumi (ir padarė išvadą, kad biurokratų skaičius didėja kasmet pastoviu dydžiu, nepriklausomai nuo laivų skaičiaus).
Ir taip, UK atsiskiriant nuo ES, biurokratinio darbo padaugės, ypač pačioje UK. Iš pradžių deryboms dėl išstojimo. O paskui išstojimo sąlygų įgyvendinimui -- galima įsivaizduoti, kiek įstatymų, nutarimų ir kitų popierių reikės pakeisti.
Švediška krona, nors ir laisvai plaukioja, bet taip atkartoja eurą, kad maža neatrodo. Netgi Norvegijos krona atkartoja, nors atrodytų, kad jie aptekę užsienio valiutų rezervais bei nafta.
O dėl biurokratų -- vienas baisumas yra tame, kad vienai biurokratijai užsiklojus ant kitos, visa biurokratija prisidaugina. Kitas baisumas yra tame, kad pas juos dar ir teisinė sistema yra kitokia -- precedentinė, o tai duoda dar papildomas komplikacijas.
O šiaip, biurokratija išvis yra kaip vėžys. Ji dauginasi ir kuria tik save, imituodama kažką naudingo. Visiškai kaip vėžinės ląstelės.
1) Anglų kalba niekur nedings, ji pripažįstama globaliai ir ja kalbančių šalių bendras BVP visiškai nustelbia viso likusio pasaulio BVP. Be to, Internetas, milijardai žmonių jau dabar kalbančių angliškai (kam jiem staiga keistis?) ir globali anglakalbė kultūra. Čia dar nepaminint antraeilio fakto kad anglų kalba, palyginus su vokiečių ir prancūzų kalbom, yra gerokai paprastesnė.
2) Buduliai greičiausiai Lietuvon negrįš, o peremigruos į kitas ES šalis, tokias kaip Airija, Norvegija ir Vokietija.
3) Pastarųjų dienų valiutų kursų svyravymai yra daugiau neracionalių emocijų išraiška, nei fundamentalių makroekonominių rodiklių nulemti pokyčiai. Brexitas į svaro kursą jau kogero seniai įskaičiuotas. Tikėtina, kad svaro kursas neseniai pasiekęs dugną su laiku grįš netoli buvusio lygio.
4) Galimai UK ilgesniam laikotarpyje nuo Brexito ekonomiškai išloš. Trumpesniam laikotarpyje greičiausiai labiau nukentės Eurozona, o ne UK. Pagal ekonominius duomenis, Jungtinė Karalyste ES yra labiau reikalinga, nei ES -- Jungtinei Karalystei. Štai šioks toks įdomus skaitalas šia tema https://www.theguardian.com/business/2016/may/10/uk-trade-deficit-hits-new-record-of-24bn-pounds-eu-referendum-brexit
Sakote, būrys iš finansų gyvenančių žmonių ėmė ir išmėtė per kelias valandas kiek ten? Ne tai 100, ne tai 140 milijardų svarų? Čia apie neracionalias emocijas kalbate ir sakote, kad ne fundamentalių makroekonominių rodiklių nulemti pokyčiai? Ir sakote, kad Brexitas buvo suprognozuotas, t.y., kurso paskaičiavimas buvo ir kritimo atitinkamai nebuvo, ar kaip čia?
Dėl anglų kalbos -- pasaulyje ji nedings, bet pagrindas jai būti viena iš oficialių ES kalbų -- iš esmės prarandamas. Vat ir viskas. NĖra pagrindo -- nėra ir oficialios kalbos.
Dėl budulių -- dalis peremigruos. Spėju, kad kokie 10-20 procentų gali grįžti. To irgi per akis.
O dėl ilgalaikio išlošimo -- gal ir išloš ką nors. Jei neskaitysim, kad pralošė dar gabalą pasaulio finansų ir gabalą to, ką turėjo Tolimuosiuose Rytuose. O dėl eurozonos, ar ji trumpalaikiame periode praloš -- puikiausiai rodo grafikai. Pralošia -- 2%, o britai -- kokius 7-10%.
NIEKUR kur rašo apie BREXIT neradau jokių REALIŲ neigiamų pasekmių ES ir LT, tuo pačiu. ES atsikratė labiausiai netinkamo, arogantiško ir nenatūralaus inkaro -- auglio. Ir pamoka ES biurokratijai bus. Aišku, jei kokia nors pamoka išvis įmanoma. Turiu nemažai draugų dirbančių Briuselyje įv. ES institucijose, tai jie pasakoja tokius siaubus apie tuos biurokratus iš vidaus, kad … Kafkos Procesas -- vaikų žaidimas. Bet BREXIT su tuo neturi nieko bendro. Tai tik į gerą, šis procesas. O politiniai ir valiutų svyravimai -- laikinas dūmas, kuris niekam iš esmės nepasijaus.
O ES niekada nežlugs. Ji gali tik modifikuotis. Jei bus pokyčiai, ES taps dar labiau galinga, lanksti ir tinkama mums.