Tag Archives: doleris

Didžioji Britanija, Brexit, Lietuva ir pasaulis

Pirmiausiai, tiems kas dabar ar labai dreba, ar labai džiaugiasi dėl Brexit rezultatų, t.y., dėl to, kad Didžioji Britanija išstoja iš Europos Sąjungos, pasakysiu, kas dabar smarkiai pasikeis: niekas. Toliau jau galite ir neskaityti, nes visa kita tebus smulkmenos.

Išdidžiai Didžioji Britanija išeina iš Europos Sąjungos. Išties ne. Realiai ji ir nebuvo pilnai ES, realiai ji pasiliks beveik ES. Kita vertus, išstojimo pasekmės jų tikrai nepradžiugins.

Išdidžiai Didžioji Britanija išeina iš Europos Sąjungos. Išties ne. Realiai ji ir nebuvo pilnai ES, realiai ji pasiliks beveik ES. Kita vertus, išstojimo pasekmės jų tikrai nepradžiugins.

Na, gerai, kas dar pasikeis – formaliai Didžioji Britanija nebus Europos Sąjungos dalimi (o ir tai prie to bus pereita tik per keletą metų), bet realiai sutarčių ir atitikimų, bendro darbo ir finansų bus tiek, kad iš esmės ji liks ne ką mažiau ES dalimi, negu buvo. Pokyčiai bus tokie, kurie labiau matysis globaliai (ir globaliai jie išties rimti), o štai Lietuvoje tiesiogiai kažko per daug nepajusime.

Prisiminkime, beje, kad Didžioji Britanija visą laiką buvo ta ES dalimi, kuri buvo nuošaliai nuo kitų, o dar ir turėjusi specialias sąlygas. Ji vienintelė laikėsi atskirai bendros valiutos atžvilgiu, ji iš esmės buvo nesujungta geografiškai, ji sugebėjo išlaikyti gerokai labiau atskirtą ekonomiką ir taip toliau. Iš esmės, Didžioji Britanija visą laiką buvo truputį ne Europos Sąjungoje. O pasiliks ji beveik Europos Sąjungoje. Žingsnis didele dalimi greičiau formalus, nei realus.

Kita vertus, daugelis iki šiol nesusivokia. Ponas Andrius Užkalnis štai parašė apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje jau vyksta masinės deportacijos – ir Lietuvoje kilo siaubas. O toksai Donald Trump, nuvykęs į Škotiją, savo Twitter akaunte paskelbė, kad žmonės džiūgauja gavę nepriklausomybę nuo ES ir kad jis ir JAV atneš tokią nepriklausomybę. Paskui, tiesa, Trump tą savo žinutę ištrynė.

Taigi, jei norite, tai bus jums daug visokių raidžių. Kai kur maža nepasirodys. Ypač didelis bus nuokrypis apie valiutų kursus ir pasaulio pokyčius. Beje, čia gal ir ryškiausia įtaka – jei per vos kelias valandas angliški uždarbiai kone dešimtadaliu nukrenta, lyginant su eurozona (įskaitant ir Lietuvą), tai šį bei tą reiškia, net ir nežiūrint į tai, kad paskui įvyksta stabilizacija.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Didžiausias pinigų nominalas istorijoje

Neturiu šito vengriško banknoto*, nors ir turiu kažkiek ten trilijonų Zimbabvės dolerių. Bet apie vengrišką infliaciją truputį papasakosiu, nes tai yra pati įspūdingiausia infliacija ever. Su ja palyginus, Zimbabvė yra šalis, kur pinigų stabilumas nesuvokiamas. Taip, jūs teisingai supratote – Zimbabvės doleris yra stabilus, palyginus su 1946 metų komunistiniu Vengrijos pengu. Spėkit, kiek nulių buvo didžiausiame pengų banknote?

100 milijonų adopengų netgi nesikonvertuoja į kokį nors aiškų pengų skaičių. Todėl niekas netgi negali aiškiai pasakyti, koks čia išties skaičius pinigų buvo.

100 milijonų adopengų netgi nesikonvertuoja į kokį nors aiškų pengų skaičių. Todėl niekas netgi negali aiškiai pasakyti, koks čia išties skaičius pinigų buvo.

Aš jums nepasakysiu, kiek ten nulių. Žinote, su kokiomis nors kitomis hiperinfliacijos istorijomis, kaip kad Vokietijos po I Pasaulinio karo (jei skaitėte Remarko „Juodąjį obeliską“ – tikrai prisimenate), viskas kaip ir aišku: kasdien nuvertėdavo tie pinigai kažkiek procentų. Galėjai vakar už kokį nors milijoną markių nusipirkti dešrą, o šiandien vat tik pusė dešros gaunasi. O ryt – dar mažiau. Bet taip buvo Vokietijoje. 1946 metų Vengrijai šitokia infliacija net į infliaciją būtų nepanaši.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter
10 litų, 1997 laida

Valiutos stabilumas Lietuvoje. Pinigų istorija.

Tie, kas taupo pinigus, ypač bankuose, nelabai tesusimąsto, kad vaikosi fikcijos. Santaupos yra neįtikėtinai laikinas dalykas, net jei nežiūrėsime į kokią nors infliaciją – jei tikitės, kad galite tiesiog prisitaupyti pinigų senatvei, klystate labai, labai smarkiai. Na, nebent jūsų senatvė jau visai ant nosies ir gyventi jums teliko keletas metų.

1 litas, 1994 laida

Ar prisimenate dar tokį pinigą? Įvestas tais pat metais, kai litas susietas su JAV doleriu – 1994. Ilgą laiką Žemaitė buvo vienu iš populiariausių banknotų. Pagal tuometinę vertę tur būt atitiktų kokius 5 dabartinius litus. Tačiau infliacija – ne vienintelis pasikeitimas, kuris įvyko per tą laiką.

Ar žinote, kiek Lietuvoje buvo kardinalių valiutinių pasikeitimų per paskutinį šimtą metų? Aš jums papasakosiu ir tada turėsite vaizdą apie tai, koks nestabilus ir laikinas dalykas yra pinigai. Kiek pastebiu, dauguma žmonių apie tai išvis nesusimąsto, kad pinigų vertė – kaip vandens lašas ant įkaitusios keptuvės: lyg ir yra, o žiū – ir dingo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kai būna bardakas, nebūna gerai

Sako, JAV valdžiažmogiai yra tokie patys šūdžiai, kaip ir mūsiškiai. Nes valdžia visur visus gadina, o pigus populizmas tampa svarbesniu, nei šalies gerovė. Štai ir matome: kai Obama priėjo iki to, kad ėmė net sukti savo socialistinį laivą atgal, kalbėdamas apie didelius taupymus, tam pasipriešino respublikonai ir visos politinės konkurencijos išvirto į trypčiojimus, kur nepriimami sprendimai, tačiau pilasi tarpusavio kaltinimai. Nes politikams tiesiog nusispjaut, jie visada galvoja paprastai: „po mūsų – nors ir tvanas“. Tiesą sakant, ir demokratams matyt nelabai kažkas rūpi, nes jiems irgi reitingai rūpi labiau, nei kokios nors ekonomikos.

Atrodytų tolimi įvykiai išties labai greitai taps mums artimais: menamoji krizė, prasidėjusi 2008, tebuvo daugiau menama, nei reali. Na, smuktelėjo ten prekyba, kažkokie burbulai subliūško truputį, bet tai buvo niekai – daugiau riksmai, nei realus blogis. Daugelis visokių grupuočių yra gan suinteresuotos parėkauti apie baisias krizes, tad kiekvieno burbulo padarytą „pšššš“ ištriūbina, kaip pasaulinę katastrofą.

Kol kas vienintelė tikrai pilnavertė ekonominė krizė buvo 1929 prasidėjusi Didžioji Depresija. Tada buvo realus JAV griuvimas, kuris visam pasauliui sukėlė daugiau nei dešimtmečio trukmės ekonominį košmarą, didžiulį prekybos nuosmūkį, galų gale pasibaigusį pasauliniu karu. Dabar jau kalbam apie griuvimą, kuris gali būti net didesnis, nei 1929. Masiniai bankrotai ir nežmoniškai kylanti bedarbystė pirmiausiai JAV, o paskui – visame likusiame pasaulyje.

1929 griūtis tapo tuo įvykiu, kuris viską visiems pasakė

Čia verta visokius istorinius įvykius atsiminti. Ir labai įdomu, kada bus panaši griūtis. Ryt? Po savaitės? Po mėnesio? Biržų analitikai pastebi, kad paskutiniu metu visi nervingi, kaip per kokį PMS, o kursai šokinėja neprognozuojamai, kartais vyksta išvis kažkokios nesuprantamybės. Klausimas, kada bus bum?

Dar prieš porą metų JAV dolerio palūkanų normos buvo nukritusios iki nulio. Tai išties reiškia, kad valiuta yra tokia prasta, kad neduoda pelno. Ponas Aurelijus Katkevičius, kuris jau yra Google+, dauoda daugiau medžiagos apie tikėtinas finansines tragedijas. Sekite jį.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Žemės drebėjimas Japonijoje ir jenos kursas

Štai jums ir prašom – šalyje košmaras, griūna namai, milijonai žmonių prarado būstus, nuostoliai nesuvokiami, atominė elektrinė susprogo, tukstančiai žuvusių, o baisybės tęsiasi, tačiau jenos kursas ėmė kilti, nepaisydamas jokių išsyk po drebėjimo pasigirdusių prognozių ir jokio sveiko proto. Sutrikusi prekyba automatiškai kuria japoniškų prekių deficitą, atitinkamai – kelia paklausą, o tai kelia jenos deficitą ir aukština kursą.

Citata iš Bloomberg Kovo 12 dienos pranešimo: The yen appreciated 1.4 percent to 81.84 per dollar at 5 p.m. in New York. Japan’s currency strengthened 0.6 percent to 113.76 per euro. The 17-nation common currency rose 0.8 percent to $1.3903, after falling as much as 0.3 percent.

Aišku, tas kurso pokytis nėra labai kardinalus – maždaug atitiktų 3-4 dienų jenos leidimąsi prieš žemės drebėjimą – toks kurso pakilimas gavosi maždaug per pusdienį. Galim dar pridėti ir metų tendenciją – vis mažiau jenų reikia už dolerį: kurso skirtumas, lyginant su 94,5 pernai Balandį – labai ryškus.

Bet taip ar anaip, reiškinys įdomus, ir panašiai vyksta jau ne pirmą kartą – šalį ištinka katastrofa, o jos valiuta sustiprėja. Sakyčiau, verčia dar kartą susimąstyti apie tai, kad pasaulis ne toks gražus, kaip norėtųsi.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter