Tag Archives: referendumas

Didžioji Britanija, Brexit, Lietuva ir pasaulis

Pirmiausiai, tiems kas dabar ar labai dreba, ar labai džiaugiasi dėl Brexit rezultatų, t.y., dėl to, kad Didžioji Britanija išstoja iš Europos Sąjungos, pasakysiu, kas dabar smarkiai pasikeis: niekas. Toliau jau galite ir neskaityti, nes visa kita tebus smulkmenos.

Išdidžiai Didžioji Britanija išeina iš Europos Sąjungos. Išties ne. Realiai ji ir nebuvo pilnai ES, realiai ji pasiliks beveik ES. Kita vertus, išstojimo pasekmės jų tikrai nepradžiugins.

Išdidžiai Didžioji Britanija išeina iš Europos Sąjungos. Išties ne. Realiai ji ir nebuvo pilnai ES, realiai ji pasiliks beveik ES. Kita vertus, išstojimo pasekmės jų tikrai nepradžiugins.

Na, gerai, kas dar pasikeis – formaliai Didžioji Britanija nebus Europos Sąjungos dalimi (o ir tai prie to bus pereita tik per keletą metų), bet realiai sutarčių ir atitikimų, bendro darbo ir finansų bus tiek, kad iš esmės ji liks ne ką mažiau ES dalimi, negu buvo. Pokyčiai bus tokie, kurie labiau matysis globaliai (ir globaliai jie išties rimti), o štai Lietuvoje tiesiogiai kažko per daug nepajusime.

Prisiminkime, beje, kad Didžioji Britanija visą laiką buvo ta ES dalimi, kuri buvo nuošaliai nuo kitų, o dar ir turėjusi specialias sąlygas. Ji vienintelė laikėsi atskirai bendros valiutos atžvilgiu, ji iš esmės buvo nesujungta geografiškai, ji sugebėjo išlaikyti gerokai labiau atskirtą ekonomiką ir taip toliau. Iš esmės, Didžioji Britanija visą laiką buvo truputį ne Europos Sąjungoje. O pasiliks ji beveik Europos Sąjungoje. Žingsnis didele dalimi greičiau formalus, nei realus.

Kita vertus, daugelis iki šiol nesusivokia. Ponas Andrius Užkalnis štai parašė apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje jau vyksta masinės deportacijos – ir Lietuvoje kilo siaubas. O toksai Donald Trump, nuvykęs į Škotiją, savo Twitter akaunte paskelbė, kad žmonės džiūgauja gavę nepriklausomybę nuo ES ir kad jis ir JAV atneš tokią nepriklausomybę. Paskui, tiesa, Trump tą savo žinutę ištrynė.

Taigi, jei norite, tai bus jums daug visokių raidžių. Kai kur maža nepasirodys. Ypač didelis bus nuokrypis apie valiutų kursus ir pasaulio pokyčius. Beje, čia gal ir ryškiausia įtaka – jei per vos kelias valandas angliški uždarbiai kone dešimtadaliu nukrenta, lyginant su eurozona (įskaitant ir Lietuvą), tai šį bei tą reiškia, net ir nežiūrint į tai, kad paskui įvyksta stabilizacija.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kaip pagerinti referendumų organizavimą

Nerašysiu jums, kad referendumas yra blogai. Kaip nerašysiu ir kad referendumas yra gerai. Šiaip tai aš kokią nors savo nuomonę gal ir turiu, bet tepasilieka ji pas mane, nes ten kur sprendžia visi, tai gaunasi kažkaip, kad išties nelabai ir aišku, kas ten sprendžia. O žinoti, kaip ten kas – irgi nelabai ir gaunasi visiems. Žodžiu, šiaip tai čia tokia košė su viskuo, kad gerai pagalvojus, nelabai ką ir sugalvoti gaunasi, nes ir iš vienos pusės visokie galai, ir iš kitos pusės – kitokie galai.

Melskitės man menki žmogiūkščiai. Ir pinigus neškit.

Išties pinigai gali išspręsti daugybę visokių problemų. Rinkimines, referendumų problemas – taip pat.

Aš užtat jums geriau apie kai ką kito parašysiu. Vat apie tokį vieną niuansą, kur buvo kalbos, jog ne tai referendumi surinkta parašų gal ir daugiau, nei 300 tūkstančių, bet visgi gal mažiau, nei 300 tūkstančių. O kiek gi tų parašų – visiškai neaišku, nes norint išsiaiškinti – reikia visiškai visus patikrinti. O visiškai visus patikrinti – neįmanoma, nes tiesiog banaliai neįmanoma. Todėl ir lieka tas klausimas, kad gal ir daugiau jų nei reikia, o gal ir mažiau.

Praktikoje kažkokią dalį tų parašų patikrina Vyriausioji rinkimų komisija, bet tik per du mechanizmus:

  • Bandoma identifikuoti ir sutikrinti akis badančius dalykus, pvz., kai tuo pačiu raštu keli žmonės parašyti ar šiaip užrašytas koks nors atvejis be adreso ar su kokiu vardu-pavarde kaip Vardenis Pavardenis. Žodžiu, ieškoma kokių nors neteisingumų.
  • Bandoma paimti atsitiktinių žmonių rinkinį ir pasižiūrėti, ar ten bus daug netikrų personų bei visokių duplikatų.

Bet kad ir kaip ką betikrintume, visvien gaunasi taip, kad galų gale tiesiog tenka padaryti prielaidą, jog viskas tvarkoje, nes viską pertikrinti – neįmanoma. Aišku, ta prielaida būna pakankamai patikima: pvz., jei yra 330 tūkstančių parašų, o neteisingų dalis juose – kokie nors 5%, gauname, kad maždaug 313 tūkstančių parašų bus visgi teisingi.

Ale įtarimas lieka ir graužia? Ypač kai tas surinktų parašų skaičius labai jau netoli ribos, tiesa? O čia dar prisideda kalbos apie tai, kad tie referendumai brangiai kainuoja, o dar ir žmonės neaišku ko ten nori (nors gal jiems patiems ir aišku), o gal dar kažkam norėtųsi, kad tas barjeras sumažėtų, o tada gi dar tų išlaidų daugiau bus…

Vat čia vienas toks mano draugas ir pasakė kartą sprendimą (aš, beje, ilgai laukiau ir nieko nerašiau, nes norėjau prieš pat referendumą paskelbt šitą mintį): tiesiog reikia, kad referendume ir patikrinamumas geresnis būtų, ir visgi žmonės rašytųsi ne bileką, o pagalvodami – taip visiems būtų aišku, kad su referendumu viskas tvarkoje. Paprasti ir suprantami reikalavimai?

Čia vat pažiūrėkim į tokį scenarijų: tarkime, kad pasirašyti galima tik elektroniniu būdu. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad praktiškai visi rašysis per banką. Ir patogiai, ir lengvai, ir vargti niekam nereikės. Daug lengviau tuos parašus surinkti būtų – tada ir nekiltų problemos dėl kokių nors didelių barjerų. O kad būtų aišku, jog žmogus gerai pagalvojo ir nori prisidėti prie to referendumo – tegul perveda tarkim 20 litų referendumo organizavimui.

Aš sakyčiau, kad tai akivaizdu: juk tie, kas nori kažką pakeisti, iš esmės yra investuotojai į pokyčius. Organizuotojai, norintys kažko rimto ir manantys, kad tai yra verta visos Lietuvos pastangų ir išlaidų. Taigi, natūralu bus, jei pasirašantys parems šitą reikalą. O jei neparems – nu tai reikš, kad visgi reikalas nevertas. Logiška?

Aišku, gali būti ir taip, kad kažkas negali kokiais nors kompiuteriais naudotis. Tai čia irgi paprasta: tiesiog parašų rinkėjai turi turėt kompiuterį, per kurį įveda duomenis apie pasirašantįjį ir kasos aparatą (kurį turėtų apmokėti VRK), su kuriuo kiekvienam pasirašančiam išmuštų čekiuką. Ir apskaitytų. Vienas čekiukas pasilieka pasirašiusiam, o kitas – nueina į VRK. Patikrinimui. Išsyk galima būtų supaprastinti visą reikalą: vėlgi matytųsi, kokiais tempais tie parašai suvesti, atitiktys tarp pavardžių, etc.. Ir noras sukčiauti pas kai kuriuos parašų rinkėjus kardinaliai sumažėtų. Ir patikrinti viską būtų lengva, nes duomenys būtų kompiuteriniai.

Techniškai labai paprasta: pas parašų rinkėjus yra lapai, su eilučių numeriais, kur save įsirašo ir pasirašo žmogus, o į kompiuterį tereikia įvesti numerį eilutės, kurioje žmogus pasirašė. Paprasti šiuolaikiniai skaneriai gali be problemų asmens duomenis į kompiuterį suvesti patys – nuskaito asmens tapatybės kortelę ir viskas. Ir jau pačiam parašų rinkėjui toks kompiuteris išsyk galėtų pasakyti, kad pvz., tam tikras asmuo antrą kartą bando pasirašyti. O juk ir pats parašų rinkėjas suinteresuotas turėtų būti, kad duplikatų nebūtų. Taigi, problemų visiems sumažėja.

Ir svarbiausia – taigi tokiu būdu nekiltų joks klausimas apie tai, kad referendumai bus krūvomis rengiami ir tiek jiems pinigų sueikvos valstybė, kad subankrutuos. Paprastai būtų: jei jau parašai surenkami – reiškia, kad finansavimas yra. O jei parašai nesurenkami – tai reiškia, kad pinigai nueina į VRK – visokioms priemonėms pirkti, kad referendumai būtų lengvesni, patogesni, patikimesni ir taip toliau.

O tai vat dabar gaunasi – rašosi kas nori, o paskui prieštaravimai lenda per visus galus, referendumų organizatorius vadina visokiais durniais ir panašiai. Ir dar kaltina referendumininkus pinigų švaistymu. O kai pinigai referendume atsirastų – jokių tokių pavadinimų ir neliktų: jei žmogus gali skirti 20 litų savo pozicijai išreikšti – tai reiškia, kad ta pozicija yra verta. Ir tada ir visos tos košės neliktų. Būtų visiems geriau.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Graikijos referendumas. Paspėliokim, kas už jo slepiasi.

Čia nereikia gilintis net, kas ten vyksta, nes aiškus faktas: valdžia, nuolat maitindama marginaliausius ir bukiausius rinkėjus (tenykščius runkelius) visokiomis socialinėmis gerovėmis, prisidirbo. Prisidirbo ir augindama valdišką aparatą. Prisidirbo visaip – ir išlaidaudama, ir įsiskolindama visokiems bankams, ir belenką falsifikuodama*. Anksčiau ar vėliau tai turėjo atsitikti šalyje, kurioje nebuvo jokios kitos politikos, išskyrus totalinį populizmą.

Graikija, komunistų protestai demonstracijoje

Graikų komunistai komunizmą įsivaizduoja labai paprastai: visa Europos Sąjunga dirba pagal galimybes, o graikiški marginalai gyvena pagal poreikius.

Graikijos problema yra labai paprasta ir beveik neišsprendžiama: populistinė valdžia per keletą dešimtmečių sugebėjo išauginti ypatingai savimyliškų ir egoistiškų idiotų minią, tuo tarpu visokių chaosų bei revoliucijų idėjos tenai yra senos, todėl dabar žaizda atsivėrė, tiesiog trykšteldama į visas puses nesuvaldomu pūlinių srautu. Štai tie pūliniai, tiksliau minia anarchistų, komunistų ir kitų puspročių dabar pasiryžusi geriau privesti šalį iki visiško chaoso, bankroto ir revoliucinių skerdynių, bet dirbti jie nesutiks nei už ką. Tai natūralu: pripratęs gyventi už pašalpas, niekada nenorėsi dirbti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter