Dainius Kreivys dabar žiniasklaidos dėmesio centre. Sako, kai kažkoks bukas veikėjas atkapstė turtingiausių žmonių sąrašą ir jame pastebėjo ūkio ministro bendrapavrdį, nesusiprato pasiaiškinti, kas čia toks ir išsyk ėmė triūbyti, kad ministras per porą metų užsidirbo šimtus milijonų. Dabar skandalint bando visi iš eilės, nors faktų realiai ir nėra.
Tikrosios skandalų priežastys yra visiškai kitos. Bene vienintelis vadybą suvokiantis ministras per visą atkurtos Lietuvos laiką ėmėsi reformų. Kaip tik toje srityje, kur yra vieni iš didžiausių lėšų praradimų – tiekime. Kitaip tariant, viešuosiuose pirkimuose.
Dainiaus Kreivio feilas – tipinis dabartiniams valdantiesiems: tai nesugebėjimas efektingai iškomunikuoti, paaiškinti visuomenei, paskleisti informaciją apie daromas reformas, jų esmę ir tikslus.
Šiuo metu dominuoja nepriklausomi viešieji pirkimai, kur yra tūkstančiai įstaigų, perkančių ką tik nori, nepriklausomai. Gal net dešimtys tūkstančių. Kiekviena valdiška kontorėlė, pradedant vyriausybiniais departamentais bei savivaldybėmis ir baigiant mokyklomis ir vaikų darželiais, gali organizuotis pirkimus pati, faktiškai be jokios kontrolės. Tai reiškia elementarų dalyką: sukontroliuoti korupcijos neįmanoma ne tik praktiškai, bet ir teoriškai. Nėra nei galimybių daryti bendrus pirkimus, nei galimybių standartizuoti specifikacijas.
Mokykla A, pirkdama stalus, gali nusistatyti reikalavimus, kurie skiriasi nuo mokyklos B reikalavimų – tam, kad pasirinktų kitą tiekėją. Ministerija A gali nustatyti kitus reikalavimus popieriui, tam, kad užsakymą gautų tinkama firma. Ir taip toliau.
Dainiaus Kreivio įvedinėjamas dalykas – tai centralizuota, bendra pirkimų sistema, kur pirkimai vyktų per vieną įstaigą. Užsisakai, ką nori, bet pirkimų organizatorius – kitas. Tokiu atveju neįmanoma primakliavoti su pirkimų sąlygomis taip, kad buki bajeriukai liktų nepastebėtais. Tokiu atveju neįmanoma nupirkti mokyklinių stalų už penkiagubą kainą. Neįmanoma nusipirkti kompiuterių su iš anksto paruoštomis specifikacijomis, pagal kurias tiktų tiktai vienas tiekėjas. Ir taip toliau.
Centralizuoti pirkimai – tai žiaurus, sisteminis smūgis korupcijai. O dabar pabandykim įvertinti, kiek milijonų per metus praras švogerinių bizniukų organizatoriai ir suprasim, iš kur visas šitas bardakas, keliamas aplink Dainių Kreivį.
Dar daugiau, pažiūrėkim, kas ten labiausiai rėkia. Tarp rėksnių – labai nemažai tokių, kurie jau prarado seniau buvusius patogius pinigų šaltinius. Nes žiniasklaidoje irgi daromi užsakymai. Kas žinot, kiek kartų sumažėję pirkimai iš didžiųjų leidinių, lyginant su ankstesnių valdančiųjų laikais? 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Neramina, kad jis priklauso jezuitų ordinui. Masonas.
Kazkas man naujo, is kur tokia informacija, kad ten visgi kazkoks kitas Kreivys?
O kaip jūs manote, iš kur ir kodėl ir būtent kas ten susigalvojo kai kas tą informaciją, kad esą ten tas Kreivys?
Ir kodėl tą briedą pradėjo skleist anoks vienos kontoros vadovas, po to, kai ministerijos jo naujienų prenumeratos ėmė atsisakinėt?
Tai labai įdomūs politinių purvų procesai. Tiesa? 🙂
Zinau apie ka kalbat, visai imanoma kaip taip galejo nutikt, bet nemanau, kad zmogu eme ir apsmeize, kogero tik paviesino, ar visgi ten skirtingi tie Kreiviai?
Kiek žinau, vidutinio tolimumo giminės.
Ekonomika.lt žąsinai būtent ministro D.Kreivio turtą (40% Makveža akcijų) įvertino 170 mln.Lt., kas yra šyvos kumelė sapnas, lygiai, kaip ir viso LT turtingiausių žmonių sąrašo turto vertinimas. Visas Makveža prekybos tinklas vertas ne daugiau nei 17 mln.Lt.
Dar daugiau, vakar ten pat pasirodė tęsinys apie kažkokius atseit nesumokėtus mokesčius už motinai perleistas akcijas. Prisvaigo avinai iki 620 kLt.(!) mokesčių už 4 kLt. sandorį (akcijos perleistos už nominalią vertę)
Taip, kad puolamas žmogus įjungus visas juodas technologijas.
O puolimo priežastis gal vešieji pirkimai, gal dar kažkas…
Hmmm, įdomu.
„Ir kodėl tą briedą pradėjo skleist anoks vienos kontoros vadovas, po to, kai ministerijos jo naujienų prenumeratos ėmė atsisakinėt?“
Turima omeny agentūra SNB?
O čia jau tamsta turite kažką omeny, o aš to nesakiau 😀
Mielas Rokiški, labai atvirai tamstai sakau, jog esu nustebęs.
Nebent visiškai neteisingai būsiu supratęs šį tamstos komentarą -- tada iš karto atsiprašau dėl to, ką pasakysiu.
Bet jei supratau teisingai ir jei šame komentare kalbate apie mane (nežinau kodėl tokie drąsūs bloggeriai kaip tamsta taip bijo kalbėti aiškiai ir nevyniodami į vatą), tai esate ne tik didesnis dundukas už užkalnį, bet tiesiog suknistas šmeižikas, bailys ir menkysta (žr. antrą sakinį).
Būsiu labai dėkingas už patikslinimus ir paiškinimus.
Naudodamasis proga, dėkoju už Stylish Blog apdovanojimą.
Nuoširdžiai,
A.
Ponuli, tai pirmiausiai norėčiau tada, kad tamsta pats suformuluotumėte tiesiai: ar jūs paleidote į žiniasklaidą pasakojimus apie šimtus ūkio ministro Dainiaus Kreivio milijonų, uždirbtų bebūnant ūkminu? Ir tai tiesa, kad ministerijos ėmė dar ir BNS paslaugų atsisakinėt?
Tai tik tokie paprasti klausimėliai -- juk neprašau paneiginėti kokių nors gandelių apie finansinę BNS padėtį ar dar ką nors -- tai ne mano reikalas. Tiesiog apibrėžkit aiškiai pats savo poziciją šioje Dainiaus Kreivio istorijoje -- tada neliks vietos jokioms spėlionėms. Nemanau, kad tamsta būtumėt žmogus, kuris meluotų ir aš pats būčiau linkęs tikėti pirmiausiai tamstos žodžiu.
O tarp kitko, be jūsų dar keli redaktoriai irgi taip pat dalyvauja šitos šimtų milijonų istorijos skleidime. Kodėl sprendžiate taip asmeniškai?
mielas Rokiški, tamstos atsakymą supratau.
Viskas aišku.
Jei labai atvirai, tikėjausi, kad esate truputėlį padoresnis ir turite drąsos prsiimti atsakomybę už savo žodžius. Nuoširdžiai sakau, jog liūdna sužinoti, kad klydau.
Sėkmės.
Pala pala.
Buvo užduoti 2 labai aiškūs ir konkretūs klausimai. Kaip čia dabar išėjo, kad postringavimams apie liūdesį ponas Račas laiko surado, o konkretiems „taip“/“ne“ atsakymams- ne?
Kruopelė informacijos, kaip sakoma, iš pirmų lūpų:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=41546093
„Kaip prasidėjo tai, ką ministras skambiai vadina „šmeižto kampanija“. Kaip ir daugelis žurnalistų, perskaičiau naujienų agentūros BNS pranešimą, kuriame aprašytas leidinio ekonomika.lt sudarytas turtingiausių šalies žmonių šimtukas. Vėlgi, kaip ir daugelis, susidomėjau vienu skaičiumi – 170 mln. litų prie ministro D.Kreivio pavardės. Juolab kad, kaip savo tinklaraštyje pastebėjo ir BNS vadovas Artūras Račas, ministras nė nemėgino kaip nors paaiškinti, ar šis skaičius teisingas.“
Žinoma žinoma, pirmas „purpt“ pasigirdo iš kaži kokio ekonomika.lt, bet, būkime tegu biedni, tačiau teisingi: -- Ar kas būtų pastebėjęs tą kaži kokio naujai sukurto tinklapio rašliavą, jeigu jos tuoj pat nebūtų išplatinusi agentūra BNS, vadovaujama vyriausiojo redaktoriaus Artūro Račo, o su šiuo niekaip nesusijęs gan žinomas blogeris Artūras Račas nebūtų pradėjęs mąsliai svarstyti apie Kreivių šeimos turtus bei deklaracijas http://racas.lt/ukio-ministras-d-kreivys-multimilijonierius-ar-eilinis-bedzius/.
Mintis pasiskambinti ministrui (gal blogeris A.Račas jo telefono ir neturi, bet čia, manykime, jam galėtų padėti BNS vyr.redaktrius A.Račas ar kuris šio pavaldinių) DJ gerbiamam oberdundukologui kaži kodėl nekilo. Manykime, tik todėl, kad blogeris A.Račas neturi nieko bendra su senu žurnalistu A.Raču, mėgstančiu pamokyti jaunimėlį, jog google.lt gali užpildyti daugelį informacinių spragų: http://racas.lt/kurybinis-konkursas-gyventi-juk-reikia/.
mielas Xerksai, pirmose dviejose pastraipose viską surašėte teisingai. Matau, kad stengėtės dar ir būti sąmojingas.
O štai dėl trečiosios pastraipos, tai mano pasiūlymas labai paprastas: kadangi, kaip matau, žinote, kas vyksta Ūkio ministerijoje, o gal net ten dirbate, tai gal paklauskite D.Kreivio ar jo patarėjų, kaip ten viskas buvo. Kas kam skambino ir kas kam neskambino. Tada jau galėsite ir pamokyti kitus, ir gal dar pavyks tai padaryti sąmojingai.
Labai geras demagoginis „ėjimas žirgu“. Forumas viešas, bet pasakyta lyg ir xerksui asmeniškai:
„gal paklauskite D.Kreivio ar jo patarėjų, kaip ten viskas buvo. Kas kam skambino ir kas kam neskambino.“
Račas niego neteigia. Ir žinoma, kad eilinis forumo skaitytojas nei Kreiviui, nei jo pavaduotojams neskambins. Bet užuomina- labai aiški: Ūkio ministerijoj- ne tai slunkiai, ne tai melagiai, ne tai milijonieriai sukčiai. Tik Račas- vienas su balta suknele tarp visokių nevalų.
Dar daugiau -- pasirodo, Xerksas, jei jau kažką apie Račą pastebi -- vadinasi, ūkmine dirba 🙂 Dar lieka sulaukt pareiškimo, kad ir aš ūkmine dirbu 🙂
>>Ir tai tiesa, kad ministerijos ėmė dar ir BNS paslaugų atsisakinėt?
Kadangi nesu A.Račas, tai į tiesų tamstos klausimą tiesiai ir atsakysiu: Taip, nuo šių metų pradžios Ūkio ministerijos skelbtą konkursą informacijai tiekti laimėjo naujienų agentūra ELTA. Anksčiau šias paslaugas Ūkio ministerijai tiekė naujienų agentūra BNS.
mielas Rokiški, kad nebūtų neaiškumų, atsakau. Ne aš paleidau pasakojimus į žiniasklaidą apie šimtus ūkio ministro Dainiaus Kreivio milijonų.
Savo poziciją dėl D.Kreivio ir jo milijonų labai aiškiai suformulavau savo tinklaraštyje. Labai trumpai -nėra problemos, ar jis turi 5 ar 150 mln. turto. Problema ta, kad jis painiojasi savo aiškinimuose, kad jis kažkodėl iš pradžių nenorėjo sakyti, kad įmonių akcijas perleido mamai ir kad su jo šeima susijusi bendrovė pažeidinėja įstatymus. Visa tai apibūdinama vienu žodžiu -- neskaidru.
BNS santykiai su esamais ir buvusiais klientais, deja, yra ne tamstos reikalas, tačiau jie niekaip nesusiję su šia istorija.
reikalaudamas formalaus interesų deklaravimo iš Kreivio, kažkas pamiršo deklaruoti ir savojo verslo interesus. Deja, bet šį kartą visiškai akivaizdu, kodėl buvo užduotas klausimas „kas galėtų paneigti“ stiliumi ir pradėtas pūsti burbulas. Tai taip menka…
Tai jei ne tamsta paleidote tą informaciją apie belenkiek milijonų, tai kodėl priimate komentarą apie tą žmogų, kuris paleido, kaip parašytą apie tamstą? Kodėl pagal šį požymį identifikavote save? 🙂
Taigi, jei ne jūs paleidote tą informaciją, t.y., tuo pagrindu jau pats neigiate, kad mano komentaras buvo apie jus, tai gal dabar laikas ir pasakyti, kad tamsta mane užsipuolėte neadekvačiai.
O dėl BNS santykių su klientais -- tamsta esate viešasis asmuo, vadovaujantis didžiausiai (ir dominuojančiai) Lietuvos naujienų agentūrai bei (neužmirškime), dalyvaujantis valstybinio transliuotojo reguliacinėje veikloje. Tad teigdamas, esą galimas interesų konfliktas esantis ne mano (ar bet kurių kitų piliečių) reikalas, jūs vargu, ar esate teisus.
mielas Rokiški, juk esate šiaip jau protingas žmogus, o apsimetate visišku avigalviu.
Priminsiu, ką rašėte: „Ir kodėl tą briedą pradėjo skleist anoks vienos kontoros vadovas, po to, kai ministerijos jo naujienų prenumeratos ėmė atsisakinėt?“
Taip, čia nėra nieko asmeniško, tačiautarp rašiusiųjų apie D.Kreivį „kontoros vadų“ nebuvo daug, o dar mažiau buvo tarp jų tokių, kurių „naujienų prenumeratos“ kažkas galėjo atsisakyti. Dar labiau paieškas susiaurina tai, kad ministerijos naudojasi tik dviejų „kontorų“ naujienų prenumerata, o vienai iš tų kontorų vadovauja moteris.
Aš suprantu, kad lengviausia yra šikti ant kitų būtent tokia forma: pasakai, kad visi suprastų, o po to apsimeti, kad neteisingai suprato. Labai būdinga Lietuvos „herojams“. Šia prasme užkalnis išsiskiria jis bent jau tiesiai sako.
O kai kalbate apie interesų konflikta, gal pasiskaitykite pirmiausia įstatymus, kad taip nenusišnekėtumėte. Po to dar galite pasiskaityti ir mano interesų deklaraciją.
Žinau, kad atsiprašyti tokiems, kaip tamsta neišeina, todėl ir nesitikiu.
Bet bent jau būkite drąsus iki galo: šikite ir drąsiai sakykite, kad tai darote. Kam slėpti savo vertybes?
Tai ponuli, tamsta apsispręskite: ar tamsta paskleidėte tuos pasakojimus apie Kreivio prisivogtas šimtamilijonines sumas, ar ne tamsta. Gal nereiks stradalinti tada.
Jei tamsta paskleidėte, tai tada jau galim panagrinėti, kokie ten tamstos interesai buvo tai padaryti. Jei ne tamsta -- tai ko dabar čia stradalinant?
Dievaži, kaip kokia paauglė -- „aš nesusijęs, bet mane čia kažkas šmeižia, čia ne apie mane, bet atsiprašykit“ 😀
„O kai kalbate apie interesų konflikta, gal pasiskaitykite pirmiausia įstatymus, kad taip nenusišnekėtumėte. Po to dar galite pasiskaityti ir mano interesų deklaraciją.“
Tamstai Kreivio deklaracijų paskaityt neužteko, dabar netgi akivaizdu kodėl. O jei jūs tik „klausiate klausimų“, tai siūlau pažiūrėti Pietų parko seriją Dancing with smurfs.
Pone Račai, aš pastebėjau ir įvertinau Jūsų stilingą nuorodą į savo asmenį. Nors kiek ir pavydžiu Rokiškiui, kad mane bus nustūmęs į antrą vietą dundukų klasifikacijoje, bet negaliu būti visur pirmas.
Velnie, esi ne velnias, o idiotas, nes Šventosios Romos katalikų bažnyčios priešakinio būrio -- Jėzaus draugijos -- narys niekaip negali būti masonų ložės -- savo prigimtimi antikatalikiškos organizacijos -- nariu. Tai viena.
Antra, Kreivys nėra ir nebuvo ne tik jėzuitu (tai, šiaip jau, vienuolių ordinas), bet (kiek žinau) netgi pasauliečiu bendruomenės nariu. Jis priklauso Opus Dei -- asmeninei Romos popiežiaus prelatūrai.
Trečia -- tai, kad Kreivys yra tikrasis Opus Dei narys, liudija, jog jis yra giliai tikintis katalikas. Šitai, savo ruožtu, liudija, kad jis savo kasdienį gyvenimą tvarko pagal 10 Dievo įsakymų ir paliepimas „Nevok!“ jam nėra tuščias garsas.
Mhm, jei “Nevok!” jam nėra tuščias garsas, tai tuščiu garsu neturėtų būti ir kiti šios institucijos paliepimai. Pvz, „Stop lytiniam švietimui mokyklose“.
O sakykite, nuo kada ūkminas reguliuoja mokyklų tematikas?
Neradau, kad rūpintųsi mokyklomis, o va naujos bažnyčios statyba rūpinasi. Anot jo, tai labai svarbu valstybei, pageidauja, kad prie to būtų prisidėta valstybės mastu. (Čia jau noris klausti nuo kada ūkminas reguliuoja, kas svarbu -- valstybės mastu -- statyti, o kas ne?)
Ta prasme -- pasitaisau/papildau -- nuo kada ūkminas užsiima sakralinių objektų statybos reguliavimu?
Pirmasis (mano žiniomis ir akimis) šitą nesamonę paskleidė savaitraštis Ekonomika. Dar prieš porą mėnesių skaičiau ofise. Nesigilinau kam tas Ekonomika priklauso. Ponas Kreivys, turtingiausių Lietuvos milijonierių sąraše užėmė 5ą vietą. Išsižiojau kai perskaičiau 🙂
O šiaip, tai tikra teisybė -- su viešaisiais ryšiais labai, laaabai nekas tiek pas poną Kreivį, tiek pas visus konservatorius. Yra kalnai knygų prirašyta, ne viena kompanija Lietuvoje užsiima viešaisiais ryšiais -- kaip efektyviai iškomunikuoti tam tikrus dalykus. Lygiai taip pat, kaip elgtis prasidėjus juodųjų ryšių kompanijai, dezinformacijos bomboms. Labai keista ir liūdna, kad bent jau šis žmogus tuo nepasidomėjo eidamas į politiką.
Kiek suprantu, tai buvo būtent tas kitas Kreivys, kurį atradęs, kažkas ėmė skleist 🙂
Žinot, jau mano pavardė yra prie retesnių Lietuvoje, bet tai turiu savo bendrapavardį politikos apžvalgininką, o dar ir vienas bendravardis-bendravardis, negana to, dar ir tų pat metų gimimo, kadaise į kalėjimą pasodintas buvo už chuliganizmą ir plėšimus, kas buvo ir vietinėje spaudoje aprašyta. Įsivaizduokit, atsiverčiu laikraštį ir matau -- parašyta, kad esu pasodintas už apiplėštą bobutę. Bet pasirodo, visgi ne aš…
Tai ko stebėtis, kai ministras turi visokių klonų.
tai gal tu ir pasodintas, tik tau viskas taip gerai, kad nejauti skirtumo? 😀 retorinis klausimas 🙂
Jo, pasodintas, iš kalėjimo rašinėju.
Na kad palietus viešuosius pirkimus jam bus laaabai sunku -- nuspėti buvo galima. Čaplikas palietė medikus, farmacininkus ir iškart pasakiau, kad jam bus riesta. Čaplikas išėjo pats. Matyt išsigando ir kas dabar? O dabar vėl tylu ramu ir rodos, kad sveikatos apsaugos ministro net nėra.
Na, su Čapliku -- negaliu pasakyti taip paprastai. Visgi, paimt ir aktyvuot ankstesnių valdančiųjų paliktą PSD bombą -- tai yra šis tas.
Bet taip, dėl naujos receptų tvarkos, kur draudžiamas komercinis pavadinimas -- labai suskaudo kai kurioms grupėms 🙂
Man irgi net keista, kodėl Kreivys taip nerišliai ir neryžtingai pradžioje bandė teisintis ir numarint visą tą skandalą. Dabar tik savo bloge pagaliau viską ramiai ir gražiai aprašė. Belieka tikėtis, kad atsilaikys
Todėl taip nerišliai ir bandė, kad nei pagalvot nebuvo pagalvojęs, ką sakyt reiks. Panašios istorijos visada suglumina.
Vat įsivaizduokim, ateina pas jus žiniasklaida į namus ir sako, kad išprievartavot Zapyškių gyventojo kiemsargį šunį. Nu, ir ką jūs jiems pasiteisinsit? Sakysit „ne, netiesa, neprievartavau“?
😀
Beje, jei neklystu, tai pagal Baudžiamąjį kodeksą ir teisminę praktiką „išžaginimas“ -- tai vaginaliniu budu, o „išprievartavimas“ tai analinis, oralinis ir kas liko. Čia šiaip, kad tiksliau žinotų kuom kaltinamas.
Mano galva priklausymas Opus Dei tik padidina politiko vertę.
Šiuo metu ko gero nėra kitos organizacijos Lietuvoje, priklausymas kuriai keltų politiko reitingą.
Priklausau nereligingiems rinkėjams. Mano nuomone priklausymas Opus Dei jokiam politikui vertės neprideda. Religiniai įsitikinimai -- kiekvieno asmeninis reikalas.
Manau, kad realiai čia kaip pažiūrėsim ir pro kokią skylę. Konspirologams -- tai košmariškas blogio įrodymas. Kažkam kitam -- nieko nereiškia. Praktikujančiam katalikui, žinančiam, kas tas Opus Dei -- gal ir prideda.
Man, pavyzdžiui, tai reiškia ne daugiau, nei priklausymas kokiai nors Valančiaus blaivybės draugijai, ar kokios nors labdaringos paramos Čadui organizavimas. Tai tiesiog nieko nesako apie vadybinę patirtį ar galimas interesų specifikas.
Dėl galimų interesų specifikos tai norimt galima rast. Pvz, jau minėta bažnyčios statyba. Čia, žinoma, tik spėjimas, bet… 🙂
Na, ateitis parodys: jei Kreivys artimiausiu metu pasirūpins dar kelių bažnyčių statyba, bus aišku, kad Opus Dei visgi veržia jam smegenis.
Visgi -- turiu pripažinti -- dėl tos Kryžių kalno bažnyčios greičiausiai klydau, nes ji įtraukta į planus dar ne Kreivio laikais ( http://www.kpd.lt/lt/node/1354 )
Bet -- norint -- interesų grandinę vistiek galima sudėliot 🙂
Norint, galima ištisas konspiracijos teorijas sukurt.
Šiaip nesu iš tų kurie turi daug patikimos informacijos, kad suformuoti patikimas analizes apie šio konkretaus ministro veiklą. Galiu tik pasidalinti savais įspūdžiais, o jie kokie buvo iš pat pradžių apie studentą iš VPU būsimą istorijos mokytoją, o visi gi žinom ko vaikinukai traukdavo į VPU (nežinau kaip dabar), taip ir liko tokie. Pridėjus visas neaiškias istorijas tas įspūdis tikrai ne koks. Jeigu kalbėti apie tai, kad ministras daro, tai jis turi daryti tai normalu, elementaru, tam jis ir ministras. Žinant, kad 8 metus valdė ne konservatoriai su liberalais ir jie turėjo rasti smarkiai nusistovėjusią jiems neįdomią sistemą tai suprantama, kad jie suinteresuoti tą sistemą suardyti. Ir čia gal vienas iš tų retų atvejų kai eilinis Lietuvos pilietis dėl partinių (klanų) kovų laimi. Aišku yra senos sistemos vartotojų uždirbusių nemažus pinigus ir juos praradusių, kurie stengiasi ministrą sudirbti. Kas beje neramina, kad pavyzdžiui mudarytis šioje 170 mln. istorijoje pasirodė pakankamai neutraliai palyginus su kitais sklaidytojais. O tai kvepia negerais įtarimais, kad šitie gali būti jau „pamaitinti“. Nes kada rėkia visa burna, tai gerai, reiškiasi kažkur prispaudė letenėles. Žodžiu, džiaukimės, kad ardoma sena tvarka, abejoju ar kuriama nauja (kas akivaizdu skiriant kadrus) yra visiškai skaidri ir atitinkanti valstybės ir piliečių interesus. Bet, kaip sakoma, vis žingsnis į priekį.
Nauja tvarka yra struktūriškai skaidri. Tame ir yra esminis šios istorijos įdomumas -- ne statomi nauji prie lovio, o išvis naikinama lovių sistema.
Centralizuotuose pirkimuose atsiranda abipusė kontrolė -- ir užsakanti įstaiga kontroliuoja centrinius, ir centriniai stebi užsakymus. T.y., būtent tas pats metodinis pokytis, kuris dar prieš dešimtis metų atidirbtas didžiosiose korporacijose. Nes, beje, komerciniame sektoriuje korupcija irgi yra labai paplitusi 🙂
O su Lietryčiu, manau, kad ten yra dar vienas įdomumas. Šis šiaip jau nesivaržo, tiesą sakant, ir neutralumo jokio ten nėra. Bet yra kitas momentas. Įdomus. Pakapsčius po istoriją, manau, galima atrast 🙂
Čia, tarp kitko, kažką įdomaus gal ponas Xerksas galėtų pasakyt. Tik ar norės -- vat, kur įdomumas.
hmz… Esu visiškas diletantas, nes domėtis Lietuvoje politika, reikia didelės kantrybės, kurios man trūksta.
Bet kaip suprantu, šis ministras gali būti geras. Manau verta pareklamuoti jo blogą tada. Nors gal jos jau ir netrūksta 🙂
Aš neskirstyčiau į gerus ar blogus. Kiekvienas politikas yra žmogus. Ir visokių būna, bet absoliutaus blogio, kaip ir absoliutaus gėrio, būna retai 🙂 Ne šventa Teresėlė juk, visvien 🙂
Sakydamas „geras“ turiu omenyje „nedalbajobas“ ir „ne juodas kyšininkas“ 😉
Jo. Šiuo atžvilgiu esu linkęs manyti, kad iš esmės taip. Ir tai, beje, ganėtinai įspūdingai kontrastuoja su kai kuriais kitais iš valdančiųjų.
Tarp kitko, skaiciau, kad motina terese visgi nebuvo tokia jau gera, kaip piesiama, netgi labai atvirksciai.
Jo, apie tai kalbų buvo. Kad ją kelis dešimtmečius darė labai apgalvota PR figūra.
bjaurų motinos Teresės charakterį yra pastebėjęs ir popiežius Jonas Paulius II
tai kad Šv. dažnai reiškia ne „šventasis“ o „Švonderis“
Zombis Plytnikas, meluojantis kiekvienam interviu, net nerausdamas rėžiantis vienas kitai prieštaraujančias mintis savaitės intervalu ir praktikuojantis beveik putinišką ‘košmarit’ atmainą -- čia viešųjų pirkimų skaidrinimo revoliucija? nu nu
Ponuli, o koks skirtumas, koks tas Plytnikas? Aš neklausiu tamstos, kur ten ką tas Plytnikas meluoja ar sau prieštarauja, nes nesitikiu, kad papasakosit daugiau, nei nulį.
Tiesiog pastebėkim, kad centralizuotiems pirkimams tai visiškai neprieštarauja. Faktas yra toksai faktas, tiesa? 🙂
Man taippat labai užkliuvo visoje šitoje istorijoje 2 dalykai:
a) kaip taip nesusitvarkyti su PR… Kol Kreivys sureagavo, praėjo kokia savaitė, o reakcija ir ta buvo apgailėtina
b) kodel paliko galus tokius parduodamas akcijas? Viskas teisėta ir logiška, ir verslininkams suprantama, bet paaiškink paprastam žmogui kodėl už tuos 5kLt akcijas pardavė prieš tapdamas ministru… Dabar skaldo vėžimą iš pliauskos…
Galus paliko normaliai -- pagal šeimyninę logiką. Nepagalvojo, akivaizdžiai, kad nuskriaustieji kapstys viską, ką tik įmanoma.
O dėl PR -- tai žiauri dabartinių valdančiųjų bėda. Manau, kad ne tik neklauso, ką jiems sako patarėjai, bet gal ir išvis patarėjų neturi. Galvoja ne apie visuomenės nuomonę, o apie kažkokius darbus.
Beje, truputį bendriau žiūrint, pridėjus tą žinomą reformų palaikymo kreivę, tai ir gaunasi -- kaip iš vadybos vadovėlio (tiesa, nežinau, ar lietuviškuose vadovėliuose tai dėsto) -- bangelė pakilimo prieš reformas (aukštas reitingas, vos atėjus valdžion), o paskui -- gili duobė, iš kurios lėtai išlipama.
Beja, success case’as kai teisingai sutvarius PR net duobę neįkrentama. Bet kai žmogus suprato reikalą?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=18853610
Taip, labai geras pavyzdys.
kas per centralizuoti pirkimai? Gi yra kažkokia centrinė vpa ar kažkaip ten vadinasi, bet didesnius pirkimus perka patys, turintys visokias vp komisijas, kad jei jau ką blogai padarytų, net ir netyčia, negautų vienas per galvą. Bet, jeigu pasinaikintų tie visi vp skyriai, komisijos, o būtų tik centrinė, tai gi visi pereitų į tą centralizuotus vykdančią, nes turėtų tinkamos patirties, ir vėl būtų tos pačios problemos, tik jau tame židinyje. Ar aš kažką vėl ne taip supratau? 🙂
Ne taip supratai. Niekas niekur nepereitų. O jei ir pereitų -- visvien atsirastų tarpusavio kontrolė. Reikalas yra iš sisteminės pusės.
Viskas labai paprasta: jei tu esi serverinės derektorė ir perki kažkokius fufelius už keturgubą kainą, tai tu ir gauni atkatą. Bet jei tau reikia kažkokių fufelių, o perka kažkokia centrinė agentūra -- jokio atkato tu negausi. Ir agentūra negaus, nes tu juos užpjausi, jei jie tavo pinigų keturgubai išleis.
arba mes susitarsim… 😀 tikiuosi, kad neteks man nieko pirkti. 😕
Pereitų, nes mokėtų organizuoti/pirkti/parduoti… Bent man taip atrodo, kad tai tik rokiruotė, bet viskas liktų tas pats. Tikiuosi, jog klystu.
Nepereitų. Nieks neduos priimti belenkiek tūkstančių žmonių į naują įstaigą, net jei ir norėtų. Jau nekalbant apie tai, kad niekam tie korupcinių pirkimų organizatoriai nereikalingi. Tad būkim realistais 😀
Būkim pesimistais-realistais (ar realistais-pesimistais?). Technologija gal ir tarptautinė, gal ir veikia visur gerai, bet… bet Lietuva buvo vienintelė šalis, kur per kažkokią tarptautinę alaus ar tais kolos akciją buvo klastojami kamšteliai :-).
Ne technologija tai. O sistema. Skirkim sąvokas.
Buitiškai kalbant: jei tu esi įstaigėlės vadukas ir negali sureguliuoti, kas per firma tau patieks kompiuterį (atitinkamai, negali pasidaryt atkatų), tu kelsi skandalus, jei tau už tavo įstaigos paskirtus 5000 litų nupirks ne kieto modelio laptopą, o fufelį, kurį parduotuvėje galėtum įsigyt už 3 kartus mažesnę kainą.
Kitaip tariant, gaunasi sistema, kur pernelyg daug suinteresuotai stebinčių akių.
Na, technologija plačiąja prasme- kažkoks būdas kažką daryti geriau, pigiau ir t.t. Taigi turim pirkimų technologiją, kuri sako, kad ne kažkokį daiktą reikia kaitinti iš pradžių vienoj temperatūroj, o paskui kitoj; o reikia kažkokio daikto užsakymą ir pirkimą atskirti.
Kas būtų labai gerai, nes 1. susitarti yra sudėtinga, ir 2. dėl sistemos skaidrumo korupcinius susitarimus išaiškinti lengviau.
Tik ar nesigaus taip, kad 1. sugebėjimai susitarti- neeiliniai, 2. sugebėjimai į net akivaizdžiausius atvejus reaguoti -- apgailėtini?
Manau, kad neišeis, nes interesų sankirta užprogramuota kainos minimizavimui, o galimybės susitarti dėl maklių -- labai jau probleminės. Tūkstančiai suinteresuotų stebinčiųjų. Tiesiog kiekybiniu požiūriu.
Bet juk tai naivu 🙂 Jei egzistuotų bent viena universali, korupcijos variantus eliminuojanti sistema -- ji seniai visur veiktų 🙂 Rokiški, juk ir agentūros vadukas, ur įstaigėlės lyderiukas gali turėti dvi draugelkas mamytes, turinčias po 20 ar 40 procentų akcijų mane nors labai gerame ir visai nesusijusiame. Ania? 🙂 Aš Kreivio nelaikau jokiu dideliu niekšu, anei kokiu tai baubu, bet patariu (draugiškai) -- niekada neįsimylėk jokių politinių personažų. Gi kalbėti ir atlaikyti spaudimus reikia mokėti, kai eini politikon. Kitaip vykti į sanatorijas, kur nėra stresų.
Universalios sistemos -- neegzistuoja, bet konkrečioms sritims -- yra. Korporacijos su tomis pat problematikomis dirba šimtus metų -- korupcija juk ne tik valstybiniame sektoriuje būna, tad vienokie ar kitokie sprendimai yra.
Šiuo atveju -- visiškai dzin tas Kreivys, jei taip giliau žiūrėt. Problema ta, kad pirkimų centralizacija pagal schemą, kur kiekvienas moka pinigus už pirkinius, bet pats pasirinkti negali, kuria nuolatinę konfliktinę situaciją, kur tas kiekvienas stebi perkantįjį ir jį dusina, jei tik pirkinys yra netinkamas.
O šiaip, čia vienas iš Edwards Deming pastebėjimų -- visi vis sako, kad „mūsų situacija unikali“, o pas visus vis tos pačios problemos, kurioms tinka tie patys sprendimai.
Vakar teko kalbėti su vienu piliečiu, kuris ilgą laiką įmones vertino. Kadangi keletą įmonių iš to paskelbto šimtuko ir jis ir aš gerai žinome (t.y. žinome visus tų įmonių finansus), tai niekaip negalėjome suprasti kokia metodika vertinta UAB’ų vertė. Čia matyt pagal principą -- o kiek reikia ?
Kiek teko susidurti su vertintojais iš lempos -- dažniausiai paima metinę apyvartą, padaugina iš penkių ir gauna belenką. Mažmeninei prekybai ypatingai gražus skaičiai pasidaro.
Rokiškis konstruoja tekstą panašia logika kaip tai yra įprasta daugumai žurnalistų -- jei A daro kažką naudingo, tai reiškia jis kažkam kenkia, atitinkamai jie ima A šmeižti. Todėl A nekaltas. Lyg ir taip gaunasi. Nors realiai A gali būti kaltas arba nekaltas nepriklausomai nuo to ar jis siūlo kažką gero, ar kažką blogo.
O dėl to centralizavimo, tai šiaip jau skamba įtikinamai. Va pagalvojau, o ar negalima būtų panašiu principu remiantis priiminėti žmonių į valdišką tarnybą. Pvz. kokia užsienio reikalų ministerija nori įdarbinti žmogų su politologo išsilavinimu arba generalinė prokuratūra jaučia poreikį kokiam tai teisininkui…nu tai paskelbia viešai konkursą, o žmogų atrenka kokia tai a la Centrinė Valdininkų Įdarbinimo agentūra. Aišku toji CVĮA vargu ar įstengtų išrinkti tinkamą kandidatą kuris vadovautų ištisai struktūrai, gal tuomet reiktų prašyti ir kelių vertintojų iš skelbimą davusios įstaigos, kurie įeitų į atrankos komisijos sudėti. Bet pvz. kad ir pirminės grandies tarnautojus renkant, kur daugiau ne konkrečios su darbu susįjusios žinios, o visi tie iniciatyvumai, atkaklumai, kūrybingumai ir išsilavinimai, tai ir vien CVĮA vertintojų užtektų.
Nežinau, čia šiaip padūmojimas tokis…
aš seniai tokios norėčiau. Juk nemanai, kad pačios Vį turi pakankamai kompetencijos kartais priimti tinkamą darbuotoją? 🙂
Tamstos samprotavimas apie teksto konstravimą nėra pagrįstas. Šita priešpriešos situacija jau prieš kokius du metus prasidėjo, vos Kreiviui tapus ministru. Tiesiog dabar išvirto į tai, ką matom.
O dėl žmonių centralizuoto priėmimo -- iš principo ir tokie dalykai daromi (bent jau pirminė atranka), bet čia Lietuvoje yra daug didesnių bėdų, kurios užnulintų centralizuoto priėmimo efektus. Pati vertinimo sistema su visais rangais ir pan., yra tokia neadekvati (mokama ne už darbą, o už tai, kokius popierius esi pasidaręs), kad personalo tarnyba situacijos taip paprastai nepakeistų.
Paprastesnis variantas -- kaip jau kažkada rašiau, pradžioj prasinešt, mažinant etatus visur ir net nesiaiškinant, kol pradės cypt ir patys optimizuotis. Tiesiog kiekvienam vadovui duoti etatus mažintis pačiam.
Beje, analogiškai ir su pirkimais reiktų padaryt -- visiškai nesigilinant, penktadaliu sumažinus skiriamus pinigus, irgi pradėtų suktis ir patys optimizuotis.
Čia šiaip, labai bukas ir kartu efektingas vadybos metodas, kai yra išpūstos išlaidos -- nukarpyt, nesigilinant, nekreipiant dėmesio į visiškai jokias isterikas ar argumentus. Svarbu tik, kad nukirpta ne per mažai būtų. Dažniausiai gan optimalus būna maždaug penktadalio nukarpymas, sueina su Pareto dėsniu.
Ech, centralizuotas įdarbinimas atrinks geriausius kadrus, sakote? 🙂 O pačiam nėra tekę dalyvauti įdarbinimo agentūrų, kurios teikia neva labai reikalingas ir neva labai kvalifikuotas paslaugas darbdaviams atrankose? Aš esu turėjęs patirčių ir galiu užtikrinti -- kas matė vieną vadybininko atranką -- matė jas visas. Perkandęs sistemą ten ir paskutinis luzeris gali praeiti 🙂
p.s. Dėl centralizuotų pirkimų egzistuoja viena tik problemėlė -- kartu visai nesunku centralizuoti ir otkatų sistemą. Kad būtų daugiau tvarkos, skant 🙂
Ponuli, perskaitykit tai, ką rašiau jums viename komentare aukščiau.
http://rokiskis.popo.lt/2011/01/31/kuo-uzkliuvo-dainius-kreivys/#comment-21373
Atrankos šiuo atveju nieko nereiškia, o centralizuoti atkatai nesigaus dėl užsakinėtojų suinteresuotumo.
Jos turi kompetencijos. Sakau, į vadovaujančias pareigas tai reiktų į jų nuomonę atsižvelgti, bet jei pvz. priima visai žalią žmogų tik tik po univiero baigimo, tai gal galima ir be jų apsieit… vengiant kai kurių išankstinių nuostatų. bet šiaip aš nesu tikras tokio projekto ateitimi -- viena akivaizdu, kad dar viena kontora. taigi lyg ir dar daugiau biurokratinių procedūrų. bet jei į naudą galų galų išeitų, tai kodėl gi ne. Čia lygiai taip pat su kriterijais „prekei“ (šiuo atveju kandidatui) kaip Rokiškis rašo apie viešuosius pirkimus…radau vieną kartą skelbimą dėl priėmimo į Ūkio ministeriją (bet čia dar iki Kreivio buvo) -- reikalavimai darbuotojui buvo berods 3 metų kokio tai darbo patirtis ir filosofijos (sic!) diplomas. Žvengiau.
dabar paskaityk skelbimus vtd.lt irgi kai kur galėsi pažvengti 🙂
O tai yra smagių? man tai tik tas smagus buvo, nes ką gali Ūkio ministerijai duoti filosofas, ko negalėtų vadybinkas ar teisinkas, tiksliau ko jiem iš ano reikia 😀
o šiaip ar yra daugiau smagių, nežiūrėjau. paprastai būtent ir stebina -- pvz. kodėl reikia 1,5 metų patirties būtentm arba 3, arba 4.
Formuluotėje bėda, ko gero -- filosofiniam išsilavinimui priskiriama belenkas. O šiaip -- su personalu valdiškose kontorose didelės bėdos.
BTW, for fun -- girdėjau tokį neaiškų gandelį, kad URM vidutinė IT darbuotojų kaita -- dvi savaitės. Sakyčiau, net jei tai perdėta kokius 5-10 kartų -- tai jau reali žiauruma.
nemačiau niekad jų nė vieno skelbimo 🙂 bet visai gali būti, priklausomai kokį atlyginimą duoda ir ko prašo…
Aš atsimenu, kaip prieš kelioliką metų būdavo -- jei nori įstaiga turėt IT specialistų, tai už valstybinę algą samdo 2 dienom per savaitę, o dar ir pačiam IT specui patogiu metu (pvz., naktį), nes pilnai savaitei niekas neina.
Tai vat, gal čia tokia ir problematika -- atlyginimas -- kaip už 2 dienas, o nori pilnos savaitės.
Vadybininkas ir filosofas yra vienas ir tas pats.
Jei kalbam apie vadybininkų rengimą Lietuvoje -- tai taip, iš esmės tiesa.
Pingback: Rinkimai jau tuoj, o aš balsuosiu už Dainių Kreivį « Rokiškis