Berods ir pats rašiau jau kadaise apie tą uždavinį. Prieš kokius gal 4 metus. Senas jis, kildinamas berods iš Tolstojaus, bet tai neesmė. Esmė yra jūsų sugebėjime, jūsų žiniose, jūsų išsilavinime. Šį uždavinį nesusimąstidamas išsprendžia bet kuris buhalteris, pasirėmęs nulių dėsniu. Išties jis yra paprastas, kaip dvi kapeikos. Bet dauguma žmonių, ypač finansinio lavinimo neteikiančiose šalyse, pabandę šį uždavinį spręsti, tiesiog palūžta.
Taigi, turgus. Žmogėnas prekiauja kepurėmis. Po 50 litų. Ateina pirkėjas, duoda 100 litų, išsirenka kepurę. Ogi pardavėjas pamato, kad grąžos neturi. Nubėga pas kitą prekeivę, kaimynę ir paprašo iškeisti. Toji iškeičia. Prekeivis duoda pirkėjui kepurę ir grąžą, tas nueina. Po kiek laiko atbėga kaimynė ir ima rėkt, kad tasai 100 litų – padirbtas. Na, prekeivis, neturėdamas, ką daryt, duoda kaimynei 100 tikrų litų, o padirbtus pasilieka sau. Klausimas: koks prekeivio nuostolis?
Jokių ten filosofijų apie kepurių savikainas, maržas ir pan. – neimkit galvon, nes negautą pelną irgi galim nuostoliui priskirti. Esmė – net ne teisingame atsakyme (tiksliau – ne teisingame pataikyme), o mokėjime teisingai skaičiuoti. Garantuoju, kad daugiau, kaip pusė iš jūsų nesuskaičiuos, nors aš žinau, kad jei jau mano blogą skaitote, tai galvojate apie pinigus.
Tiesiog siūlau pasitikrinti, ar turite bent pačias minimaliausias finansų valdymo žinias, kurios leistų suskaičiuoti tokį finansiškai elementarų atvejį. Buhalteriai šitą uždavinį teisingai išsprendžia per pusę sekundės. Tol, kol neįjungia savo galvoje naiviai žmogiško, nebuhalterinio mąstymo.
Nagi?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Kai tokia įžanga, tai realiai suabejojau savo atsakymu, bet tingiu googling -- galima kartais ir apsikvailint. Žmogelis patyrė 50lt nuostolį? Nes bičas nusipirko kepurę už padirbtus pinigus. O ta bobulytė čia nė prie ko.
Gerai, kad negūglini, o savo galva galvoji. O kodėl taip manai?
200? (50 -- kepurės nuostolis, 50 -- grąža, 100 -- atidavimas)
Manau, kad neteisingai 😀
O kodėl manai, kad neteisingai?
Todėl, kad beveik viskas, ką tu rašai vienaip, man atrodo kitaip. Tai ir čia nesitikiu kognityvinio sonanso 😉
Tiesą sakant, istorija priminė draugelio istoriją su gėlėmis. Atvažiuoja automobilis, pirkėjas parodo pro langą Vydūną ir pirštu į puokštę. Draugelis (prekiautojas) paduoda puokštę ir grąžą. Automobilis nuvažiuoja. Sako, būdavo gan dažnas bajeris 🙂
Istorija gera.
O dėl uždavinio -- jis neįtikėtinai paprastas, atsakymas -- netgi uždavinyje parašytas, bet norint jį perskaityt, reikia žinoti (net ne abstrakčiai suprasti, o tiesiog žinoti žinojimu), kaip skaičiuojami pinigai 🙂
Bet aš duosiu pasikankinti. Man įdomu, kaip kiti skaičiuoja.
Tikslinu -- 150. Mat 50 jam liko nuo bobutės.
paaiškini,kaip gauni du šimtus, bet vis tiek manai, kad neteisingai? 😀
Nuostolis 100LTL = kepurė 50LTL + grąža50 LTL
Taip, pirmas teisingas. Tik kad nedetalizuotas. O juk įdomumas -- ne pačiame teisingume, o tame, kodėl tamsta išmetėt bobutę 😀
200! ale is antro karto, bo graza pamirshau:) nebuhalteris as:)
100
100 bobulei, 50 grąža, plius kepurės savikaina. Tiek gryno nuostolio.
100.
Prekeivis prarado tiek, kiek laimėjo apgavikas (apgavikas laimėjo kepurę + 50lt).
Pas kolegę iškeitusią pinigus nieks nepasikeitė.
Ponuli, tamsta, tiesa, ne pirmas parašėt apie teisingą sumą (pora žmonių jau spėjo), bet ką užskaitau -- tai, kad akivaizdžiai pastebėjot, jog pas bobutę nieks nepasikeitė, todėl aktualus tiktai balansas tarp sukčiaus ir kepurininko.
Tamsta turit reikalų su pinigų skaičiavimu? 🙂
200 litu nuostolis. Kepure plius 50 litu graza ir 100 uz padirbta simtine tetulei.
Nebent cia tas 100 litu neieina i tranzakcija ar kaip pavadint 😀 Gaunasi, kad nusipirko simta padirbtu litu ir su kepure sitai neturi nieko bendro. Tokiu atveju nuostolis 100 litu 😀
150 Lt? 100 Lt. atidavė bobulytei, 50 Lt. -- pirkėjui, bet už kepurę sumokėtus 50 Lt. juk gavo 🙂
Ok, žmogėnas turi 0Lt. Iš jo perka kepurę už 50lt. Na ir kas kad jam duoda 100Lt, bet gi kepurė tik 50lt kainuoja. Taigi žmogėno kišenėje +50Lt. kadangi su ta bobulyte sumainė pinigus ir reikėjo jam gražinti 100lt vietoj padirbtų, tai +50-100=-50Lt. Nuostolis 50lt. Neteisingai? K1 pražiopsau?
Na jei mąstant šitaip, tai esmė, kad žmogėno kišenėje nėra +50, nes jis negavo iš pirkėjo nieko. Todėl pabaigoje turėtų būti 0-100= -100
Viskas daug paprasčiau -- teisingas atsakymas parašytas netgi pačiame uždavinyje. T.y., sudėtingi skaičiavimai šiuo atveju -- jau požymis, kad jie nesiremia balansais 🙂
Aišku, iš kitos pusės pažiūrėjus-jokio, nes kur nors iškiš tuos 100 Lt. kaip tikrus 😉
T.y. 50 Lt. nuostolio, darant prielaidą, kad apgaus kitą prekeivį.
blin, as irgi uz 200 litu -- 50LT graza, 50 LT kepure (jei savikainos ne prie ko) ir 100 litu bobulei, uz padirbtus… nebekankink, a?
Nuostolis -- 100 Lt. Uždavinį sprendžiu „iš kito galo“, t.y. pamąstau, kas atsitiko kitiems istorijos dalyviams. Pirkėjas iš pradžių turėjo nulį (prielaida, kad padirbti pinigai -- beverčiai), o pabaigoje -- 100 (50 Lt vertės kepurė; prielaida, kad kepurė tikrai verta tiek, už kiek ji pardudoama; ir 50 Lt grąžos). Kaimynė iš pradžių turėjo 100 (kurį iškeitė pardavėjui) ir pabaigoje 100 (kai atsiėmė iš pardavėjo). Sistema yra uždara, t.y. pinigai niekur kitur nenutekėjo. Vadinasi bendra visų turtų suma vienoda tiek pradžioje, tiek pabaigoje. Taigi prekeivio nuostolis -- 100 Lt, kuriuos išsinešė pirkėjas.
Galėjau šitai ir greičiau sumąstyti. Pirkėjas klientui atidavė 50 Lt kepurę ir 50 Lt grąžos, negavo nieko; iš kaimynės gavo 100 ir atidavė 100. Vadinasi nuostolis 100 Lt.
Ponuli, tamsta esat ne veltui matematikoj ir fizikoj prakutęs veikėjas, nes pats čionai kuriate nuo nulio balansų apskaitos pagrindus 🙂
Tikrai taip, balansų apskaitoje visos sistemos yra uždaros, pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.
Pasakysiu, kad čia darot puikų, puikų analizavimą.
Ha, žinosiu, kad jei kaip fizikas nerasiu darbo, tai bent į apskaitininkus galėsiu eiti 🙂
Prieš tai reiks dar aksiomatikas buhalterines iškalt, kaip šventas tikėjimo tiesas. O tada -- jau bus galima 😀
manau, kad 100 lt. pardavėjas gavo 100 lt, kurie pasirodė beverčiai, atidavė kepurę ir gražą. o kad reikėjo lakstyt pas bobulę, tai čia tik šiaip, sumaklinimui:)
Irgi. Pirkimas-pardavimas sau, o nuostolį patyrė tik dėl to, kad 100 lt netikri.
Laiqualasse > logiška, pastebėjau savo pačios klaidą mąstyme. Et, ne buhalterė aš 🙂
Nu tai aš irgi toli gražu ne buhalteris, bet tvermės dėsnius ne tik fizikoje įmanoma pritaikyti 🙂
Tai ir yra -- pinigų tvermės dėsnis. Taip jis ir vadinasi.
150 LTL + kepurės savikaina (mažesnė, nei 50 litų).
Ne, 50+kepurė pirkėjui, 50 babcei. Viso 100+kepurės savikaina
Laiqualasse > neteisingai, sistema neuždara. Nuostolis 150 lt, pirkėjas nusinešė 100 lt, o bobutei teko atiduoti 100, iš kurių 50 lt -- savi.
Arba dar kitaip -- nuostolis -- bobutės 100 plius kepurė. jokios matematikos.
tai kad babce 100 gavo, ne 50
Kepures pardavimas jam kainavo 100lt. t.y. Parduodamas jis prarado 100lt ir kepure.
nu va as ir galvoju, kad vis delto, ta babce ne prie ko 🙂
Manau issilavinimas cia ne visai prie ko, betkuris dirbes su grynais pinigais tugaus salygom, kai skaiciuoji be dokumentu, o vadovaudamasis kiseniu principu (niekas nesusimasto, bet cia tokia primityvi apskaita), t.y. perdelioji juos is kisenes i kisene, is kruvos i kruva ir betkada gali suzinoti savo balansa perskaiciaves vienos kisenes turini 🙂
Taip, čia yra praktinis aspektas -- išsilavinimas gaunamas ne tik mokyklose. Ir tikrai, dėliojimas iš kišenės į kišenę -- tai labai nebloga balansų apskaitos metafora.
Bandom skaičiuot. Turėjo 0 lt. Po pardavimo, ir pinigų pakeitimo, pas jį kišenėje guli 50 lt (bobules geri pinigai) bet neturi kepurės (vertė 50 lt), iš kažkur bobulei pakeitė 100 lt (gerų) ir priėmė 100 lt (beverčių 0 lt. Taigi nuostolis 100 Lt.
Man patiko Laquase’o sprendimas. Su bobute balansas 0, o su pirkėju -100 (50 lt + kepurė). O kai pradedi nuosekliai skaičiuoti, tai gaunasi visokios sumos.
Che; įsiskaičius į sąlygas čia dar įdomiau gaunasi 🙂 . Prekeivis prarado: kepurę (50lt), 100lt grynais (kuriuos atidavė bobulei), ir dar 50lt grynais, kuriuos atidavė kaip grąžą. Bet jo kišenėje liko, neskaitant padirbtos šimtinės, dar 50lt, kuriuos gavo iš bobulės jai keičiant pinigus. Taigi nuostolis tik 150lt 🙂 .
Šiaip uždavinys dar šitą primena: http://spikedmath.com/334.html
Kadangi visos tranzakcijos (sumos ir kryptys) teisingos, tai prarado tas ir tiek, pas ka ir kiek yra padirbtu pinigu.
Taigi pardavejas prarado 100lt
Bingo. Tamsta pataikėt, kaip profesionali finansistė -- tiesiai į patį dešimtuką, ten, kur ir yra atsakymas 😀
Kertu lažybų, kad į pinigus žiūrit nemėgėjiškai 😀
Man atrodo galima paprastai skaičiuoti, kad visos operacijos yra ok iki to momento, kai pardavėjas priverstas atiduoti 100 Lt bobutei, o už tai negauna jokių tikrų pinigų. Todėl nuostolis 100 Lt.
Jo, jo…tą uždavinį aš jau prieš kokius 3 metus girdėjau… kažkaip nelabai ten galvojau, tingėjos…bet gal reik išsiaiškint vieną kartą :).
Aš manyčiau, kad tas prekeivis patyrė 100 litų nuostolį (50 lt. graža ir kepurė). Galbūt čia ir tas atsakymo paprastumas t.y. nuostolis tik tiek, kiek paėmė iš jo pirkėjas už padirbtą banknotą.
Kiek skaičiau komentarus visi dar priskaičiuoja į nuostolius tuos pinigus, kuriuos jis davė bobutei, betgi jis tiesiog grąžino iš jos prieš tai gautus tikrus 100 lt., kuriais ir sumokėjo 50 lt. gražą. Taigi -- šimtą gavo, šimtą ir atidavė -- fronte su bobute -- jokių nuostolių. Belieka tik atiskaitymas su prekeiviu, kuriam už nieką atidavė 50 litų ir kepurę.
grynų 50. Ir kepurė.
Manding, kreditas 50; debetas 100. Kreditas 50 = 0. Kreditas 100 = nuostolis 100.
o bet taciau „nesusimąstidamas“ ar nesusimąstYdamas? sesk du!
Ahahahahah 😀
O juk kai pats rašai, tai juk savęs negali kontroliuoti 😀 Deja, neturiu korektoriaus 😀
Supaprastinam sąlygą ir išmetame bobutę, nes pardavėjas pasiskolino ir grąžino pinigus. Ir primetame, kad pardavėjas turi daug pinigų įvairiomis kupiūromis. Gauname taip:
Pirkėjas padavė padirbtus 100lt. Gavo kepurę ir grąžos 50lt. Pirkėjo pelnas -- 100lt (grąža+kepurė). Pardavėjas atidavė savo kepurę ir 50lt grąžos iš savo kišenės -- nuostolis 100lt. Jei ir tai per sudėtinga, išmeskit gražą.
Visuotinis pinigų tvėrmės dėsnis (ką tik sugalvojau tokį) sako, kad pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tad visokiuose tokiuose uždaviniuose, nuostolis bus tokio dydžio, kokio yra padirbta kupiūra, prekė, paslauga. O kas tą nuostolį turės, priklauso nuo to, kam visoje grandinėje paskutiniam atiteks padirbtas daiktas. Pvz., jeigu pardavėjas, istorijos pabaigoje, už tuos padirbtus 100lt išgertų 20 bokalų alaus nuoskaudai nuplauti, nuostolis pereitų barui.
arba baras kitam girtam klientui, kuris mokės 200lt, duotų šitą šimtinę grąžos :))))
Pardavėjo turtas kinta taip:
50Lt (pradinis turtas -- 50Lt vertės kepurė);
150Lt (+100Lt -- paėmus pinigus iš pardavėjo);
50Lt (-100Lt -- atidavus šimtinę kaimynei, kad pakeistų);
150Lt (+(2x50Lt)- iš kaimynės gavus dvi penkiasdešimtines);
100Lt (-50Lt -- pirkėjui atidavus kepurę);
50Lt (-50Lt -- pirkėjui atidavus grąžą);
-50Lt (-100Lt -- atidavus kaimynei šimtinę vietoj padirbtos);
50Lt (+100LT -- kaimynė atiduoda padirbtą šimtinę);
-50Lt (-100Lt -- nurašoma šimtinė, nes ji padirbta ir jos vertė lygi nuliui);
Pradinis turtas lygus 50Lt, galutinis turtas lygus -50Lt -- gaunamas skirtumas lygus 100Lt nuostolio)
Kolskaičiavau ir rašiau, Kreivarankis jau ir atsakė 🙂
Teisingai, bet su tokiais skaičiavimais -- tiesiog neįtikėtina, kaip tamsta galėjot gauti teisingą rezultatą 😀
Fantastika 😀
Du po penkesdėėėėėšimt!!!! 🙂 Čia suvalkietiškas šimtas 😉
Ne buhalteris, tai viskas nuosekliai, algoritmiškai dėlioju:
1. Žmogelis turi kepurę, tsakant „kišenėje“ turto už 50Lt.
2. Pirkėjas gauna kepurę -- kišenė palengvėja, tsakant -50Lt.
3. Žmogelis gauna pinigus už kepurę -- tsakant +100Lt į kišenę.
4. Bėgiojimas pas bobutę turto kišenės nekeičia -- tsakant +-0Lt
5. Atiduoda grąžą arba -50Lt iš kišenės
6. Atbėga bobulė ir atima tikrą šimtinę -- tsakant -100Lt kišeniuje.
Galutinis likutis ki6eniuje arba saldo, berods taip sako buhalteriai, yra 50-50+100+-0-50-100=-50Lt
Pelnas/nuostolis būtų iš galutinės būsenos atėmus pradinę arba -50-50=-100Lt
Man tokie galvos laužymai labai patinka, galėčiau dalyvauti ir dalyvauti.
Nenuvertinu buhalterių, bet manau, kad mano pažįstami buhalteriai per kelias sekundes neišspręstų, nors reikės pabandyti 🙂
Čia visa esmė, kad dalyvauja netikras neturintis vertės pinigas.
Mano atsakymas:
Pirkėjas atėjo su 0Lt (pinigas juk buvo padirbtas), išėjo su 50Lt vertės kepure.
Bobutė tik keitė pinigus, taigi ji nedalyvauja.
Pardavėjo nuostolis 50Lt vertės kepurė.
ir grąžą dar pasiėmė 🙂
Ai sorry, pardavėjas dar gi davė grąžą, tai nuostolis 50Lt ir 50Lt vertės kepurė 🙂
gražą pirkėjui pamirsai:)
Dar.
Babosė rėkė, kad pinigai padirbti. Ar taip yra iš tikrųjų paaiškės tada, kai prekeivis banknotą patikrins. Dabar jis tiesiog gana lengva ranka atidavė kitą 100 litų, kad tik nerėktų ta velnio boba.
Hahgahah 😀 Velnio boba, blet 😀
Na, greitai sumetus -100 -- 50 -- 50 + 50 = -150. O dabar -- prie komentarų skaitymo 🙂
Manau paprasčiau būtų jei pridėtume istorijos pradžią.
Atėjo ryte senis į turgų kepurės parduoti. Pinigų jis turėjo iš pradžių tik vieną 100Lt banknotą (Tikrą. Tą, kur vėliau babcei atidavė…).
Vakare grįžo be kepurės ir tik su 50 Lt..
Dabar tikrai suskaičiuosite 🙂
Ai, dar parsinešė „suvenyrinį“ 100Lt. Kurį turbūt atidavė žmonai. Kad kailinę kepurę nusipirktų…
Pons Rokiški, gana. Yra versijų nuo 50 iki 200lt; kitų vargu ar bebus. Malonėkite kortas ant stalo, ir tą kažkelintos pradinės klasės vadovėlį komplekte, kuriame aprašomos šios lygtys 😉 .
Tuoj, tuoj. Vadovėliuose man rodos neaprašomos. Tai luošos sovietinės sistemos pasekmė. Nors, kita vertus, visos lygtys yra kilę būtent iš balansų skaičiavimo.
Tuoj, sėsiu ir parašysiu atskirą straipsniuką.
Nemėgstu skaičių 😀
Prekeivio nuostolis: 150LT+kepurė
Matau, kad komentaruose yra teisingai skaičiuojančių, bet turėjau atsakymą, vos paskaičiau pirmą ir patį trumpiausią uždavinio sakinį: „Taigi, turgus.“ Jei čia turgus, tai aišku, kad dienos pabaigoje tas 100 padirbtų pavirs tikrais ir jokio nuostolio nebus…
🙂 Tai taip išeina ant nulio išėjo prekeivis ghghgh :))))
Na taip -- bobulka „ant nulio“, spekuliantas „ant nulio“, o žulikas dabar bus su kepure ir ant alaus turės… 😀 Šioje vietoje nuostolį galbūt turės vargšė trijų vaikų mama, gavusi algą vokelyje ir pirkusi šeimai kepures, jei nueis į „Maximą“, kasininkė patikrins jos atneštą 100 litų ir sukels isteriją su apsauga dėl pinigų padirbinėjimo. Nors gal ir toliau cirkuliuoja tas padirbtas šimtas litų kažkur tai prekyboje… 😀
Nors ne. Prekeivis visų pirma nepatyrė 100 litų nuostolio, o tik 50 + kepurę, t.y. savo prekę, kurios vertė prekeiviui <50 lt. O jei paskui tuos padirbtus šimtą litų paleis į apyvartą, tai bus užsidirbęs <50 litų, nes bus pardavęs kepurę.
Iš kitos pusės juk bobulka galėjo ir klysti dėl padirbimo, tad kaip ir viskas normaliai -- jokios lygties, jokios intrigos… 😉
100
pirkėjas jam nieko nesumoka, o išsineša kepurę ir 50 litų. Babcei gražina 50 iš jos gautų litų ir prideda 50 savų. Nuostolis 150.
Nepamiršk, kad pirkėjas išsineša 50lt taip pat gautų iš babcės. Tada gaunasi 100, o ne 150.
Žiūriu čia daugumos sprendžiančių step-by-step ir gaunančių 150-200 klaida, kad tinkamai neįvertinami iš babcės gauti litai.
Šiaip dėl smagumo pasakiau šitą motinai (beje buhalteriaujančiai), tai iš tikro per 10 sec išsprendė, logika panaši kaip ir mano -- jei pas babcę nieks nepasikeitė, pas pirkėją 100lt pelno, tai pas pardavėją 100lt nuostolis.
susigriebiau po parašymo… 🙂
Buhalteris pasakys, kas nuostolis 100Lt
Turgaus prekeivis nuostolio neturės, nes 100Lt kam nors ikiš kaip grąžą.
O aš manau, kad nuostolis 50Lt plius kepurės savikaina.
Apsimesiu buhalteriu…
Pradinis balansas, „sukcius“ (S) +100 NeLT. t.y. 0 LT, „pardavejas“ (P)= 1 kepure, „kaimyne“ (K) 0 (arba 100) LT.
Galutinis: S= 1 kepure + 50 LT, K = 0 (arba 100) LT, P= -1 kepure -- 50 LT.
P.S. cia juk turgus, o ne USA Federal Reserve Bank. 😉
-50 lt nuostolis ir už kepurę 50 lt nuostolis.
100 padirbtu litu laikom 0.
Ieinantys pinigai:
100 gauti is bobules
Iseinantys pinigai:
50 graza, 50 kepure, 100 bobulei
Sudejus: -100 lt
Pardavėjo nuostolis (grąža + kepurė + 100)?
Pardavėjo nuostolis yra grąža + kepurė, tas 100 tai miss-type. O šiaip viskas labai paprasta. Stovėjo žmogelis turguje, prie jo priėjo pirkėjas, žmogėlis pirkėjui padavė kepurę ir grąžą. Viskas, visas pardavimo procesas čia įvyko.
nuostolis 150 pinigų ir kepurė. Apgavikui atidavė pedesoką ir kepurę ir babcei 100.
Bet tikrai, kiek versijų išsakyta.
Akivaizdu, kad mokyklose moko kažko ne to..:(
Žmogelio nuostolis 100 lt (50 lt kepurės savikaina + 50 lt grąža sukčiui);
Su bobute balansas nulinis -- 100 lt gauta iš jos, 100 lt atiduota jai.
Geras uždavinys. Pamokantis.
Vat vat, aš dėl to šitą uždavinį labai mėgstu -- jis puikiai, neatremiamai demonstruoja švietimo sistemos prastumą. Operacijos -- 3-4 klasės lygio. Čia netgi daugybos nėra.
Bet mokyklose kalamas į galvas diferencialinis ir integralinis skaičiavimai, o būtent ta sritis, kur matematikos pagrindų visiems (realiai visiems) reikia būtiniausiai -- lieka visiškai neužkabinta.
Balansų apskaita švietimo sistemai neegzistuoja. Tai objektyvus sovietūchinio diskurso tęstinumas.
noriu pasitaisyti -- 150 litu nuostolis 🙂 pasipaisiau paveiksliuka, kas kam ir kiek 😀
Vis dar ne. Tuoj parašysiu straipsniuką, detaliau iškrapštysiu, kas ir kaip ir kodėl. Čia viskas labai paprasta, bet su viena sąlyga -- reikia žinoti, kaip skaičiuoti pinigus.
Jei (JEI) pinigas padirbtas -- nuostolis 100 + kepurė.
Jei ne -- nuostolio jokio.
Iš esmės čia nėra ką spręsti, skaičiuoti, sudėti ar atimti. Sąlygoje parašyta: pardavejas gavo padirbtą šimtinę. Toks jo ir nuostolis.
Manau teisininkui tai būtų tai pat kelių sekundžių reikalas 🙂 Nusikaltimas -- padirbtų pinigų platinimas, banknoto nominalas 100 Lt. Daugiau niekas nieko nepažeidė 🙂
O čia, beje, labai įdomus pastebėjimas. Teisinė paradigma taip keistai ir ryškiai susisieja su buhalterine.
Buhalterijoje šiuo atveju viskas skaičiuojama irgi kaip su tikrais, bet gale įvykdoma netikrų pinigų išėmimo operacija.
Bet. Visgi ne kiekvienam teisininkui tai būtų kelių sekundžių reikalas. Nebent kokiam nors tam, kuris dirba su finansiniais nusikaltimais.
Pati furmuluotė, pateikimas provokuoja skaičiavimus ir balanso dėliojimus. Tokiu tikslu jis ir sukurtas. Nes jei tai būtų užduotis (angliškas „problem“ čia labai tiktų) ir būtų reikalingas jos sprendimas, sąlyga skambėtų paprastai: „Šiandien pardavėjas gavo netikrą šimtinę. Koks jo nuostolis?“
Kokios spalvos Jūsų šaldytuvas? Baltas! Ką geria karvės? 🙂
Hahahaha 😀 Taip 😀 Išties formuluotė „pardavėjas gavo netikrą šimtinę, koks jo nuostolis“ -- viską ir apibrėžia 😀
Čia įdomumas yra kitu požiūriu, kad darome, kaip anglakalbiai pasakytų, „case study“.
Turime trijų asmenų finansų apskaitą ir stebime netikrų pinigų injekciją su visomis pasekmėmis. Ir visą tai analizuojame. Įskaitant ir šito sukčiavimo sukeltų apskaitos problemų analizę.
Pingback: Lietuviškosios kainodaros paradigma: buhalterijos anatomija
offtopikas, bet gal mielas rokiskis megtu parasyti koki rasineli apie niekieno, t.y. europinius pinigus? labai smalsu pvz. ar musu panele prezidente budama tuomet komisare ir buvo susitarimo viena saliu „ką galima tikrinti, ko ne“? ar tik neprivales lietuva grazinti visu tu neteisetai isisavintu pinigu? solidariai grazins visi mokesciu moketojai? kiek pamenu kreivio isisavinta paramele grazino visi mokesciu moketojai…
Šios savaitės žmogus -- laikinasis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, išdrįsęs atvirai išrėžti, kad viešieji pirkimai Lietuvoje absoliučiai nebuvo kontroliuojami net 15 metų, o jiems prižiūrėti įsteigta tarnyba tik tyliai stebėjo, kaip valstybės milijardai plukdomi pro šalį. -- Ar pastaruoju metu atgrumėjusi neskaidrių viešųjų pirkimų lavina nesustos? -- klausė “Respublika” Ž.Plytniko. -- Viešieji pirkimai -- valstybės katastrofa. Nuo pat 1995 metų jie nekontroliuojami. Buvo susitarimai, ką galima tikrinti, ko ne. Dabar, per 3 mėnesius patikrinę 80 pirkimų, net 40 iš jų bylas perdavėme ikiteisminio tyrimo institucijoms, nes akivaizdžiai matyti baudžiamosios atsakomybės požymių. Tik 20 pirkimų buvo tvarkingi, kituose nurodėme ištaisyti trūkumus. Daugiausia korupcijos židinių susiję su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Kur tik pasisuka vienas kitas milijonas europinių pinigų, visur pažeidimai. -- Ir kiek Lietuva dėl to praranda? -- Kadangi viešiesiems pirkimams per metus skiriama 10 milijardų, tai, manau, į orą išleidžiama gal kokie 3 milijardai, o gal ir daugiau. Pavyzdys -- “Vilniaus vandenys”. Bendrovė pirkimus vykdė, kaip norėjo, niekas nekontroliavo. Sumos, kurios galėjo būti nuplukdytos, -- milijoninės, o gal ir iki milijardo siektų. Nes yra tik sąskaitos faktūros, o pirkimo dokumentų, sutarčių, planų nėra. -- Bet tarnyba dar laukia, o naujoji bendrovės vadovybė žada dokumentus pateikti? -- Bus matyti, kai jie vis dėlto pateiks kažkokias kopijas, ištrauktas iš rūsio. Manau, su “Vilniaus vandenimis” be baudžiamosios bylos neapsieisime. Greičiausiai medžiagą apie 2006-2008 m. bendrovės vykdytus pirkimus bus galima prijungti prie šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo tyrimo dėl 2009-2010 m. viešųjų pirkimų. Bus pasitelkta ir daugiau institucijų, kad patikrintų visus šios bendrovės dokumentus. Kalbama ne tik apie viešuosius pirkimus, bet ir apie buhalterinės apskaitos, archyvų tvarkymą ir t.t.
Kokią Kreivio įsisavintą paramėlę grąžino mokėtojai? Patikslinkit, nes man kažkas nesiasocijuojasi su niekuo.
O Plytnikas -- rašiau jau berods kažką apie tai, kame reikalas. Čia iš to paties diskurso, dėl kurio puolamas ir Kreivys. Plytnikas yra Kreivio žmogus, darantis tuos centralizuotus pirkimus.
„1,2 milijono litų SAPARD paramos lėšų verslui, kurias vietoj bankrutavusio verslininko į ES katilą turės grąžinti valstybė.“
http://politika.atn.lt/straipsnis/39374/ministras-dkreivys-neatsigina-kreditoriu
Nu va, pagaliau rimtesni dalykai pareina. Jei taip, kaip ten rašoma -- tai jau kažkas realesnio, nei iki šiol pasitaikydavusios kalbos apie Kreivio išvogtus šimtus milijonų. Išties įdomi info, nors tokio tipo makliavonės teismuose įrodomos būna labai sunkiai, kita vertus, jos ganėtinai suprantamos. Dėkui.
tai gi cia sena kreiva istorija, smulkme. tiesiog jei SAPARD lesas bankroto atveju grazina valstybe, tai klausimas kaip ES turetu vertinti neteisetai issisavinta ir isvaistyta parama? o gal ES siandien duoda ir visiem ten pasvilpti ka ir kaip jus ten su ta pinigu suma veiksite?
tie 170 mln. aisku ispusta suma, bet uzmusk netikiu, kad ponia bibliotekininke Florentina Kreiviene yra verslo guru. nors retorinis klausimas jei bufetininke gali, kodel gi bibliotekininke ne?
Čia dėl to kitas klausimas -- verslas buvo parduotas. Su tuo viskas aišku. Todėl pirkėjo kvalifikacija neturi reikšmės. Nebent kažką ne taip supratau.
100
100 Lt is kasos + kepures savikaina 🙂