Jiang Quing, apie 1935 metų nuotrauka
Jiang Qing (Dar kartais užrašoma pagal rusišką transkripciją, kaip Czian Cin, o teisingiausia užrašyti gal būtų – Čiang Čing?), netalentinga, tačiau nepaprastai ambicinga kinų aktorė ir gražuolė, dar visai jaunute būdama (vos 18 metų) visai kvankštelėjo ir susidėjo su komunistais.
Kelis metus prakomunistavusi, darydama aktorės karjerą ir ar tik ne du kartus susituokusi (berods, su dviem vyrais vienu metu, paraleliai?), galų gale susitiko anokiu Mao Zedong (lietuviškai gal labiau žinomu, kaip Mao Dzedunas), su kuriuo irgi susituokė, vėl nenutraukdama ankstesnės santuokos. Trumpai tariant, kažkokia čia keista istorija su seksualiniu pagrindu gavosi.
Suimta 1976, praėjus keliems mėnesiams po Mao mirties, o 1981 nuteista mirties bausme už bandymą uzurpuoti valdžią, kažkokius partinės politikos iškraipymus, menininkų persekiojimus ir pan., vėliau bausmę sušvelninant į kalėjimą iki gyvos galvos. Pasikorė kalėjimo ligoninės tualete 1991, panašiai, kaip kokia Ilse Koch.
Vienas iš įdomių dalykų kaltinime buvo tas, kad Jiang Quing įsakiusi savo surinktam patikimų chunveibinų būriui Šanchajuje daryti kratas rašytojų ir aktorių namuose, konfiskuojant ir naikinant visus dokumentus, galinčius atskleisti jos užsiėmimus tais laikais, kai ji dar aktoriavo prieš japonų invaziją į Kiniją 1938. Duomenų naikinimas paprastai nepadeda išsaugoti paslapčių – banalus ir įtikinamas gandas sako, kad ji buvo tiesiog prostitutė. Kaip ir jos pačios motina, tik brangiau apmokama.
Ta pati gražuolė kitu rakursu
Gal būt Jiang Quing ir nebuvo atvira psichopatė, kaip Ilse Koch ar Madame Max Adolphe, tačiau jai aiškiai buvo ne visi namie. Šita isteriška boba dar jauna būdama pagarsėjo visokiomis paranojomis, tačiau peržengus menopauzę, nukvako galutinai – saujomis gerdavo raminančiuosius ir migdančiuosius, laikydavosi savo išrastų dietų, nuolat kamuodavo daktarus dėl išsigalvotų ligų, buvo atvira hipochondrikė.
Kadangi paukščių čiulbesys ir cikadų čirpimas jai trukdydavo susikaupti ar užmigti, ji liepdavo juos vaikyti iš namo, kuriame gyveno, kiemo. Ir jei dar galima įsivaizduoti, kaip personalas vaikydavo paukščius, tai pabandykit primest, kaip jiems tekdavo vaikyt cikadas – vabzdžius. Aišku, nuodyti tų cikadų ponia neleisdavo. Nes bijodavo, kad ją pačią nunuodys. Ir žinoma, nuolat atrasdavo sąmokslus, dėl kurių ją prižiūrinčios darbuotojos laiks nuo laiko pakliūdavo į konclagerius. Vienas iš populiariausių sąmokslų būdavo bandymas ją numarinti, reguliuojant temperatūrą namuose: ponia Mao reikalaudavo, kad temperatūra visad būtų nustatoma dešimtadalio laipsnio tikslumu, o bet kokį nuokrypį suprasdavo, kaip pasikėsinimą.
Kairėje - Mao Dzedunas, dešinėje - jo sarginis šuo (taip ji pati save įvardino). Gal tiksliau būtų pasakyti, kad sarginė kalė. 1946 metai.
Jiang Quing vykdytos kultūrinės revoliucijos metu 1966-1976 (ypač – 1966-1969), Kinijoje, kaip spėjama, buvo nužudyta mažiausiai 400 tūkstančių žmonių. Kai kurie šaltiniai pateikia skaičius, siekiančius net 20 milijonų, nors labiausiai įtikėtina – maždaug 1-3 milijonai žmonių. Tikslaus skaičiaus pasakyti niekas negali iki šiol – gyventojų surašymai daugybę metų nebuvo vykdomi, šokinėjo gimstamumas, vis dar jautėsi Didžiojo Šuolio pasekmės, etc., o kiniška valdžia iki šiol viską laiko pakanmai gerai įslaptinusi.
Galim prisiminti tik tokį faktą: net stalininėje SSRS nebūdavo viešai pripažįstami kankinimai, tuo tarpu maoistinėje Kinijoje 1969, per patį kultūrinės revoliucijos įkarštį ta pati Jiang Quing viešai reikalavo, kad buvęs Kinijos prezidentas Liu Shaoqi būtų ne šiaip nubaustas mirties bausme, o nukankintas 1000 pjūvių. Ši jos kalba buvo transliuojama per TV.
Būtent šitoji Jiang Quing buvo atsakinga už kultūrinę propagandą (SSRS tai vadinosi „agitprop“), tapdama kažkokiu kinišku Joseph Goebbels analogu dar tais laikais, kai Mao vykdė Didįjį Šuolį (per pastarąjį nužudytų skaičius pagal skirtingus vertinimus yra apie 10-80 milijonų (labiausiai tikėtina – apie 20-40 milijonų), maždaug pusė mirę iš bado). Oficialus Jiang Quing titulas, suteiktas kompartijos – „Didžioji proletariškosios kultūros vėliavnešė“. Jos nurodymu buvo griaunami seni pastatai, meno dirbiniai ir išvis bet kas, kas tik prieštaravo komunistinėms idėjoms. Išnaikinta didžioji dalis ir taip gan menkos kinų inteligentijos.
Būtent Jiang Quing buvo garsiųjų chunveibinų judėjimo organizatorė – rinktinis komsomoliškas jaunimėlis lakstydavo būriais gatvėmis, pas kiekvieną praeivį reikalaudami parodyti Mao citatų rinkinį bei pacituoti kokį nors didžiojo vado pasakymą atmintinai. Nesugebėję būdavo tempiami į chunveibinų būstines, mušami, kankinami, kol prisipažindavo kokiais nors antipartiniais nusikaltimais, o paskui išsiunčiami į koncentracijos stovyklas ar šiaip nužudomi. Jiang Quing dėka Kinija pasauliui parodė, kad ideologinė beprotybė gali pasiekti tokį lygį, kaip… Kaip… Tiesiog, kaip Kinijoje per kultūrinę revoliuciją.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
tu čia ką -- knygą rašai „Moteriškės su nuokrypiais, palikusios randų ant žmonijos dvasios“?
Moterys daugelio įsivaizdavimu neneša blogio. Prisiminkim kad ir tą nykų feministinį pezalą -- „jei pasaulyje nebūtų vyrų, tai būtų taika ir gėris“. Tai vat, dėl to ant moterų-nusikaltėlių labiausiai ir matosi blogis. Kaip sakant, kontrasto principas.
O čia jau girdžiu Trierą :))
Čia tamsta mane giriate ar ant manęs važiuojate? 😀
Spalvinu svetimus sakinius 🙂
>> (berods, su dviem vyrais vienu metu, paraleliai?),
Tai čia taip buvo, ar tik autorius galvoja, kad taip galėjo būti?
Tiesiog vieni šaltiniai teigia, kad ana su vienu komunistu susižadėjo, o susituokė su kažkokiu aktoriumi, kuris paskui žudėsi, sužinojęs, kad ji ir toliau tratinasi su savo komunistu draugeliu, o kiti šaltiniai teigia, kad susituokti su abiem spėjo, o tas aktorius žudėsi, sužinojęs apie tai, kad jo santuoka tėra farsas. Taip kad čia pats pasidarykit išvadą, kaip ten išties buvo.
Hm. Iš trijulės šita atrodo pati sveikiausia. Lyginamuoju būdu žiūrint. Kai teko domėtis Kinijos komunizmu, susidūriau su kultūriniu barjeru, kurio nesugebėjau įveikti. Įvairiausias viešas išpažintis, savižudybes, aklą paklusnumą vakariečiui, neaugusiam konfucianizmo dvasia, labai sunku suvokti -- kam viešai savo noru prisipažinti, kad galvojai blogas mintis ir už tai sėsti į kalėjimą? Komunizmas kinijoje įgavo kaip reikalas iškreiptas formas ne tik Jiang Quing dėka. Kita vertus, kad Mao žmona buvo psichinė tikrai neneigiu.
Kuo didesnė valstybė, tuo daugiau beprotybės. Ir tuo daugiau galimybių sudaryti kritinę masę iš bepročių. O daugelis dalykų labai paprasti: lengviau nusižudyti, nei būti nukankintam. Lengviau viešai prisipažinti, nei ištverti kankinimus. Beje, pastarasis reiškinys su tais viešais prisipažinimais -- ir Stalino režimui būdingas, tik ne toks masinis.
O iš tos trijulės šita atrodo sveikiausia tik todėl, kad pati gal būt (tiktai gal būt) neužsiiminėjo kankinimais ir žudymais, nors aukų skaičiumi pralenkė visas nacių bobas kartu sudėjus. Nors kas ten žino išties, ar pati neužsiiminėjo žudymais bei kankinimais. Ankstyvasis Kinijos Liaudies Respublikos periodas labai neaiškus.
Ankstyvasis -- žinoma, betvarkė. Tačiau jau tarp didžiojo šuolio ir kultūrinės revoliucijos kažkokios visuomeninės bledstvos, sveiku protu nesuvokiamos, dėjosi. Tų nusižudžiusių, įsidavusių žmonių motyvų (net ir partijos regioninių skyrių viršininkų, kurie, lygtais, galėtų ir jaustis ramiau, bent jau iki kultūrinės revoliucijos), ko gero, iki galo nesuprast.
Sita veikeja primine neseniai skaityta knyga „Raudonoji Azalija“ Anchee Min. Maniau, kad daug absurdo pamaciau. Taciau Barbaros Demick „Neturime ko pavydėti: Šiaurės Korėjos kasdienybe“ pasirode zenkliai svaresne, bent jau dokumentiniu aspektu. Lauksiu ketvirtos veikejos aprasymo, kuri, speju bus is S.Korejos arba ex Tarybu Sajungos 😉
eina sau, o čia tai moteriškė. Gali būti, kad geras psichologas, pabendravęs su ta moteriške, būtų išgelbėjęs nemažai gyvybių.
Taip, psichologai labai padėtų daugeliu atvejų. Beje, nacių iškrypimai siejami su auklėjimu ir seksualinėmis traumomis. Jie kaip tik iš to periodo, kur buvo pats viktorianizmo poveikių pikas -- visų tėvai išaugę didžiausiame seksualinių draudimų periode, taigi, traumos kaip reikiant.
Ot moteriškė! Drąsiai galima sakyti jog visos problemos tik dėl moterų ir sekso.
man rodos ta psichologa irgi būtų nukankinus 😀
badvaginaoftheweek.com
Moteriškė sirgo nežabota aistra valdžiai. Prievarta ir teroras -- čia tos priemonės kurios lieka kai bendrapiliečiai savanoriškai nedeleguoja valdžios, a valdžios tai norisi!:)
Psichopatė moteriškė, kuri turbūt bet kokiu atveju būtų despotė ir kankintų jei ne visą visuomenę, tai savo bent šeimą, „sėkmingai“ ištekėjo už tokio pat, leidusio jai daryti tai, ką nori, tik globalesniu mastu.
Apie šią ponią šiek tiek skaičiau (kad buvo Mao žmona ir po jo mirties suimta nusižudė), bet nemaniau, kad jai buvo šitaip pasisukę varžteliai.
Įdomu, kur slypi tokio elgesio priežastys? Gal ji vaikystėje ar paauglystėje patyrė kokių nors gilių traumų, nesijautė įvertinta, ar kas nors jai rodė nežabotą valdžią? Į tai galėtų atsakyt tik psichologai. Bet kokiu atveju, toks elgesys nepateisinamas.
O dėl moterų taikumo… Kiek žinau, yra nemažai ir vyrų, kenčiančių nuo moterų smurto. Taigi, čia klausimas, ar išties mes, moterys, esame visos tokios taikios ir nekaltos. 😉
ponia giedre jusu susiktus akinius nuo saules pagamino kankinamas kinietis ir jus uz tai net pinigus mokate, kankintoja ant kito pavaryt tai pirma :DDDDDD
Nesupratau, kuo ponui teisiajam užkliuvo akiniai? Ar tai šiaip polinkis pasikabinėti prie kitų?
Anas tamstą įvertino, o gal dar ir išanalizuos -- jis puikus ant najiezdų ir kabinėjimųsi reikalo. Mane irgi buvo išanalizavęs ir kažkuo ten išvadinęs visokiais žodžiais. Man padarė įspūdį 🙂
Ačiū, Rokiški, kad paaiškinote. Dabar žinosiu. 😀
rokiski greitu metu i tave kreipsiuosi pagalbos, lauk.
manau esi praktiskai lietuvos interneto savininkas del to man gali labai padeti.
pranesiu kas ir kaip kai ateis laikas.
Aš viso pasaulio interneto praktiškai savininkas! Aš netgi ne tik interneto, o praktiškai pasaulio savininkas! 😀