Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes.
Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.
Gal dėl to visai nestebina, kad šitas URM ir ŽŪM suorganizuotas ACTA aktas jau virsta protestais net ir kraštutinai pasyvioje, prieš bet kokius protestus nusistačiusioje Lietuvoje. Jau ir pas mus žadami mitingai. Nes visiems aišku, kad pirma tiesiogiai prisidengiant ACTA, prasidės nauji ribojimai, naujų įstatymų kūryba, teisinantis, esą pagal ACTA Lietuva įsipareigojo ir t.t., ir t.t..
Dar visiškai neseniai ši karikatūra atrodė, kaip pokštas. Dabar ima aiškėti, kad tai ne pokštas. Antipiratai nusitaikė į nepriklausomus gamintojus, smulkų verslą, žemdirbius ir išvis visus žmones.
Iki kokių kliedesių net ir be ACTA prieina kai kurie teisėsaugininkai, puikiai rodo britiškas pavyzdys, kur teismas nubaudė fotografą už padarytą autobuso nuotrauką, kaip esą intelektinės nuosavybės vagystę. Tad į ką išvirs ACTA pasirašymas, abejonių vargu ar kam nors lieka.
Kita vertus, ACTA rengimo slaptumas nestebina: jokių kalbų nebuvo, nebuvo išvis nieko. Tik likus dienai iki sutarties pasirašymo, kai jau visas pasaulis apie ACTA šaukė, kažkoks mūsų Užsienio reikalų ministerijos atstovas apie tą sutartį pasakė, kad ji bus pasirašyta, nes taip kažkokie žemės ūkio ministrai kažkur nusprendė. Taip, lyg šitai būtų neišvengiama. Čia irgi įdomus klausimas, kuo užsiima anoksai ministras Audronius Ažubalis, kad visi pranešimai URM puslapyje apie tą susitarimą – apie tai, kad jis jau pasirašytas.
Beje, čia įdomu prisiminti kitų šalių patirtį. Vat pavyzdžiui Wikileaks dėka išlindo labai įdomi informacija apie Švediją, ten stiprinamas antipiratines priemones ir viso to reikalo priežastis. Paskaičius, kas ten vyksta, nekyla klausimas apie tai, kad tos kovos su esą piratais tėra žaidimas į vienus vartus, kur pralaimi Europos valstybės (ir Lietuva), o pinigus iš to žaidimo pasiima nedidelis kiekis JAV kompanijų, aktyviai užsiimančių lobizmu ir JAV, ir kitose pasaulio šalyse.
Taigi, kadangi dar niekas to nepaklausė, tai aš klausiu: ponas Kazimirai Prunckieni Kazimierai Starkevičiau, kada atsistatydinsit? Ir jūs, ponas Audroniau Ažubali, kada atsistatydinsit?
Visgi yra ir kitų, pakankamai įdomių aspektų su ta ACTA sutartimi, net jei pabandai užmiršti visą tą blogį, kuris joje slepiasi. Pavyzdžiui, labai įdomu panagrinėti, kas yra suinteresuoti šiuo įstatymu. Aš išskirčiau keturias esmines grupes, kurios, reikia manyti, išties ir buvo šitų sutarčių stūmikėmis. Ir tos grupės ne tokios jau ir akivaizdžios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taigi, pasižiūrėkime, kas per interesai ten slepiasi.
ACTA reikalinga korupcionieriams
Pirmoji ACTA stūmikų grupė – tai įvairūs politikai ir nomenklatūrininkai, drebantys dėl savo postų. Būtent tie, kas JAV bijo visokių Occupy, o Lietuvoje – dar nesusiformavusių, bet potencialiai irgi stiprių opozicinių jėgų. Beje, apie amerikietišką Occupy galima būtų kalbėti daug – ir pro, ir contra yra krūvos, bet tikrai didysis įdomumas čia yra vienas: daugybę metų JAV nematė nieko panašaus į rimtą opoziciją valdžiai. Jokio bent kiek organizuotesnio opozicinio judėjimo, ten nebuvo, ko gero, dar nuo Vietnamo karo laikų.
Per krūvą metų tenykščiai valdžiažmogiai atsipalaidavo, priprato tvarkytis reikalus taip, kaip nori ir staiga pamatė, kad opozicija iš kažkur atsirado. Kartu pamatė ir tai, kaip efektingai visokie dokumentai išsiviešina per visokius Wikileaks bei kaip efektingai visokie žmonės sugeba susikomunikuoti tarpusavy, nekreipdami dėmesio į oficialius propagandos kanalus. Tenykščiai politikai pamatė ir tai, kas gaunasi, kai valdžia informacijos sklidimo nesukontroliuoja, kaip nesukontroliavo Libijoje, Egipte, Sirijoje ir dar kur nors. Ką darytumėte patys atsidūrę labiausiai korumpuotų valdžiažmogių vietoje? Aišku, ką: bandytumėte užsukt internetų kranelius. Bet kokiais pretekstais.
Lietuvos situacija irgi panaši: 20 metų tarpsta dar iš sovietmečio paveldėta nomenklatūrininkų kasta. Sovietmečiu jie irgi tarpo dešimtmečius, o Sąjūdis ir Nepriklausomybės atgavimas nelabai tepadėjo jais atsikratyti. Kompartijos ispolkomai tapo savivaldybių dalimi, sovietinės ministerijos persivadino, tačiau daugybė tų įstaigų taip ir liko tokiomis, kokiomis buvo.
Taigi, ar Lietuvoje yra panašus į amerikonišką korumpuotų kovotojų prieš internetus sluoksnis – puikiai patys galite nuspėti. Aš jums priminsiu tik vieną: kadaise vienas Vilniaus meras, kai gyventojai juo piktinosi, grąsino į teismus paduoti visokius Delfi komentatorius. Tas meras buvo pažangesnis už kitus politikus, jis anksčiau internetuose ėmė skaitinėti, tačiau užbylinėti jam nieko nepavyko. O dabar jau kas antras seimūnas sėdi snukiaknygėje. Aš truputį daugiau, nei prieš metus rašiau apie kai kuriuos pokyčius. Jie tuos pokyčius jau pamatė. Ir dabar jie bijo.
Padarius tinkamus įstatymų pakeitimus, jokių užbylinėjimų nereiktų. ACTA – tai žingsnis link to, kad jokie komentatoriai nekomentuotų ko nereikia. Šioje sutartyje tos priemonės įvardinamos aptakiais žodžiais apie prevencijas ir būtinybes kažkam ten užkirsti kelią. Aptakiomis frazėmis, kokias taip mėgsta biurokratai, tiesiog sukuriamas antsnukis jums. Kiekvienam, kas nori kritikuoti valdžiažmogius.
ACTA reikalinga GMO platintojams
Ponas Skirmantas Tumelis labai paprastai paaiškino, kas per įmonės išties gali sieti visokius žemės ūkio ministrus su autorių teisių apsauga. Aš čia nesiplėsiu, o tik trumpai paaiškinsiu mechanizmą. Tik patariu prisiminti, kokią dalį pinigų žmonės išleidžia maistui. Virš pusės, tiesa? Tai vat, primeskite šių grupuočių įtaką ir išsyk rasite atsakymą, kodėl čia įsivėlė kažkokie žemės ūkio ministrai. Kuo tai siejasi su autorių teisėmis?
Įsivaizduokite tokį biznį, kad jūs gaminate herbicidus ir defoliantus, kuriais naikinamos piktžolės bei paankstinamas grūdų ar kokių nors daržovių brendimas (tam, kad derlių būtų galima nuimti kada pats nori, o ne kai jis susigalvos subręsti). Tokie chemikalai – tai labai pelningas verslas, bet turi vieną problemą: tie patys defoliantai didesnėmis dozėmis augalus veikia, kaip herbicidai, tad juos naudojant, galima savo paties derlių tiesiog išdeginti.
Ir štai firma išranda tobulą schemą: sukuria augalus, kurie nuo defoliantų nežūsta ir imame jų sėklas platinti žemdirbiams. Kitaip tariant, užima nišą, kurią sukuria tie patys herbicidai. Pelnas dvigubas: parduodi sėklas, parduodi ir herbicidą. Ūkininkai, naudojantys tokį herbicidą, priversti naudoti tavo sėklas, o tavo sėklas naudojantys – perka iš tavęs herbicidą.
Viskas atrodo labai gražiai, bet tik tol, kol nepasmirsta dideliais pinigais. O dideli pinigai – tai galimybė kontroliuoti visus užauginamus grūdus. Štai čia ir susiduriame su tuo, kad maisto pramonė – tai toksai monstras, kad su ja palyginus, visos RIAA, MPAA ir panašios kontoros su visais holivudais ir britnių spyrsių bei justinų byberių gamintojais – tik smulkmė ir varguoliai.
Monsanto, viena iš didžiausių genetiškai modifikuotų sėklų augintojų, anksčiau gaminusi garsųjį Agent Orange, liūdnai pagarsėjusius polichlorfenilus, DDT ir daugybę kitokio brudo, dabar gamina Roundup herbicidą ir jam atsparias sėklas. Ir už tų sėklų auginimą persekioja JAV bei Kanados ūkininkus. Logika labai paprasta: jei žemdirbys neperka Monsanto sėklų, vadinasi, jis piratas. Tai reiškia, kad jis turi du pasirinkimus: arba mokėti Monsanto baudas ir imti pirkti sėklas, arba keliauti į teismą. O už ką bylinėtis, Monsanto veikėjai visada suranda – jų patentuoti genai persiduoda kitiems augalams per kryžminimą, augalų sėklas platina paukščiai ir t.t.. Skandalai kartojasi ir kartojasi – susipažinimui tiesiog nuoroda į vieną pavyzdį (patys paieškoję, tikrai surasit 100 kartų daugiau).
Beje, tai įprasta antipiratų logika, kurią atsimena tie, kas maždaug prieš 10-12 metų susidūrė su kai kuriais antipiratiniais demagogais, aiškinusiais, esą Linux yra nelegali ir visvien visiems reiks mokėti už Windows licencijas, nes įmonės negali turėti dokumentų, kurie pagrįstų legalų Linux įsigijimą.
Jūs nenorite valgyti E621 ir kitų chemikalų, GMO, permaltų atliekų ir kito šlamšto? Ir gal netgi ne tik nenorite valgyti, bet ir norite apie tai kalbėtis su kitais, auginti kažką darže, darytis valgį namuose? Tokiu atveju jūs esate maisto pramonės priešas, kurį reikia uždrausti.
ACTA reikalinga farmacijos monstrams
Kadangi žadėjau nesiplėsti apie visokius GMO, o išsiplėčiau, tai trumpiau parašysiu apie farmaciją. Ir net neminėsiu tokių bajerių, kaip istorija su oksikodonu – tipišku opiatu, kurį vienas jo gamintojas bandė prastumdinėti visiems kaip papuola kaip tobulą esą pripratimo nesukeliantį nuskausminantį vaistą. Visokių istorijų apie tai, kaip platinami visokie vaistai, kaip nuslepiami jų šalutiniai poveikiai ir kaip kartais netgi paaiškėja, kad jie neturi žadėtų gydomųjų efektų – patys galite susirasti. Kaip ir istorijų apie tai, kaip remiantis autorių teisėmis bei prekinio ženklo nuosavybe, persekiojami tie, kas išdrįsta ką nors parašyti. Medžiagos daug, ir rimtos, o ne tokios, kokią mėgsta visokios konspiracinių teorijų žmogystos.
Farmacijos monstrų interesas čia labai paprastas: dauguma vaistų, kokių tiktai gali kam nors prireikti, jau yra seniai sukurta. Kaip kadais išsireiškė kažkoks medicinos korifėjus, pusė žmonijos ligų buvo pagydyta, išradus aspiriną, o didžioji dalis likusių – išradus antibiotikus. Tokių sričių, kur vaistai vis dar neatrasti, yra jau visai nedaug – tai kai kurie vėžiniai susirgimai, viena kita virusinė liga ir pan..
Apie realią padėtį farmacijos pramonėje daug ką sako viena nesena istorija su viena didele lietuviška įmone, importavusia vaistus nuo vėžio: pakankamai veiksmingo preparato įvežimas buvo sustabdytas, vietoj jo pasiūlant belenkiek kartų brangesnį vaistą, vien todėl, kad senas vaistas buvo generinis, kitaip tariant – nepakankamai pelningas. SAM tada laidė žaibus, bet istorija kažkaip nutilo, nors šimtai, jei ne tūkstančiai onkologinių pacientų prarado galimybę išgyti. Kas norite – pakapstykite po paieškas, atrasite.
Farmacijos pramonė yra neabejotina ACTA rėmėja: ten, kur pardavimus lemia ne vaistų efektyvumas, o tik reklamuojami brendai, yra galimybė prasisukti. ACTA leis uždėti puikius naujus barjerus pigių vaistų gamintojams ir importuotojams. Nenorite vietoj paprasto paracetamolio pirkti 10 kartų brangesnes tabletes vien todėl, kad jos apsaugotos prekės ženklu, o generinės esą klaidina vartotoją savo pavadinimu? Tokiu atveju jūs esate farmacijos kompanijų priešas. Priešas, kurį reikia uždrausti.
O taip, ir tie patys esą autorių teisių saugotojai
Aš apie tuos autorių teisių gynėjus jau esu rašęs kadaise. Ten galima rasti puikių pavyzdžių, kaip parazitinis pseudoverslas naikina atlikėjus, kiša klausytojams autotiunintas šiukšles ir skandina visus, kas tik gali konkuruoti. Poveikis kitai pramonei – irgi žinomas: istorijas apie tai, kaip kompaktinių diskų gamyba buvo užstabdyta krūvai metų, o skaitmeniniai magnetofonai išvis sunaikinti, atsimena kiekvienas, kas tik bent truputį domėjosi garso atkūrimo technikos raida. Bet čia dar įdomiau pati tų autorių teisių gynėjų retorika, kuri pačių autorių požiūriu vargu ar ką nors bendro su autorių gynimu turi.
Beveik kiekvienas panašus gynėjas pasakoja apie kažkokias menamas vagystes taip, lyg jos būtų faktas. Esą kažkas, kas įsirašo kokią nors dainą – tai vagis. Tokia retorikos rūšis – tai tiesiog klasikinis propagandos ėjimas, ryškiausiai žinomas iš XXa. pradžios, kai komunistai skleidė pasakojimus apie buržuazinius imperialistinius kraujasiurbius, o nacistai – apie žydiškus vertelgas. Tokia propaganda yra labai elementari: sukuriama kokia nors sąvoka, kuri nieko nesako paprastam žmogui, o paskui į ją kemšami du dalykai: vienas – tai visos blogybės, kokias tik galima sugalvoti, o kitas – tai tie, ką reikia persekioti. Kai vienoje sąvokoje susipina visokios blogybės ir kokia nors žmonių grupė, visiems ima atrodyti, kad ta žmonių grupė kalta dėl visokių blogybių.
Būtent taip yra daroma su piratavimo sąvoka: ji yra dirbtinė, kuriama visokių pramogų industrijos atstovų, prie jos kabinančių viską, kas papuola. Žmonės išmoksta tą žodį su jam priskirtu prasmingumu, žmonės išgirsta, kas kalti, ir jie patiki. Juk labai retas teužsiima kokiomis nors semantinėmis dekonstrukcijomis, tiesa?
Piratavimas neegzistuoja, tačiau yra kai kurios pseudoverslo grupės, kurios nori, kad piratavimas egzistuotų. Nes tiktai taip jos gali paaiškinti, kodėl jos renka mokesčius iš kavinių ar kirpyklų už tai, kad šios paleidžia groti radiją. Nes tiktai taip šios grupės gali paaiškinti, kodėl jos susirenka pinigus, kuriuos turėtų esą padalinti autoriams, o išties sunaudoja savo reikmėms. Tai juk puikus verslas – susirinkti pinigus ir viskas. Puiki ir teisėta reketavimo forma – pagal įstatymus.
Autoriai su tomis teisėmis ir jų turtiniais reikalais praranda ryšį vos tik kažką sukuria, nes tos teisės parduodamos, o paskui jau jomis naudojasi visai ne tie, kas buvo tikri kūrėjai. Taigi, triukšmas apie menamą autorių teisių gynimą paprastai yra keliamas ne autorių, o tų, kas autorius išnaudoja. O jei dar kam nors kyla klausimas apie tai, kaip turtinių autorių teisių sistema griauna ekonomiką, siūlau paskaityti O’Reilly straipsnį – viena iš sėkmingiausių leidybos kompanijų kalba apie vadinamosios intelektualinės nuosavybės realijas.
Čia galime prisiminti dar ir vadinamuosius patentų trolius (nors nesuprantu, kodėl jie vadinami troliais, nes jų tikslas – ne trolinti, o grobti pinigus): daugiausiai JAV įmonės, kur yra atvirai supuvusi ir idiotizmu dvokianti patentų sistema, registruoja patentus viskam, kam papuola, o paskui terorizuoja kokius papuola gamintojus. Beje, čia galime prisiminti ir Google, kurie užsipatentavo savo paieškos algoritmą, bibliotekininkams puikiai žinomą šimtus metų: aukštai vertinti tuos informacijos šaltinius, kuriuos kiti nurodo dažniausiai. Patentai ir su jais susijusios autorių turtinės teisės jau seniai neskatina progreso – šiais laikais jos padeda uždirbti sukčiams. Aišku, tie sukčiai yra suinteresuoti ACTA ir panašiais įstatymais.
Tuo tarpu muzikos ir kino industrijos jau susiduria su problema: jos tampa niekam nereikalingomis. Kam reikia kokios nors įrašų platinimo firmos, jei savo muziką galima platinti internete? Kam reikia kokios nors įrašų firmos, jei net ir be studijos, su paprastu keliasdešimt litų kainuojančiu mikrofonu ir kompiuterine garso korta galima įrašyti savo dainavimą ne ką blogiau, nei prieš poros dešimtmečių senumo profesionalioje studijoje? Jei tokį įrašą darant ir atsiras kažkokių garso trūkumų, tai viską galima pataisyti kompiuteriu. Muzikos industrija jau prarado netgi tą siaurą nišą, kur dainuodavo atlikėjai, neturintys nei balso, nei klausos: viską keičia pigus autotiuningas. Įsirašei, pasėdėjai prie kompiuterio, pasimokinai kažko, paknebinėjai – štai ir esi konkurentas.
Manote, kad įrašų kompanijoms reikia konkurento kiekvienuose namuose? Aišku, kad ne. Būtent tai ir yra priežastis, dėl kurios jie nori uždrausti viską. Beje, ar žinote, kad viena iš įrašų kompanijų renka pinigus iš visų, kas dainuoja „Happy Birthday“? Pasidomėkite, atrasite netgi atvejų, kai šios atstovai nutraukinėdavo vaikų šventes darželiuose ir už gimtadienio metu sudainuotą vaikišką dainelę dalindavo baudas. Ta kompanija – tai vienas iš galingiausių muzikos industrijos monstrų.
Su filmais – irgi ta pati situacija, tik ji yra kiek užvėlinta, nes kompiuteriai, kurie leistų rodyti filmus ir juos redaguoti, atsirado kiek vėliau, o ir patys filmai – kiek sudėtingesnis dalykas, sunkiau padaromas. Bet ir čia jau auga nauja karta – tai tie žmonės, kurie kuria patys. Jau dabar namuose įmanoma sukurti filmą, kuris būtų meniškas, išraiškingas, turėtų siužetą ir mintis. Turėtų visą tai, ko neturi holivudiniai fufeliai. Manote, kam nors Holivude reikalingi konkurentai?
Jūs esate konkurentai tiems autorių teisių gynėjams. Ne dėl to, kad kažką kopijuojate, o dėl to, kad kažką kuriate ir konkuruojate su jais. Jūs nenorite žiūrėti į olialiaškinius fufelius, tačiau ko nors geresnio ta pramonė nesukuria. Todėl didžiausiu antipiratų priešu tampa autoriai ir jų skaitytojai, klausytojai, gerbėjai. Jūs imate ieškoti alternatyvų, jas kurti – ir taip tampate konkurentais. Priešais, kuriuos reikia uždrausti.
ACTA turi tapti antsnukiu visuomenei
Taip, ponai ir ponios. ACTA yra ne autorių teisių saugojimui. Ji yra tiktai tam, kad būtų suvaržytos jūsų teisės. Kiekvienas iš jūsų yra konkurentas politikams, nes turite savo nuomonę. Kiekvienas iš jūsų yra konkurentas maisto pramonei, nes galite turėti savo daržą, kuriame užsimanysit augintis natūralius produktus. Kiekvienas iš jūsų esate pažeidėjas, nes galite pirkti daržoves ar mėsą iš nepriklausomų ūkininkų. Kiekvienas iš jūsų esate pažeidėjas, nes norite nebankrutuoti, jei susergate. Kiekvienas iš jūsų esate nusikaltėlis, nes galite dainuoti, skaityti ir matyti. Kiekvienas iš jūsų esate nusikaltėlis, nes nenorite mokėti už tai, ko nenorite.
ACTA numato ir baudžiamosios atsakomybės įvedimą už menamus piratavimus. Už tuos pačius piratavimus, kuriuos išsigalvoja parazitinės įmonės, kuriančios ne realią vertę, o išnaudojančios įstatymų spragas, lobizmą, korupciją, kyšius – vien tam, kad įsitvirtintų rinkoje ir terorizuotų savo pasirinktas aukas, grobdamos pinigus. Tokioms įmonėms reikia galimybės terorizuoti visus – taip jos uždirba pinigus.
Ir be abejo, visokie įstatymai, numatantys persekiojimą už kokį nors esą neteisėtą intelektinės nuosavybės ar prekinių ženklų naudojimą, yra puiki priedanga bet kam, kas tik nori užčiaupti burnas kritikams. Atsimenate Scientologijos bažnyčią? Visus savo kritikus jie kelis dešimtmečius persekiojo, remdamiesi teiginiais, esą kritikai neteisėtai naudoja Scientologijos bažnyčios prekinius ženklus, minėdami tokius pavadinimus, kaip „dianetika“, „scientologija“, „tetanai“ ir pan.. Lietuvoje irgi galime prisiminti, kaip kažkokiomis autorių teisėmis bandė dangstytis Henriko Daktaro aplinka, nusprendusi užbylinėti žurnalistą Dalių Dargį.
Nėra nei vieno žmogaus, kuris nenukentėtų nuo ACTA. Tiesiog yra nedidelės grupelės žmonių, kurios kenčia nuo žmonių laisvės. Štai jos ir nori užsitikrinti savo pajamas. Užsitikrinti, užmaudamos antsnukį mums. Kiekvienam iš mūsų.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
O štai visi ACTA gynėjai pasakytų, kad Lietuvoje viskas, ką ACTA numato, jau yra įstatymiškai priimta… Bet tai ko tada taip stipriai stumt kažkokį dalyką, kuris nieko nekeičia?
Daug kas priimta, bet dar daugiau kai kas norėtų priimti. Pvz., baudžiamąją atsakomybę už tai, kad savo vaikams davei paklausyti iš interneto atsiųstą dainelę.
Mane šiandien pakraupino, per radijus išgirstas seimo žmogaus teisių komyteto pirminyko komentas apie actą: viskas ten toj actoj okidoki taigi, ten gi mes tik ginam autorių teises… wtf?
Viena iš prigimtinių žmogaus teisių -- tai gauti, apdirbti ir skleisti informaciją, kokia ta informacija bebūtų.
Bet kokie bandymai įvesti turtines autorių teises ir su jomis susietus informacijos gavimo, apdirbimo ir skleidimo ribojimus savo esme būtent tą prigimtinę žmogaus teisę pažeidžia.
Taigi, tokiu atveju mums turėtų kilti klausimas apie tai, kaip tas Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas tas žmogaus teises suvokia.
Taigi man ir kilo 🙂 Kaip autorių turtinių teisių gynėjas, gali būti žmogaus teisių gynėjų netgi pirmyninku? 😉
kaip visada, pradėkim nuo pirmo klausimo. gerb. Rokiški, imu kaip aksiomą, kad nuosekliai perskaitei ACTA lietuvišką versiją. todėl pirmas klausimas -- kurios normos (straipsniai, jų dalys, formuluotės) pačiam kelią didžiausią rūpestį Marijos žemės ateitimi?
Jūs netrolinkit. Gausit paėjėti iki n..ui paskui 😉
Ne formuluotės ir straipsniai kenkia. Kenkia pats ACTA principas, leidžiantis baudžiamą atsakomybę už kažko kažkokius pažeidimus. ACTA yra prielaida atsirasti cenzūrai ir lobistų karaliavimui.
Nurodykite, Liutaurai, kuris straipsnis, jo dalys ar formuluotės tai paneigia.
Skirmantai, kai asmuo X kaltina objektą Y turint požymį Z, tai norėtųsi argumentų, kad tas požymis Z tikrai priklauso objektui Y.
ko kol kas neteko matyti -- tai normalaus ramaus teisinio paaiškinimo, kaip tie tarptautiniai baubai (kai kuriose jurisdikcijose tie gasdinimai turi teisinį pamatą, bet mes visgi esam kontinentinės teisės sistemos dalis) realizuosis pas mus.
O kodėl, kaip manote, nėra normalaus teisinio paaiškinimo?
Ai tiesa, gi buvo Andrikienė atsiuntus tokį A4, su 10 mitų apie ACTA ir tų mitų paneigimą. Tai ten tuos mitus kažkas sugalvojo ir paneigė -- normalus projektyvinis kliedesys itin populiarus marginalų visuomenėje, kuriems tie mitai su paneigimais ir yra taikomi.
O idėja, nusiųsiu Andrikienei Rokiškio paaiškinimą 😉
Tarp kitko, tai yra vienas iš klasikinių demagogijos metodų -- pačiam sugalvoti menamus prieštaravimus (aišku, sau patogius) ir juos pačiam paneigti, taip esą kažką įrodant.
Pvz., sugalvoti, kad ACTA numato masinius žmonių sodinimus į koncentracijos stovyklas ir tada paneigti, kad ne, toks dalykas nenumatytas.
Kad atrodytų įtikinamai, parašyti tereikia kokius 10 tokių išgalvotų prieštaravimų ir paneigimų -- tada atrodo, kad viskas rimtai išnagrinėta. Ir žmonės patiki.
Ponas Liutaurai, kadangi tamsta irgi perskaitėte matomai tą sutartį, tai tamsta keistai nepastebėjote, kad jau išdėsčiau tai, kas labiausiai kelia rūpestį. Taigi, kadangi tamsta nepatingėjote sutartį perskaityti, tai nepatingėkite ir šį straipsnį perskaityti.
BTW, kadangi tamsta atstovaujate antipiratus, tai pasakysiu paprastai: pasažai iš serijos „tai įvardinkite konkrečius punktus, pagal kuriuos dujų kamerų naudojimas pažeidžia kažkieno teises“ čia nepraeis 🙂
Pati piratavimo sąvoka yra visiškas nonsensas, skirtas paprastų žmonių demonizavimui ir pinigų surinkimui tuo pagrindu.
Taigi, ponas Liutaurai, pabandykite paneigti, kad vadinamieji autorių teisių gynėjai kuria ir platina iš piršto laužtą piratavimo sąvoką tam, kad galėtų lupti pinigus iš savo pasirinktų aukų? Na?
gerb. Rokiški, bandymas mane vienu sakiniu pripaišyti antipiratams vertas susižavėjimo, tačiau demonstruoja iškreiptą realybės suvokimą 🙂 aš atstovauju tik patį save, t.y. savo nuomonę 🙂
ir kas mane labiausiai neramina -- tai daugelio (iš dalies taikoma ir pačiam) bandymai argumentus, kurie skirti iš esmės JAV rinkai, kopipeistinti Lietuvos teisinėje sistemoje.
jau Teisingumo ministras, nors ir amžinas idėjinis intelektinės nuosavybės apskritai priešas, pažymėjo, kad daugelis ACTA nuostatų Lietuvos teisėje yra „[..] daugelyje vietų paliktas didelis lankstumas įgyvendinti susitarimą [..]“.
Kitaip tariant, dabartinis ACTA tekstas yra „šakėmis ant vandens rašytas“. Taip, radikalai IP gynėjai norėtų piratus deginti ant laužų. Tačiau visi suvokiame, kad to nebus ir joks sveikas Seimo narys savęs prieš rinkimus viešai nesusidegins, balsuodamas UŽ tokios sutarties ratifikavimą.
Todėl nematau reikalo kelti paniką LIETUVOJE. Tiesiog ruoštis rimtoms argumentuotoms ir subalansuoto sprendimo ieškančios diskusijoms jau naujame Seime (t.y. prognozuoju, kad šis Seimas klausimą paliks naujajam) 2013 metų pavasarį.
O aš tuo tarpu grįšiu prie konkrečių ACTA teisės normų analizės -- kai ją baigsiu, pasisakysiu, kol kas matau tik alternatyvių (t.y. IP ne-gynėjų) radikalų pusės paniką ir šūksnius, kad dega namas, vos tik vienas iš vaikų pasiūlė kam nors atsinešti degtukų.
Ok, ponas Liutaurai, nuoširdžiai atsiprašau, kad tamstą pripaišiau antipiratams. Paskubėjau, nes šabloninį klausimą identifikavau.
Dėl bandymų kopipeistinti tuos ar anuos argumentus -- ir ES, ir Lietuva stabiliai juda ta pačia kryptimi, kaip ir JAV. Kaip pvz., dar prieš porą dešimtmečių algoritmų patentavimas ES atrodė neįmanomu, tačiau situacija dabar pasikeitė. Dar ne taip seniai neatrodė, kad pas mus ką nors galėtų sodinti už kokius nors piratavimus, tačiau Pirate Bay atvejis priartino Europą prie JAV.
Žodžiu, tamstos teiginys, kurio esmė yra kad kol nesodina, tol nereikia protestuoti prieš norą sodinti -- nėra validus. Protestuoti reikia anksčiau, nei pradės sodinti nekaltus žmones, o tiems, kas norėtų protestuoti -- užmaus apynasrius.
Subalansuotų sprendimų čia nėra. Yra tie, kas parazituoja, naudodamiesi autorių teisėmis ir yra tie, ant kurių parazituojama. Balanso tarp parazitų ir jų aukų negali būti.
O ACTA sutarties neapibrėžtumai yra viena iš pavojingiausių jos savybių. Kad nebūčiau galaslovnu, priminsiu tamstai, kokiais metodais bandė Lietuvoje įgyvendinti ES visuotinio sekimo direktyvą. Palyginkite tą direktyvą su Masiulio ministerijos sugalvota realizacija ir argumentų apie tai, kad ACTA neapibrėžta, todėl nebaisi -- neliks.
Ir atkreipkite dėmesį į tuos ACTA punktus, kur numatoma baudžiamoji atsakomybė už piratavimą, dalyvavimą bei menamai padarytos žalos vertinimas. Realizavus tuos punktus, galima susodinti pusę Lietuvos gyventojų.
kas man labiausiai kliūva paties pozicijoje -- tai JAV problemų (didžiulių industrijų spaudimo) taikymas Lietuvos realybėje (nėra jokių industrijų). paprasti kontroliniai klausimai:
-- kas išnaudoja, pavyzdžiui, potencialius Lietuvos kino kūrėjus? kokie grobuonys ant jų gėrio punta?
-- kas išnaudoja Lietuvos dainininkus? kur nors matėt nerealiais taukais aptekusius bendžius, tylas ir pan.?
drįsčiau teigti, jog maža Lietuvos rinka nesugeneruos jokio bent kiek tinkamo kokybiško produkto, jeigu panaikinsime dabartinę atlyginimo už kūrybą tvarką. o pinigų naujiems modeliams kurti dabartiniai autoriai neturi -- jie tiesiog išeis kalti taburečių
O kodėl jūs sakote „[…] jeigu panaikinsime dabartinę atlyginimo už kūrybą tvarką.“? Man dabartinė tvarka nesikoreliuoja su protestais prieš ACTA.
Be to pats teiginys yra blogas. Nes tvarką galima (ir reikia) keisti.
O svaičiojimai apie tai, kad kokybiško turinio nesulauksime, jei neliks ten visokių LATGA, BATGA-A, MAMA ir AGATA tai yra visiška projekcija ir net neargumentuota projekcija.
Jūs pažiūrėkite kokį turinį kuria vien tik Rokiškis!!! O Aš??? 😉
Ponas Liutaurai, pakartosiu, ką rašė ponas Skirmantas: dabartinė atlyginimo už kūrinius tvarka nedingsta, atsisakius ACTA.
Ir pridėsiu dar vieną dalyką: atlyginimo už kūrinius tvarka, o ir pajamų surinkimas neturėtų mažėti, netgi pilnai legalizavus ir dekriminalizavus vadinamąjį piratavimą.
Dėl kito -- Lietuvos kino kūrėjų jau seniai iš esmės neliko. Viena to priežasčių -- pasaulinių rinkų oligopolizacija. Kuri atsiranda dėl tų pačių grobuonių. Kažkada taip dingo daug rimtesnių šalių kinas -- prancūzų, italų, vokiečių. Tamstai reiktų truputį pasidomėti istorija 🙂
Apie kai kuriuos, kas išnaudoja Lietuvos dainininkus -- pats pasakėte, ponas Liutaurai. Pasidomėkite, beje, kaip Zvonkė pluša, išlaikydama savo komandą ir bandydama likti bent kiek nepriklausoma.
Žinote, metų prieš kelioliką teko turėti kai kurių reikalų su muzikos atlikėjais. Papasakosiu pavyzdį, kuris sėkmingas, lyginant su kitais.
Viena lietuviška grupė, su savo hitu pakliuvusi į M-1 top-1 ir sugebėjusi likti nepriklausoma, išleido keletą kasečių, tačiau už pirmas tris iš jų įrašų platintojams turėjo dar ir primokėti. Pajamos, iš kurių grupė gyveno, tebuvo koncertai. Jie maždaug 10 metų bandė išpopuliarėti ir pragyventi iš muzikos, o vėliau iširo, nes taip ir nepradėjo uždirbinėti pakankamai pinigų, kad galėtų išsilaikyti. Aš neminėsiu tos grupės pavadinimo, bet manau, kad tamsta tą pavadinimą žinotumėte -- šlovės jie gavo pakankamai.
Tiems atlikėjams piratavimas nesukėlė jokių problemų, nes jo tada beveik nebuvo -- tuometiniai piratai platindavo beveik išimtinai tik užsienio grupių kūrinius. Grupei problemas sukėlė muzikos industrija -- kad ir vietinė, kad ir silpna, bet sukurianti barjerus, kurių nepriklausomi atlikėjai neįstengia peržengti.
O tai, kas pasikeitė dabar -- tai ne piratavimas. Barjerai, susiję su įrašymu sumažėjo drastiškai (tikiuosi, numanote, kokias sumas sudarė prieš 15 metų). Barjerai, susiję su tiražavimu ir platinimu -- išnyko išvis. Kiekviena grupė gali pasiekti populiarumo, neparsiduodama kitiems.
Ta aukščiau minėta grupė būtų galėjusi pragyventi iš muzikos, jei juos būtų galėjęs piratauti visas internetas, nes jie būtų tapę žinomais 2 kartus greičiau, 2 kartus plačiau ir su 10 kartų mažesnėmis išlaidomis.
BTW, paklauskite Kučinsko, kaip jis pakliuvo į TV. Kaip jis krūvą metų visur, kur įmanoma, platino savo įrašus, visus internetus užkišdamas savo paties piratiškai platinamomis dainomis. Kiek jam kainavo vargo, kiek jam kainavo metų, kad prasimuštų. Ir kaip jis prasimušė interneto dėka.
Taip, ponas Liutaurai. Viskas yra daug sudėtingiau ir sunkiau, nei atrodo.
> Pajamos, iš kurių grupė gyveno, tebuvo koncertai.
su muzika tai realus variantas, bet ar tai tiktų knygoms, filmams?
Su filmais -- kino teatrai. Modelis skiriasi, bet savo esme artimas koncertiniam. Gal būt per kokias kino teatrų unijas ar pan. -- berods XX a. pradžioje kažkaip panašiai bandė vystytis kino studijos. Taip ar anaip, pokyčiai ten bus ryškūs ir greiti, nes techninės realizacijos savikainos krenta neįtikėtinais tempais.
Su knygomis -- sudėtingiau ir žymiai įdomiau.
Čia jei taip kapstyt po gilesnes problematikas, tai yra vienas esminis dalykas: mes gyvename paradigmos poslinkio metu. Viskas keičiasi, o kartu keičiasi ir mūsų supratimas. Informacija gauna kitą kainą, kitą vertę, o žmonės gauna kitas galimybes.
Knygos greičiausiai taps nemokamomis. Gerų knygų autoriai atlygį gaus nebent kokiu nors asimetriniu būdu (kaip, beje, jau ir dabar neretai gauna).
Čia prisiminkime Gutenbergo pradėtą spaudos revoliuciją: tuometinę leidybos rinką valdė vienuolynai su perrašinėtojais. Bet per porą šimtų metų ta sistema žlugo, o žodis gavo visai kitą vertę. Knyga pasidarė įperkama ne tik didžturčiams, o bet kam. Autorių pelnai per fizinį puslapį -- sumažėjo, tačiau atsirado tiražo sąvoka: knygos imtos platinti ne pavieniais egzemplioriais, o tūkstančiais.
Įdomu, kad tada pasikeitė ir teisių savininko sąvoka: iki tol tos teisės faktiškai priklausė tam vienuolynui, kurio bibliotekoje buvo kopija. Kiek kopijų, tiek savininkų ir kiekvienas gali kopijuoti. Masinės leidybos dėka ilgainiui atsirado nauja supratimas -- kažkas turi būti tikrasis turėtojas, nes skirtingai nuo vienuolynų, spaustuvės jau neturėjo ribojimų tiražavime, t.y., kas greičiau prasisuko, tas ir užsidirbo.
Dabar viskas vėl keičiasi. Gyvename permainų laikais. Ir sunku pasakyti, kas bus po 20 metų. Gal būt ims atrodyti nesuvokiama, kaip kažkas galėjo reikšti turtines teises į kūrybą (kaip nerealiai jau ima atrodyti, kad vos prieš kelis dešimtmečius už netinkamą žodį galėjai sėst į kalėjimą). O gal atvirkščiai -- sėdėsime ir tylėsime. Ir mokėsime neaišku už ką kokioms nors firmoms belenkokias sumas. Ir bijosim prasižiot.
Šiaip pritariu modeliui, kad uždirbti galima iš vartotojų sąmoningumo. T.y., autorius gali daryti donationware -- o, kas nori, kad tu ir toliau kurtų, tas moka/dovanoja…
tam atsiranda įv. sprendimų: http://flattr.com/ ir pan. http://en.wikipedia.org/wiki/Micropayment
Nelabai aš tikiu tais idėjiniais dalykais. Gražu, dvasinga, bet kad tai stabiliai veiktų -- abejoju. Taip, žinau, kad iš savanoriškų atsilyginimų kai kurios grupės sugebėjo nemokamai platindamos savo albumus uždirbti daugiau, nei mokamai uždirbtų. Bet tai visgi nėra labai jau sisteminiai dalykai.
Hmmm Exem? 🙂
Liutaurai, musu lietuviu kurejai del manes gali nieko isvis nekurti ir jie man visai neidomus, ju kuryba verta 4 balu. Nebent koki viena kita i kuriu koncertus ir taip vaikstau ar kaip nemokamai leido ziureti vieni sukure, o cia gauna paramas kurdami filmus, sukuria suda ir nori dar daugiau pinigu.Ai nera ka diskutuoti cia viskas yra didziausia nesamone, kaip kad keliu policijos darbo neapibrezk ir mokesi pinigus kiekviena karta pravaziuojant ir nezinosi uz ka, o jie pas tave prie suslintuvo ras parudijusi varzta ir sakys techniskai netvarkingas, taip ir su acta ras tris akordus pasikartojancius su kazkur panaudota muzika ir mokek bauda. Ar net sesk
Būtent, reikia kelti paniką ir LIETUVOJE (sic). Nes žmonės (seimūnai, biurokratai -- irgi žmonės) tiesiog nesigilina ir vadovaujasi paprastu algoritmu: „piratai -- blogis, ES žino geriau ==> tvirtinam, nesuklysim“. Žemiau komentare įdėjau linką, kur Slovėnijos atstovė atsiprašinėja už būtent tokį elgesį.
Pons Liutaurai, tai gal ramiai, normaliai, o irgi teisiškai paaiškinkit mums, kas toj actoj jums taip patinka 🙂
Ponas Liutauras apsirukes
Na, pardon, bet po frazės, kad „Pati piratavimo sąvoka yra visiškas nonsensas, skirtas paprastų žmonių demonizavimui ir pinigų surinkimui tuo pagrindu.“ šiek tiek tenka nusivilti jumis tamsta Rokiški. Paklausiu atvirai -- jum atrodo visiškai normalu atsisiųsti filmą ar albumą iš Linkomanijos ar kokio kito briedo? Nesu skaitęs ACTA nei man perdaug įdomu tai su kitais teiginiais nesiginčysiu, tačiau manau elementarus faktas, kad piratavimas tikrai egzistuoja ir sakyti, kad čia dabar viskas yra čiki ir palikit mus ramybėje yra absurdas.
Ponas Romanai, paaiškinsiu tamstai paprastai apie piratavimą. Beje, Linkomanija nesinaudoju, žinokite.
Aš pats esu autorius. Mano straipsniai yra brangūs. Lietuvoje yra nedaug autorių, kuriems už straipsnį pasiūlo tiek, kiek pasiūlo man, bet aš nemanau, kad kažkas, kas paėmė ir paskelbė mano straipsnį kitur, daro turtinį nusikaltimą. Tai tiesiog elementari informacijos sklaida, o ne piratavimas.
Tie, kas kalba apie piratavimą -- tai ne autoriai, o tarpininkai, kurie naiviai fantazuoja, esą kas nors iš tų, kas susiranda kūrinius kitur, jiems sumokėtų, jei negalėtų susirasti už dyką.
Informacija ir žinios -- tai dalykas, į kurį teisę turi visi. Įsivaizduokite paprastą dalyką: žodžius, kuriais kalbate, irgi kažkas kažkada sugalvojo. Ar tamsta kartais nepirataujate?
Jei čia rašydamas pirataujate, tai ar gerai darote? O jei nepirataujate, tai kur skirtumas tarp to, ką darote, čia rašydamas ir to, ką kažkas įvardina piratavimu?
Nu nu nu pone Rokiški, įdomu ar jūs čia nepagavote apie ką aš, ar kaip čia yra dabar 🙂 Džiugu, kad jums už straipsnį daug moka. Na ir tarkime, sumokėjo jums laikraštis X tugrikų už tą Jūsų straipsnį. Publikavo ir atrodo šegi, visi laimingi -- ir pinigai sąskaitoj ir laikraštį perka žmonės (arba perskaito internete). Ir štai staiga tą Jūsų straipsnį persispausdina kitas laikraštis, negana to dar ir pinigus iš žmonių už tai ima. Čia dabar turbūt pasakysite -- nu ir puiku, ir pinigų gavote, o dar ir informacijos sklaidos nemokamai priedo. O vat tam laikraščiui, kuris jum sumokėjo už tą straipsnį, įdomu kaip jaustis? Sakysite čia viskas normaliai?
Kitas reikalas, jeigu Jūs tą straipsnį įsidėjote į savo visų taip mėgstamą blogą, uždėjote visokius ten Kopyleftus ir leidžiate visiem kam norit jį perspausdinti ir išvis daryti ką norit. Čia jau Jūsų pasirinkimas.
Dabar pasakykite, kad su kino/muzikos pramone yra ne tas pats? Autorius gali talpinti savo kūrinius internete nemokamai -- niekas to nedraudžia, daug kas taip daro. Tačiau jeigu autoriui už kūrinius sumokėjo, o dabar iš to daro bizni -- gal nepradėkime putoti, kaip tai nekrikščioniška? Beje, tikiuosi nereikia jum aiškinti, kad paprastai Britnės Spyrs nebūna kūrinių autoriai -- tuos kūrinius rašo žmonės, kurių didžioji dalis pajamų yra iš RIAA-ų, LATGA-A-ų ir panašių dalykų surenkami pinigai.
P.S. Mane LATGA-A irgi užknisa, bet o ką daryt 😉
Ponuli, čia man rodos tamsta nesupratote. Laikraštis, kuris sumokėjo, nepraras pinigų dėl to, kad kažkas perspausdins. Nes to laikraščio visvien nepradės kažkas pirkti dėl kažkokio unikalaus mano straipsnio 🙂
Laikraštis, iš kurio straipsnį kažkas perspausdino -- kaip tik gaus daugiau skaitytojų, nes jie sužinos, kad tame laikraštyje būna gerų straipsnių 🙂
O tie, kas esą daro biznį ir t.t., o todėl jie mokamai kažką daro -- jie pinigus uždirba ne todėl, kad labai jiems kažkas nori mokėti, o todėl, kad kiti neturi galimybių. Ir tiems biznį darantiems problemas sudaro ne tai, kad jų kokias nors britnes kažkas kopijuoja, o tai, kad atsiranda alternatyvinės britnės. Tokios, kaip Rebbeca Black.
Būtent alternatyvos jiems kelia pavojų, bet jie negali to pasakyti tiesiai, nes čia jau būtų visai užribis, tiesa? 🙂 Taigi, jie priversti viską sukti per aplinkui -- esą kažkokie yra piratai, kurie esą nuostolius jiems kelia. Beje, statistika nerodo požymių, jog dėl piratavimo jie nuostolių patirtų 🙂
O tarp kitko, ar žinote, kaip jie fantazuoja nuostolius dėl piratavimo? 🙂
Jei kurinys apibrėžtas kažkokiom autorinėm teisėm, tai jų ir privalu laikytis. Jei parašyta, jog už kiekvieną dainą reiks mokėt po Litą -- reik mokėt. Nenori mokėt -- neklausyk. Kaip ir parduotuvėj -- šokoladukas gali kainuot nors ir 20 Litų, jei parduotuvė užsidėjo milžinišką antkainį, tačiau juk neisim ir nevogsim jo, nes mūsų nuomone tai neteisinga.
Taigi nesvarbu, pradės tą laikraštį prikt kas nors ar ne -- svarbu pats faktas, jog jeigu straipsnis apsaugotas autorinėm teisėm ir liepiama susimokėt už jo publikavimą, tai tą ir privalu padaryt.
Sąlygas diktuoja pats kūrėjas ir platintojai, nebent tas kūrinys būtų „nacionalizuotas“.
Štai pavyzdys su Trent Reznor’u (NiN atlikėjas). Kai pamatė, jog jo albumą Autralijoj pardavinėja daug brangiau nei visokias Spears, koncerte jis paskaė žmonėm, kad tai yra apiplėšimas ir liepė jo albumą siųstis per torrentus, kur jis tą albumą pats ir patalpino. Žinoma, po to platintojai nutraukė visas sutartis su Trent’u.
Tačiau ką toks pavyzdys rodo -- kad jeigu atlikėjas nori iš savo kūrybos biznį daryt, tai ir tėra biznis. Jeigu jis nori savo kūryba dalintis , tai ir dalinsis. Leiskime jiem patiem apsispręst. O mes tuo tarpu palaikykim tuos idėjinius žmones.
Man rodos, kad man jau ima įkyrėt visokie žmogai, kurie pasakoja apie vagystes ten, kur vagysčių nėra anei menkiausio požymio. Juoba, kad apie šitą demagogiją ir jos esmę rašiau straipsnyje.
Žodžiu, pradėsiu duot pasirinkimą: arba tie, kas parašo apie vagystes, moka man 200 litų už šio straipsnio skaitymą (nes aš tokia suma jo perskaitymą įvertinu specialiai tiems, kas šneka apie vagystes), arba baninsiu.
Nes juk logiška, pagal tamstą: jei parašyta, kad 200 litų mokėt, reiškia mokėk. Nes tą privalu padaryt. O jei nenori -- neskaityk.
Prašom, taip tamsta ir darykit. Tik pirma reikia tai autorinėm teisėm aibrėžt. Tada ir pamatysit, kaip greit viskas išsispręs -- kiek pelno gausite ir kaip kis jūsų blogo lankomumas.
Paaiškinkit, Rokiški, kam reikalingi įstatymai, jeigu nenorime jų laikytis? Esmė yra įstatymų pažeidinėjime ir nebūtinai tai susiję su vagyste.
Ponuli, mano autorinės teisės yra ir viskas. Jų nereikia kaip nors papildomai ir specialiai apibrėžti. Tamstai derėtų paskaityti įstatymus prieš pezant kliedesius apie tai, kad reikia kažką autorinėm teisėm apibrėžt. Visas atitinkamo įstatymo tekstas lengvai pasiekiamas Lietuvos Respublikos Seimo internete.
Taigi, jei norite laikytis įstatymo, tai jūs man susimokėkite 200 litų. O jei nenorite laikytis įstatymo -- tai tada nešnekėkit kliedesių apie kažkokias vagystes ir tai kaip reikia mokėti už tai, kad kažką išgirdote ar paskaitėte.
Ar suprantamai parašiau?
Citata:
„Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį.
Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t.y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.“
http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Autoriu_teises/196/6/168#Autoriu_teises_ir_ju_apsauga
Gal ir nereikia, bet GALIMA. Taigi, jeigu TAMSTA apibrėšite, jog jūsų straipsniai yra mokomi, atitinkamai juos apsaugosite, tada jūsų straipsnių platinimas bus apribotas tam tikromis sąlygomis.
Būtent tai galioja ir visai kitai kūrybai.
Taigi tamstele, išgerkit arbatos, prigulkit, palaukit, kol karštinė praeis.
PS. Prieš tai post’e minėjot pavyzdį apie „vagystė“ žodžio apmokestinimą… Na, čia ne į temą pavyzdys (šnekame jau apie PASLAUGĄ, net neminėsiu cenzūros ir diskriminacijos apraiškų), kurį, mano klaida, ignoravau ir toliau apie autorių teises rašiau.
Ponuli, aš tamstai jau pasakiau, kad tamstai mano straipsnis yra mokamas. Tai yra apibrėžta ir apribota jums, čia, komentaruose. Ir tamsta tikrai tai turėjote matyti, nes parašiau labai aiškiai, o tamstos atsakymas įrodo, kad su tuo susipažinote.
O tai, kad jūs čia pezate ir kažką neigiate, tai reiškia, kad tęsiate fufelius savo, taip kaip tamstai patogu aiškindamas apie piratavimus ir vagius, o pats būdamas piratu ir vagiu pagal savo paties aiškinimą.
Ir žinokite, nėra čia pas mane cenzūros, yra tik paprasta tvarka, kurią žino tie, kas čia skaito -- kliedesių ir projekcinių fufelių netoleruoju, populiarumo nesiekiu ir banus dalinu nesivaržydamas.
Taip kad tamsta dabar jau pakliuvote į ten, kur žadėjau. Ir tenai galite kam nors skųstis.
Pataisysiu jūsų pasakojimą apie šokoloduką:
Parduotuvėje parduodamą šokoloduką pavogus, parduotuvė jo jau nebeturės ir negalės parduot kitiem, o atsisiuntus filmą -- kino industrija jį platint gali ir toliau.
Tačiau ar matot kokie būna komentarai Linkomanijose? -- „būtinai pažiūrėkit kino teatre“, „verta tik kino teatre žiūrėt“ ir pan… taip yra ir su muzika, ir su žaidimais -- jei žmonėms patinka, jie perka originalus, tačiau nerizikuoja pirkt iškart, nes gali būt šūdas.
Ir dar vienas nonsensas, tai nuostoliai dėl piratavimo: tie filmai ir muzika kuriuos parsisiunčia žmonės iš linkomanijų, tai tikrai nereiškia, kad jie tai būtų nusipirkę, jei negalėtų nemokamai gaut, pvz: turiu daug muzikos, bet tik geriausios grupės gaus mano pinigus už koncertą ar originalų cd, jei nebūtų nemokamai, aš jų net nežinočiau ir jie prarastų pinigus net už koncertus. O autorių teisių gynėjai nuostolius skaičiuoja už kiekvieną dainą…
Kam reikalingi autorių teisių gynėjai gerai pastebėjo Rokiškis -- didžiosioms korporacijoms, visokiems prodiuseriams ir pan, nes su interneto ir linkomanijų pagalba atlikėjai gali išgarsėti NEMOKAMAI ir uždirbti pinigus tik sau, o ne tarpininkams. Neesant piratavimo atlikėjai turi dalintis pinigus su tarpininkais užsiimančiais jų protegavimu ir reklama…
😀 😀 Jo, pasižėjo žmogus vogtą filmą, ir eis į kino teatrą? 😀 😀 GAL TU DEBILAS kaip ir Rokiškis?
Pasiimkim patį Rokiškio pavyzdį, rašo jis šūdinam žurnaliukui, kuriam jau tuoj galas bus ir ala įsivaizduoja, kad kuria kažkokį turinį ir už tai ima pinigus. Dabar gi piratas paima ir įsilaužia į jo PC, nukosėja tekstą, ir perspausdina dabar jau ne mėšlinoje Verslo klasėje, bet įdeda į padorų žurnalą. Veikiausiai Rokiškis PYST ir apsidžiaugs informacijos sklaida, o VŽ jam dar ir sumokės už tai, kad jo straipsnis kažkur kitur buvo, o tik po to Verslo Klasėje?
Logikos yra?? Kodėl gi tu nepasakai VŽ, kad tavo rašliavą ne tik Verslo Klasėje bus, bet tu jau nusiuntei viską į 15 min, delfi ir pan.? ir pusė jau atsispausdino, nes nu mol -- informacijos sklaida ir dar motyvuodamas pasakai, kad jūsų šūdą perka ne dėl mano straipsnių, tai jums px turėtų būti. Kaži ar ilgai beprimtų tavo tekstus?
Dabar įsivaizduok, sėdi lietuvaičiai, programina, kuria Anglono naują versiją, nes visi šaukia -- oi kaip reikės, oi kaip gerai. Programą išleidžia, puse Lietuvos dėkinga, pusė Lietuvos naudoja, o nupirko realiai 5 kopijas kažkas. ZJB verslo planas ane?
Tamsta, deja, jau esat išbanintas, tad neperskaitysit mano komentaro, tad aš čia tiesiog vardan grožio parašysiu.
Taip ar anaip, antipiratinė retorika pas jus puiki. Ir piratų sutapatinimas su įsilaužėliais, ir plūdimas visų, kas tik prieš piratus, ir fantazijos apie nuskriaustas firmas, ir aiškinimas, kad už dyką yra šūdas, ir visur matomi priešai, ir taip toliau, ir taip toliau.
Kuo tai man tamstos retorika primena vieną senokai užgesusią kontorą, katra vadinosi „Komercijos ir gamybos firmų asociacija“. Jie irgi su panašiu entuziazmu ir iškalbingumu skelbdavo retorikas už verslą, prieš vagystes ir taip toliau. Tiesa, paskui išlindo visokie galai…
Kodako fotojuostelės tapo niekam nereikalingos, nes atpigo ir išpopuliarėjo skaitmeninė fotografija. Ar galima teigti, kad skaitmeninės fotografijos išradėjai, gamintojai ir naudotojai yra piratai, nes Kodakas dėl jų sužlugo?
Sąlygos keičiasi. Anksčiau tam, kad paklausyt patinkančią dainelę, reikėjo pirkti plastiko gabaliuką, kad perskaityt straipsnį -- popieriaus lapą su atspausdintomis raidėmis. Ateityje, galbūt neliks nei lapelių nei gabaliukų, laikraščiai nemokės rokiškiams, o atsiras kiti būdai, kaip rokiškiai galės nenumirt iš bado. Tai naturalūs procesas. Rokiškis kaip autorius nenukentėjo dėl internetų, nes be internetų rokiškio gal išvis nebūtų… nukentėjo tarpininkai, kurių biznis tapo neįmanomas naujomis sąlygomis. tiek
Palikim mes tarpinYkus ramybėje, kentėjo jie ten ar nekentėjo. Kam priklauso teisės į kūrinį visiškai nesvarbu -- ar autorius jas pardavė kokiais nors bendrovei ar ne yra autoriaus reikalas. Mes kalbam apie tai, kad kūrinio savininkas nusprendžia, kad kūrinys turi būti mokamas ir pardavinėja jį už tiek ir aniek penegų tokiais ar anokiais kanalais (nesvarbu čia internetu ar fiziniu pavidalu). Tarkim, tą kūrinį galima nusipirkti Amazone. O čia ateina Volodia iš Naujininkų, nusiperka tą kūrinį ir padeda jį chaliavai visiem parsiųsti iš kokios Linkomanijos. Kadangi čia ne vagystė, visi kloja varpą ant to Amazono (supisti kapitalistai vistiek) ir siunčiasi chaliavai. Gerb. p. Rokiškis šiuo atveju slėpsis už vagystės apibrėžimo -- juk хуй -- niekas nepradingo, reiškia vagystės nėra, ania?
Ponas Romanai, tamsta parašote, kad reikia palikti tuos tarpininkus ramybėje, o paskui staiga imate kalbėti apie tų tarpininkų teises ir vagystes iš jų.
Aš aišku turiu pripažinti, kad tamsta turite talentą viską velti ir apvertinėti aukštyn kojomis, bet čia tamsta užkabinote pačią esmę: niekam nereikia tų tarpininkų.
Dingsta tarpininkai -- dingsta ir problemos, tiesa?
Tai gal dabar užsiduokime klausimu, apie tai, kokie iš tarpininkų sukelia didžiausias problemas ir visuomenei ir autoriams? Tai tikrai ne kokie nors volodios iš Naujininkų. Tai tikrai ne visokios linkomanijos. Tai būtent tie, kas turi kažkokias turtines teises ir skelbiasi kažkokiais savininkais.
Ir štai dabar grįžkime prie to klausimo, kurį jau kitiems kliedėtojams apie vagystes esu uždavęs: aš jums nustatau šito straipsnio perskaitymo kainą -- tai 200 litų. Manau, kad išgalite susimokėti tokią sumą, nes pagal tamstos aiškinimus gavote kažkokį turtą.
Jei norite susimokėti, parašykite čia man. Jei nenorite susimokėti -- tai kokio bieso aiškinate kliedesius apie vagystes, pats tuo netikėdamas?
„Tai būtent tie, kas turi kažkokias turtines teises ir skelbiasi kažkokiais savininkais.“ -- neigiate savininkų teises į jų kūrinius? Jų reiklas, ka jie nori su kūriniais daryt.
„Ir štai dabar grįžkime prie to klausimo, kurį jau kitiems kliedėtojams apie vagystes esu uždavęs: aš jums nustatau šito straipsnio perskaitymo kainą – tai 200 litų. Manau, kad išgalite susimokėti tokią sumą, nes pagal tamstos aiškinimus gavote kažkokį turtą.“ -- jeigu jau toks teisės žinovas esate ir siuntinėjate kitus pasiskaityt įstatymų, tai ko trugininkaujat, m? Pats suprantant, kad jeigu straipsnių skaitymą apmokestintumėt pagal reikalaujamą tvarką, niekas nė nebūtų perskaitęs jūsų straipsnio, nes nebūsų susimokėjęs.
Ponas, nėra jokios reikalaujamos tvarkos, taip kad nefantazuokite. Jūs mokate už mano kūrinį. Ir viskas. Nes čia mano reikalas.
Kadangi klausiau, ar susimokėsite, bet nesugebėjote atsakyti, tačiau toliau pezate kažkokius fufelius, kad niekas neskaitytų ir t.t., tai turiu konstatuoti faktą, kad tamsta esate piratas ir vagis pagal tamstos paties aiškinimus.
Kadangi su tamstos dvigubu požiūriu į piratavimą čia viskas aišku, tai informuoju jus, kad siūlau jums keliauti dabar lytiškai abstrahuota kryptimi savanoriškai.
Juk niekas nestato tiltų ir kitame gale su lazda nelaukia, kol kokia „auka“ pereis jį ir tada bus galima pinigus išmušinėt.
Kai bus įspėjimas, jog šis straipsnis yra mokamas ir bus paviešintas oficialus atsiskaitymo būdas, tada aš pagalvosiu, ar verta man skaityti/komentuoti jūsų straipsnį už 200Lt.
Pats suvokiate, sveiku protu, kaip tai turi atrodyt, bet vistiek blevyzgojat.
Romanas pateikė puikų pavyzdį, o tamsta šauniai nukreipinėjate temą ir siuntinėjate.
Sėkmės diskutuojant.
Taigi čia komentaruose ir paviešinau tamstai, kad jis tamstai kainuoja 200 litų, jei jau norite kleidėti apie vagystes. Nenorite -- neperkate. Norite -- perkate.
Bet kaip matome, tamsta vietoje to, visvien kleidite apie vagystes, bet mokėti visvien nemokate. Nors netgi gavote progą pilnai susipažinti su visu straipsnio tekstu, prieš gaudamas progą susimokėti už jo paskaitymą.
Ir dabar mane dar lyginate su kokiais tai plėšikais, nors kaip matote pats, aš čia elgiuosi kardinaliai sąžiningiau, nei visokie ten jūsų ginami autorių teisių prekeivos, parduodantys kates maišuose.
Taigi, kadangi, kaip matau, tamsta tęsiate savo tas pačias daineles, o banalią realybę neigiate, vis pezėdamas kažkokius kliedesius, tai dabar jūs jau prievartinai keliausite ta kryptimi, kuria siūliau jums eiti savanoriškai.
Net nežinau, ar paskaitysite kaip nors kada nors šitą mano komentarą, nes jau atsidūrėte spėkite kur? Ogi pačiame naxuj 😀
Sveiki, trumpas komentariukas susijusius biški su teise. Toks smagus čia pas jus ginčiukas, kad negalėjau pasidalinti tokia smulkmena:
P. Gintautas rašė:
“Kai bus įspėjimas, jog šis straipsnis yra mokamas ir bus paviešintas oficialus atsiskaitymo būdas, tada aš pagalvosiu, ar verta man skaityti/komentuoti jūsų straipsnį už 200Lt.”
Deja, nėra būtina leidėjams ar autoriams ar bet kam kitam įdėti tokius perspėjimus prieš patį kūrinį, kad ir kaip tai absurdiškai skambėtų. Aišku, šitokia situacija yra absurdas, bet ar tikrai to nebūna tikrais atvejais? Su visa programine įranga, vaizdo žaidimais, daugybę elektroninių prietaisų ir priedėlių, net muzikos ar video įrašų yra toks atvejis, jog kai juos įsigyjate iš parduotuvės, parsinešate namo, dar yra toks pusiau teisinis post skriptum, EULA (end-user license agreement) ir kt., kurie nustato to produkto naudojimo apribojimus taip, kaip autoriai/leidėjai tik panorės. Kalbant apie programinę ir elektroninę įrangą, realus paprastas pvz.: nusiperkate antivirusine namams ir turite stacionarą ir nešiojamą kompiuterius. Viliatės, jog galėsite įsidiegti programą į abiejus kompiuterius. Perkant -- neparašyta, jog to negalima daryti. Tačiau išpakavus ir paleidus diegimą, jums pranešama giliai EULA, jog jūs įsigyjote itin riboto vartojimo licenziją, ir tegalite įdiegti į vieną kompiuterį.
Šiaip tarpautinėje teisėje šie EULA dokumentai yra opus klausimas, bet tai jau suvis būtų ne prie ko prie šių temų.
Mano trumpa nuomone apie ACTA yra tokia:
Reikia protestuoti prieš šį dokumentą todėl, kad jo sukūrimo procesas neskaidrus, derybos atliktos nedemokratinėmis procedūromis. Jau vien šių dviejų argumentų pakanka, kad pasiųsti tokius executive agreement šalin. Dar, kadangi tai žemesnio rango tarptautinė sutartis, ji siekia apeiti Jungtinių Tautų WIPO organizacija ir visus kitus vidinius teisinius valstybių reglamentus, kuri šiaip atsakinga už visus šiuos teisinius klausimus (kas yra siaubinga ir vėlgi, kad ir pernelyg nemėgstu šio žodžio, nedemokratiška). Ir trečias svarus argumentas prieš, jis reikalauja dar autorinių teisių priežiūros komiteto ir vykdomojo padalinių sukūrimo, o visos šalys, ir Lietuva, turi jau jų pakankamai, LATGA, AGATA ir kitų tarpautinių.
Ponas Almantai, jei jau apie teisinę pusę, tai dar pridėkime, kad ACTA yra visgi ne juridine, o diplomatine kalba parašyta sutartis, kas reiškia, kad jos reikalavimams virstant įstatymais, galimos klaikios transformacijos, kurios priklausys nuo vertėjų suinteresuotumo.
O vertėjų suinteresuotumas čia jau yra labai įdomus klausimas -- ir prisiminus laikmenų apmokestinimą, ir patį ACTA rengimą, ir tai, kad JAV ją pasirašė rudenį, o paskui jau ėmė stumti liūdnai pagarsėjusią SOPA.
Nu gerai, va Jūs šį blogą nusprendžiate padaryti prenumeruojamą, su tuo 200 litų mėnesio (tarkim), mokesčiu. Dar įkalate apačioje kopyraitą, kad be autoriaus sutikimo šiukštu negalima niekur šito reikalo perspausdinti ar kažką kitko padaryti. Jokių tarpininkų, jokios industrijos -- nuo autoriaus tiesiai vartotojams. Ir ką? Aš kaip doras intelektualas nusprendžiu, kad esate suskis kapitalistas, ir tokia rimta rašliava turi būti laisvai prieinama visuomenei ir viską kopijuoju beigi dedu kur tik sugebu. O kas tada atsitinka, kai Jūsų mėnesio pajamos pradeda staigiai mažėti? 😉 Jeigu jum taip „zojabys“ -- tada ačiū už dėmesį.
Kadangi tamsta irgi nesugebėjote atsakyti, kad susimokėsite man 200 litų, o pradėjote pilstyti kažkokius fufelius, tai šiuomi konstatuoju, kad tamsta veidmainiškai aiškinate apie autorių teises, tačiau esate vagis ir piratas pagal savo paties aiškinimus.
Todėl siūlau tamstai keliauti lytiškai abstrahuota kryptimi savanoriškai.
PLET, Rokiški, ar tu debilas? Gi jis tavo straipsnio ir neskaitė, tik tavo lygotus komentarus 😀 Jam sakyk, kad komentarus apmoki.
O tamsta, ponuli, esate nuredirektintas į naxui.
> aš jums nustatau šito straipsnio perskaitymo kainą – tai 200 litų. Manau, kad išgalite susimokėti tokią sumą, nes pagal tamstos aiškinimus gavote kažkokį turtą.
Pasliūlymo idėja OK, tik netinka ją skelbt atbuline data -- jau perskaičiusiam straipsnį :)..
Tai perskaitęs tada arba perka, arba neperka, jokio atgaline data apmokestinimo čia nėra.
Aš ne kaip ta filmų industrija, kuri parduoda bilietą į kiną, kurio nematęs, nežinai, kas bus, o paskui paaiškėja, kad nusipirkai katę maiše.
Aš sąžiningai siūlau tokiems: paskaitei, nori diskutuoti ir aiškini, kad tie, kas nemokamai skaito yra piratai bei vagys -- mokėk man pinigus už paskaitymą arba nekliedėk fufelių, kurių pats nesilaikai.
Vartotojas iš manęs gauna visas galimybes susipažinti su produktu nemokamai, prieš pasirinkdamas, ar pirkti teisę paskaityti, ar ne. Viskas čia tvarkoje.
Nu bliamba… Koks tu, Rokiški, geras vis dėlto. Pavyzdys sąžiningo verslininko! Tokie niekada meleonų neuždirbs, nes per daug sąžiningi.
VIENINTELIS DORAS VERSLININKAS ant LIETUVOS!!!!!!!!
Turim kūrinį (straipsnį, įrašą, paveikslėlį).
Turim laikmeną (CD, atminties kortelę, popieriaus lapą).
Pagal esamą tvarką perkam laikmeną (knygą, CD), kuri tampa įrodymu, kad mes turim teisę naudotis kūriniu kada norim ir kaip norim, savo reikmėms. Laikmeną, kartu su teise į kūrinį galim paskolint draugui.
Jei kūriniu naudojamės, neturėdami laikmenos, įrodančios teisę į jį, reiškia kūrinį pavogėm. Būtent ant šio kabliuko ir laikosi dauguma piratinių puslapių, nes iš esmės kopiją pasidaryt galima, tol kol turim jo pirkimo įrodymą -- laikmeną.
Su internetiniu būdu platinamais kūriniais šiek tiek sudėtingiau, bet principas tas pats, todėl apie tai per daug nesiplėsiu.
Sakykim išgirstam kūrinį per radiją -- viskas gerai, už jį jau sumokėjo radijo stotis. Įsirašom dainą -- pavagiam, nelegaliai suteikiam sau galimybę naudotis kūriniu tada kada norim.
Žinoma autorius (ar leidėjas) turi teisę savo kūrinį platint nemokamai, arba platint dviem formatais (pvz. mokamas popierinis, nemokamas pdf), kitais atvejais kūrinio kopijavimas ir naudojimas, jo nenusipirkus yra paprasčiausia vagystė. Viskas paprasta. Ir jei sakot, kad remiat nelegalų kūrinių kopijavimą, tai prisipažinkit, kad remiat vagystes.
Ponas Vytautai, jei jau kalbate apie vagystes, tai pas ką kažkas dingo, jei kažkas pavogė kažką?
O jei jau kalbate, kad aš remiu vagystes, tai gal norėtumėte, kad aš pagal analogišką pseudologiką parašyčiau kokį nors išvedžiojimą apie tai, kad pvz., tamsta remiate masines žudynes?
Žiūrėkite, kaip gražiai galima fufelių parašinėti su tokiom pat pseudologikom: jūs man čia pasakojate visokius kliedesius, vadinasi, esate pusprotis. Pusprotis -- vadinasi, panašus į Breiviką. Vadinasi, jūs esate masinių žudynių rengėjas.
Žodžiu, nekalbėkite fufelių, ponas Vytautai. Ir tada man nereiks jūsų pasiųsti ten, kur aš galiu tamstą pasiųsti.
„pas ką kažkas dingo, jei kažkas pavogė kažką?“
Tipinis nuo sovietmečio likęs mąstymas. ‘Valstybė visko turi neišsenkamai, iš jos galima ir netgi privaloma vogt ir atiduot liaudžiai.’
Taip pat ir auditorija nėra begalinė. Dar kartą kartoju, perkama ne laikmena, bet galimybė naudotis informacija, esančia joje. Taip pat dar kartą kartoju, vien tik autorius ir/arba leidėjas gali nustatyt taisykles, kaip bus platinamas jų kūrinys.
Logika jokia ne pseudo, o šiandien galiojantys įstatymai, kurių panašu niekas net nesistengia suprast.
Ponas Vytautai, jei jūs jau nesivaldote taip, kad pradedate pezėti apie „iš sovietmečio likusį mąstymą“, tai man rodos, jūs jau nujaučiate, kur aš jus pasiųsiu. Aš jus pasiųsiu naxui ir taip, kad jūs tenai ir pakliūsite. Ir aš jums tai pažadu ir garantuoju.
O dėl visokių įstatymų -- ne taip jau seniai buvo įstatymai, kai už antitarybinę propagandą į kalėjimą sodindavo. Tai labai logiška? Bet tai juk irgi įstatymai buvo. Esmė yra paprasta: įstatymai nėra savaime teisingi. Jie yra tiktai tiek teisingi, kiek teisingai jie sukuriami.
Ir nereikia čia pasakoti apie nebegalines auditorijas, perkamas ne laikmenas, o kažkokias galimybes naudotis informacija. Jūs čia pas mane skaitote ir nemokate man pinigų.
Vat kad būtų visiškai tiksli argumentacija, tai padarykime taip: kadangi pagal tamstos nuomonę mano informacija yra mano nuosavybė, tai aš kitiems ją duodu čia nemokamai, o jūs man, prašau, susimokėkite 200 litų, nes aš tokią kainą nustačiau specialiai jums. Juoba, kad aš čia jūsų į savo asmeninį blogą nekviečiau. Manau, kad turėsite tiek pinigų, kiek prašau, todėl ši suma nebus diskriminacinė.
Jei norite susimokėti -- parašykite apie tai man komentarą su savo elektroniniu paštu, aš jums detaliau paaiškinsiu, kaip ir kur pervesti atlygį.
O jei nenorite man susimokėti, tai nekiškite kitiems kliedesių, kurių pats sau nenorite prisitaikyti.
Dėl 200Lt, manau, kad tai visiška puspročių diskriminacija. Puikiai galioja įstatymas nelabai seniai praėjęs. Jei dar ir žydras būčiau, tai pasiūlyčiau kuo greičiau trint postą:).
Pažiūrėkit straipsnių skaitymo kainas kokiame nors http://www.ieee.org/ Kaip manot kiek piratinių pdf’ų galima surast? Atsakymas -- nei vieno, su labai nedideliom išimtim. Kodėl? Nes auditorija kitokia -- protingi žmonės, dauguma su moksliniais ir/ar akademiniais laipsniais.
Nu va, tai tamsta dabar išsisukinėjate ir sakote, kad tuo pagrindu, kad esate pusprotis, tai jums turi būti padaryta nuolaida, o jos nepadarymo atveju -- tai jau diskriminacija?
Gerai, padarysiu tamstai nuolaidą -- sumokėkite 199,99LTL.
Nu koks geras tas Rokiškis!!!! Puspročiams va ir nuolaidos suteikiamos!!! Ech… Yra dar dorų žmonių Lietuvoje…
„perkama ne laikmena, bet galimybė naudotis informacija, esančia joje“
Turiu vinilinę plokštelę, kuri susibraižius, klausyt jau sunku, pirkau tokį patį CD (taigi laikmeną, nors informaciją jau esu nusipirkęs anksčiau), tas reguliariai užstringa 8-oj dainoj.
Du kartus pirkau tą pačią informaciją, taigi ji jau 2 kartus turėjo būt mano visiems laikams, dabar technologijoms pasikeitus turėsiu pirkt ir trečią, ir ketvirtą?..
Kažkas neišdirbta šitoj sistemoj. 🙂
Tai klasikinis prieštaravimas antipiratininkų aiškinimams. Jie paprastai į šitą neturi ką atsakyti ir ima velti kažkokius fufelius apie tai, kad pardavimas kokiais tai būdais susietas su laikmena ir t.t..
Aš čia galiu prisiminti, kaip pirkau kartą legalų žaidimą iš vienos firmos, o paaiškėjo, kad antipiratinės jame įdiegtos priemonės neduoda jam pasileisti ant mano kompo. Ir tos firmos supportas, kai paskambinau, man pareiškė, kad čia ne jų problemos, nes jie atsakingi tik už tai, kad laikmena kokybiška ir jei kompaktą kompas skaito, tai pinigų jie man negrąžins. Tai klausimas, už ką aš sumokėjau?
Žodžiu, kai jiems patogu, tai jiems pinigai, o kai jiems nepatogu, tai jie neatsakingi ir visvien jiems pinigai. Kai vartotojui praknisamas protas, kad filmas, už kurį jis sumokės pinigus yra puikus ir labai geras, o paaiškėja, kad fufelis, iš kurio išeini, dar nepasibaigus, tai pinigų grąžinimas nenumatytas, nes mat vartotojas esą visvien gavo produktą, o jei pinigų grąžinimas bus, tai kažkas piktnaudžiaus. Ir t.t., ir t.t..
Jei bendriau žiūrėsim, tai panašūs makaroninimai, krušant protą žmonėms, yra būdingi aferistams. Pvz., tokiems, kaip kadaise bankrutavęs bankas Sekundė, Kauno Holdingo kompanija, įvairios piramidės ir t.t..
„Kai vartotojui praknisamas protas, kad filmas, už kurį jis sumokės pinigus yra puikus ir labai geras, o paaiškėja, kad fufelis, iš kurio išeini, dar nepasibaigus, tai pinigų grąžinimas nenumatytas“
Anglijoje jeigu išeini per 10 min. nuo filmo pradžios ir pareikalauji pinigų-turi grąžint. Bet aišku per 10 min sunku susiorientuoti ar fufelis ar ne 🙂
Per pirmas 10 minučių paprastai nieko nespėji suprast. Bet 10 minučių visgi tai bent jau šis tas. Bent jau formali galimybė.
Kartais grąžinu pirktą daiktą per 15 numatytų dienų. Ar esu piratas, jeigu daiktas man atliko savo funkciją (pvz. projektorius, karnavaliniai drabužiai ir pan.)? Ar restorane valgant ir pusę suvalgius ir radus stiklą, ar musę, galima pasilikti jau suvalgytą dalį, ar kompensuos tik nesuvalgytą dalį?
Vytautai,
Remiantis tavo logika („Jei kūriniu naudojamės, neturėdami laikmenos, įrodančios teisę į jį, reiškia kūrinį pavogėm.“) -- bibliotekos yra vagių prieglauda, nes leidžia neperkant knygų jas skaityti 🙂
Tęsiant, tai tu esi vagystės bendrininkas, jei nusipirkęs cd leidi jos klausyti pas tave atėjusiam draugui 🙂 Juk jis tai neturi laikmenos, reiškia neturi ir teisės tos muzikos klausyti 🙂 O jei tu klausysies pas draugą jo nusipirktą laikmeną, tai tu VAGIS, nes tu neturi teisės naudotis kūriniu! Tu jo nepirkai 🙂
O jei tu nusipirkai DVD esantį filmą, ar turi teisę jį žiūrėti su draugais? 🙂 O gal visi draugai turi irgi nusipirkti po DVD, kad visi kartu galėtumėte žieti? 🙂
Beje, dėl bibliotekų -- jas antipiratai paskutiniais metais gana aktyviai bando užspaust, naudodami gana grubias teisines ir demagogines manipuliacijas. Lietuvoje irgi.
Vat ir ne. Imi iš bibliotekos knygą, reiškia skoliniesi laikmeną su informacija, legalu. Atsišvieti -- vagi.
Klausai su draugu CD -- legalu, tai leidžia įstatymas, nukopijuoji CD draugui -- vagi. Elementaru, ko čia nesuprast? Apskritai keista, kad tokius rimtus straipsnius rašantis Rokiškis, nusileidžia iki anarcho-padugnių blevyzgų:).
Ponuli, tamsta arba užmiršote, arba negirdėjote nesenų antipiratininkų bandymų užspaust bibliotekas. Arba tiesiog nenorite atsiminti.
O ką jūs čia apie mane rašote, tai aš labai suprantu tamstos pyktį. Spėju, kad tamstai čia skausminga tema.
Apie bibliotekas, prisipažinsiu, negirdėjau ir tiksliai nežinau kaip jos veikia (būtent ką iš to gauna ar negauna autoriai).
Tema nėra skausminga, tiesiog turiu savo supratimą kas yra teisinga ir kas ne. Tuo supratimu pasidalinau. Toliau būtų tik pilstymas iš tuščio į kiaurą, todėl susilaikysiu nuo tolimesnių komentarų diskusijoje po šiuo straipsniu.
Apie bibliotekas -- Google jums į rankas. BTW, JAV panašios istorijos buvo kiek anksčiau, ten prieš kokius 10 metų antipiratai bandė mokesčius uždėt už kiekvieną skaitytoją.
Visų kopijavimo paslaugų kainoje yra įskaičiuotas laikmenos mokestis. Nežinau, kam jis eina, bet VMI geriau žino. Kažkada norėjau rotaprintą pirkti ir ten irgi buvo toks mokestis. Taigi kopijuokit, nes jūsų laikmenos ir įranga vis tiek jau apmokestinta. Spėju, autoriams LATGAA po to išdalina po centą, ar kaip? Ar tik tiems, kurie už mokestį registruojasi kūrėju?
Tik tiems, kurie registruojasi, o tame yra vienas iš zapadlo: jei registruojiesi, tai jie paskui tavo vardu remiasi, terorizuodami kitus, o pats gauni iš jų tik tiek, kiek jie sugalvoja, kad reikia išmokėti. Ir pagal ką jie apskaičiuoja, kam kiek išmokėti -- to, atrodo, niekas negali rišliai paaiškint.
Skaičiau, skaičiau ir nesusilaikiau nuo komentaro apie tamstos pasisakymą. Knygos atsišvietimas prilyginamas vagystei? Suprantu, kad atšvietus knygą ir ją platinant ar kaip kitaip iš jos bandant išspausti finansinės naudos -- vagystė, o jeigu situacija ne komercinė? Elementarus pavyzdys -- studentas ateina į biblioteką ir susirandą knygą, kurioje yra jam reikalinga informacija, tačiau dėl egzempliorių stokos, knygos išsinešti iš bibliotekos negalima. Įsigyti konkrečios knygos knygyne taip pat galimybės nėra, nes ji per daug sena ir jos tiražas seniai pasibaigęs. Iš visos knygos konkrečiai reikalingas tik trečdalis jos tam, kad studentas galėtų pasiruošti atsiskaitymui, taigi trečdalį knygos jis atsišviečia ir, turėdamas laiko, mokysis namuose. Ar čia taip pat piratavimas ir vagystė? Jei taip, tai didžioji dalis uoliųjų studentų turėtų būti baudžiama už piratavimus.
Itariu, kad tamsta nesusipazines.
Esu siek tiek bendraves ir su Lietuvos rimtesnes muzikos KUREJAIS, ir su Blindos statytojais. Tiek vieniems, tiek kitiems linkomanija ir kiti atsisiuntimu portalai kelia galvos skausma. Muzikos, kuria zmones sukuria atsisiuntimas ar filmo perziura nemokamai yra nusikaltimas. Tiesiogine vagyste. Uz tai turi buti baudziama. Ir mano informacija ne is „viena boba sake“ ar „man taip atrodo“ ar dar is belenkokio blogo istraukta. TAi yra paciu kureju zodziai. Visa kita yra isvedziojimas ir baime, kad varguoliai praras teise i nemokamas pramogas.
Tamsta turbūt nepaskaitėte Rokiškio straipsnio. Paskaitykite dar kartelį.
Ponas Maldunai, tai ir jūs man dabar sumokėkite 200 litų už tai, kad perskaitėte mano straipsnį. Kaip vienas iš tų, kur pasakoja apie vagystes -- jiems kaip tik taikau tokį tarifą.
Susimokate -- galime kalbėtis, nes tada tiesiog patikėsiu, kad esate ne pigus demagogas, o išties nuoširdžiai gerbiate autorių turtines teises. Nesusimokate -- reiškia, kad užsiimate bulšitų skleidyba, piratavimais ir vagystėmis ir išvis čia jums ne vieta.
Aš pats esu kūrėjas, o jūs man aiškinate ką jums kažkas sakė. Kažkas gal kažką jums ir sakė. Kažkas kaip tik iš tų, kas dirba pagal Holivudo schemą -- už brangiai sukurti šūdfilmį, pravaryt per visur krūvas reklamos ir susižert pinigus. Viskas tvarkoj, kaip tik holivudinis biznio modelis. Kaip tik patys tie antipiratininkai. Nenuostabu, kad jiems pikta. Kaip tik tokiems dabar konkurencija prasideda su visu pasauliu ir kiekviena supermama šmaikštašikne, sugalvojusia kinais užsiimt, tuo tarpu kiti, su tarpininkavimo industrija nesusiję kūrėjai patys deda savo filmus į Linkomaniją ir džiaugiasi.
O aš jums sakau iš savęs: dar nei vienas panašus į tamstą antipiratininkas man čionai nesumokėjo 200 litų, nors ir aiškino, kad visi turi mokėti ir yra vagys jei nemoka.
na, va Rokiškiui netikėtas biznis pasidarė (ko gero geriau negu rimtus straipsnius rimtiems žurnalams rašyti) -- jau kokie 4 po 200 skolingi) :)))
Deja, nei vienas autorių teisių gynėjas nenori man sumokėt už tai, kad skaitė mano straipsnį, nors visiems daviau išskirtines sąlygas -- galimybę perskaityti prieš susimokant ir įvertinti, ar tikrai nori.
Paradoksaliu būdu gaunasi taip, kad jie teisūs: gal ir būtų susimokėję, jei nebūtų galėję mano straipsnio perskaityti piratiniu būdu, o būtų turėję pirkti katę maiše 😀
Pagarba.
Kas liečia acta, tai čia manau daugeliui aišku, kad tai dar vienas žingsnis link mokrochip’o įsiuvimo po oda link. Prisidengiant kilniais tikslais jau ir dabar vyksta informacijos rinkimas apie viską ir apie kiekvieną. Perskaičius ar tai gogle, ar tai skype ir t.t. „privacy policy“ susidaro įspūdys, kad skaitytum trojano „Features“ ,o ir privatumu ten nei iš tolo nekvepia.
Kas liečia piratavimą, tai kovoti su juo vistik reikia, bet tik ne tokiais būdais. Nei cenzūra nei draudimai niekados neteikė norimų rezultatų, o tik davė žalią šviesą korupcijai bei šešėlinei ekonomikai.
Sakai, kad pats esi kūrėjas. Tad, netuščiažodžiaujant, prašom į sceną ką nors iš savo kūrybos(neskaitant tamstos straipsnių).
Ponuli, o kas tamsta per xūjydla, kad man aiškintumėte, kad „prašom į sceną ką nors iš savo kūrybos“? Gal tamsta valinkit naxui iš mano blogo ir nereiks klausinėti?
Tai bent reakcija :D. Iš tokios reakcijos reikėtų suprasti, kad esi, kai rusai sako трепло / трепачь, ir visa tavo kūryba apsiriboja rašinėlių internete rašinėjimu :). Nenoriu veltis į asmeniškumus, nes tokie vienas kito siuntinėjimai man labai primena vaikų darželį, tačiau esu garantuotas, kad man į akis to tikrai nepasakytum, nes iš tavo komentarų susidarau įspūdį, kad tamsta, esi paprastas internetinis kirminas, delfi komentatoriaus lygio, sergantis didybės manija.
Didybės manija [fraziol.] (lot. Mania grandiosa; kitaip – megalomanija) patologiškas pasitikėjimas savimi, savęs pervertinimas, savo gabumų, pasiekimų ar savo kilmės aukštinimas, sureikšminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali būti vienas iš šizofrenijos ar paranojos požymių.
Tarp kitko Rokiškyje yra įstaiga, kur su tokiais simptomais tamstai galėtų pagelbėti.
P.S.
Šį teksta dedu CC teisėmis, tad gali jį talpinti prie savo citatų 😀
Dar leidžiu klaidas ištaisyti 🙂
Jei pasakiau valint naxui, tai tenai ir keliaujat. Nenorit savo noru -- keliaujat priverstinai.
Tamsta esate tiesiog banalus dibilas, todėl tamstos pareiškimai ir galvojimai nieko nereiškia, atitinkamai jų nėra net reikalo komentuoti. Atitinkamai ir nekomentuosiu 😀
Įdomu su tamsta yra tas, kad tamstos kompiuteris yra apsivirusavęs ir iš jo spamas eina, bet kadangi tamsta pakliuvote į naxui ir todėl čia greičiausiai apie tai nepaskaitysite, tai to ir nesužinosite.
Beje, kadangi, kiek suprantu, tamsta užsiimate piratavimu, tai tas apsivirusavimas matyt yra tam tikra sunkiai išvengiama piratavimo pasekmė.
uch..
žmogai.. net nžn kaip čia jumi paaiškinti apie ką toji ACTA.
iš esmės, tai sutartiis, leidžianti betkuriai ją pasirašiusiai valstybėj, suimti ir užrakinti betkurį tų valstybių pilietį. ACTA tai tik priedanga savivaliai.
nes jei pilietis X nepatinka kam nors dėl savo mąstymo, tai kitą dieną, pas tą pilietį X pasibels į duris pareigūnai, konfiskuos visą įmanomą kompiuterinę įrangą ir informacijos kaupiklius, o po dviejų dienų „tyrimo“, bus pateikti piliečiui X kaltinimai dėl „piratavimo“, nes tų dviejų dienų daugiau nei pakanka tam, kad užpildyti kompiuterį belenkokia „nelegalia info“(gyvename skaitmeniniame pasaulyje ir nėra nieko paprasčiau kaip sufabrikuoti tokius duomenys), piliečiui X bus pateiktos „ekspertų“ išvados(ir tu nieko nebegalėsi įrodyti ar paneigti), ir pilietis X tiesiu taikymu keliauja už grotų, pakeliui dosniai apkabinamas piniginėmis baudomis.
taip, kad gerbiamieji, čia viskas žymiai paprasčiau.
nebeliko mūsų žodžio laisvės.
tiesiog taip yra ir viskas. visą kitą yra tik pretekstai.
taip, kad, kasamės bunkėri ir slepiamės kosTmose.
amen.
Darom paprasčiau -- sabotuojam sistemą. T.y. bet kokiu pretekstu reiškiam abejones kūrinio autentiškumu, tam kartui konfiskuojamas menamai vogtas objektas ir jo tiražavimo ir naudojimo priemonės, o kol išsiaiškins, sistema bus perkrauta ir užstrigs.
„…dauguma vaistų, kokių tiktai gali kam nors prireikti, jau yra seniai sukurta…“ -- pasakykit tą diabetikams, sergantiems kepenų ligomis, Parkinsono liga, opiniu kolitu ir dar kokiu tūkstančiu. Kvaila pastraipa geram straipsny.
Medicina, farmacija ir genetika aplamai yra vienos perspektyviausių ir daugiausiai naudos galinčių duoti sričių. Ko nepasakysi apie Holivudą.
Ponas Viz3, pykti dėl skambios frazės -- vargu, ar prasminga. Juoba, kaip suprantate, ji buvo pasakyta labai seniai. Ir joje buvo labai daug tiesos: medicina labai nedidelio kiekio vaistų dėka mirtingumą dėl susirgimų sumažino labai kardinaliai.
Žinoma, yra dar daugybė ligų, nuo kurių nepadeda aspirinas ir antibiotikai, o reikia kitų vaistų. Yra ir daugybė ligų, nuo kurių iki šiol nėra efektyvių vaistų. Paklauskite tų, kam nėra sukurta pakankamai vaistų, kiek tie vaistai kainuoja.
Farmacijos verslas -- vienas iš purviniausių, kokie yra. Priežastis -- galimybė užpatentuoti vaistus ir lupti pinigus iš ligonių, kuriems tėra vienas pasirinkimas: mokėti arba mirti. Būtent dėl to farmacijos kompanijos pasižymi išskirtinai dideliais pelnais. Ir būtent dėl to jos nenori konkurentų.
Gerb.Autoriau, kaip supratau, nenorite atrodyti kaip samokslo teorijų kūrėjas/propaguotojas, bet šis straipsnis iš dalies (nors ir ne taip smarkiai, kaip kituose puslapiuose publikuojami) atrodo būtent taip- sąmokslo teorijų ir nepagrįstos baimės pritvinkęs.
Štai kas man užkliuvo (eilės tvarka):
1. „ACTA – tai žingsnis link to, kad jokie komentatoriai nekomentuotų ko nereikia.“ -- Kuo remiatės rašydamas šį sakinį? Mes gyvename demokratiškoje valstybėje, kur savo nuomonės (kuri yra argumentuota, be keiksmų, kurstymų ir kitokių įstatymų laužymų išreikšta) Jums išreikšti niekas neuždraus. Tai būtų visiškas žmogaus teisių ir LR konstitucijos pažeidimas, kuris bus įtvirtintas tik tuo atveju, jei „pavirsime“ į Baltarusiją (kas yra labai netikėtina).
2. Apie GMO- Visų pirma, pagrindinis šaltinis, kuriuo argumentuojate savo poziciją yra kažkoks neaiškus Blogas, rašomas žmogaus, kuris turbūt nei karto per visą gyvenimą nebuvo genetikos vadovėlio atsivertęs. Nesistengsiu įtikinti dėl anti-GMO išpūsto burbulo (kenksmingumo ir t.t.). Tiesiog pasakysiu, kad šiame reikale yra kontraversijos, tačiau GMO rinka yra griežtai kontroliuojama, genai-terminatoriai yra daug kur draudžiami ir į juos yra neigiamas požiūris. ACTA tikrai padėtų didelėms korporacijoms gauti didesnius, bet! pelnytus pinigus. Esant skirtingoms įstatymų bazėms, korporacijoms sunku sukontroliuoti nelegalių (pavogtų) grūdų, sukurtų naujomis technologijomis, naudojimą kitose šalyse. Kodėl jie už tai turėtų gauti pinigų- ogi todėl, kad tų grūdų sukūrimas, technologijos, testavimai ir kitkas kainavo tikrai daug pinigų. Šioje vietoje, manau, susiduria kapitalistinis (JAV) ir pseudo-socialistinis (šio straipsnio) požiūris į verslą (pasmirsta dideliais pinigais :))
3. Apie vaistus. Na ši blogo dalis apskritai parašyta vaizduojant pasipuikuojantį viską išmanantį farmacijos asą. Vienintelė bėda- norint įrodyti didžiąją dalį pasakymų skaitytojams patiems juos susirasti reikia (tikiuosi ne GMO eksperto Skirmanto bloge? 🙂 ) Turbūt nežinojote, bet prieš ~100 metų vaistai prieš išleidžiant būdavo švelniai tariant „neitin kruopščiai“ išbandomi. Jei pažvelgtume į tai sąmokslų teoretiko akimis į juos ko gero būdavo specialiai pridedama kuo daugiau slaptų kenksmingų medžiagų, kad praretintų populiaciją ir žmonės juos daugiau pirktų! (tai paliudyjančius straipsnius susiraskite patys) 🙂
Žinoma, yra problema, kad tam tikrų ligų vaistų yra tiesiog neieškoma, nes išlaidos jų atradimui neatsipirktų pradėjus vaistus pardavinėti- tai, deja, kapitalizmo padarinys.
Dėl generinių, naujai užpatentuotų vaistų visgi apsišovėt. Taip, jie yra brangūs- bet vėlgi, vaistą užpatentavusi kompanija turi ribotą laiką, per kurį turi agauti vaisto išradimui, testavimui ir kitoms išlaidoms skirtus pinigus (bei uždirbti iš to vaisto). Be abejo, nesant ACTOS tam tikrose šalyse esantys gudručiai gali liaudiškai tariant nukopijuoti vaistą ir jį pardavinėti (belenkiek, kaip jūs išsireiškėt) pigiau. Tuomet „liaudies balso“ portale- delfi bei kitų „galvotų“ žmonių bloguose atsiranda įvairiausių straipsnių apie monstres farmacijos kompanijas ir kaip jos apgaudinėja žmones.
4. Dėl muzikos/autorių/leidėjų ir t.t. Šį kartą nesiplėsiu, nes ir taip nemažai prirašiau. Bet kaip jau kažkas rašė- nebūkim naivūs, piratavimas egzistuoja, o jei kiekvienas Lietuvos piratas turėtų po laivą, tai šie užtvindytų pusę Baltijos jūros 🙂
1. Pavyzdžių jau pateikiau. Įskaitant ir puikų lietuvišką pavyzdį su Henriku Daktaru. Jei norite paieškoti daugiau apie burnų užčiaupinėjimą, remiantis menamais autorių teisių pažeidimais -- Google tamstai į rankas. Pažadu, kad surasite LABAI daug.
2. Apie GMO -- padėliodamas linkus, du kartus įdėjau linką į tą patį. Dabar vieną linką pataisiau, kur su pavyzdžiu. Paskaitykite ir jei tamstai pasirodys maža, tai galite save pavadinti durnium ir būsite teisus. Kita vertus, tamsta viską vėlgi galėjote atrasti Google paieškoje, į kurią labai lengva įvesti žodžius „Monsanto piracy“ ar pan..
3. Čia matome, kad tamsta nelabai turite ką pasakyti apie farmaciją, tad imate skleisti projekcinius kliedesius -- pasakoti tai, ko aš nesakiau ir paskui su tuo pergalingai ginčytis. Turiu tamstą nuliūdinti: už projekcinius kliedesius aš baninu, tad panašiais būdais ginčytis čia nelieka kam. O kai kažkas gali pasitikrinti info, bet nesitikrina ir paskui prieštarauja tuo pagrindu, kad nežino -- baninu juo labiau, nes tai argumentas paremtas nemokšiškumu.
4. Dėl tos piratavimo temos nėra, ką tamstai ir plėstis, nes viskas čia aišku. Perfrazuojant tamstą, jei kiekvienas Lietuvos antipiratas turėtų po kulkosvaidį, kuriuo šaudytų tuos, ką vadina piratais, tai Lietuvoje seniai jau būtų nelikę gyventojų.
Žodžiu, kadangi rašote demagogijas, o jos dar ir nykios, ir atsikartojančios, kitaip tariant nuobodžios -- tai patariu tamstai jų nerašyt. Nes nesicackinsiu.
Rokiški,
Nesu tavo įrašų uolus sekėjas, bet kartas nuo karto paskaitau. Va dabar beskaitant iškilo klausimas -- tu tik gąsdini cenzūra, ar ir ją propaguoji? Aišku, kiekvieno teisė rinktis, kaip jam tvarkytis savo bloge, tačiau užbaigiant savo argumentą, jei tavo atsakymas į klausimą dėl cenzūros yra „taip, propaguoju“, tai iš to seka kita klausimas -- neįžvelgi savo veidmainystės (acta prieš žmogaus laisves ir teises ir aš prieš ją, tačiau pacenzūrint savo bloge, tai čia nieko tokio)? 🙂
Sveikinu, ponuli 😀 Tamsta turite sąmojo ir esate kandus, tad nuoširdžiai džiaugiuosi dėl šio najiezdo.
Viskas yra paprasčiau: aš netoleruoju durnių. Jie tegul savo idiotizmams susiranda kitas vietas skleisti. Čia pas mane ne kokia nors žiniasklaida, o asmeninė vieta, kur aš diskutuoju su tais, kas įdomūs man, o tie, kam įdomus aš -- diskutuoja su manim.
Diskusija visada turi atitikti paprastus kriterijus: tam, kad ji būtų diskusija, joje reikia vengti demagogijos, nemokšiškumo, projekcinių kliedesių ir kito antidiskusinio šlamšto. Kitaip tai bus ne diskusija, o kažkoks bardakas.
Taigi, cenzūros čia nėra -- aš tik pasiunčiu tuos, kas skleidžia fufelius, aiškia priverstinai savanoriškos kelionės kryptimi. Jei jie nori skleisti savo fufelius, tai tegul užsiregistruoja savo kokį nors blogą -- bent kol kas tai gali padaryti kiekvienas, kas tik netingi.
Na ką gi, viskas aišku su jum. Galvojau radau vietą, kur galima bus normaliai padiskutuoti apie ACTA, bet matau, kad čia vyksta ne diskusijos. Ignoruojate bet kokią kritiką, o žmones, nepritariančius jūsų nuomonei įžeidinėjate arba tiesiog pasiunčiate. Turbūt debatuose paprašius paargumentuoti irgi sakot „pasigooglinkit“.
p.s. Visokių programerių,supertėčių blogai ar pramoginiai internetiniai portalai (vanityfair.com) nėra patikimi informaciniai šaltiniai. Kitą kartą siūlau nesismulkinti ir tiesiog cituoti „Vakaro Žinias“, bent duosit skaitytojams suprasti, kad straipsnis humoristinis.
Ponuli, kliedesių rašinėtojai pas mane nekviečiami. Tie, su kuriais aš diskutuoju, yra pakankamai intelektualūs žmonės, kad pagal nuorodą ar paminėjimą galėtų ir patys paieškoti informacijos, ir susipažinti su problematika.
Tai, kad tamsta dėl to pykstate, teigdamas, kad pasiūlymas susipažinti su problematika ir pasikapstyti informacijos kloduose esą yra kažkas netinkamo, rodo, kad tamsta tiesiog norite kažką neigti ir viskas, o ne aiškintis problemas.
Būtent tai ir atspindi tamstos pasakymai apie tai, kad aš ignoruoju kritiką, kažką ten įžeidinėju ar pasiunčiu. Čia, žinote, ne koks vaikų darželis, kad cackinčiausi su kiekvienu, kas nusišneka. Žmogus arba diskutuoja, arba kliedi. Jei kliedi -- aš čia nieko nelaikau.
Jei tamstai Vanityfair.com neatrodo pakankamai patikimu, tai kaip sakiau -- Google jums į rankas. Tas Vanityfair.com straipsnis tiesiog pakankamai neblogai apžvelgia kai kurias problemas, susijusias su GMO platintojais ir jų išnaudojamais antipiratiniais įstatymais. Tačiau šaltinius tamsta puikiai galite pasitikrinti kitur. Aš jums pažadu, kad tikrai susirasite, jei tik ieškosite. Ir daug daug kartų daugiau, nei tame straipsnyje.
Tačiau kita vertus, kadangi tamstai sunkiai dašyla, o pasiūlymą tikrintis ir aiškintis tamsta suprantate kažkokiu iškreiptu būdu, o kas sakoma -- negirdite, tai aš čia laikausi paprasto principo: jei jūs nesivarginate su informacija ir argumentacija, tai ir aš nesivarginu su pagalba jums.
Taip kad manau, kad žinote, kur jums dabar keliauti savanoriškai.
Visas jusu isvardintas ligas lengvai be jokiu salutiniu poveikiu gydo vienas augalas kuris kaip nebutu keista yra nelegalus ir uzdemonizuotas taip kad zmogus net nepagalvotu apie vilties ieskojima tame sektoriuje… Genetika ir farmacija tai kapitalizmo pagimdytos giltines kurios kurios zmones pasiema letai ir brangiai…
Dėkui už įdomų straipsnį, taipogi pats skyriau laiko acta detalesnei analizei. Eilinis lobistinis/korupcinis žaidimas. Tiek galiu pasakyti.
O bardakai bardakėliai…
Viskas prie ko prisiliesite ne gamtoje yra kažkada išrasta ir sukurta žmogaus. Net ir jūsų sriubos puode plaukioja autorinės kokios nors Beatos teisės. Net ir mezgimo raštai yra sugalvoti žmonių bei naudojami jūsų, o tai reiškia – n u k o p i j u o t i !
Ir kėdė, ir ratas, ir absoliučiai viskas yra bendras žmonijos turtas kuriuo ji naudojasi ir iki šiol niekam nebuvo į galvą atėjusi idėja tai apmokestinti. Ir žinokite, naudojasi ne tik savo asmeniniams tikslams, bet ir milijonus uždirbinėja štai tokia IKEA !
Kodėl kažkokia Spyrs ar įrašų kompanija yra lygesnė nei broliai Grimai?
Kodėl cituoti kažkieno žodžius galima kiek širdis geidžia, o kažkieno filmo pažiūrėt jau ne?
Kodėl sukurta XY vadybos teorija yra teisėtai taikoma visur ir kiekvienoje komercinėje įmonėje tų, kas bibliotekoje/universitete apie tai perskaitė, o štai Gūglės logoritmas yra tabu?
Kodėl muzikantai iki tapdami “verslo žvaigždėmis” klausosi muzikos, iš jos mokosi, o jų klausytojai jau tampa nusikaltėliais?
Kodėl mokytojui už išmokintą vaiką vieną kartą sumokėjo ir viskas tuo pasibaigė, joks genijus dividentų jam nebepervedinėja?
Kodėl teisininko paruošta sutartis netampa intelektine nuosavybe ir kitam atvejui aš galiu ja naudotis kaip šablonu + platinti internete?
Kodėl galima naudotis kitų šalių “best practice” ir tai nėra niekieno teisių pažeidimas??
Kodėl galų gale tie kas kuria yra pateptieji darantys savo klientams malonę?? Kažkas sumanė, kad kast griovio nenori, bus geriau pop-star’u ir visi kiti turi jam/jai laižyti vieną vietą ir už tai dėkoti?
Iki šiol verslui galiojo taisyklė – jeigu kažką parduodi, tai turi sugebėti uždirbti pinigus motyvuodamas pirkėją, o ne jį bausdamas. Galų gale, jeigu skambančiųjų byrėjimas buvo per prastas, tuomet tekdavo pereiti į paprastąjį griovių kasimą. Dabar gi viskas pasikeitė. Mianas ir entelektas tapo šventove, kuriai reikia melstis ir dėkoti nori nenori, reikia nereikia. Neduokdie, jiems limuzinui neužteks ar keturių kambarių buto pensijoje nebeišlaikys – taigi skandalas ir kalti dėl to piratai.
Menas, kūryba, mąstymas yra idėjiniai dalykai. Arba “nebeužtvenksi upės bėgimo”, arba kiek vandens bepiltum – rūgs ten viskas. Kaip ir kiekvienam žmogui galioja ta pati taisyklė – kiek duota talento, kiek sugebėjimų parduoti ir kiek daug ir didelių poreikių, taip žmogus ir gyvena. Visko by default reikalauja tik intelektinės nuosavybės teroristai.
Taip, tamsta išdėstėte tikrąją problemą: kova su piratavimu -- tai bandymas apriboti, apmokestinti ir uždrausti pačią mūsų mąstymo esmę.
Gal neklausiu, tai kas ten toje ACTA konkreciai blogai, nes supratau, kad busiu isvadintas demagogu, antipiratu ir bus liepta man perskaityti emocinius vandenelius.
Oj, ponuli, kaip sunku, kai pasakyt kažką norisi, o argumentų nėra, tai lieka tik pastradalinti, kokie blogi tie, kam nesigauna paprieštarauti. Tiesa? 🙂
Taip taip, matau panašią būseną patiriame abudu :).
Tiesa, nuo vakar padariau pažangą šios problemos supratime -- perskaičiau apie ACTA straipsnį „Veide“. Ten pavardyti pliusai ir minusai, o didžiausiu minusu nurodyta… kad ta ACTA buvo ruošiama nelabai viešai (o tai trūkumas!).
Taigi, sorry, bet neįsijungsiu į kategorišką ACTA smerkėjų chorą. Be to nusprendžiau, kad galima mane vadinti antipiratu -- nu tikrai piratų (vagių) nemėgstu. Tiesa, neįrodinėju, kad gyvenime pats niekada nepiratavau :(.
Dar geriau padarykite tada, ponas -- paieškokite tokio straipsnio, kur vardinami 10 prieštaravimų prieš ACTA ir jų paneigimai.
Tuos prieštaravimus sugalvojo patys ACTA rengėjai ir paneigimus jiems irgi parašė, todėl jie tikrai bus labai geri.
Tai tą paskaitęs, išvis galėsite būti tikras, kad visi, kam nepatinka ACTA, tiesiog nusišneka ir fantazuoja.
Dėkui už patarimą, jei rasiu nuorodą -- būtinai pasinaudosiu. Lygiai kaip ir pasinaudočiau, kur bent 5 punktus surašė tikrai ACTA priešininkai (tiktai trumpai, nes ilgus tekstus verta skaityti, kai jau trumpi klausimai sudomina ir užveda ant kelio).
Kadangi esu garbingas žmogus, tai sąžiningai prisipažįstu: nepajėgiau perskaityti viso tamstos, gerb.Rokiški, teksto ir visų plačių komentarų, galbūt jūs ir esate pateikęs kur nors aiškią problemą. Bet kiek sugebėjau perskaityti, tai žmonės, turintys ką konkrečiai pasakyti, rašo kitaip, o ne maždaug -- mostaguoja rankom „dangus griūna, vaje žudikai, besarmačiai“ (o kur griūna? kas ką tuoj nužudys?).
Taigi žinoma, pakolei nieko nenužudė, tai nėra apie ką rašyti, tiesa? 🙂 Reikia palaukti, kol jau ims žudyti tuos, kas rašo, tai tada jau galima bus rėkti, norint į save jų dėmesį atkreipt 😀
kas ką planuoja žudyti? ACTA kūrėjai p.Rokiškį? Na na, tokiu atveju įdomu darosi.
Arba reikia gaudyti žudikus (prevenciškai), arba gydyti p.Rokiškį, nes tai pirmas paranojos požymis :).
Ponuli, kad būtų viskas paprasta, tai paprastai žiūrėkite, tūpai. Ne „aš tuo netikiu“ ar „aš tikiu“, o paprastai, pagal požymius, identifikuojančius vieną ar kitą sisteminį procesą. Ir bus daug aiškiau.
Berods gal kokiais 1933 Vokietijos valdžia tiesiog surašė žydus ir įvedė nedidelius veiklos apribojimus. Viskas atrodė labai nekaltai. Bet tai buvo aiškūs klasifikavimo, identifikavimo ir organizavimo požymiai. Kartu su propaganda, skirta simbolizavimui, dehumanizavimui ir poliarizavimui.
Aš aišku nemanau, kad visokie autorių teisių gynėjų siautėjimai peraugs į masines žudynes, bet mechanizmai, kurie suveikia pradinėje stadijoje -- lygiai tie patys. Vienas kitas įstatymas, vienas kitas apibrėžimas, vienas kitas ribojimas, kol visuomenė padalinama į porą dalių -- tuos, kas yra ribojami ir tuos, kas yra visi likę.
Jei žiūrėsime į kovos su piratais procesą, tai klasifikavimo ir simbolizavimo stadijos yra įsivažiavusios, o dabar matosi ir kai kurie pirmi dehumanizavimo ir organizavimo stadijų požymiai.
Taip, atsargiai žvelgiant, reikia pripažinti, kad procesas dar net neįpusėjęs, tėra koks trečdalis jo praeita. Iki poliarizacijos ir identifikavimo -- net aktyviausiai sukant reikalą, dar keletas metų, bet apie tai jau irgi yra kalbų -- apie trijų įspėjimų sistemą ir panašius dalykus jau kalbama.
Kad įsivaizduotumėte, kiek nueita, prisiminkite, kiek buvo kovojama su piratais prieš 10 metų -- poslinkis dabar yra žiaurus. Ką reikštų maždaug tokio pat didumo poslinkis, lyginant su dabartine situacija? Aš nemanau, kad tamstai būtų smagu apie tai galvoti 🙂
Žinoma, galimybių viską sustabdyti dar labai daug. Ir žinoma, mes galime tikėtis, kad viskas baigsis gerai. Bet ar tai reiškia, kad reikia tylėti ir džiaugtis?
Kai kažkuri visuomenės grupė yra apribojama ir imamasi prieš ją priemanių, labai lengva pereiti į masinį terorą. O į masinį terorą labai lengva pereiti, kai kovojama prieš didžiulę visuomenės dalį. O kai atsiranda teroras, atsiranda ir aukos.
Pasižiūrėkite į arabų šalis, kur visokie sukilimai, su labai tikromis žudynėmis. Kokios giluminės priežastys? Tiesiog elementari informacijos kontrolė, kuri tęsėsi tol, kol visus užveikė. Tai bus atsakymas tamstai į klausimą, ar dėl informacijos ribojimų gali būti žudomi žmonės.
Įstatymai ir sutartys nėra apie tai, kas dabar. Jie yra apie tai, kas bus. Kaip bus pakeista visuomenė ir jos gyvenimas. Kai bandote suprasti naują įstatymą ar sutartį, galvokite ne apie tai, kas yra dabar, o į tai, kaip viskas pasikeis.
Po to, kai p.Rokiškis parašė sekantį komentarą, aš jau tikiuosi, kad jis čia į mano replikas nekreips dėmesio, bet jis kaip darbštusis rašytojas išrašė tokį ilgą atsakymą.
Įvairių nuomonių gali būti apie ribojimus. Pvz., kad jeigu konstituciškai būtų apribotas rasinės ir kitokios neapykantos kurstymas (LR konstitucijoje yra) tai jokie Hitleriai nebūtų papuolę į valdžią ir įvedę savo apribojimų ir sukėlę II pasaul.karo.
O apie arabų revoliucijas nesiplėsiu, nes kaip minėjau, Lietuvos konstitucija draudžia vertinti žmones pagal tautybę, rasę, religiją ir t.t. O man gali nepavykti 🙂
Aciu uz idomia diskusija, smagu paskaityti ka apie acta kalba Lietuvoje 🙂 Manau, diskutuoti sia tema tikrai reikia, nesvarbu ar bus nubalsuota uz ar pries sia konkrecia sutarti EP.
Kas nera daug girdejes apie ACTA, galima pasiskaityti cia (pavirsutiniskas, bet ganetinai nesaliskas straipsniukas): http://www.zdnet.co.uk/blogs/communication-breakdown-10000030/acta-facts-misconceptions-and-questions-10025310/
wow, Rokiski, didziulis riebus respectas uz si straipsni. Labai naudinga diskusija.
Liutaurai, kaip teisininkas(?) turetumete suprasti, kad norint pateisinti istatymo egzistavima, jam neuztenka but tiesiog nezalingu, tas istatymas turi buti visuomenei naudingas. Tad net jei jis nekenkia, nereiskia, jog jo reikia. kol kas as realiai negirdejau nei vieno argumento, kodel tai yra geriausias budas spresti problemai. Ypac kai problema pati dar gincu stadijoje.
apie piratavimo kaip blogybes egzistavima: nurodykite nors viena peer reviewed and cited moksline studija rodancia tiesiogine „piratavimo“ zala VISUOMENEI. kol kas kiek esu mates/girdejes, viskas eina ant teoriniu paskaiciavimu/pablevyzgojimu kiek industrija (net ne autoriai, ble) prarado pinigu (kartai parsisiuntimu x kaina cd/dvd/online purchase). o toks paskaiciavimas yra mazu maziausiai idiotiskas. PVZ muzikos industrijos, tokios kaip ji yra dabar, visuomenei tiesiog NEREIKIA: ji buvo sukurta tam, kad visuomene galetu dziaugtis muzika ir nebuvo kaip kitaip autoriui pasiekti visuomene, o dabar autorius gali pateikti savo muzika visuomenei vieno klaviso paspaudimu. inefficiency -- solved!
apmokejimas yra kitas klausimas, as pvz manau, kad, jei zmogus sukures viena daina, gali nieko kito gyvenime neveikti ir gales puikiai gyventi, yra visuomenes sistemos netobulumas, ty kapitalizmo netobulumas.
Labai geras pastebėjimas apie naudingumą. Tai imperatyvų klausimas -- kas už to slypi.
Ir kai imi imperatyvus nagrinėti, tai ir atsiskleidžia įdomybės.
Farmacija yra didžiausias pasaulyje biznis kuris visada veiks , todėl jie yra labai labai suinteresuoti šituo įstatymu. Šnekant apie vaistų patentus verta pasiskaityti čia {http://www.brainera.lt/content/isradimai/gterminas.lt.html} Vaistai skirstomi į etinius (patentinius) ir generinius kur vienus saugo patentas kitų ne 🙂 Patentas kaip čia rašo galioja 20 metų pagrinde, bet nepamirškim vieno dalyko , kad Europą vaistai pasiekia tik po 10 metų nuo užpatentavimo, todėl farmacijos įmonės praranda visus 10 metų didžiulio pelno ir per 10 metų išanalizavę sudėti sukuria jau ir konkurentai panašų tik daug pigesnį vaistą . Va šitoj vietoj ir reikalinga jiem ACTA. P.s. Jei gerai pamenu kai baigia galioti patentas tada farmacijos įmonė sukūrusi vaistą turi atskleisti jo sudedamasias dalis.
kai pasibaigia patentas kitos generines pharma kompanijos gali paraleliai nukopijuoti ta vaistair ji pardavineti, sudetis visada ant pakelio;) gamybos procesas turi buti atrastas;) taigi generine pharma kompanija sutaupo ant isradimo & vystymo daliu (R&D) pacio vaisto, be to man rodos clinical trials supaprastinti tada. kita vertus pharma kompanijos dar turi taip vadinamuosius proceso patentus, kurie gali buti uzpatentuoti veliau nei pats vaistas, ty gali gaminti vaista, kurio patentas baiges, tik ne tuo paciu budu nei mes. o tada idomumai prasideda:) zho nenuskursta tos brandines pharma kompanijos ir po to, kai vaisto patentas baigias. be to pats brandas turi vertes, ty jei visa laika pirkai kazkoki vaista, kuris tau veike, koks sansas kad tu ji nustosi vartot. ypac kai, ka tik seminare indonezijoj pailsejes, gydytojas sako, kad ai tie generiniai sudas, nereik jais pasitiket:)
Vaistų sudedamąsias dalis kompanijos turi atskleisti iš karto. Kitaip niekas neduos tų vaistų vartot. Bet Europą vaistai pasiekia ne po 10 metų -- paraleliai ir JAV, ir ES bandomi paprastai. Tik būna, kad vienur praeina, kitur nepraeina, tai dėl užsitęsusių klinikinių bandymų kartais laikai gali skirtis gana nemažai.
Kadangi po to, kai analogiškai veikiančius arba tokius pat generinius vaistus ima gaminti kiti gamintojai, kainos drastiškai krenta, tai krenta drastiškai ir pelnai. Dėl to atsiranda poreikiai importo ribojimams.
ACTA lietuviškas sutarties tekstas:
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.dok_priedas?p_id=151223
Greitai permetus akimis problema yra:
9 straipsnio 3 punkto b dalis.
„3 dalies b punkte nurodytos prielaidos gali apimti prielaidą, kad žalos dydis yra: i) prekių, kurios pažeidžia aptariamąją intelektinės nuosavybės teisės turėtojo teisę ir kurios faktiškai priskiriamos tretiesiems asmenims, kiekis padaugintas iš pelno, kurį teisių turėtojas būtų gavęs už parduotą vieną prekės vienetą, jei nebūtų buvę padaryta pažeidimų, arba ii) pagrįstas autorinis atlyginimas arba iii) vienkartinė suma, nustatyta remiantis tokiais dalykais, kaip bent autorinio atlyginimo arba vienkartinio mokesčio, kurie būtų turėję būti sumokėti, jeigu pažeidėjas būtų paprašęs leidimo naudotis aptariamąja intelektinės nuosavybės teise, dydis.“
27 straipsnis su visomis savo dalimis.
Kiti punktai ten ne tokie apibrėžti, bet irgi įdomūs. Pvz., su prekybos apribojimais, duomenų perdavimu, ir pan.. O įdomiausia yra tai, kokius paskui įstatymų pakeitimus bandys daryti tuo prisidengdami.
BTW, buvo jau išlindę kalbos, kad ŽŪM ruošiasi prastumdinėti kai kuriuos įstatymus dėl ribojimų ūkininkams sėti savo išaugintas sėklas.
Įdomus ACTAvistinis zoosodas čia pas tave susibėgo pakiauksėti…
Man asmeniškai ACTA nevirškinimui užtenka vieno dalyko -- kad tai leis kištis į mano privačią erdvę, valdžiažmogiams kratant mano asmeninius daiktus, kad tik visokie tarpininkai neprarastų savo dalies.
Jo, tie ACTAvistai čia stebėtinai subėgo kažkokie nematyti. Jaučiu, greitai reiks daryti apsivalymą, o tai mano asmeninį blogą jie nori paversti į kažkokį viešą šiukšlyną.
Nežinau, ar matei, bet Slovėnijos atstovė jau gailisi, ir bando paaiškinti kaip taip nutiko: http://metinalista.si/why-i-signed-acta/
Mačiau šitą. Graudžiai skamba, bet nelabai man jos gaila. Gavo kaip reikiant laiškų pasipiktinusių, tai užstradalino.
hm, o čia jau aš pasijutau žiauriu žmogum… nes man apie gailestį mintis nekilo -- tiesiog tas jos postas man kaip patvirtinimas, kad žmonės nesigilina, už ką pasirašo, jei tiki, kad kažkas jau geriau už juos nusprendė.
Kažkas nusprendė -- vadinasi, „aš neatsakingas, aš tik vykdžiau nurodymus“.
Didžiausi žmonijos nusikaltimai buvo daromi, dangstantis tokiu tikėjimu.
Būtent, reikia kelti paniką ir LIETUVOJE (sic). Nes žmonės (seimūnai, biurokratai -- irgi žmonės) tiesiog nesigilina ir vadovaujasi paprastu algoritmu: „piratai -- blogis, ES žino geriau ==> tvirtinam, nesuklysim“. Žemiau komentare įdėjau linką, apie būtent tokį elgesį.
Ričardai, ištrink šitą komentarą, maniau kad ankstesnis (Liutaurui) nenuėjo.
Tai jau tiek to gi, kažkaip man yra koks tai nusistatymas prieš trynimus.
Žiauriai patiko Jūsų straipsnis 😀
Autoriaus požiūris ir straipsnelio lygis paliko didelį įspūdį, tiesa sakant bent jau man retai pavyksta tokių darbų rasti lietuviškos žiniaskalaidos, naujienų portalų ar blogų puslapiuose.
Gaila tik rašote ir į komentarus atsakinėjate stiliumi tarsi tik Jūs vienintelis žinotumet kaip yra iš tikrųjų. Tai išties primena vieno vado ir vienos partijos požiūrį prieš kelis dešimtemečius gyvavusi ir pas mus. Kas nesutinka su mano nuomone ar kažko nesuprato tas durnius ir jam banas. 🙂
Mano nuomone, absoliučios ir vienintelės tiesos tiesiog nėra. Yra daug įvairiausių kelių ir visi jie savaip reikalingi. Mano nuomone šie tarpininkai, kurie rėkia dėl piratavimo kažkada atsirado tiesiog dėl objektyvių priežasčių todėl kad menininkas, atlikėjas ar kitas kūrybiškai mintis dėstantis žmogus nesugebėdavo parduoti savo kūrinių, todėl jis sutinka dalintis savo uždarbiu su tarpininku galinčiu tai už jį atlikti.
Laikui bėgant ir kintant pasauliui, technologijoms ir visuomenei tokie tarpininkai tampa nereikalingi, tačiau vietoj to kad persiorientuotu ir užsiimtu naudinga visuomenei veikla ieškodami naujų veiklos krypčių (viena iš tokių manau galėtų būti filmų, muzikos ar kitos kūrybos kritikai pateikiantis užsakovo skonį atitinkančius vertinimus. Nes bent jau aš šiame kūrinių jovale sutikčiau sumokėti už tai kad man kažkas parekomenduotų mano skonį atitinkančius kūrinius ir man nereiktų laiko gaišti ieškant) jie bando sukontroliuoti ir pažaboti esamą situaciją. Tačiau pasaulis iš esmės jau kitoks ir šito padaryti, manau, kad neturėtų pavykti.
Tokie straipsniai kaip šis atlieka rimtą švietėjišką misiją ir nereikėtų kitaip manančių baninti, nes tai natūraliai sukelia pasipriešinimą. Nors aišku čia jau autoriaus reikalas kaip elgtis
Bendra autoriaus idėja kaip viskas tūrėtų būti manau pavyko suprasti (nors gali būti kad klystu :), tačiau tikiuosi kad gausiu komentarus ir į savo klausimus.
Pats esu autorius ir savo kūrinius atiduodu visuomenei (pedagoginio proceso metu) nereikalaudamas nurodyti mano autorystę, prisilaikyti kažkokiu naudojimo taisyklių ar niekam jos neplatinti. Tačiau visada prašau kad mano darbų naudotojai jų nepardavinėtų.
Tačiau bendru atveju visada atsiras žmonių, kurie norės lengvai pasiekti rezultato kopijuodami ir parduodami svetimą kūrinį kaip savo.
Kaip turėtų viekti sistemą šiuo atveju, o galbūt tame išvis nėra bėdos?
Antra tam tikros kompanijos į mokslinius tyrimus investuoja milžininkas lėšas. Sekmės atveju sukuriamas tam tikras produktas, paslauga arba dar kas nors. iš esmės sukūrus daiktą technologija turėtų būti paviešinama pagal idėją (kurią aš palaikau) kad Menas, kūryba, mąstymas yra idėjiniai dalykai ir neturi būti apmokęstinami ar kitaip slepiami. Tačiau šiuo atveju technologijos viešinimas leidžia konkurentams pasinaudoti svetimos kompanijos investicijomis į mokslinius tyrimus ir pardavinėti produktą, paslauga ar kitką žymiai pigiau.
Būtų malonu sužinoti autoriaus ar komentatorių nuomonę šiais klausimais.
Taip, tamsta esate teisus, kad kažkada tas tarpininkų verslas buvo reikalingas. Tada, kai nebuvo interneto.
Čia labai lengva primesti, kiek kainuotų kokiai nors pradedančiai grupei savo įrašų gaminimas ir platinimas pvz., kokiais 1990, kai nebuvo interneto. Sumos gaunasi ganėtinai žiaurios. Muzikos industrija daug kam palengvino gyvenimą, nes užsiėmė masine gamyba. Įrašų studija -- dalinama per šimtą grupių, tiražavimo fabrikas -- irgi, tiekimas -- taip pat.
Tačiau ta pati situacija padėjo daugeliui tokių firmų tiesiog tapti kontroliuotojomis, sprendžiančiomis, ką klausytojams klausyti. To dėka ilgainiui ėmė dominuoti žemo lygio popsas, kuris tiesiog patogesnis jiems. Tuo tarpu barjerai atlikėjams dar labiau pakilo.
Internetas ir kompiuteriai viską keičia kardinaliai: įrašymo, tiražavimo ir platinimo išlaidos sumažėjo iki beveik nulio. Tarpininkų reikšmė tokiu atveju turėtų sumažėti bent šimteriopai. Taip, dėl to jie ir draskosi.
Kitas dalykas, kurį kabinate -- tai autorių teisės. Yra turtinės ir yra neturtinės autorių teisės, jos labai dažnai painiojamos, ir itin tą painiojimą mėgsta kai kurie specifiniai sluoksniai. Neturtinės -- tai autorystė, tiesiog pripažinimas, kad kažkas sukūrė kūrinį. Turtinės -- tai pinigai.
Aš esu linkęs teigti, kad neturtinės teisės visgi turėtų išlikti, nes jos yra bent kažkiek prasmingos. O dėl turtinių -- aišku, man būtų labai patogu, jei jos būtų gražiai įgyvendinamos. Galėčiau gal būt gauti kelis tūkstančius litų per mėnesį iš to, kad egzistuoja ta autorių teisių sistema. Bet tiesiog esu realistas ir manau, kad pasaulis jau pasikeitė.
Dėl technologinių investicijų arba patentų -- yra du dalykai: viena vertus, tirimai gali būti neskelbiami, tada konkurentai jų neperima. Kita vertus, turėtų būti ir prasmingas patento galiojimo laikas, kad jis galiotų tik tiek, kad išradimą padariusi įmonė galėtų juo pasinaudoti, bet kad jo buvimas negalėtų sustabdyti progreso. Orientuotis čia vertėtų į aktyviausiai augančias pramonės sritis. Sveiku protu priimtinas patento galiojimo laikas -- tai nedidelė laiko, kurį gaminamas pirmasis patentu paremtas produktas, dalis.
Pvz., procesorių atveju rimtesni architektūros pokyčiai būna kas kokius 4-5 metus. Atitinkamai, vieneri metai būtų priimtinas su procesoriais susijusio patento galiojimo laikas. BTW, dėl tų pačių priežasčių kadaise JAV sutrumpino patentų galiojimą automobilių pramonėje -- susidūrė su faktu, kad patentų sistema gali užlenkti visą jų autopramonės pasaulinį lyderiavimą.
O dėl siuntinėjimo ir baninimo -- pora iš tų, kuriuos čia siunčiau, labai vienas į kitą panašūs, su šabloninėmis demagogijomis ir atidirbtu specifiniu diskursu. Spėju, kad tai ne kitokia nuomonė, o tiesiog kitokie interesai, iš kurių ir atitinkamas diskurso atidirbtumas. Kai tam tikri žmonės galvoja, kad bukas specifinio diskurso stūmimas čia pas mane praeis, tai jie labai klysta.
Beje, kad truputį pasimatytų skirtumo, galima paimti case-study tinkamą pavyzdį:
3D modelių platinimas yra itin nuo agentūrų priklausomas procesas, autoriai tiesiogiai turi gan menkas galimybes pardavinėti savo modelius netgi internete, nes reikalavimai modeliams labai specifiniai, o rinkos -- siauros ir labai segmentuotos, patys modeliai parduodami ne galutiniam vartotojui, o kaip dalis kitų projektų.
Tai yra viena iš tokių sričių, kur dar įmanoma kalbėti apie kokią nors turtinę nuosavybę, nes ji yra ne tiek idėjų, kiek daug techninių reikalavimų turinčios realizacijos lygyje (plg., su įrengimų konstrukcijų brėžiniais).
Nepaisant to, rinka juntamai keičiasi ir atsiranda tiesioginė prekyba: autorius padaro, parduoda, esant reikalui priveda modelį iki užsakovui tinkamų reikalavimų.
Tokio pokyčio pavyzdžiu galėtų būti http://www.cgtrader.com/ , kurie duoda autoriams galimybę prekiauti tiesiogiai, apeinant agentūras.
Aš nepradėsiu argumentuoto ginčo ir neužvesiu dar vienos protingos kalbos, tik noriu pasidžiaugti, kad jūs, mielas Rokiški, nuostabiai rašote. Jau seniai neskaičiau tokių straipsnių, kas mums liko tai visokie „straipsneliai“ iš dviejų eilučių tuščiakalbės ir penkiasdešimties nuotraukų apie tai, kaip Britnė buvo nufotografuota skutanti kojas. Esate nuostabus, taip ir toliau 🙂
Britnė kartą buvo nufotografuota ne tik skutanti kojas, bet dar ir su tokiais intymumais, kad geriau jūs tos nuotraukos ir nepamatykite 🙂
Itariu, kad tamsta nesusipazines.
Esu siek tiek bendraves ir su Lietuvos rimtesnes muzikos KUREJAIS, ir su Blindos statytojais. Tiek vieniems, tiek kitiems linkomanija ir kiti atsisiuntimu portalai kelia galvos skausma. Muzikos, kuria zmones sukuria atsisiuntimas ar filmo perziura nemokamai yra nusikaltimas. Tiesiogine vagyste. Uz tai turi buti baudziama. Ir mano informacija ne is „viena boba sake“ ar „man taip atrodo“ ar dar is belenkokio blogo istraukta. TAi yra paciu kureju zodziai. Visa kita yra isvedziojimas ir baime, kad varguoliai praras teise i nemokamas pramogas.
net pikta pasidare, kol rasiau…
Gerb. Rokiški,
nebaninkite taip visų dibilų iš eilės -- bent kažkokį filtrą taikykit. Nors gal vis tik baninkit.
o gal yra internete pasiekiamų kokių oficialių skaičiukų apie tarpininkų beigi autorių pelnus (tarkim LT: knygoms, muzikai, filmams)?
tada būt lengviau įsivaizduoti suinteresuotumo mąstus..
LT nemačiau -- ko gero visos tos kontoros yra UAB, t.y., nesikotiruoja, atitinkamai -- ir nesiskelbia. USA gal ir galima kokių panašių duomenų surasti.
Sigitas Geda:
„Vagos“ leidykloje baigėm tvarkyti dienoraščių knygą „Vasarė ajero šneka“… 809 puslapiai, didelis „tomas“ iš 2000–2002 m. „raštų“. Turiu ir sutartį – 4000 litų, minus 15 procentų mokesčių. Taigi koks valdininkėlis tiek gauna per mėnesį, čia – trejų metų darbai… Galva sienos nepramuši.“
Iš čia: http://www.satenai.lt/?p=11810#more-11810
Liūdnai.
Brangoka 200 Lt, nepirksiu 🙂
Dėl interesų grupių -- puikiai parašyta, bravo.
Bet va aš iki galo taip ir nesupratau -- tai tamsta (a) visai prieš turtines autorines teises, ar tik (b) prieš perdėtą kriminalizavimą ir vadinimą žiauriu piratavimo vardu to, kas tėra elementarus smulkus shopliftingas? Nes jei variantas b, tai sutinku 100%
Na gerai, Jums lengva šnekėti, kai rašote publicistikos/viešojo intereso temomis. Laikai pasikeitė, niekas už tokius dalykus nebemoka 100 metų. Bet, tarkime, turite blog’ą profesine tematika, kad ir procesų valdymo tematika. Rašote kelis metus, prikaupiate krūvas straipsnių. Surenkate tuos visus straipsnius į krūvą, paredaguojate, ir išleidžiate e-booką. Kokį modelį taikytumėte, jei norėtumėte už savo pastangas gauti šiek tiek litų blog’o išlaikymui? Nemokama knyga + reklama? Mokama knyga? Visai viskas nemokama ir naudotumėte lankytojų srautą reklamuodamas savo personalizuotas paslaugas/konsultacijas?
Ta prasme, jūs idėjiškai ir avirai manote, kad visas intelektualinis darbas internete turi būti nemokamai prieinamas visiems? Ar yra kokios išimtys? Na ok muzika, publicistika… ten masinė leidyba, galima užsidirbti iš reklamos. Bet tarkim kaip su profesinėmis paslaugomis ir high-techiniu know/how? Kaip atskirti tą ribą?
Ačiū
Aš nei už nieką. Jei su informacijos platinimu viskas būtų kaip prieš 20 metų, tai kaip autorius, aš galėčiau uždirbti bent 10 kartų daugiau, nei galėčiau uždirbti dabar. Tačiau kaip autorius aš būčiau niekam nežinomas, jei būtų kaip prieš 20 metų. Gerai tai ar blogai? Už ką man apsimokėtų būti, kaip manote? Už piratavimą ar prieš piratavimą? 🙂
Aš manau, kad man geriausia yra būti realistu 🙂
Tiesiog žiūrėkim realiai: situacija leidyboje verčiasi aukštyn kojomis. Ir taip sparčiai ir smarkiai, kad krūvos kompanijų, dar prieš kelioliką metų buvusių pasauliniais leidybos monstrais, dar po keliolikos metų teliks bankrotais.
Kaip čia kai kas aukščiau pastebėjo -- fotojuostų kompanijos dingo. Nes pasaulis pasikeitė.
Viskas keičiasi ir sunku pasakyti, kur turės būti koks nors balansas informacijos rinkoje. Aš irgi negaliu pasakyti, koks jis bus kokioje sferoje, nesvarbu, ar knygų leidybos, ar muzikos, ar su technologine informacija. Taip ar anaip, neabejotina, kad ta informacija ilgainiui bus vis prieinamesnė.
Situacija per porą dešimtmečių jau pasikeitė labai smarkiai: informacija dabar kardinaliai prieinamesnė, tūkstančius ar net milijonus kartų. Tuo tarpu monstrai, užsiimantys leidyba, bando viską keisti kaip tik priešinga linkme, nei keičiasi realybė: įvesti ribojimus, kurie būtų didesni, nei buvo prieš porą dešimtmečių.
Kai kokios nors grupės kovoja prieš realybę, jos pasmerktos pralaimėti. Ir tai nepriklauso nuo niekieno preferencijų -- nei nuo mano, nei nuo kokių nors piratų, nei nuo antipiratų, nei nuo dar ko nors. Tai yra tiesiog kintanti realybė: anksčiau buvo vienaip, dabar darosi kitaip.
Ką daro tie link bankrotų judantys monstrai? Ogi elementariai bando atitolinti savo bankrotus. Nes niekas nenori bankrutuoti -- visi nori tiktai kuo daugiau uždirbti. Tačiau kuo labiau realybė keičiasi ne jų naudai, tuo drastiškesnių priemonių tie būsimi bankrotai priversti imtis.
Beje, čia galime pastebėti porą tipiškų ir labai kardinalių vadybos klaidų: viena vertus, įmonės kovoja prieš savo klientus (nesvarbu, ar esamus, ar potencialius), kas rodo, jog situacija ten beviltiška. Antra vertus, tos įmonės savo vidines problemas eksteriorizuoja, ne pačios bandydamos keistis ir prisitaikyti prie realybės, o realybę bandydamos pritaikyti prie savęs. Tai feilinantis ėjimas.
Ir dabar mes tiesiog priartėjame prie ribos, kai tų įmonių taikomos priemonės truputį ima interferuoti su kasdieniu paprastų žmonių gyvenimu, o į autorių teisių žaidimą dėl specifinių priežasčių įsijungia ir kelios kitos grupės, pasižyminčios stipriais lobistiniais ir finansiniais pajėgumais. Ir dėl to situacija darosi pavojinga, smirdanti totalitarizmu. Vat čia ir yra problema.
super komentaras! Net geresnis nei pats straipsnis :)(tas, aisku, irgi tikrai ne blogas).
Nepykit ant komentatoriu, kurie turi kitokia nuomone, tai ir palaiko gyva diskusija, uz kuria jums cia visi ir yra dekinti 😉 Manau, kartais problema ir yra ta, kad nematome realybes: teisybe ar neteisybe- cia kitas klausimas, bet situacija reikia matyti realiai.
Kovo 1d. Europos Parlamentas rengia didziule siskusija del ACTA, butent tame komitete, kuris ir spres -- taip ar ne. Jei bus kas idomesnio, butinai patransliuosiu 😉
Yra komentatorių, kurie palaiko realią diskusiją. O yra ta specifinė rūšis, kur turi savo diskursą ir labai aiškų tikslą -- tą diskursą paskleisti. Su tokiais diskusijos nėra, nes jiems patiems diskusijos nereikia.
Ir žinoma, jei tamsta tenai Europarlamente esate, tai būtų smagu gaut žinių.
O jei toliau apie tą kintančią realybę, tai aš manau, kad reikia žiūrėti pragmatiškai. Ir pragmatiškai paanalizavus, išlenda dar vienas įdomus dalykas: su tais autorių teisių gynimais yra aiški paskandintų lėšų problema. Anglakalbiai tą vadina „sunken costs“: įmonė ar žmonės investuoja didelius pinigus į beviltišką reikalą, o paskui stengiasi tuos pinigus išgelbėti, kišdami dar didesnius pinigus, nors reikalas ir toliau beviltiškas. Pats paskandintų pinigų faktas verčia tuos pinigus gelbėti, nors tai ir nerealu.
Itin ryškiai tai matosi su filmų industrija: kažkada jai ėmė daryti konkurenciją TV, ypač po to, kai televizijos ėmė kurti savo filmus ir serialus. Kino pramonė tada pasuko link itin brangių filmų su spec. efektais, o televizijai besivejant, o paskui -- dar ir ėmus rastis buitiniam filmavimui, ėmė remtis būtent tuo, kad filmai prikemšami kuo brangesnių spec. efektų tiek, kad pagrindinė vertės dalis tiems efektams ir tenka.
Tačiau tokiam branginimui yra ribos ir jos daugmaž pasiektos. O tuo tarpu kompiuterizacijos dėka tų efektų kainos staiga ėmė neįtikėtinais tempais mažėti. O atsirandant HD video, dingsta ir paskutiniai kino juostų privalumai, t.y., TV ir net buitiniai kūrėjai priartėja savo galimybėmis prie kino industrijos. Beje, tą galime pastebėti su indų kinu, kuris staiga ėmė kelti grėsmę Holivudui -- irgi tų pačių priežasčių dėka.
Tai reiškia, kad Holivudo gigantai sukišo pinigus į verslą, kuris yra kasyklos stadijoje, t.y., pajamos negali padidėti, didinant investicijas. Sunken costs visame gražume. Ir tas paskandintas lėšas bandoma išgelbėti kažkokiais įstatymais (BTW, sąryšis tarp autorių teisių, importo ribojimų ir Indijos kino baimės -- irgi daug minčių kelia).
Pragmatinis požiūris sako, kad mums (nesvarbu, ar žiūrėsime ES, ar Lietuvos, ar vidutinių individų požiūriu) turėtų būti giliai dzin, kaip ten su tuo Holivudu ar kitom lėšas paskandinusiom grupėm. Įdomumas čia yra tame, kaip iš tų neišvengiamų pokyčių daugiausiai išlošti ir kaip minimizuoti savo pačių nuostolius.
Išlošimas iš pokyčių būna pirmiausiai pas tuos, kas tų pokyčių neišvengiamumą suvokia ir spėja keistis, prisitaiko prie naujų realijų. Geras bandymo prisitaikyti pvz. galėtų būti kad ir Teo su savo Gala televizija ir jos apmokėjimo būdais, žymiai labiau atitinkančiais realijas, nei tie būdai, kurie yra tradiciniai pas kino industriją. Arba kažkur jau komentaruose mano minėtas CGTrader, kur požiūris dar rimtesnis.
BTW, jei šitame kontekste pažiūrėsime į kokią LATGA-A ar AGATA, tai paaiškės, kad internete panašių kontorų egzistavimas beprasmis: visus pardavimus visi gali daryti tiesiogiai visame pasaulyje ir kiekvienam pirkėjui tiesiogiai, t.y., pardavimų kontrolė regioninių ir netiesioginių pardavimų atveju tampa nereikalinga. Tai irgi kelia kai kurių minčių apie kovą su piratavimais internete.
as vieno negaliu suprast- kaip zmones gali sakyt, kad galbut tie baisus istatymai zudantys normalu gyvenima jav, nebus taikomi cia… negi lietuviai tokie trumparegiai? argi tas lietuviskas apatiskumas del savo paties gerbuvio igimtas??? kaip idiotai mokysimes is SAVO klaidu??? xa as lnkes mokytis is KITU klaidu! geda matyt Lietuva(ir likusia es)ant keliu, besidarbuojancia ties obamos klynu:(((
Ačiū už daug įdomios informacijos.
O šiaip, šiek tiek susimąsčiau, jeigu pasiemu iš bibliotekos knygą, arba iš draugo ir ją perskaitau, tai aš jau irgi esu piratas, nes aš už knygos turinį niekam nemokėjau. ar netiesa?
Anoksai Vytautas Mizaras, rengęs pataisas Autorių teisių įstatymui, gal būt ir pasakytų, kad piratas esate. Kaip ir nemažai kitų agentūrinių veikėjų, kurie ir Lietuvoje, ir kitose šalyse ne kartą bandė apriboti bibliotekas. Visa laimė, tie bandymai būdavo ganėtinai nesėkmingi, bent jau kol kas.
Tuo metu, kitose elektroninėse erdvėse piliečiai bando diskutuoti su ponu ministru pirmininku, kam įdomu kuo tai baigsis, galite sekti naujienas čia 🙂
http://parasykjiems.lt/thread/del-igaliojimu-pasirasyti-acta-susitarim/
Man kilo keli klausimai:
Kodėl įstatymas buvo pasirašomas Japonijos ambasadoje?
Ar visos ta ACTA bullshit nenuves į elementarų interneto srautų šifravimą?
Nors gal aš ne iki galo subrantu visą reikalą.
Šiaip jau teisingai pastebėta apie Lietuvos kraštutinį anti-protestiškumą. Tad ir daro ką nori kiaulės vorai valdininkai be baimės. Jiems piliečiai -- erzinantis trukdys ramiai stumti darbo dieną.
Tokia juokinga mintis kilo -- o ką, jei paieškojus teisinių būdų įforminti linkomanijos pobūdžio struktūrą kaip „viešąją biblioteką“? 🙂
O šitą mintį jiems mestelkit, jei su jais bendraujate ar naudojatės.
BTW, aš krūvą metų buvau skeptiškas panašių grupių atžvilgiu, paskutinius 3 kartus kai pirkau sau kompus, tai pirkau su legaliu softu, pirkdavau legalius kompaktus su muzika, legalius žaidimus, etc., tačiau vis susidurdamas su tais antipiratiniais aktyvistais, imu galvoti, kad geriau jau piratai, nei tie kovotojai už esą autorių teises 😀
O jei rimčiau, tai ačiū už atsakymą -- dabar aiškesnė jūsų pozicija.
Dėl buvomo realistais -- taikliai. Bet neužtenka konstatuoti faktą, kad yra pokyčiai. Norisi diskusijos Lietuvoje, ieškant praktinių sprendimų kaip išlikti konkurencingais.
Apie ką aš? Vat Lietuvos blogosferos grandas A. Užkalnis neseniai piratus pavadino vagimis ir dar pridūrė, kad pas mus elektroninį knygos variantą leisti visiškai neapsimoka. Ar tikrai? Ar tik verslo modelis pasenęs ir neatitinka dabarties realijų? Užsiminėte apie asimetrinį atlygį autoriui, gal galima plačiau?
Aš dabar kai žiūriu, iš esmės matau, grubiai sakant, 3 legalius metodus užsidirbti internete:
1. Parduoti reklamos vietą -- naujienų portalai, internetinė TV
2. Parduoti svetimą produktą -- pvz. amazon, netflix, įvairiausios affiliate programos, e-shopai
3. Parduoti savo produktą/paslaugą
Visa kita tik variacijos. Ir būtent ties 3 punktu yra galybė opcijų. Ypač perspektyvi, manau, yra prenumerata. Pavyzdžiui „Software as service“ koncepcija, online žaidimų modelis, etc. Be to dar visokie appstore, iTunai ir pan.
Žodžiu, galimybių yra, tik dalis autorių tebegyvena senais laikais. Vat ir gaunasi taip, kad „jūs vagys, prišikę man ant kilimėlio“
Kadangi daug klausimų, tai parašysiu per kelis atsakymus.
Andriaus Užkalnio poziciją pabandysiu pakomentuoti kiek plačiau, nes atsimenu kai kuriuos dalykus iš anksčiau.
Prieš kokius metus ar panašų laiką kažkokia internetinių knygų leidimo firmelė jam mestelėjo maždaug tokį pareiškimą, kurį daug kas matė: „sudaryk su mumis sutartį dėl to, kad mes leisim tavo knygas elektroniniu pavidalu arba paleisim jas piratines į torentus“.
Aišku, ta firma buvo pasiųsta aiškia kryptimi. Praėjo kokie metai ir Andriaus Užkalnio knyga pasirodė torentuose. Ir dar su kažkokiais aiškinimais, esą daromas geras darbas.
Kaip reaguoti autoriui į tokią istoriją? Ir išvis, KPŠ čia vyksta, kai kažkokie leidėjai (ne piratai) aiškina tokius dalykus?
Kaip suprantu, savo straipsniu Andrius Užkalnis gal ne visiškai atvirai, bet išsakė maždaug tokią mintį: „Suprantu, kad Lietuvoje daugybė žmonių, kurie niekad nepirks mano knygų, nes jie tam neturi pinigų, jų gaili ar pan.. Ir suprantu, kad piratavimas yra ir jis yra neišvengiamas. Bet jei jau pirataujate, tai nevaizduokite mano draugų.“
Kaip matome, problematika čia daug gilesnė, sukelianti įvairių klausimų. Ir labai didelė problematikos dalis vėlgi yra ne piratuose -- tai bendra problematika, kylanti dėl pasaulio pokyčio.
Dėl asimetrinio atlygio -- tai atlygis, kuris gaunamas ne iš produkto gavėjo, o iš kitų kanalų, kurie atsiranda dėka to, kad yra produkto gavėjas.
Senais senais laikais daugelis autorių uždirbdavo ne tiek iš leidybos, kiek iš to, kad surasdavo finansavimą per kitur. Šiais laikais irgi būna panašių atvejų.
Kaip pvz., commonsense.lt -- jie negauna jokių pinigų iš savo straipsnių. Tačiau tie, kas juos skaito, po kiek laiko žino aiškiai: ta chebra išmano, kaip valdyti verslą. Jie gauna įvertinimą, pasitikėjimą iš rimtų įmonių ir gali lengviau sudaryti sutartis.
Reklama -- tai irgi asimetrinis uždarbio būdas, seniai įprasta žiniasklaidoje. Leidinys, kuriame yra ir straipsniai, ir reklama, gauna bent dalį pinigų asimetriškai, iš reklamos užsakovų, o ne iš skaitytojų.
Ir t.t., ir t.t..
Dėl galimybių savo kūrinius parduoti tiesiogiai -- tai yra esminis pokytis. Beje, jis yra ypatingai skausmingas visokiems autorių teisių gynėjams, todėl jie ir bando kišti savo nosis į elektroninės prekybos reguliavimą.
Kažkur jau minėjau http://CGtrader.com -- tai lietuviškas verslas, orientuotas į Vakarų šalis, prekyba 3D modeliais. Labai įdomus atvejis -- autoriai patys prekiauja, nėra įprasto agentūrinio modelio.
Žodžiu, tarpininkaujanti industrija verkia.
Yra dar vienas dalykas, kurio vertėtų neužmiršti, tačiau jis užmirštamas. Tai pornografijos verslas, kuris labai įdomus case-study tipo nagrinėjimams.
Ten irgi yra agentūros, šitas verslas savo struktūromis daug kuo viens prie vieno atitinka įprastą kūrybinį verslą, tačiau jiems kažkodėl nekyla jokių problemų dėl to, kad kažkas jų tas nuotraukas piratauja ir netgi kuria su supiratautomis nuotraukomis komercinius puslapius.
Reikalas tas, kad tame segmente konkurencija yra didžiulė, agentūros dirba ne iš to, kad smaugia ką papuola, o iš to, kad stengiasi suteikti klientams tai, ko jie nori. Rezultatas -- jie paprasčiausiai dirba žymiai geriau už visokius piratus. Todėl žmonės eina pas legaliai turinį platinančias įmones, o ne pas piratus (plg. su visiškai priešinga muzikos platintojų veikla ir tipiniu Youtube pranešimu, kad esi netinkamoje šalyje, todėl negausi pažiūrėti).
Čia dar prisiminkime, kad būtent ant to suaugusiems skirto verslo segmento internetas ir išaugo, ant to paties segmento išaugo ir dabar internete paplitusios media technologijos, kaip kad video transliacijos.
Ir įdomu, kad daugybė tų firmų pačios visokiais būdais skatindavo piratavimus ir pan., pačios skleisdamos nemokamo prisijungimo akauntus prie savo puslapių, pačios dalindamos kam papuola nuotraukas su savo logotipais ir t.t., ir t.t., kitaip tariant -- to verslo požiūriu piratavimas tiktai padidina pardavimus.
Žodžiu, verslui, kuris žiūri klientų interesų, o ne ieško, kaip terorizuoti klientus, čia nėra jokių problemų.
viskas čia labai zjb. Tegul steigia visokias actas, pipas. Tegul greičiau lenkia visa kas žmogiška. Rokiški, tu čia bandai reanimuot lavoną, įkvėpt zombiams dar kažkokio tai mąstymo galimybę. Susidievinęs žiurkėnas mat. Tegu greičiau viskas žlunga, griūva ir supūva pagaliau. Tau, kaip daug matančiam, girdinčiam, tai jau senai turėtų būt aišku. Atėjo toks dabar vaizdas lyg stovėtum prie Kauno HES’o ir rėktum su kirtikliais jį griaunantiems žmonėms, kad nustotų griovę. O jie sau toliau argumentuoja, kad va reikia taip, nes įstatymuose parašyta, kad jie čia kovoja prieš Kažką tai ir toliau sau griauna. O tu lakstai, sklaidais išmintim, bet galų gale nugriuvęs HES’as nuneš ir tave, ir tuos genius, ir pusę Kauno. Šūdo jau tiek daug prisikaupė, kad jis tiesiog sunkias per visus galus ir užtaisius vieną skylę dar trys tuo metu atsiveria.
Prasmę veikt kažką akivaizdoje šitų kataklizmų matau tik tame, kur būtų kuriama kažkas naujo, tikro, remiantis šių dienų žmogum ir mokantis iš šių dienų žmogaus klaidų. Tarkim šiuo atveju, vienintelis sprendimas, tai visa tai kas sukuriama padaryti visiškai nemokamu turiniu. Absoliučiai. Žmonės įvertinę kokią nors knygą, išgirdę dainą, ar pamatę filmą, patys paliks tiek aukso, kiek jiems tie kūriniai atrodys verti bei kiek galės skirti iš savo kišenės. Tokioje sistemoje akivaizdu, kad mano indėlis paskatins autorių judėt toliau, o milijonieriui jau jokio skirtumo ar aš nusipirksiu už 49 Lt tą jo albumą ar ne.
Bet tikiuos, kad niekas šito sprendimo nesugalvos taikyti (nors yra tokių nesusispratėlių ne vienas) platesniu mąstu, nes tai, kaip minėjau, tik vėl pristabdytų artėjimą to, kas neišvengiama.
ps dar kitas vaizdas: čia šioje pasaulio situacijoje panašiai kaip žmogaus kuris po avarijos/insulto guli visiškoje komoje, yra aišku, kad neatsigaus ir jį gerieji gelbėtojai medikai (tokie kaip Rokiškis) bando dar visaip palaikyt tą jo gyvybę aparatais moderniais bei vaistais. Jis jau miręs, išjunkit aparatus.
Rokiški pamiršai dar vieną potencialiai suinteresuotą grupę -- teisininkus. Jų ausys tiesa smarkiai labiau kyšo visokiuose patentų trolinimo reikaluose, bet ir ACTA tipo migloti įstatymai jiems visiškai į naudą.
Nes bet kokioje byloje vienareikšmiškai finansiškai laiminti pusė yra teisininkai.
Na, tie tai iš visų įstatymų išlošia, o kuo daugiau viskas suvelta, tuo jiems geriau. Bet nemanau, kad čia koks teisininkų klanas kažką darė (aišku, jei autorių teisių gynimo agentūrų specialiai nenagrinėsim).
Šiaip jau dar Rablė apie visokius teisininkus rašė maždaug tą patį, ką ir šiais laikais galėtume parašyti. Praėjo belenkiek šimtmečių, tačiau situacija nepasikeitė.
Ponas Mhm, sveikinu. Tamsta identifikavote tai, ko nesugebėjo identifikuoti pridūrkai iš visokių agentūrų: taip, aš esu autorių teisių gynėjas ir antipiratas. Ir tai, ką aš darau -- tai yra bandymas išsaugoti kažkokią dalį iš dabartinės sistemos. Bent jau tą dalį, kurią įmanoma išsaugoti.
Deja, kaip bebūtų liūdna, pasaulis keičiasi ir aš manau, kad tai didesne dalimi neperspektyvu. Dėl to aš bandau suprasti, iš kur randasi piratavimas, kiek jis išvengiamas ar neišvengiamas ir kiek kažką visgi galima išsaugoti ar pagerinti. Gal tai naivu, bet taip jau yra.
Bet panagrinėkime tamstos mintį apie tai, kad ir gerai, kad tas actas, pipas ir pan. daro.
Tamsta laikotės požiūrio, kad kuo blogiau, tuo geriau. Tokio požiūrio laikosi revoliucionieriai. Tokio požiūrio laikėsi ir Leninas.
Taip, pagal schemą „kuo blogiau, tuo geriau“ procesas pagreitėja. Kadangi internetu jau dabar naudojasi apie pusę Lietuvos ir apie pusę Lietuvos jau yra piratai (garantuoju, kad pas praktiškai kiekvieną galima kompe ko nors netinkamo rasti), tai didinant kovą su piratavimu pagal tą pačią leninistinę internpretaciją konfliktas gilėja ir revoliucija artėja.
BTW, aš čia kalbu nejuokaudamas, o rimtai -- tas atmata Leninas labai gerai išmanė reikalą. Ir beje, naujoje interpretacijoje -- visokie piratai, hakeriai, anonymous ir panašūs yra kaip tik tas liumpenproletariatas, kuriuo Leninas remtųsi šiais laikais.
Deja, yra tokia problema: revoliuciniai pokyčiai visada yra palydimi smurto ir labai daugelio nemalonumų, nuo kurių nukenčia begalės žmonių (įskaitant ir pačius revoliucionierius). Ir po revoliucijų neretai daugeliui būna tiktai dar blogiau. Ir po revoliucijų būna krūvos kitų pašalinių pasekmių.
Todėl nors ir sakote, kad aš bandau reanimuoti lavoną, t.y., kad esu autorių teisių sistemos gynėjas (taip, tam tikra prasme -- tikrai taip), bet aš manau, kad reikia pabandyti kažkokiu būdu tą problemą išspręsti.
Juoba, kad man nesinori įsivaizduoti, kaip po kokių 10 metų įsigali totalinė visų kontrolė, o paskui po sukilimų kokius nors autorių agentūrų vadus kas nors karia ant stulpų. Net jei tai vyktų ne Lietuvoje.
Autorių teisės ar kokia nors informacijos laisvė, ar kaip tą reikalą pavadintume -- tai tik idėja, tiksliau -- tam tikrų ideologijų pagrindas. Bet kai ideologijos iškyla aukščiau žmogiškumo, tai nieko gero iš to nebūna.
Gal dėl to aš manau, kad reikia žiūrėti į realybę ir kažkaip tas problemas spręsti. O gal dar ir dėl to, kad šiaip esu konservatyvus ir nenorintis didelių pokyčių. Tik deja, tie pokyčiai vyksta, o jų sustabdyti neįmanoma.
Pingback: apie ACTA sutartį žmonių kalba – Buržujaus rašinėliai
taip taip, o NT mokesčių negalima priimti nes nukentės vargšė pensininkė Onutė Petraitienė turintį paveldėtą namą Vilniaus centre..
Liberalų demagogija nukreipta prieš visus mus. Kūryba negali būti tik nemokama. Legalių filmų išsinuomuot neįmanoma jau. Nusipirkti jau irgi nebus galima. Kinuose rodomas tik holivudas -- tik jam dar įmanoma auditoriją surinkti.
Tas pats atsitiks su knygomis. Nebebus jų. Bus tik nemokamas arba vogtas šlamštas
Na matydamas kad ardo hesa tikrai nenusisalinciau, nes del durniu veiklos ir mano nama nunestu. Ir man nebutu nuo to geriau nes grieciausiai durniai buvo atvyke is Vilniaus seimo ir ju namai negeriuvo. Jiems tai tik eilinis nevykes bandymas, o kose tektu man srebti.
Tas pats ir su ACTA. Seimunam nusispjauti at jos pasekmiu. Jie savo duokle vistiek gaus.
Man idomu ar atkreipete demesi i uzslepta islyga, kad autoriniu teisiu saugotojai gali veikti nepriklausomai nuo autoriaus pretenziju buvimo ar ne. Jie jau visai pakyla virs autoriu. Jau pagal dabartine praktika leidejai ir tipo Latgos autorius issunkia kaip citrinas, uzkraudami jiems visas leidybos islaidas, o sau pasiima teise skinti vaisius ir net neprivalomai po to pasidalinti savo derliumi su autoriumi. Autoriui sumokamas vienkartinis, simbolionis honoraras ir jis visas savo teises i derliu atiduoda savo „gynejams“!!! Taip ir isitvirtina monstras-tarpininkas net be autoriu sutikimo pasiimantis sau teise skinti autoriaus pasodinto medzio vaisius ir dar apsitverdamas istatymo tvoromis, kad koks praeivis nepaimtu nukrituisio vaisiaus. Autorius prie to medzio jau taip pat nebeprileidziamas, jam belieka eiti „sodinti“ sekanti medeli. Ir viskas prisidengiant graziomis kalbomis apie „autoriu teisiu“ gynima!
Gal butu galima apseiti be tokiu gyneju ir visiems laisvai vaikzcioti po autoriu sodus? Matydamas priziureta ir grazu soda, manau ne vienas „padekos“ sodininkui.
Pingback: Pratęsiant apie ACTA. Taip, aš esu antipiratas. « Rokiškis
Jūs visi gerbiamieji nueikit į biblioteką ir paskaityki Dž.Orwelo 1984’tuosius. Arba bent filmą pažiūrėkit.
Tada galima pratęsti šias diskusijas
Vat vat, ponuli. Aš apie tą irgi galvoju -- norint šiais laikais išlaikyti seną autorių teisių sistemą, kontrolė turi būti maždaug tokio lygio, kaip toje knygoje aprašyta. Ir su maždaug tokio lygio piratų gaudymu. Autorių teisių gynimo agentūros kaip tik labai tiktų į Meilės ministerijos vietą.
Aciu uz puiku straipsni sia rimta siu dienu aktualija. Man kilo toks klausimas: ar neinama link to, jog tarkim po kokio desimtmecio mes kiekvienas turesime virtualia saskaita ir lankydamiesi internete uz puslapiu perzvalga,visas kitas interneto teikiamas paslaugas mokesime atitinkama mokesti. Visgi tendencija yra ta, kad internetas dar neiskastas lobynas ir, manau, yra tikimybe, jog bus sukurta sistema, kaip tai eksplotuoti produktyviau. Tarkime uzsuku pas jus kaskart ir uz tai sumoku 10 centu is savo saskaitos. Jei perdien tokiu lankytoju tukstantis, jau Jums tam tikra graza. Ar Jusu nuomone nepasieksime to placiu mastu?
Kai tik tokia automatinė nuskaičiavimo schema atsiras, ajajaj, kaip džiaugsis visokie vagys, sukčiai ir aferistai.
Kita vertus taip, pati galimybė viską lengvai pirkti internetu -- tai esminis dalykas. Apple davė galimybę visiems lengvai pirkti muziką. Užsidirbo tikrai neįtikėtinus pinigus.
ar nebutu imanoma sukurti tokia sistema, kada butu apskaiciuojama pvz. zaidimo sukurimo verte,tarkim, 10tukstanciu litu ir internete, jis butu is pradziu pardavinejama po 10 litu. Kai jis atsipirktu ir pradetu nesti pelna, kaina kristu, ir tiems pirmiesiems pirkejams galetu pagal tam tikra formule grizti tam tikra suma, nes jie mokejo brangiausiai ir taip virtualus produktas visalaik pigtu visiems, kas ji perka. ir tokia sistema butu taikoma visiems virtualiems produktams. Ar reali tokia vizija ir tai totalus mano nusisnekejimas noreciau paklausti Jusu?
Kaip minejote auksciau tikrai esama naujoje informacijos sklaidos raidoje ir visas mechanizmas bus kuriamas is naujo, tad tikiuosi jis nebus mums zalingas, o atvirksciai kuo labiau optimalus ir atitinkantys musu vartotoju poreikius.
Su grąžinimu -- nemanau, kad tai yra protinga schema. Nori būti greitesnis -- mokėk daugiau.
Bet šiaip, tai, ką tamsta pasakojate, daliai autorinio turinio yra visai adekvatus apmokėjimo variantas. Ir man jau kažkur girdėtas atrodo, tik ne su žaidimu, o su kažkuo kitu, berods kažkokia grupė panašiai kažkokias savo dainas platino.
Tai šitas modelis jau daug kur taikomas profesinės informacijos srityje. Tik atsilyginama ne tiesioginiais pinigų grąžinimais, o „premium“ turiniu ir visokiomis lojalumo prgramomis. Iš esmės tai tas pats, manau.
bandžiau internete paieškot galų, kas dar skundžiasi ACTA grėsme GMO monstrams…. nu nerandu.. ūkininkai gi turėtų kelt bangas (ne visi gi jie juodadarbiai, kai kas ir internetą skaito..)
pvz, net europos žalieji apie GMO tam kontekste neužsimena (o žmogaus teises (bei vaistų reikalus) akcentuoja)
http://www.greens-efa.eu/acta-and-basic-rights-5290.html
pvz, TRIPS, kaip supratau, netaikoma augalams… gal ir ACTA taip kiti įsivaizduoja, kad net gugliui nieko apie tai (GMO) nesako…
Kol tiems iš kaimų ir ekologinių terariumų dašus apie Monsanto, tai gali praeiti dar keli metai. Netgi JAV, kur teroras pilnais mastais, jie tik prieš porą metų ėmė judėt.
O su importu -- čia labai įdomu: tie GMO itin paplitę trečio pasaulio šalyse. Ir staiga tik bac ir atsiranda priemonės reguliacijai importo tuo pagrindu, kad esą piratauti maisto produktai (ne kad augalai, o būtent kad produktai). Tai reiškia, kad krūvai šalių uždedami apribojimai, kuriuos PPO pripažįsta teisėtais, o įdomios konsekvencijos -- tai maisto produktų kainų augimas.
Realiai kiekvienas pensininkas turėtų į gatves eiti dėl tos ACTA, bet pabandyk jiems išaiškint -- nesupranta jie tokių pasekmių grandinės. Per sudėtinga, matyt.
Šiandien Stop acta akcijoje Vilniuje mačiau Karbauskio valstiečių/žaliųjų partijos atstovų su platais, tai matyt jiems irgi ne px.
Beje, aš šiai partijai šiemet pranašauju kad praeis barjerą ir surinks kokius 8%. Tvarkingai dirba, jeigu ką.
A, jo, mačiau kažkokį plakatą apie GMO. Ir kažkas žiniasklaidoje buvo apie juos. Tai gerai daro. BTW, Vakaruose žalieji su piratais draugauja, bet nežinau, kaip Lietuvoje 🙂
Stai patiko ideja, kaip Apple sugeba pasinaudoti informacinio amziaus teikiamais issukiais. Manau, kad tai tinka siai temai. Tokiu budu manau ir kainos bus priimtinos ir rasytojai gales greiciau istumti savo produkta i rinka:
http://mokslas.delfi.lt/technology/dar-viena-apple-revoliucija.d?id=55373857
Ir tikiuosi verteja, kuri pazadejo isversti si straipsni i anglu kalba padarys tai kuo greiciau. Sis straipsnis tikrai nusipelno buti paskleistas toliau.
Plius Rokiski gal ir pats kada pasinaudosi sia Apple siuloma galimybe, nes matau, kad pas pati tikrai yra didziulis rezervas ir potencialas.
Pingback: ACTA varymas iš kiemo | Giedrės blogas
Spaudžiu ranka blogo autoriui už puikias įžvalgas ir intelektualiai destomas mintis.
Pingback: ACTA: Nusikaltimas ir bausmė « leo lenox
Ir žemdirbiai negali nepirkti, turi pirkti tas sėklas ir pasirašyti sutartis jų neskaitę!
„Ir štai firma išranda tobulą schemą: sukuria augalus, kurie nuo defoliantų nežūsta ir imame jų sėklas platinti žemdirbiams. Kitaip tariant, užima nišą, kurią sukuria tie patys herbicidai. Pelnas dvigubas: parduodi sėklas, parduodi ir herbicidą. Ūkininkai, naudojantys tokį herbicidą, priversti naudoti tavo sėklas, o tavo sėklas naudojantys – perka iš tavęs herbicidą.“
Toliau neskaičiau.
Voble, pilnatis atėjo.
„įstatymai nėra savaime teisingi. Jie yra tiktai tiek teisingi, kiek teisingai jie sukuriami.“
geriausias sakinys iš visų komentarų
p.s.
smagu aišku būtu nueiti į UAB „Metalica“ ar IĮ „AC/DC“ ir iš jų nusipirkti jų pagamintus natūralios kokybės įrašus įrašytus į tokį formatą kokio pageidaučiau (LP/MC/CD/MP3) Ir kaina mane tenkintų, nes ji susidėtų tik iš to, kiek uabo savininkams kainuoja pagaminti + pelnas. O dabar moku uabui + jo pelnas (ok) + platintojas (ne ok) + didmeninikas (ne ok ) + mazmeninkas (ne ok). dar kartą pasižiūriu į kainą ir garsiai sakau: „fuck, kad ir kaip mėgstu vyrukus iš uab „metalica“ bet šita kaina yra per daug“ ir čia nesusiję su „nenori mokėti -- klausyk pigesnį uabą“. aš ir toliau klausysiu uab „metalica“ tik ieškosiu būdų, kaip už tai mokėti mažiau.
buvo krūvos p2p (audiogalaxy, napster, kazaa, emule, slsk, etc). užlenkė juos, atsirado masiniai ftp serveriai. užlenkė juos, atsirado torentų saitai. užlenks torentus iškils prisjungimai per VPN’us, kur nerodo tavo streaminamų dokumentų srauto.
rokiškis teisus sakydamas, kad žvėris dvesia. iš esmės teisus ir leninas turėjęs mintyje susirenkančią kritinę masę. Ir kas linksmiausia, kad panašu visos sąlygos kurių reikia, kad paradigm shiftas pagreitėtų yra: 1. dvesiantis senas žvėris, 2. auganti kritinė nepatenkintų masė.
Sveiki!
pas jus čia smagi pirtelė 🙂
Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl autorių teisių apsaugos labai įdomiai pasisako 10 000 Naujosios Zelandijos menininkų. Visi jie PRIEŠ ACTA.
Daugiau apie konstruktyvius pasiūlymus aut. teisių gynimo klausimais rasite paspaudę nuorodą per mano blogą:
http://kava-su-pienu.blogspot.com/2012/02/menininkai-taip-pat-pries-acta.html
Pingback: Kritiškos minties meka » Mūsų saugumas kieno rankose?!
Kokia nelaime Lietuvai si bukaprociu kaimieciu, banditu melagiu ir vagiu valdzia kuri stai jau 20 metu eda Lietuvos kuna ir geria tautos krauja.
Ogo kiek rokiškis prigalvojo, kad pateisinti save, kaip piratą 😀 😀 Labai matyt liūdna jam bus, kai reikės filmus pirkti ir muziką, nes už šūdinus straipsnius, nieks daug nemoka 😀 😀
IŠMOK įsigyti, o ne vogti, nereiks kliedėsiu rašyti! O dėl GMA -- jei kažkas milijardus išleido išvedinėdamas, tai gal ir nenori, kad kiti nachalia naudotu. Tegul PLET ūkininkai savo veisles išsiveda, kodėl dabar jiems reikia būtent Monsanto naudoti?
Va dėl tokių proto debilų ir priimamas ACTA, nes kad vogti negražu -- nesuvokiama.
Labai ilgai laukiau, pakolei ateis koks nors panašus į tamstą veikėjas.
Tamstos komentare yra koncentruota viskas, ką tik pasako kopyraitų prekeiviai: ir aiškinimai, kad visi, kas prieštarauja kopyraitų industrijai yra vagys, ir piratavimo sutapatinimas su vagystėmis, ir demagogijos apie tai, kad kažkas milijardus kažkur išleido, todėl kažkas už tas išlaidas turi susimokėti, ir kad visi, kas nesutinka -- yra debilai, ir t.t..
Dar daugiau, tamstos komentare puikiai matosi, kad jokių diskusijų su panašiais į jus nėra ir negali būti. Jūs nediskutuojate, o tik vadinate visus vagimis ir skleidžiate projektyvinius kliedesius.
Dėl panašių į tamstą žmonės eina mitinguoti. Tie, kas su panašiais į jus „kovotojais už autorių teises“ susiduria, gerai žino vieną dalyką: jūsų mentalitetas yra lygiai toks pats, kaip pas tuos reketininkus, kurie Lietuvoje siautėjo prieš porą dešimtmečių.
Todėl tamsta jau pakliuvote į naxui. Ten jums draugiją palaikys būrelis korupcionierių, vagių, komunistų ir panašių atmatų, kurias į ten pat nuredirektinęs esu anksčiau.
HA HA, ROkiškis tik darkart įrodė, kad yra totalus nesusivokėlis 😀 😀 Eik aprašyk, kad google+ zjb 😀 nors pati googlė jau pasakė, kad už pusmečio uždaro debilų landynę, nes vietoje to, kad rinktusi protingi, susirinko debilai 😀
Pingback: Diskusijos dėl Intelektinės nuosavybės pagaliau prasidėjo
Pingback: ulevičius.lt » Mūšis dėl intelektinės nuosavybės: elektroniniai piratai prieš … ką?
na gerai. aš prieš monopolius, globalizaciją, visokias actas, latgaas ir kitus pinigų išviliojimus.
bet pabandysiu pats sau paprieštarauti ir na bet kokį absurdišką pavyzduką pateiksiu.
na sukuriu aš amžiną variklį (čia pvz, kad ir neatrakinamą durų spyną), dirbu prie jo pusę gyvenimo. pagaminu porą. patentams man aišku pinigų neužtenka. kažkoks milžinas paima ir nukopijuoja ir davai į pardavimus. dar žiūrėk ir mane už jo gamybą pasodins, nors aš jį ir išradau, bet neturiu užpatentavęs.
klausimas. kaip tada?
man gal ir nebūtų gaila, jei kaimynas pasigamins ir nepradės iš to verslo. bet, jei kiti, ir dar pardavinės, tai jau apmaudu.
sakyti, kad visos žinios už dyką visiems, kad būtų progresas, irgi kažkaip nelimpa. vistiek atsiras kokia šalis, kuri norės gyventi nieko nedarant ir naudojantis kitų įdirbiu.
ir šiaip. visur skambiai skamba „autorių gynėjai“ bla bla bla. ne autoriai ginasi, o visur jų gynėjai cha! afrikos alkanų vaikų gynėjai atsirado. o badauja jie tikriausiai dėl tokių gynėjų įsikišimo ir labdarų.
o ką reikia daryti, kad gyventume geriau?
Tai amžinas klausimas, ką daryti, kad gyventume geriau. Bet tai skruzdėlyno klausimas. Deja.
O šiaip, iš praktikos pasakysiu paprastai: tos šalys, kurios tik kopijuoja (kaip ir įmonės, kurios tik kopijuoja), nesugeba išsilaikyti, nes tiktai vejasi.
na ir šiaip prie temos, kur visi keliauja. anekdotas.
Vaikinas bando “pakabinti” panelę:
-- Ar galima su jumis susipažinti?
– O būgno tau nereikia duoti? – susinervinus perklausė mergina.
-- Kodėl?
-- Galėsi vadovauti kolonai – einančiai nachui
Išties ne visi ten keliauja. Realiai tų nukeliaujančių procentas labai nedidelis. Bet kai visi galvoja, kad visi ten keliauja, tai truputį daugiau galvoja, prieš rašydami 😀
Pingback: Rokiškis Rabinovičius apie ACTA « Grumlino palėpė