Tag Archives: autorių teisės

Dar kartą apie pelno minimizaciją ir autorių teises

Neseniai pasitaikė man truputį padiskutuoti su vienu žmogumi, kuris daug laiko praleido kūrybiniame sektoriuje. Tarp kitko, anas sakė, kad į piratus daugumai autorių gan nusispjaut, tik šiaip pikta, kad nemoka anie. O išties pikti tie autoriai ant visokių leidybinių kompanijų. Bet visgi čia aš ne apie tai noriu pasakyti.

Jėzus Kristus piratauja

Kaip sako, nelegaliai daugindamas žuvį ir duoną, Jėzus Kristus sukėlė grėsmę maisto produktų industrijai

Tiesiog supratau, kad anąkart, kai rašiau apie bulves, autorių teises ir panašiai, tai visgi gavosi per daug sudėtingai daugeliui, nes gal finansų valdymo pradmenys yra pernelyg sunkūs. Todėl čia paprastai, ant pirštų aiškinu, kur problema ir kodėl apie turtines autorių teises teks užmiršti. Užmiršti ne todėl, kad jos blogos, o todėl, kad įvyko vienas ekonominis pokytis, kurio niekaip nenuneigsi.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Restauracija ir autorių teisės, tęsinys

Negaliu tokia naujiena nepasidalinti, nes jei jau pasižymiu pranašiškomis savybėmis, tai turite tuos stebuklus sužinoti ir melstis man.

Taigi kai rašiau apie restauracijos niuansus ir autorių teises paskutinį kartą, paminėjau tą legendinę bobikę, kuri Jėzų Kristų pertapė naujovišku būdu. Tai vat, čia jums anos istorijos pratęsimas.

Ispanija, freska prieš restauraciją ir po jos

Elias Garcia Martinez sukurta freska, Borja bažnyčia, šiaurės rytų Ispanija. Pirma nuotrauka rodo, kaip freska atrodė 2010 metais. Antra nuotrauka - 2012 liepą, prieš pat restauraciją. Trečia nuotrauka - jau po restauracijos. Pastebėkite pasikeitusį žvilgsnį: anksčiau žiūrėjęs kažkur į dangų, dabar žvilgsnis žiūri į jus. Jis jus stebi.

Bobulė Cecilija Gimenez, kuri pertapė Jėzų Kristų kažkokioje Saragosos bažnytėlėje taip, kad jau nieko nepataisysi, reikalauja bažnyčios, kad šioji pasidalintų pinigais, kuriuos ana uždirba, pardavinėdama bilietukus turistams. Nes turistai plūsta į tą bažnytėlę, norėdami gyvai pamatyti Jėzų-beždžionę, nutapytą ponios Cecilijos. Ir bažnyčia jau uždirbo iš to daugiau, kaip 2000 eurų. O bobulei nieko dar nesumokėjo.

Borja kaime esanti bažnytėlė tapo pasauline turizmo įžymybe per vieną dieną, vos tiktai pasaulis ėmė rėkti apie baisią restauraciją. Pasaulio įžymybe tapo ir ponia Cecilija, o jos kūrinys dabar yra viena iš garsiausių pasaulio freskų. Per baisiai trumpą laiką bažnytėlėje jau apsilankė daugiau kaip 30 tūkstančių turistų, tad bažnyčios veikėjai sumąstė pardavinėti bilietukus. Taigi, čia jau įsijungė autorių teisių apsauga, ponia Cecilija Gimenez pasisamdė advokatą ir jau niekam abejonių nekyla, kad autorių teisės bus išsaugotos, o bažnyčia už tai turi sumokėt.

Abejonių kyla tik dėl to, ar godi bažnyčia norės dalintis pinigais su vargše senute.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Pratęsiant apie ACTA. Taip, aš esu antipiratas.

Po to, kai parašiau apie tai, kas per jėgos turi savų interesų dėl ACTA stūmimo, kilo daug kalbų, bet tik šimtastrisdešimtkelintame komentare vienas žmogus galų gale įvardino, kokias aš pozicijas atstovauju. Taip, pas mane į blogą galų gale atėjo kažkoks idėjinis piratas ir išsyk atpažino manyje priešą. Atpažino taip, kaip žmonės atpažįsta idėjinius priešus – tuos, su kuriais nėra apie ką tartis. Tuos priešus, apie kuriuos sakoma, kad yra jie ir esam mes.

Taip, aš esu autorius. Taip, jei aš pabandysiu suskaičiuoti, kiek per visą gyvenimą uždirbau vien iš rašymo (ko gero, trečiaeilės veiklos), tai gausis labai nemenkos sumos (kai kurie iš jaunesnių mano skaitytojų tiek per savo gyvenimą gali būti neuždirbę). Taip, aš esu suinteresuotas uždirbinėti pinigus iš skaitytojų, nes žinau, kad aš galiu uždirbti iš to, ką sukuriu. Taip, aš dėl labai pragmatiškų ir merkantiliškų priežasčių esu antipiratas ir autorių teisių gynėjas. Ir taip toliau. Aš to neneigiu. Tai tiesa.

Protestas prieš ACTA, Vilnius, 2012 Vasario 11

Netgi simboliai pas juos visiškai kiti. Kaukės. Ar kas nors prieš 20 metų būtų galėjęs pagalvoti, kad nauja politinė jėga kovos ne dėl ekonominių teisių, ne dėl kažko suprantamo, o dėl abstrakčios informacijos laisvės? Ir kad politinio judėjimo simboliu taps kaukės? Tiesą sakant, jų net ir dabar dauguma nesugeba identifikuoti, kaip politinės jėgos. Nuotraukoje - protestas prieš ACTA Vilniuje, 2012 Vasario 11.

Keista, kad praėjo pora dienų, krūvos diskusijų, kur mane puolė esą mano (ar tai kokių kitų autorių) teisių gynėjai, o reikalą suprato realus, idėjinis piratas. Gal tai netgi ženkliška. Aš priklausau senai kartai. Tiems, kas turi išnykti iš internetų. O tie, kas ateina vietoj mūsų – jie mums nesuprantami, visiškai kitokie, mes net negalim suvokti jų mąstymo. Bet jie atpažįsta mus. Tokius kaip aš ar kaip tie patys veikėjai, kurie baisiai manimi piktinosi ir ginčijosi, nesuvokdami, kas išties vyksta. Tiesiog tokie kaip aš ar tie kiti antipiratai – mes jau nesuvokiam, kaip pasikeitė pasaulis.

Beje, tenai straipsnyje labiau nusišnekantiems antipiratininkams siūliau susimokėti už tai, kad paskaitė mano straipsnį. Ir labai sąžiningai: jie galėjo ir paskaityti, ir įvertinti, o jau tada nuspręsti, ar tikrai jie nori. Nesiūliau pirkti katę maiše, kaip kad tenka pirkti tiems, kas legaliai eina į kino filmus. Kažkodėl nei vienas antipiratas nepanoro, bet nemanau, kad tai dėl visiškai gryno dviveidiškumo. Greičiau jie patys tiesiog netiki ta užmokesčio idėja, laikydami ją beviltiška. Gal būt jų manymu, netgi neatsipirktų bandymas parodyti, kad yra nors vienas sąžiningas kovotojas už autorių teises.

Bet aš noriu pakalbėti ne apie juos, o apie pokyčius. Nes kaip bebūtų nemalonu pripažinti, aš irgi antipiratas. Antipiratas, nes bandau rasti būdą, kaip galima išsaugoti esamą autorių teisių sistemą. Tą sistemą, kurios nereikia naujai kartai. Tą sistemą, kuri, pripažinkim, tiesiog žlunga.
Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

ACTA – tylus antsnukis kiekvienam

Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes.

Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.

Gal dėl to visai nestebina, kad šitas URM ir ŽŪM suorganizuotas ACTA aktas jau virsta protestais net ir kraštutinai pasyvioje, prieš bet kokius protestus nusistačiusioje Lietuvoje. Jau ir pas mus žadami mitingai. Nes visiems aišku, kad pirma tiesiogiai prisidengiant ACTA, prasidės nauji ribojimai, naujų įstatymų kūryba, teisinantis, esą pagal ACTA Lietuva įsipareigojo ir t.t., ir t.t..

Bread sharing

Dar visiškai neseniai ši karikatūra atrodė, kaip pokštas. Dabar ima aiškėti, kad tai ne pokštas. Antipiratai nusitaikė į nepriklausomus gamintojus, smulkų verslą, žemdirbius ir išvis visus žmones.

Iki kokių kliedesių net ir be ACTA prieina kai kurie teisėsaugininkai, puikiai rodo britiškas pavyzdys, kur teismas nubaudė fotografą už padarytą autobuso nuotrauką, kaip esą intelektinės nuosavybės vagystę. Tad į ką išvirs ACTA pasirašymas, abejonių vargu ar kam nors lieka.

Kita vertus, ACTA rengimo slaptumas nestebina: jokių kalbų nebuvo, nebuvo išvis nieko. Tik likus dienai iki sutarties pasirašymo, kai jau visas pasaulis apie ACTA šaukė, kažkoks mūsų Užsienio reikalų ministerijos atstovas apie tą sutartį pasakė, kad ji bus pasirašyta, nes taip kažkokie žemės ūkio ministrai kažkur nusprendė. Taip, lyg šitai būtų neišvengiama. Čia irgi įdomus klausimas, kuo užsiima anoksai ministras Audronius Ažubalis, kad visi pranešimai URM puslapyje apie tą susitarimą – apie tai, kad jis jau pasirašytas.

Beje, čia įdomu prisiminti kitų šalių patirtį. Vat pavyzdžiui Wikileaks dėka išlindo labai įdomi informacija apie Švediją, ten stiprinamas antipiratines priemones ir viso to reikalo priežastis. Paskaičius, kas ten vyksta, nekyla klausimas apie tai, kad tos kovos su esą piratais tėra žaidimas į vienus vartus, kur pralaimi Europos valstybės (ir Lietuva), o pinigus iš to žaidimo pasiima nedidelis kiekis JAV kompanijų, aktyviai užsiimančių lobizmu ir JAV, ir kitose pasaulio šalyse.

Taigi, kadangi dar niekas to nepaklausė, tai aš klausiu: ponas Kazimirai Prunckieni Kazimierai Starkevičiau, kada atsistatydinsit? Ir jūs, ponas Audroniau Ažubali, kada atsistatydinsit?

Visgi yra ir kitų, pakankamai įdomių aspektų su ta ACTA sutartimi, net jei pabandai užmiršti visą tą blogį, kuris joje slepiasi. Pavyzdžiui, labai įdomu panagrinėti, kas yra suinteresuoti šiuo įstatymu. Aš išskirčiau keturias esmines grupes, kurios, reikia manyti, išties ir buvo šitų sutarčių stūmikėmis. Ir tos grupės ne tokios jau ir akivaizdžios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taigi, pasižiūrėkime, kas per interesai ten slepiasi.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Citroen savininkai, pas jus ateis LATGA-A

Citroen C5

Štai ši gražuolė mašina yra nelegalus failų kopijavimo įnagis

Ponai Citroen savininkai, aš jums turiu gerą naujieną: jūs tapsit pirmaisiais, kuriuos dūchins kokia nors LATGA-A arba AGATA. Nes jūsų mašinose (bent jau naujesnėse ir geresnėse) yra duomenų saugojimo įrenginiai, specialiai pritaikyti visokios muzikos kopijavimui į mašiną. Tiesiog gatavas DVD ripinimas ten įtaisytas. Užtat jūsų mašinos yra nelabai legalios, o tai, kad jūsų dar neapmokestino – tai tik laiko klausimas, nes muzikos industrijai labai reikia pinigų.

Anie jau apmokestino ir visokius kompaktus, ir HDD, ir ką papuola. Net atminties korteles fotoaparatams apmoketino – nesvarbu, kad jose tik jūsų pačių nuotraukos. Pagal visokias LATGA-A tipo kontoras, tiesiog yra tokia galimybė kopijuotis į fotoaparatų korteles muziką, vadinasi turite už tai užsimokėti ir jų visai nekaso, ką jūs ten išties laikote, nes pagal juos jūs esate vagys net jei nieko nepavogėt. Na, nebent aš kažką čia būsiu pripainiojęs, bet aš kažkaip netikiu, kad pripainiojau.

Upd.: Pasirodo, kad pripainiojau, nes tiktai labai norėjo apmokestinti, bet dar neapmokestino. Nepavyko, pasirodo, tasai bandymas kažkodėl, o aš klydau. Dėkui ponui M.Ž. už pataisymą.

Trumpai tariant, va jums, skrynšotas iš Citroen instrukcijų:

Citroen C5 audio meniu

Taigi, net paties Citroen platinamoje PDF instrukcijoje aiškiai nurodoma neaiškaus legalumo muzikos kopijavimo galimybė

Čia jei kas nors neįžiūrit ir nedažlibinat, tai štai visas tas skyrelis papunkčiui – pavadintas „Nukopijuoti kompaktinį diską į Jukebox šaltinį“, jis dar susilaukti gali ir VLKK dėmesio, nes vietoje kompaktinės plokštelės jis mini kažkokius diskus, o ir išvis nelietuviškus ir neaiškius „jukeboksus“:

  • Kopijuoti visą kompaktinį diską.
  • Kopijuoti keletą kūrinių arba keletą albumų.
  • Kopijuoti klausomą albumą (tiktai CD-MP3).
  • Kopijuoti klausomą kūrinį.

Kaip matom, čia visoksai neaiškaus legalumo muzikos kūrinių kopijavimas ne tik kad yra, bet jis galimai dar ir skatinamas pačių Citroen platinamomis instrukcijomis, tad aiškiai nelegalus, o turint omeny, kad paskui tos mašinos su nelegaliai prikopijuota muzika dar ir vežioja pakeleivius (o tai irgi nelegalu, tai jums VMI gali patvirtinti), o kas dar blogiau – jos pačios su visa muzika parduodamos, tai čia galim kalbėti ne tik apie neteisėtą komercinį kūrinių panaudojimą, o ir apie nelegalią prekybą nelegaliai perkopijuota muzika (nes juk žinia, kad visos mašinos būna paruodamos), o tai jau kvepia ne tik baudomis, bet gal ir kokiu nors kalėjimu. Tad logika paprasta ir aiški: turi mašiną – esi nusikaltėlis!

Štai tokias galimybes turi ne tik C5, bet ir nemažai kitų Citroen modelių, pvz., koks nors C4 ar pan.. Klausimas čia tik toks, kada LATGA-A ar panašios įstaigos susiprotės, kad tai dar vienas šaltinis jų pajamoms (kartu su internetiniais šaldytuvais, mobiliais telefonais ar belenkokiais kitais protingesniais įtaisais), o taip pat klausimas, kada ir kitos mašinos bus tam nelegaliam audio kopijavimui pritaikytos.

Na, atsiliepkit, kas dar turit savo mašinoje nelegalių navarotų? Nagi, kas čia nori išvengti atsakomybės, užsiimdamas nelegaliomis veiklomis? Prisipažinkit, gudruoliai!

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter