Politkorekcija – dar ganėtinai naujas reiškinys Lietuvoje, ale jis jau spėjo išplisti, kaip Sosnovskio barštis: keliantis alergiją, niekam nereikalingas, toksiškas ir šlykštus. Užgožiantis viską, kas tik yra gero.
Štai tokia ponia žurnalizdė G.Č. kažkur Facebook šiandien užvedė isterikavotą diskusiją, dvelkiančią tiesiog pavyzdiniu politkorekciniu šūdu. Tokiu pavyzdiniu, kad aš negaliu su jumis nepasidalinti – tai klinikinis atvejis, vertas vadovėlių. Anoji, suprantate, perskaitė kažkokį straipsnį apie prekybą lavonais ir pasipiktino. Ne prekyba lavonais pasipiktino, ne bandymais išlaužt sensaciją ten, kur jos gal būt ir nėra, o žodžiais „numirėlis“ ir „lavonas“.
Suprantate, čia ne padvėsusi žuvies stipena smirda, o miegantis žuvies kūnas kvepia. Nes jei negražiai pasakysi, tai kas nors gali įsižeisti. Ai, ir vietoje žodžio "įsižeisti" reiktų vartoti žodį "nemalonu".
Kad nebūčiau galaslovnas, čia jums ponios G.Č. citata, kurioje pati esmė – kova už žodinę teisibę:
Ar redakcijos turėtų geriau pagalvoti prieš vartodamos kai kuriuos žodžius mirusiam žmogui apibūdinti? Numirėliai. Lavonai.
Paskui diskusijoje ta pati ponia G.Č. skundžiasi, kaip ten negerai, kad numirėlius ir lavonus kažkas vadina numirėliais ir lavonais. Ir retoriškai klausia, kaip jaustųsi kažkas, jei jų artimuosius, numirusius, taip kažkas pavadintų. Ir aiškina, kaip čia reikia kažkokios etikos ir kažkokių taisyklių, kurios visiems reguliuotų. Ir kad reikia sakyti „mirusieji“ ir „kūnai“.
Man tai primena tokį atvejį, kai kažkokios politkorektinės lervos Tuskulėnų žudynių vietą pavadino „rimties parku“. Pradžioje mintis buvo paprasta – „mirties parkas“, bet kažkokioms lervoms, suprantate, nepriimtinu pasirodė žodis „mirtis“. Žodžiai pernelyg baisūs, suprantate. Baisesni už lavonus. Negalima sakyti žodžio „mirtis“, reikia sugalvoti kokį nors eufemizmą, kad tiktai nepasakytum kažko, kas pačiam kelia šiurpą.
Politkorekcijos esmė visada yra labai paprasta: žmonės turi kokių nors neurotinių bėdų, nesugeba su jomis susitvarkyti, reaguoja jautriai, todėl vietoje įprastų žodžių ima vartoti žodžius, kurie turėtų reikšti kažką kitą. Pvz., įprastas žodis „kūnas“ turėtų būti vartojamas vietoje žodžio „lavonas“. Arba žodis „mirusieji“ – vietoje žodžio „numirėliai“.
Tai, kad semantikos skiriasi, politkoretoriams visai nesvarbu, nes jų problema yra kitur: ne prasmėse ir ne žodžiuose, o tiesiog jautriose jų galvose. Kai kurios poniutės, manydamos, kad nepadoru sakyti žodį „smirda“, sako žodį „kvepia“, nes taip slopina neurotines problemas, susijusias su kažkokiais kvapais. Suprantate, negalima sakyti, kad šūdas smirda. Reikia sakyti, kad šūdas kvepia – tada jis nesmirdės. Na, blogiausiu atveju galima pasakyti „neskaniai kvepia“.
Politkorekcija yra ne šiaip veidmaininga – tai tiesiog tobula melo forma: kokia nors supermama šmaikštašiknė, turinti seną šunį ar katę, nuveža savo augintinį pas veterinarą, kad tasai nudėtų. Ir paskui pasakoja savo draugėms, kaip savo brangų šunelį „užmigdė“. Ir jaučiasi maloniai, nes taip gali pavaizduoti gailestingą dorybę. Suprantate, labai baisu nudėti šunį ar katę, nes tada bus šuns ar katės lavonas. Bet „užmigdyti“ galima. Poniutė tai ir padaro – veterinaro rankomis. Ir paskui skaudžiasi draugėms, kaip jai skaudu, kokia ji nelaiminga ir kaip tą gyvulėlį mylėjo.
Apsimestinė moralė yra šlykšti. Politkorekcinės atmatos galvoja, kad gali vietoje nuoširdžios moralės pezėti apie etikos normas, atitikdami kažkokias pro formas. Tame ir yra viso šio reikalo esmė: gali būti šlykščiu atmata, bet svarbu gražiai kalbėti. Negalima sakyti „lavonas“ – ir būsi moralus. Ai, ne, juk ir žodį „moralė“ reikia pakeisti žodžiu „etika“, nes suprantate, moralė būna nervinanti ir kažkam gali nepatikti.
Ai, ir žodis „kliedesiai“ irgi keistinas kitu žodžiu, nes suprantate, negalima sakyti, kad žmogus nusišneka – jis gi turi „nuomonę“.
Ponia G.Č., aš žinau, kad jūs čia perskaitysite, todėl aš jums rašau, ką aš apie jus galvoju. Rašau jums suprantama kalba: tamstos nuomonė kvepia musių maisteliu. Ir aš įtariu, kad tamsta esate tiesiog etinis kūnas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
tai prašome linką į tą šedevrą FB. A tai dar pagalvosiu, kad GČ čia žiūrkėno įsivaizduojama drauga.
Vat kaip tik papildžiau FAQ, nes labai tinkamą tokiam FAQ papildymui klausimą uždavėte.
Kas ta G.Č., šiaip tikrai smalsu.
LOL @ FAQ
Tokias kaip G.Č. buvo gerai per dantį patraukę pilnametražiame filme „Pietų parkas“. Organizacijos „Motinos prieš Kanadą“ atstovė buvo pasakiusi: „Žudyti yra priimtina, tol kol nevartojami blogi žodžiai“.
Tos pačios bėdos visur, kur tik politkorekcija. Toksai gyvenimas, žinote.
Geras palyginimas su Sosnabarščiu, tinka ir platesnei faunai pavadinti.
Pasakyta grubiai, bet teisingai. Kalba privalo būti gyva. Žurnalistikoje taip pat. Nugludinimus palikime dokumentus ruošiantiems klerkams (beje, kiek pamenu, žodis „klerkas“ irgi kai kuriems asmenims sukėlė neigiamas emocijas).
Klerkai negludina, jie išvis perdirba mintis į kažkokią puskalbę.
Valdiška kalba yra netgi baisesnė už šablonais perkimštus žemarūšius PR kontorų produktus: šie savyje turi bent kažkokią nerišlią mintį.
Klerkiška kalba panaši į lavono konvulsijas, kaip kokiuose Volta bandymuose, kur anas prijungdavo laidus prie nupjautos varlės kojos ir ana judėdavo.
Žinau. Susidūriau su biurokratiniais tekstais. Tik skaitant šeštą kartą galima suprasti, ką bandoma pasakyti. Įdomu, kas lemia, kad ta biurkoratų kalba tokia nesuprantama? Ar yra kokios nors taisyklės, verčiančios taip rašyti?
Viskas prasideda nuo bandymų rašyti tikslias formuluotes. Ilgainiui tai virsta krūvomis veiksmažodinių daiktavardžių, visokiomis rekursijomis, bet kokie bent kiek neaiškūs ar kokį nors asmeninį požiūrį rodantys žodžiai išmėtomi, o galų gale visas nesąmones į vientisą beprasmiškai biurokratinį stilių apjungia baimė.
Baimė, kad kažkas ne taip supras, baimė, kad padarysi klaidą, baimė, kad gausi nuo kažko velnių, baimė, kad kas nors prisikabins, baimė dėl visko. Neartikuliuota biurokratiška baimė.
Reikia sukurti programą, kuri keistų biurokratinę kalbą į normalią.
Nesunku. Tereiktų paruošti štai tokį paruoštuką (arba keletą jų):
„Mes dirbame tik dėl darbo. Iš principo mūsų nereikia, bet mes norime gauti pinigų iš mokesčių mokėtojų, todėl vaizduojame, kad be mūsų šalis žlugs. Tą galime daryti rašydami va tokius raštus, kurių niekas nesupranta, todėl galvoja, kad labai protingai parašyta“
O kod4l gerbiamas Rokiškis savo paveikslėlyje demonstruoja kažkokį išniekintą ir sudarkytą graužiką? Kvepia gyvūnų teisių pažeidimais. Gali daryti neigiamą poveikį visuomenei. Pasišlykštėtina.
Pasiužsinusipersiapsidegenerašlykšliumpenproletariška
Viena, kai kalbą turtina brodskiai ir jonai mekai ir visai kas kita, kai rokiškiai rabinovičiai.
O, žiūriu ir į Lietuvą tą PC debilizmo banga ateina. Britanijoje jau pasisukti niekur be to nebegalima. Viskas kas atrodė kaip ir sveiko proto, niekam neužkliuvo, staiga tampa nelegalu, amoralu, rasistiška ir homofobiška. Prieš kelerius metus policijos bosas uždraudė chuliganus yobs vadinti, bo tai juos žeidžia. Ir t.t. ir t.t. Juodžiui kino teatre pasakius, kad jo tamsoje nematei gali būt rasistu apšauktas.
Jau senokai čia ta banga -- maždaug prieš dešimt metų prasidėjo. Tik dabar jau ima pereiti į marazmą kartais -- kaip šiuo atveju, kai žodis „lavonas“ užkliūna.
Mes čia Lietuvoje tik vieną privalumą turim -- vis dar yra nemažai žmonių, atsimenančių, ką reiškia draudimai kalbėti apie realybę.
Tik vat jaunesnė karta, kurie nematė to praktikoje, neretai galvoja, kad naujakalbė yra kažkokia juokinga teorinė abstrakcija. Ir taip, patys nepastebėdami, tampa totalitarizmo diegėjais.
Manau, padvesusiems gyvunu kunams lietuviu kalboj skirtas zodis yra ‘maita’. Tik kazkodel jo jokioj ziniasklaidoj nebematau. O verstiniuose straipsniuose visai baisu -- ‘suniukas ne to uzvalge, tai teko ji uzmigdyti, ir kuneli palaidot’. Cia gal ne tiek politkorekcija, kiek paprastas bukumas.
Politkorekcija ir bukumas -- to paties dalyko du veidai 😀
Oi, prisiminiau neseną atvejį, kai kolegoms prasitariau, kad būsiu kaime avies skerstuvėse ir dar valgysiu ten 🙂 Tai iš pradžių man pasakė, kad avių šiukštu negalima skersti ir juo labiau (o siaube!) valgyti, nes nu i6 j7 tik megztinius visi daro. O kai paklausiau kuo tas avinas skiriasi nuo kiaulės, kurios kotletus kasdien valgo tai iš vis buvau nebyliai palaikytas barbaru 🙂
Ponas man priminėte tokį Romą Sadauską-Kvietkevičių su ta jo istorija apie kiaulytės kojytes 😀
Na va, po jūsų šio komentaro aš Kvietkevičiaus bloge palikau paieškos frazių, kurios tikrai būt pas jus papuolę į periodišką „geriausių paieškos frazių“ rašinėlį 😀
Deja nieko nerado pagal tą mano frazę… 🙁
Primena Orwellą
Negalima sakyti pideras -- reikia kažkaip švelniau -- homodrylas 😀
o kaip jum siknabirbis?
Man kai kas dašilo -- politkorekciniai mulkiai yra tos pačios rūšies debilai kaip ir kalbainiai: tik vieni iš kalbos galimai nori išbraukti visus iš anglų kalbos atėjusius žodžius, galimai ir rušiskus (nors kai kurie net nėra tokie -- anūkas, priešdėlis da) ir šiaip nepatinkančius žodžius, kiti teisina savo kalbines pretenzijas kažkokios kreivos moralės normomis ir kaip pretekstą naudoja kažkokiais hipotetiniais silpnakinkiais, kurie pamatę žodį turbūt nudvės nuo širdies smūgio ir apšiks brangų kilimą. Turbūt tie silpnakinkiai yra pačių politkorektiškų mulkių atvaizdai.
Kai kuriem žmonėm tiesiog labai patinka kitiem nurodinėti, kaip šnekėt, kaip galvot, ir tokiu būdu gali pasijausti atseit pranašesniais, „švaresniais“ už kitus. Nesvarbu, kad vistiek šūdas galvoje.
Politkorekcija yra blogis dar ir tuo, kad tai yra savotiška pasyvumo skleidimo pozicija, analogiška „stručio galvai smėlyje“ -- jeigu nekalbėsim apie blogus, nemalonius dalykus, tai kaip ir nieko nereikės daryti, spręsti. Nes kai nekalbi apie kažką, tai ir galvoti apie tai nereikia, dalykas tarsi nustoja egzistuoti, bet realiai taigi niekur neišnyksta.
Nėra PC čia toks naujas išmislas, o šaknys jos siekia XX a. pradžią, tik tada šitas dalyakas propaganda ir cenzūra vadinosi.
Juk kai pasiskaitai nacių tekstus, tai jokių žydų jie nenaikino, o tik saugojo tuos niekingus išdavikus nuo įtūžusios tautos susidorojimo. Turkai po šiai dienai aiškina, kad armėnų jie nežudė, o relokavo, šiuos tausodami nuo karo baisumų, tik bėda, kad truputis jų mirė tranzite ir tai keli paliegę senukai. O sovietai gi niekada nieko neokupavo, o tik išvadavo, o vėliau priėmė į savo glėbį savanoriškai į jį pasiprašiusias respublikas ir gulaguose vyko ne represijos, o perauklėjimai.
Ponas Viešpats, kai tamsta rašote PC, tai vos tamstos nepasiunčiau, nes pagalvojau, kad apie kažkokius kompiuterius čia pradėjot kalbėt.
Kai tamsta rašote santrumpą žodžiui, tai irgi pagalvokite, kaip tamstą kažkas supras 😀
O dėl tų diskursų, susijusių su naikinimais -- taip, tai labai paplitę. Tik tiek, kad tuo metu visgi buvo fokusuojamasi į gana kompleksinius dalykus -- ištisus diskursus. Dabar gi tiesiog koks nors žodis pradedamas skelbti draudžiamu.
O jūs nemindžiokite durnų „žūranlysčių“ takais. Rašiau tokią santrumpą, nes jau komentaruose sykį buvo pasirodžiusi ir nesate ant tiek durnas graužikas, kad iš konteksto nesuvestumėt, ką ta abreviatūra reiškia.
Kaip tyčia skypinau su savo buvusiu klasioku, kuris dirba Vokietijoje, tai dabar jis 3 sav išleistas apmokamų atostogų ir lanko privalomus tolerancijos kursus, nes su kolega gėjumi juokavo apie apie analinį seksą. Įdomu tai, kad kolega niekam nesiskundė, o sankcija yra įmonės HR atstovo darbas, kuris nugirdo pokalbį. Išaiškino, kad buvo nepagarbiai šnekama apie apie seksualinę orientaciją, kas jos atstovams gali sukelti diskomfortą (nors vienintelis padalinio homoseksualas pretenzijų neturėjo).
Dabar žmogus eina kursus, kurie nėra tokie, kad 3 val per dieną kampe su ipadų pasėdėjai, paukščiuką gavai ir laisvas. Jie vyksta visą darbo dieną, su individualiom ir grupinėm veiklom, kuriose privalu aktyviai dalyvauti, rengti rašto darbus, interpretacijas, žaisti rolinius žaidimus… Po viso šito tu gauni įvertinimą. Jeigu jis neigiamas, eini kartoti dar sykį jau per neapmokamas atostogas, o jei ir tada nepersiauklėjai, tuomet arba įmonė netenka specifinio sertifikato, kuris yra būtinas, norint dirbti su viešu sektoriumi, arba turės atleisti savo nepataisomą darbuotoją.
Nacistinė praeitis suveikė labai niutoniškai ir švytuoklė pakrypo į visai kitą radikalumo pusę. Po pokalbio varčiau vakarietišką spaudą ir matau tendenciją, kad Vokietijoje yra blogai su PC. Vyksta toks absurdas, kad Europoje plintantys garbės žudymai (t.y. puslaukinių emigrantų žudomos jaunos moterys už negerbės šeimai užtraukimą tokiais dalykais, kaip kad nenorėjo ženytis su tėvų išrinktu jaunikiu, pamilo kitatautį, buvo išprievartauta ir pan.) Vokietijoje yra nurašomi, kaip smulkūs nusikaltimai. Kai savo dukras nužudę tėvai sėdi teisiamųjų suole, jų advokatai gudriai kaltina teisėjus rasizmu, mat jie nesiteikia suprasti kitos kultūros. Teisėjai peršika, nes rasizmas, šovinizmas ir pan. yra labai rimtas kaltinimas, kuris gali užbaigti jų karjerą. Dėl to, kai koks brolis žiauriai nužudo seserį, kuri išdrįso būti išprievartauta, ir atlieka tai premedituotai, ypač žiauriai ir dažnai persekiojant ją po visą Europą, jis gauna 7-8 metus lengvo režimo.
Taigi tas pats PC, kuris turėtų ginti žmonių orumą, tapo skėčiu, po kuriuo gali slėptis durniai ir nusikaltėliai.
Tai iš konteksto paskui ir suvokiau, ką tas PC pagal tamstą reiškia. Kai antrą pastraipą paskaičiau.
Dėl tokios įspūdingos istorijos apie HR -- manau, kad reikia atleisti tą HR veikėją ir problemos išsispręstų. Visiems išsispręstų.
Dėl tų žudymų -- jau teko girdėti, kad gauna tiek minimalias bausmes, kiek įmanoma. Ir tos bausmės būna kartais lengvesnės už nekuriuos netyčinius atvejus.
O skėčiu atmatoms tampa bet kokios ideologijos. Nes ten, kur ideologija, žmoniškumui nelieka vietos. Su politkorekcija -- tas pats.
Čia dabar dar galim pridėti, kad politkorekcija -- tai naujosios kairės revoliucinis frontas, kuris realizuoja Trockio idėjas dėl permanentinės revoliucijos.
Čia, Rabinovičiau, ne HR problema, o valstybinio teroro.
Kaip pas mus vis dažniau, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose prašomi sertifikatai kokybės ar pan. (dažniausia -- beveik niekinis ISO 9000), pas vokiečius rimtiems pirkimams prašomi kažkokie socialinės atsakomybės sertifikatai. Šio sertifikato palaikymui yra reikalingas vidinis gestapas. Jei jo nėra, negaunamas arba neatnaujinamas sertifikatas. Nėra sertifikato, negali dalyvauti konkursuose, nėra pajamų
O įmonės veikla labai specifinė, orientuota į darbą tik su viešu sektorium. Kadangi iš tos veiklos ateina labai daug casho, tai apie diversifikacijas niekas per smarkiai nemąsto ir visokias durnystes su tolerancijos mokymais kentėt gali.
Ponuli, HR visur yra problema patys iš savęs. Ir konkrečiu atveju tai sprendžiama labai paprastai: atleidžiant tokio HR vadovybę. Ir stebuklingu būdu valstybinis teroras sumažėja vienoje konkrečioje įmonėje.
Ir jei jau reikia sertifikatų dėl atitikties kokiam nors mentaliniam dalbajobumui, tai nereiškia, kad mentalinį dalbajobumą reikia visoje įmonėje skleist.
Čia gi atitikties reikalavimai yra. Toksai HR veikėjas įmonei reikalingas ne tam, kad įmonę dusintų, o tam, kad nuo valdiškų dalbajobų apsaugotų. Tai tegul ir saugo, o ne įmonę dusina.
O jei toksai dalbajobas nesupranta savo veiklos tikslų ir įsivaizduoja, kad įmonė jį į darbą priėmė tam, kad jis įmonei trukdytų, tai jį reikia atleisti.
Taikliai radote vietą autoriaus aprašomiems „politkorektams“: jie yra ne tik erzinantys piktžolės, bet ir Molotovo pasekėjai. To paties kuris Suomijos bombardavimą pavadino humanitarine pagalba.
Kiekvienas parodęs šitiems „politkorektams“ jų vietą yra Simo Häyhä pasekėjas, nesitaikstantis su tokia lingvistine humanitarine pagalba.
Rokiški,
nereikėjo Jums su ja veltis į diskusiją. Aš irgi bandžiau, ji pradėjo kalbėti apie dalykus, kurie visai nebuvo susiję su jos paskelbta tematika facebooke.
Žmogus neskiria A nuo B ir kokia koreliacija tarp A ir B, tačiau vaidina, kad skiria.
Tegul vaidina teatre (kitose FB grupėse).
Argi buvo su ja kokia nors diskusija apie tą temą? Buvo tiktai klausimų apie tai, kas jos galvoje darosi. Ir vat po kelių patikslinimų čia vat ir pamatėm, kas ten jos galvoje -- ogi pavyzdinis atvejis.
Sakyčiau čia yra platesnės problemos vienas iš niuansų. O problema būtų maždaug tokia: kas geriau/naudingiau/populiariau valdžioje -- asmenybės ar minia vidutinybių. Ir ne tik valdžioje, bet ir iki visų menų/madų ir kitokio lyderiavimo. Tegyvuoja visuotiniai tiesioginiai rinkimai, masių diktatas, gelžbetoninė žmonių vienybė (vienodumas), bolševikai, chunveibinai, raudonieji kchmerai, talibai, mirtis ir visuotinas liaudies pasmerkimas visokiems ilgaplaukiams, kitaminčiams, pankams, hipiams, tiems kurie groja džiazą ir kitokiems kitokiems; ura draugai, šlovė raudonai fioletinei vėliavai; vambzdį į kalėjimą.
Ir, kaip jau čia aukščiau pažymėjo tamsuomenė, viena, kai kalbą turtina brodskiai ir jonai mekai ir visai kas kita, kai rokiškiai rabinovičiai. Rabiniovičiaus teisės turėti (o tuo labiau reikšti) nuomonę dar nepatvirtino liaudies vardu CK, taip kad tylėt, visiems tylėt, šob poriadok byl.
Aš dar nepatvirtinau to CK, kuriam leisiu turėti nuomonę.
Puikiai paraszet, Rabinoviciau. Respect.:)
Ponia Lijana, pagyros iš tamstos man kelia įtarimų, kad kažkas čia negerai.
Pagyrimas kuo nuosirdziausias. Nemegstu veidmainystes bet kokia forma, tame tarpe ir zodziu vyniojimo i vata. 🙂
Smagus straipsnis apie eufemizmus ir kalbėjimą aplinkui, bet kiek čia apie politkorekciją? 🙂
Pridėsiu iš savo studentavimo patirties --
LOR gydytojas rinoskopu apžiūrinėja pusamžės moters šnerves ir klausia „Tai dažnokai krapštote nosį, ponia?“, į ką ponia po pauzės -- „Na taip, retkarčiais pirštu išsivalau“.
Matot, kur eufemizmai, o kur politkorekcija -- labai neaiški riba.
Politkorekcijos požymiai yra tada, kai bandoma kažkokius žodžius uždrausti tiesiog dėl politinių/ideologinių priežasčių, prisidengiant tuo, kad esą pažeidžiamos kažkokių žmonių teisės, orumas, etc..
ta pačia tema:
http://www.youtube.com/watch?v=h67k9eEw9AY
Puikus, tikrai puikus.
OK, suprantu, kad čia apie straipsnis lingvistinį politkorekcinių pajėgų flangą.
Beje terminas „politkorekcinis“ turi aiškiai neigiamą atspalvį, todėl nenustebčiau kai vieną dieną jis taps NETEIKTINU, idant neįžeistume tikinčiųjų politkorekcija jausmų.
Tolerancija, žinote. Tolerancija, o ne politkorekcija.
tik šitos vietos nesupratau: „Ai, ne, juk ir žodį “moralė” reikia pakeisti žodžiu “etika”, nes suprantate, moralė būna nervinanti ir kažkam gali nepatikti.“ čia imaginary construction ar kažkas rimtai moralę siūlo keisti etika politinio korektiškumo vardan?
Ponas Viktorai, ar aš panašus į tokius, kur įsivaizduojamas konstrukcijas kaišiočiau? Moralė yra vienas iš tų žodžių, kurie keičiami į kitus žodžius.
Nepadoru gi kalbėti apie amoralumą ar moralės laikymąsi -- reikia kalbėti apie neetiškumą ar etikos normų pažeidimus.
Visa esmė čia paprasta: etikos normos gali būti įvairios ir visiems pritaikytos. O moralė -- tik viena. Nepatogu juk. Kažką diskriminuoti gali.
Va kažkam užkliuvo žodis invalidas. Tarptautinis normalus žodis. Tai pervadino į neįgalusis, nes „invalidas“ mat įžeidžiai skamba. Na paaiškinkit jūs man, kuo šis termino išvertimas į lietuvių kalbą pakeitė žodžio prasmę? Lyg negana būtų, tai dar ir kalbainiai prikišo savo kreivus nagus -- pasirodo reikia kirčiuoti „turintieji neGAlią“ (taip taip, kirtis būtent čia). Kas toliau? „turintieji nesugebėjimus“?
idomu ar debilas neisizeistu jei ji saikingai protingu pavadinciau?
Ne saikingai protingu, o alternatyviai protingu reikia pavadinti. Tada nesupras. Tik vat čia jau reikia atskirti, kur yra politkorekcija, o kur yra rafinuoti izdevonai.
Invalidas lietuviškai yra luošys. Žodis „neįgalusis“ -- tai visiškai tiesioginis, literalus žodžio „invalidas“ vertimas. Politkorekcinės paskatos čia veikia, bet spėju, kad kalbaininės paskatos -- irgi.
Žymiai ryškesnis ir sunkesnis atvejis yra su žodžiu „senjoras“, kurį vietoje žodžių „senukas“ ar „pensininkas“ naudoja biurokratinės asabos. Čia tai jau politkorekcija visame gražume.
Itariu, kad „senjoras“ yra globalizacijos produktas.
O… žiūriu p. Carlinas jau mano parašytą mintį gerai apžvelgė :), JAV matyt šita bėda yra dar rimtesnė nei pas mus.
Taip, pas juos tai jau pasiekę tokį lygį, kur jiems matyt jau tarp eilučių reikia prasmės ieškot. Koks nors užsienietis jau gali ir nesuprasti kartais, ką tie marazmai reiškia.
Man tai labiausiai patinka, kad zodi „niger“ JAV turi teise vartoti tik afroamerikieciai. Jie ir vartoja, net knygu pavadinimuose.
Jo…
Kai kur tikrai jau per daug tos politkorekcijos…
Gan savotiškai yra pasisakoma čia: http://www.versijos.com/publ/ideologija/mazumos_ir_tolerastija/politiniu_quot_komisaru_quot_salis/4-1-0-785