Author Archives: Rokiškis Rabinovičius

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Apklausa: kas bus Lietuvos Prezidentas?

Žinote tas nieko neparodančias apklausas apie rinkimus – „už ką balsuotumėte“ ir panašias? Jos rodo kliedesius, nes jos yra banaliai klaidingos: daugybė į jas atsakančių žmonių išvis neina balsuoti, o kiti – paskui dar ir persigalvoja. Taip ir gaunasi, kad kokia nors apklausa parodo, jog balsuotų už vieną kandidatą, o laimi – visai kitas. Ir ypač ryškiai tai matosi, kai iki rinkimų būna likęs dar nemažas laiko tarpas.

Dar neatėjo 2018 Prezidento rinkimai, bet jie dar ateis. Kas laimės per tuos rinkimus?

Geros apklausos, kurios suveikia, yra paremtos visai kita mintimi: mes matome savo aplinką, savo draugų aplinką ir galime spėlioti, kiek žmonių už ką balsuotų. Ir štai tokios apklausos jau parodo realesnę situaciją. Kardinaliai realesnę. Ir jei atsimenate ankstesnius rinkimus, tokios apklausos pataikydavo labai labai geriau.

Continue reading →

Šūdina valdiškų įmonių defokusacija

Lietuvos paštas kažkada išnaikino pašto dėžutes, skirtas laiškų išsiuntimui. Nes esą daug pinigų kainuoja iš jų laiškus paimdinėti. Rezultatas – per kelioliką metų žmonės užmiršo kaip laiškus siųsti. Lietuvos paštas tapo merdinčia nesakysiu ko skyle. Ir jie dabar, kaip kartą sakė kažkas iš pažįstamų, jie prekiauja kažkokiomis paduškėlėmis, o norint ką nors per juos išsiųsti… Aš nesakysiu nieko, bet tai tiesiog man pasirodė neįmanoma.

Kai būna defokusacija, sunku net ir suprasti, kas išvis per problemos vyksta. Ar atpažįstate, kokios čia įstaigos vadovas nuotraukoje? Štai taigi… Kai toks defokusuotas vaizdas, tai ir atpažinti nesigauna.

Lietuvos geležinkeliai kažkada išgriovė geležinkelio liniją į Alytų, nes tipo krovinių mažai. Paskui ir liniją į Latviją. Dabar gavo baudą už pastarąją – 28 milijonus. Buvęs vadovas, Stasys Dailydka, nemato tame problemos. Jūs suprantate, tiems tipažams atrodo, kad geležinkelių ardymas yra geležinkelių veiklos gerinimas. Aš labai tikiuosi, kad pasikeitusi vadovybė ten imsis totalaus senų degradų valymo.

Susisiekimo paslaugos ir VVT pasiekė to, kad būtų išnaikinti mikriukai, kurie esą kėlė kažkokią konkurencijai klaikiems griuvėsiams, vadinamiems VVT. Jūs nematėte, kaip tai atrodo – tai valstybinė įmonė, kurioje darbuotojams yra tokio baisumo sąlygos, kad aš privačiame versle nieko panašaus išvis nesu matęs. O SP žinote, kuo užsiima? Keleivių tikrinimu (nors tą puikiai išsprendžia įlaipinimas per priekines duris) ir maršrutų derinimu (nors tai išvis yra absurdas). T.y., neaišku kam reikalinga veikla.

Tai yra valdiškos organizacijos, į kurias realiai baisu žiūrėti, nors jos yra pakankamai skirtingos. Tiesiog baisu žiūrėti vien dėl to, kaip absurdiškai jos dirba ir kaip jos pačios nemato iki kokio absurdo jos yra priėjusios. Ir problema yra ne tame, kad kokie nors politikai ar dar kažkas ten blogai veiktų – problema yra tame, kad tose organizacijose tiesiog neaišku kas užsiima neaišku kuo, ir tai tęsiasi tol, kol visas marazmatinis šūdas užrūgsta tiek, kad ima putoti ir lietis per kraštus. O mes tada stebimės – iš kur čia šitiek šūdų lenda.

Continue reading →

Ką reiškia „pilnai apkrauti žmones darbu“

Senokai nerašiau vadybos temomis. Tai šiandien truputį pastebėjimų duosiu – visai iš praktinės vadybos, tačiau skirtų tiems, kas jau kažkiek pažengę, turintys kažkokios patirties ir supratimo. Attinkamai, viską duosiu be didelių aiškinimų, o tiesiog su keliomis esminėmis sąvokomis ir praktiniais apkrovimų rezultatais, kurie gaunasi tada, kai vykdomi reaktyviniai darbai.

Jei norite, kad ugniagesiai visada spėtų užgesinti gaisrą, jų apkrovimas darbu turi būti artimas nuliui. Jei jie bus apkrauti darbais, daugelio gaisrų užgesinti jie tiesiog nespės. Žodžiu, melskitės, kad gaisrininkai darbo neturėtų ir nieko neveiktų.

Pirmiausiai pradėkime nuo dviejų esminių sąvokų:

  • Reaktyvinis darbas reiškia, kad kažkur įvykis įvyko (pvz., klientui į galvą šovė) ir todėl reikia tą darbą daryti. Daryti tiesiog todėl, kad klientui prireikė. Reaktyvinis – tai reiškia, kad daromas kaip reakcija, į kažką reaguojant.
  • Proaktyvinis darbas – tai toks, kuris gali būti planuojamas, savo paties susigalvtas ir susidėliotas. Proaktyvinis – tai reiškia, kad daromas aktyviai, priešingai nei reaktyvinis.

Reaktyvinio darbo pobūdis yra toks, kad jis visada pertraukia proaktyvinį darbą. Kadangi reakcijos prioriteto nustatymas yra išorėje (ne pas vykdytoją), tai realus reaktyvinio darbo prioritetas visada gaunasi aukštesnis nei proaktyvinio darbo.

Continue reading →

Kognityvinė diarėja ir Kremlius

Ėjau prieš kelias dienas Senamiesčiu, žiūriu, prie Prezidentūros – palapinės kažkokios, plakatai ir kokie tai žmonės. Priėjau pasižiūrėt, paskaitinėt, galvoju – kas ten vyksta sužinosiu. Sužinojau. Marazmas vyksta. Lietuva žlunga ir taip toliau. Žmonės žudomi ir paskui į psichiatrines uždardinami, kur juos paskui uždardina. Ir žudynes rengia valdžia. Ir teismai savivales daro. Plakatai visokie apie tai pasakoja aiškiai.

Lietuvos piliečiai be kaltės baudžiami ir net žudomi. Tyčia. Tie, kurie nepalankūs.

Kol aš ten žiūrėjau į tuos plakatus, prie manęs pristojo kokia tai mteriškė, kuri ėmė pasakoti, kad kovoja už kažką, bet gerai nesupratau už ką. Iš pasakojimo pabirų supratau, kad viskas blogai, gavo sąskaitą už kažkokias šiukšles, yra geriausia kažkokios mokyklos mokytoja ir ją persekiojo kažkoks žmogus, kuris visas mokyklas nusamdė, nes tenai sukišo KGB agentus ir dabar viską valdo.

Paskui priėjo dar koksai tai žmogėnas, kuris pradėjo išvis neaišku kokius vėjus pasakoti ir abu jau pradėjo kišti man kažkokį žurnalą, kur pasirašyčiau, kad Lietuvoje viskas blogai. Reikalavimų ar išvis pasirašymų prasmės nesupratau, tai ir pasakiau, kad neaišku, ko jie nori, tai nepasirašysiu. Tada prasidėjo dar didesnė diskusija.

Continue reading →

Ar smagu auginti alkoholizmą, Sauliau, Ramūnai ir Aurelijau?

Įsivaizduokite, kad turite bandą avių, į kurią įsimaišę yra ir vilkų. Avys avimis – gal jos ir ne itin protingos, bet nu visvien avys, o štai vilkai – tai jau blogis, su kuriuo reikia kovoti. Ir dabar įsivaizduokite, kad jūs imatės vilkų mažinimo programos, kad vilkų būtų mažiau, o avių – daugiau.

Kai avių bandoje vilkų daugėja, tai būna labai aiškus požymis, kas išties vyksta.

Natūralu, kad savo veiksmų rezultatus įvertinsite pagal tai, kiek tų avių liko ir kiek vilkų. Tiesą sakant, tokioje vilkų skaičiaus mažinimo programoje tereikia žinoti vieną skaičių – kiek yra vilkų. Jei vilkų daugėja – reiškia, kad jie ėda avis sparčiau. Jei vilkų mažėja – reiškia, kad jie avių ėda mažiau.

Avių skaičius gali mažėti, nes gal jas vilkai ėda, avių skaičius gali ir didėti, nes gal tiesiog jas didesniais kiekiais veisiame. Tačiau jei mažėja vilkų, tai reiškia, kad jie išpjaus mažiau avių. O jei vilkų daugėja, tai reiškia, kad jie avių išpjauna daugiau. Kitaip tariant, pakanka vieno rodiklio – vilkų skaičiaus. Arba vilkų procentinės dalies, jeigu norite kaip nors sudėtingiau matuoti.

Dabar imkim ir pasižiūrėkim į tai, ką reiškia Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos alkoholio mažinimo programos skaičiai. Per pirmus 7 šių metų mėnesius alaus parduota 14,5% mažiau, o stipriųjų gėrimų – 8.5% daugiau.

Continue reading →