Category Archives: Belenkas

Apie visokių duomenų išviešinimus

Dabar vyksta skandalas, kad kažkokie hakeriai iš kažkokios neaiškios klinikos pagrobė berods 21 tūkstančio (ar kiek ten?) žmonių duomenis ir nuotraukas. Pati firma, berods negalėjusi tokių duomenų rinkti ir saugoti, juos rinko ir saugojo (išties tai nelabai), o dabar, atkartodama RRT pareiškimą, sakosi, kad gal traukti kažką ten pagal BK 167 straipsnį (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas), jei kas tuos duomenis pamatys.

Pati hipokrizės esmė – padaryti kažką, o paskui intensyviai kovoti už tai, kad taip nebūtų, kartu jaučiantis doru ir moraliu šventuoliu.

O ką aš noriu pasakyti? Aš savo nuomonę turiu apie tą firmą ir tokią jos vadovybę. Ir apie šantažuotojus irgi turiu savo nuomonę. Apie vienus ir kitus ji panaši.

O visiems savo draugams ir pažįstamiems, kurie ten tvarkėsi, o ir išvis visiems, kas tvarkėsi, ir išvis visiems, kas čia skaito aš noriu pasakyti paprastą dalyką: mes visi turime įvairių problemų. Pačių įvairiausių. Ir tai visiškai normalu. Ir normalu tvarkytis savo problemas. Tame nėra nieko, ko galima gėdintis.

Pas vieną prastas regėjimas, pas kitą – nuplikusi galva, pas trečią – pilvo trūkis, pas ketvirtą – skydliaukė, pas penktą – randai. Daug visokių problemų turime visi, vieni – didesnių, kiti – mažesnių. Ir tai visiškai normalu – turėti kokių nors problemų ir tas problemas tvarkytis. Nenormalu yra tik save pačius kankinti.

Ir man jūs patinkate tokie, kokie esate, ir dėjau aš ant tų išviešinimų. Ir man yra visiškai nesvarbu tai, kad kokie nors kažkokios firmos veikėjai pridarė nuotraukų, o kiti paskui išviešino tas nuotraukas. Žmonės, kurie yra tikri, man yra tiesiog tikri. Ir mano nuomonė nuo tokių išviešinimų anei niekaip nepablogės apie nei vieną žmogų.

Kas tik nori gali tvarkytis trūkius, papus, užpakalius, plikes, šlubumus, randus, apendicitus ar dar ką nors. Tai kiekvieno reikalas ir tame nėra jokios gėdos, jokio dalyko dėl ko reiktų drovėtis ar bijotis išviešinimo. Gėdintis čia gali nebent tie, kas galvoja, kad savo problemų sprendimas esą yra kažkas negero.

Aš esu su jumis. Man yra ok, kad jūs darote tai, ką jūs norite, nes jums taip reikia. Jums reikia – jūs darote, ir gerai, nes taip jūs norite. Ir dėjau aš ant tų išviešinimų.

Mano nuomonė nuo tokių istorijų blogėja tik apie tokius duomenų vagis ir tokias firmas, kurios skleidžia tokio lygio hipokrizę. Visokie 2018 metų duomenų standartai ir taip toliau, ir hipokrizės leveliai, didesni, nei 9000. Ir dar kažkokie grasinimai kam papuola dėl ko papuola. Tegul tie visokie išviešindinėtojai apsivožia bliūdais.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie gėjus-kanibalus, realius maniakus ir visokias mokytojas

Dabar sukasi triukšmai ir skandalai apie mokytoją iš Telšių, skelbusią mokiniams pasakojimus, kad gėjai esantys kanibalai ir panašiai. Iš daugybės keistų reakcijų aš supratau, kad išties yra žmonių, kurie taip galvoja. Tai todėl aš paaiškinsiu komplektą skirtingų dalykų, kurie duos įsivaizdavimo, kame problemos ir kokios jos yra.

Ar norėtumėte, kad kažkas jūsų vaikams pasakotų, kaip reptilijanai ir žydai senovės Egipto piramidėse ėda vaikus, kuriuos grobia prekybos centruose?

Tiesiog manau, kad kai kuri informacija (pirmiausiai – apie tuos žudikus-maniakus) daliai žmonių nėra žinoma (gal būt dėl to, kad ji elementariai per daug baisi, kad apie ją kas kalbėtų ar net suvoktų). O dar apie kai ką gal būt tiesiog nepagalvojama, o gal net ir tikslingai nenorima pagalvoti.

Paskui dėl tų nesupratimų būna absurdiškai kalbama apie kokios nors mokytojos nuomonės laisvę, kažkodėl nutylint apie tai, kad teisę į saugią ir korektišką informaciją turi dešimtys ar šimtai mokinių, o pati mokytoja elementariai naudojosi institucine mokytojo galia tų kliedesių skleidimui.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kaip įsitvirtina nesąmonės

Nesąmonės turi tokią savybę, kad jos įsitvirtina. Skirtingai nuo sąmoningų dalykų. Tiesiog kas nors pasako nesąmonę, kaip keistą faktą, kažkas tuo patiki, nes tai atrodo keistas faktas, ir tai pasilieka atmintyje. Būtent keistumas, išskirtinumas ir tampa tais klijais, kurie nesąmonę įlipdo į mūsų atmintį.

Korėjiečiai galvoja, kad jei miegosi kambaryje su įjungtu ventiliatoriumi, tai jis tave uždusins ir gyvu neliksi. O dažnas lietuvis galvoja, kad Landsbergis pavogė iš jų kolūkius. Ir taip, daugelis kažkaip natūraliai taip galvoja. Tiesiog.

Einant laikui, nesąmonė gali taip įsitvirtinti, kad dauguma žmonių ją ims laikyti visuotinai žinoma tiesa. Ir tada tokią nesąmonę išnaikinti jau bus sunku.

Čia aš jums parankiojau truputį tokių dalykų, kurie yra kaip tik tokio tipo menami faktai, o išties nesąmonės. Čia tam, kad įsivaizdavimo būtų, kaip menamai tikri dalykai gali išties būti visai netikri.

Beje, kadangi paskutiniu metu nemažai ėmiau rašyti apie propagandą, tai pastebėkim ir tai, kad toks nesąmonių lipnumas propagandoje dažnai panaudojamas tikslingai, ypač kai norima kokį nors žmogų apšmeižti. Išgalvotos nesąmonės prilipinamos, o neigimai tampa neefektyvūs.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kalbos policija

Neseniai buvo tas pristatymas, kuriame kalbėjome apie knygą, kuri tiesiog pritvoja kalbainystės bandymus vaizduoti kažkokį mokslą. Knygą sudarė Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys, o efektą ji jau kelia tokį, kokį ir sakiau – dabar eina ignoravimo stadija, o greitai bus ir visiškas pasiutimas.

Ačių, siūlau Audronę į VLKK pirmininkes. Ir jai tai bus gerai, ir VLKK tai bus gerai. Kodėl gi ne? Juk reikia išlaikyti pirmaujančius kalbos reguliavimo tempus.

Kad kalbainystė (kalbos dusinimas) savo esme yra tokia nesąmonė, kad karjerą anose institucijoese galėtų padaryti netgi kokia Audronė Pitrėnienė – tą kaip ir galime suvokti. Priminsiu jums, kaip už kalbinę švarą kovojanti VLKK sugebėjo per kažkokius 2009 metais vykusius ištiktukų rinkimus priimti žodį „jablynkšt“, nei nesuprasdama, ką tas žodis reiškia ir iš kur atėjęs. Toks nesupratimas – tai išties kažkas panašaus į tą garsųjį Pitrėnienės „ačių“.

Bet nors ir taip baisu viskas, aš dar kai ką patikslinti noriu. Kad atsirastų suvokimo, jog pas mus realiai prasta padėtis.

Tiesiog Rimvydas Valatka per aną pristatymą minėjo, kad panašūs į mūsiškius reguliavimai tėra Čekijoje ir Rusijoje. Dėl Čekijos aš nesu tikras (įtariu, kad ten daugiau yra noro reguliuoti, nei reguliavimo), o vat dėl Rusijos… Lietuva čia smarkiai ją lenkia, ir Rusija daug ko galėtų pasimokyti blogąja prasme. Ir, beje, po truputį ir bando mokytis.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Elektroninės cigaretės: iQOS

Galų gale, jei jau taip gavosi, kad rašiau apie visą tą rūkymo blogį, visokias ten iš to kylančias baisybes ir savo bandymus mesti nikotiną, tai parašysiu ir apie dar vieną daiktą – iQOS. Tai elektroninės cigaretės, kurias gamina Philip Morris. Juoba, kad paskutiniame tos temos straipsnyje jau truputį apie tai minėjau, tai atitinkamai, šiandien atėjo diena pavaryti ką nors blogo ir ant jų.

Čia taip atrodo dėžutė nuo to iQOS daikto, o ant dėžutės pavaizduotas tas daiktas.

 

Mano istorija su iQOS prasidėjo tada, kai aš parašiau, kaip elektroninės cigaretės yra muilo skonio ir išvis neįmanomos rūkyti, nes tiesiog muilas jos. Ir išvis blogai. Tiesą sakant, jau kažkaip nelabai ir atsimenu, ką aš ten rašiau, bet atsimenu, kad pasipiktinimo buvo tiek, kad maža nepasirodė.

Pasipiktinimas baigėsi tuo, kad vienas draugas mane įkalbėjo kažkaip pabandyti visgi tų įprastų elektroninių cigarečių, o štai kitas – ėmė ir atvilko man iš kažkokios savo kelionės tą daiktą, apie kurį rašau šiandien – iQOS cigaretę. Ir tai cigaretei skirtų rūkalų truputį, kad būtų ką rūkyti (aišku, geriau jau būtų išvis nerūkyti). Tai aš apie tai parašysiu, nes manau, kad tokių čiūdų niekas čia Lietuvoje tiesiog nematė.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter