Vis laiks nuo laiko pasiklausau to klaiko, kur politikai kalba apie savo rinkimines programas. Na, tos laidos per Lietuvos Radiją, kurią iškilmingu balsu pradeda Giedrius Krušnauskas 🙂
Taigi, kiek įspūdžių (tik nevertinkite, kaip agitacijos, nes rašau nuoširdžiai, nuomonę susidariau tik paskutinėmis dienomis)…
Socdemai – nulis. Jie net nesugeba pasakyti, ką jie žada. Taip ir nesupratau nieko. Keista, bet prisideda prie konserviškos šeimos koncepcijos.
Konservatoriai su krikdemais – keista, bet turi gan daug ką pasakyti ir gana rimtai. Trikdo tik tarpais prasiveržiantys kliedesiai apie tai, kaip pvz., jų šeimos koncepcija išsaugos lietuviškumą ar sustabdys emigraciją.
Valstiečiai liaudininkai – kaip visada kleidėja apie vidurinės klasės kaime sukūrimą. Ir vėlgi prisideda prie konserviškų šeimos kliedesių.
Naujoji sąjunga aka pavlikistai – kleidėja išvis apie nežinau ką. Įstrigo kažkurio iš jų pasisakymas apie tai, kaip prieš tris metus jie pakėlė mokytojams atlyginimus ir jų reformos išgelbėjo švietimo sistemą. Vambzdec.
Paksuoliai – gan paradoksalūs. Kartais net ir pasako protingų minčių. Bet vidutiniškai – "viską reikia keisti, taigi savaime aišku, čia tam žinių nereikia, reikia tik dirbti".
Valinsko partija – tokių dar Lietuvoj nebuvo. Pasisakymai iš serijos "nieko ten žinot ir mokėt nereikia, bet reikia kad išrinktumėt ir bus viskas".
Šustauskas vertas atskiro apibūdinimo – "dirbu taksistu, jūs čia man neaiškinkit, kodėl čia man tik 5 minutes, pasakysiu ir išeisiu". Itin įspūdį padarė laidos metu skambėjęs jo telefonas bei jo aiškinimai, esą čia ne jo telefonas ir paskui vėl najiezdai ant laidos vedančiosios. Liuks diedukas. Dabar suprantu, už ką jį anąkart išrinko. Kad smagiau būtų.
Socialdemokratų sąjunga – vis pabrėžia neturinti ryšio už socdemus. Šiaip jau, jei laikotės socdemiškų idealų – tai išties šitų kalbos bent jau atitinka socialdemokratijos sampratą. Tai bent tiek gerai.
Frontas – demagoginis idijotų cirkas. Neturiu kito apibūdinimo jiems.
Darbiečiai – kažkas tarpinio tarp pavlikistų ir paksuolių. Blogąja prasme. Nei pasako jokių minčių, nei sugeba pasakyti, ką ruošiasi daryti, apsiribodami kliedesiškais lozungais apie atlyginimų kėlimą iki poros tūkstančių litų.
Leiboristai – ta pati darbo partija. Visiškai. Tik kažkodėl bando pisti krušti protą jaunimui. Nežinau kokiam jaunimui, nes tuos debilavotus pasisakymus galėtų pakelti bent jau iki savo motininės darbo partijos lygio. Manau, kad tiesiog dirbtinai sukurta balastinė partija, kuriai atiteks kažkiek balsų dėl nemokamos reklamos ir klaidingai užpildytų biuletenių.
Būdingas dalykas – vos ne pusė kandidatų skaitė iš lapelių, nei kiek nebendraudami nei su vedančiaisiais, nei su skambinančiais žmonėmis. Kai kurie net primityviai nesugebėdavo atsakyti į užduodamus klausimus, vietoj to bukai skaitydami kitą, niekuo nesusijusį atsineštos kalbos puslapį. Kiek pastebėjau, tai itin būdinga darbiečiams ir leiboristams.
Kas stebina ir ko trūksta? Mane labiausiai stebina, kad jau kelintą kartą visos šitos partijos vieningai kliedi apie tai, kaip gerins sąlygas smulkiam verslui. Prisiminti galime tiek, kad vien šiais metais mokesčiai patentininkams buvo padidinti 6 kartus, o biurokratinių kliaučių ir naujų mokesčių daugėja kasmet – ir prie konservų, ir prie socdemų, ir prie visų kitų. Todėl manau, kad visi atvirai meluoja. Ir stebina, kad nei viena iš šitų partijų aiškiai neminėjo (gal praleidau?) emigracijos problemos.
Galų gale užstrigo Jaunoji Lietuva. Pasirodo, Stanislovas Buškevičius nėra toks beprotis, kokiu jį vaizduoja. Dar pora išgirstų Jaunosios Lietuvos kandidatų irgi padarė visai teigiamą įspūdį. Ir vienas užstrigęs momentas – atrodo, jie nuoširdūs, bent jau jautėsi iš to, kaip kalba, kokios intonacijos, kur balsas sudreba, etc.. :-/ Galiu tik priminti, kad tai vienintelė partija, kėlusi protesto akcijas prieš smulkaus verslo žlugdymą.
Kuo man patiko Jaunoji Lietuva – vieninteliai įvardino, kad būtina spręsti emigracijos klausimą ir suteikti pilietybę visiems. Ir kad tai kritiška problema, kurios nesprendžiant ateis galas mūsų valstybėlei. Ir dar – bene pirmą kartą žiniasklaidoje išgirdau aiškią trigalvio slibino ir Ignalinos uždarymo problemos versiją: maximai pelningas Ignalinos uždarymas dėl naujos elektrinės statybos ir elektros kainų brangimo, todėl mūsų vyriausybė šiuo atžvilgiu tik vaidina judesius, bet išties remia tą uždarymą ir būsimą energetinę krizę. Žodžiu, manau, kad supratot, už ką balsuosiu. Įkyrėjo tie įprastiniai. Darysiu kitokį pasirinkimą. Nebent kaip nors mane perkalbėtumėt.
Visgi, jei nepatinka Jaunoji Lietuva, galiu patarti tik dvi partijas – konservatorius (nepaisant kliedesių apie šeimos koncepciją) ir socialdemokratų sąjungą (nepaisant gan neteisingo ekonominio koncepto, jie bent jau supranta, kad reikia tokio koncepto). Na, o jei gyvenate Kaune, tai vardan humoro – galima ir Šustauską 🙂
