Su Kovo 11 jus 🙂

Atvirukas iš http://www.brigin.lt/atvirukai/
Šitągi. Einam sekmadienį beužsidarinėjančiu Kaziuko mugės pilgatviu ir girdim kažkokį pažįstamą balsą. Ir tikrai – pažįstamą, Alinos Orlovos balsą. Ir anoji stovi su būreliu jaunimėlio ir spygčioja pasidainuodama, o aplink kažkokie gerbėjai susirinkę ir gerbia ją visaip įdėmiai ir atidžiai. Na, taigi, tokią atrakciją pamatęs, ir pats įmečiau kelis litus į gitaros dėžę.
Tai vat, pasakykit, ar dar kas nors ją ten Pilgatvy matėt, ar čia tik mano smegenų aptemimas?
Kadangi, kaip pamačiau, buvo susidomėjusių verslo procesais, štai jums klasika – kapitalistinės ekonomikos pagrindas, absoliutusis viso ko dėsnis ir reguliuotojas,
Didysis Kapitalistinis Pridėtinės Vertės Kūrimo Procesas
(paveikslas-diagrama):

Nesigąsdinkit, kad šis procesas atrodo sudėtingai – išties, jis paprastutis paprastutis ir visiems mums pažįstamas. Visa esmė tokia: akcininko pinigai išleidžiami turtui (plačiausia prasme – žaliavoms, įrangai, patalpoms, etc.), turto pagrindu išvystoma gamyba, sukuriama pridėtinė vertė (žaliavos+technologija+darbas), o paskui pridėtinė vertė paverčiama į pelną, kuris panaudojamas tolimesniam gamybos vystymui bei akcininko grąžai. T.y., vienoje pusėje – tiekimas ir gamyba, o kitoje pusėje – klientas ir akcininkas.
Procesas gyvenime veikia labai paprastai: nusiperki obuolį (investicija) iš tiekėjo už litą, nuplauni (gamyba), parduodi už du litus (atsirado pridėtinė vertė), litą grąžini į gamybą, o litą pasilieki sau, kaip grąžą iš investicijų.
Paveiksliukas, kuriame pavaizduotas kapitalistinis pridėtinės vertės kūrimo procesas (tiksliau – jo modelis), reguliuojantis visą ekonomiką (ir kapitalistinę, ir ne tik), paimtas iš čia – http://www.itsm.lt/index.php/Main/Kapitalistinis_verslo_modelis
Beje, jei šita diagrama patiks, tai galėsiu ir galingesnę įdėti, pagal bendrą Artendus Aktyvaus Planavimo Ciklą. Tai anoji tokia, kad nuo jos, žinokit, ir smegenys gali susisukti 🙂
Nervai nelaiko. Vakar susidūriau su viena kontorėle, o tiksliau – su jos veiksmų pasekmėm. Kontora skelbiasi, esą, ji vykdo strateginio planavimo sesijas pagal Balanced Scorecard ir pan., turi daugybę „ekspertų“ ir t.t..
Taigis… Kaip jie tai daro… Susirenka, padaro SWOT analizę, o jau po jos sėda kurti įmonės viziją, misiją ir vertybes. Ir visą tai daro nesiremdami įmonės skaičiais, o sesijos rezultatų nerengia, kaip biudžetavimo pradinės stadijos. VAMBZDEC. Kaplaną ir Nortoną širdies smūgis ištiktų, jei jie sužinotų apie tokius BSC konsultantus.
Štai ištrauka iš tos kontoros puslapio, kur kalbama „Savo veikloje mes vadovaujamės santykių valdymo modeliu“ (beje, jau ši frazė daug ką pasako):
vertės kūrimas naudojant skaičiais pagrįstą informaciją. Strateginės plėtros planų pasiūlymus grindžiame įvairiais savo ir partnerių turimų duomenų bazių statistikos faktais. Turime ilgametės patirties vykdant tyrimus, todėl tikime, kad strategijų klausimais mūsų turimos duomenų bazės padeda klientui sukurti papildomą vertę.
Ta prasme, jie sako (ir jie rimtai taip daro), kad „skaičiais pagrįsta informacija“ yra iš jų duomenų bazių. Ne kliento veiklos faktai, o tos kontoros ir jų partnerių „duomenų bazės“. DĖJO kliento veikla ant šitų duomenų bazių. Nes tai ne kliento veiklos duomenų bazės, o konsultantų ir „partnerių“ veiklos duomenų bazės, kurios nieko bendra neturi su kliento veikla. Ir kai tokia kontora STRATEGINĖS plėtros planavimą bando remti išoriniais duomenimis, tai jau atleiskit, tai tas pat, kaip naujos atominės elektrinės projektavimą vykdyti per pigius darbininkus iš Kinijos.
Žodžiu, kokios gi bendros išvados: psichologai ateina į įmonę, iškruša jos vadovams protą, o paskui nesugeba netgi elementariausio strateginio žemėlapio kurti. VADYBOJE remiasi psichologiniu principu „pripažinkime save, kokius esame ir būkime savimi„. O paskui strateginių sprendimų nesugeba atskirti nuo operatyvinio lygmens ir kiša kažkokias savo duomenų bazes.
Taigi, žinot, kokie rezultatai? Įmonė, konsultuota tokių „planuotojų“ įklimpo į tokią stagnaciją, kad net jos konkurentams pakliuvus į krizę, ji vis vien nesugeba plėstis, nes jos vizija, misija ir vertybės yra pagrįstos PERNYKŠTĖS SITUACIJOS ANALIZĖS duomenimis. O kaip vienas iš rezultatų – darbuotojų bėgimas dėl atlyginimų. Nes psichologai įmonei įkalė, esą „įmonės darbuotojai turi jaustis komfortiškai, todėl atlyginimai turi būti kuo panašesni, kad neatsirastų nesveika konkurencija„.
(#^*&@!# %^$%^&@# #$%^%^ labai daug keiksmažodžių $%^#%$ praleista @#$%$&&% %$##$%$%)
Taigi, mieli psichologai ir personalo vadovai, jei perskaitėte šitą mano pasipiktinimo žodžių kratinį, žinokit, kad noriu tik viena pasakyti: PSICHOLOGIJOS TAISYKLĖS NETINKA VADYBAI. Jei esate geras psichologas ar personalo vadovas, tai dar nereiškia, kad galite dalinti verslo vystymo patarimus, nes atvesit niekuo nekaltus žmones į bankrotą.
Kai kam čia užkliuvo Kate Bush, atseit, pamaiva jinai. Taigi, kad būtų su kuo palyginti – štai tikroji pamaiva – garsioji pankų motina Nina Hagen su daina „Naturtrane“, 1978 metai. Dabar pasakykit, kad maivytis negražu 🙂
