Tag Archives: renginiai

Mitingas prieš rinkimines falsifikacijas

Rinkimų falsifikacija, mitingas

Galima balsuoti už tuos ar anuos. Bet balsas turi būti balsas. Falsifikacija - tai nėra balsas.

Po to, kai internetuose, o paskui ir žiniasklaidoje ėmė lįsti visokios falsifikacijos – balsų pirkimai, kažkaip subalsuoti biuleteiniai bei neaiškumai su kai kuriomis komisijomis, noriu pasakyti jums tokį dalyką. Paprastą labai.

Ne tiek svarbu, kokios tavo pažiūros, ne tiek svarbu, ką galvoji – svarbu, kad kiekvienas iš mūsų turėtų pasirinkimą. Laisvę rinktis, laisvę rinkti. Svarbu, kad kiekvienas galėtų įtakoti rinkimus taip, kaip nori – atiduoti savo balsą už tuos, ką laikai vertais. Svarbu, kad galėtum balsuoti ir tavęs negalėtų apgauti.

Kuri partija ir kuris kandidatas laimėjo – tai turi būti žmonių pasirinkimas. Būtent žmonių, o ne falsifikatorių. Ar tu rinkaisi, ar už tave kažkas rinko? Kas nusprendė?

Kai kažkas gali pirkti balsus, kai kažkur gali būti panaudoti biuleteniai, nors žmogus neatėjo balsuoti, kai kokie nors balsų skaičiuotojai gali sugadinti biuletenius – tai yra blogai visiems. Netgi tiems, kas laimi rinkimus. Taip, netgi laimėtojams tai yra pralaimėjimas, nes jais nustoja pasitikėti žmonės. Ir kai nustoja pasitikėti, jie neturi galimybių dirbti. Tie, kas išrenkami per klastojimus – tai atmatos. Ar gali pasitikėti valdžia, kuri buvo „išrinkta“ klastojimų būdu?

Ne tiek svarbu, ar balsavai už konservatorius, ar už socialdemokratus, ar už liberalus, ar už tvarkiečius. Svarbu tai, kad tu balsavai ir rinkaisi – tavo balsas turėjo lemti. Ten, kur buvo balsų pirkimai ar kitos falsifikacijos, tavo balsas nelėmė. Ten nulėmė kokiam nors chronibalui duoti 10 litų. Tu atsilaikytum prieš 10 litų, bet chronibalams tai nerūpi. Tavo balsas nerūpi ir tiems komisijų veikėjams, kurie išmetinėjo biuletenius į šiukšliadėžes. Tavo balsas nerūpi ir tiems, kas gadino biuletenius taip, kad jie taptų negaliojančiais.

Tu gali balsuoti už Darbo partiją, už paksuolius, už konservus, už Drąsos kelią, netgi už Frontą – tai tavo pasirinkimas ir besąlygiška tavo teisė. Netgi nebalsavimas yra teisė – teisė neatiduoti savo balso. Tokias teises pažeidžia balsų pirkėjai ir kiti falsifikatoriai. Kiekvienas iš mūsų turime pasirinkimą. Ir kiekvienas iš mūsų norime, kad mūsų teisės galiotų. Mes galime to pareikalauti.

Todėl labai prašau ateiti į mitingą, kuris vyks Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ketvirtadienį, 11:45.

Kiekvieno prašau ateiti – net jei nebalsavote. Ir ypač prašau, jei balsavote. Ir kiekvieno darbdavio prašau, kad ne tik toleruotų šį protestą, bet ir paskatintų darbuotojus išreikšti savo nuomonę. Nes nuo kiekvieno iš mūsų priklauso mūsų šalies likimas. Kiekvienas, kas išreikš protestą, atims po lašelį legitimumo iš tų, kas pirko balsus ir gaudavo juos per falsifikacijas.

Mitingą organizuoja keli aktyvistai, jis yra nepartinis. Jokie partiniai-agitaciniai dalykai nebus toleruojami. Tai mitingas dėl rinkimų skaidrumo – dėl kiekvieno teisės rinktis. Dėl mūsų visų teisės.

Taigi, mitingas Vilniuje – Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, Spalio 25 dieną, 11:45.  Daugiau informacijos – FB mitingo organizatorių puslapyje.

Dar viena žinia –  Kaune irgi bus mitingas, 23 dieną, Vienybės aikštėje, 12 valandą. Daugiau informacijos – Kauno organizatorių FB puslapyje.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Knygų mugė

Čia tas išprotėjęs reklaminis golemas jau išsiveržęs į lauką

Jei manęs kas klaus, kas labiausiai užstrigo šioje knygų mugėje – tai atsakysiu tiesiai: išprotėjęs žurnalo „Valstybė“ reklaminis stendas, katras neaišku kokiais būdais važinėjosi po visą parodą tarp žmonių, tarpais bandydamas ką nors pastumti, o tarpais – šiaip išgąsdinti, vis nerasdamas sau vietos – akivaizdžiai, valdomas Dirbtinio Intelekto. Pradžioj slankiojęs kažkur 5 korpuso minioje, stendas greitai numigravo ten, kur bent truputį erdviau – į 3 korpusą, pasisukiojo rūbinėje, pabandė užsukt į Andriaus Užkalnio konferenciją, bet galų gale, dar valandikę beprasmiškai pasistumdęs, sugebėjo išsiveržt pro tas sukamas (kaip kokiame Nekropolyje) 3 korpuso duris, o tada jau ir nurūko kažkur į miškus, palaidas, laukinis ir nevaldomas. Jaučiu, dabar tūno kur nors Viršuliškių parke, įklimpęs į pusnį… Robotizacija, vienok… Naujieji golemai…

Beata Nicholson ir Andrius Užkalnis

Be abejonės, matyti ir rašytojai, tapę blogosferos žvaigždėmis – Andrius Užkalnis bei Beata Nicholson. Nuostabu, aš galvojau, kad gandai apie tai, jog ši priešingybių pora esą sesuo ir brolis – tiktai mitas. Ale gi pasirodo, kad mažų mažiausiai – ne visai. Visai dargi ne visai, o priešingai – brolis ir sesuo, pasirodo. Jaučiu, praeis dar kiek laiko ir paaiškės, kad ir Monika Bončkutė – pono Užkalnio žmona iki pat šių dienų. Tuo tarpu Landsbergis-Žemkalnis (įsiklausykit: Žemkalnis ir Užkalnis, o tada prisiminkit tikrą istoriją, kad pavardė Užkalnis teatsirado pokario laikais, kai Užkalnio tėvai kažkur slapstėsi, o jų abiejų pavardės besą kokios tai verstinės) – galėjo būt paties Užkalnio nesantuokinis tėvas dar Tarpukario laikais ir taip toliau. Dar pridėkim, kad būtent šalia Užkalnio sėdėjo ir knygas pasirašinėjo Kristina Sabaliauskaitė – garsi sąmokslo teorijų kūrėja bei įgyvendintoja. Kam nors kyla abejonių? Galiu jas išsklaidyti: ten pat buvo ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Tas pats, kuris vaikams rašo tokias dvigubos semantikos pasakas, kad tėveliai spangsta. Taigi, kaip matome, viskas su tais rašytojais akivaizdu.

Rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis

Ką gero parsinešiau? Užplaukė smegenų aptemimas ir nusipirkau kažkokios leidyklos perleistą visą Aleksandro Volkovo seriją. Nuolaidos nepadarė, parazitai, tai nereklamuosiu, kas tokie ir kur nusipirkt, nei netgi, kaip ta krūva atrodo. Sutaupei – reklamą praradai, štai dabar ir žinokit. Džiaugėsi man šitie leidėjai, kad pirmųjų knygų prieš belenkiek laiko išleistas nenurodytas tiražas – pusiau išparduotas jau. Beje, tiražą nurodyti reikalaujama pagal taisykles, o kiek mano atmintis nemeluoja – nebūtina jo nurodyti, tik esant apimtims iki 500 egz.. Reiškia, niekam neįdomūs šie sovietmečio bestseleriai. Pardavėt 200 knygučių ir džiaugiatės, ar ne? Taigi, ponuliai, atrasit dabar mano blogą ir liūdėsit, kad parodoje nuolaidų nedarėt, o kiti tuo tarpu juoksis 🙂

Pono Maumo herbas visame gražume. Ir dar tautinėm spalvom su kardais.

Nusipirkau storą Žečpospolitos herbyną – kažkokie lenkai pardavinėjo, nei lietuviškai, nei angliškai nesuprantantys. Atsiverčiau kažkur per vidurį, kaip tik, kur baigiasi herbai ir prasideda kažkokie pavardžių sąrašai – ogi žiū, pono Maumo herbas visame gražume. Tai dabar dar pridėkim, kad Žilinsko pavardė – ne tik sena, bet ir reiškianti žilę, o tas visas žilas, kaip bebarzdis Kalėdų Senelis, nors ir už mane jaunesnis būdamas – neabejotinai jau šimtus metų jo giminę liaudis stebi, todėl taip ir užvadina. Čia jums dar lašelis sąmokslo teorijosna. O dar paklauskit savęs, kodėl aną vis matydavau kur nors palei Užkalnį. Ten pat, kur matydavau ir Ashtroką? Kas tarp jų bendro? Ir kodėl tai siejasi su anokiais leidiniais, katrie konkuruoja su golemus parodon atvežusia „Valstybe“, katrai rašo Užkalnis ir kuri paskutiniame numeryje redaktoriaus žodyje pati tuos konkuruojančius leidinius gyrė?

Kairėje - imbierinė degtinė, dešinėje - fruktovojagodnas punšas

Dar buvo karšto šokolado, puikiai paruošto, kažkur visai visai parodos užkampyje ir po 5 litus už mažą puodelį. Bet labai skanaus. Bet visgi knygos yra knygos, tad geriausios – tos, kur stikliniais viršeliais. Žinoma, kad vynas bei degtinė. Taip kad kaipgi be to apsieisi, jei tai bus tiesiog neliteratūriška? Ale gi suprantat, šiaip jau alkoholis ne košeris, tad šiuo atveju parodos organizatoriai tiesiog nuostabiai pasirūpino ir pakvietė tikrąsias knygų mugės žvaigždes – bealkoholinio vyno bei degtinės platintojus iš firmos nežinau, kaip ten vadinasi (nuolaidos nepadarė, bet pavaišino už dyką, tai nereklamuosiu jų, o tiktai gėrimus), tad siūlau visiems šio dalyko pasiieškot – ir parodoje, ir kitose prekybos vietose. Taip, aš nuo mažų dienų svajojau, kad atsirastų bealkoholinė degtinė. Ir štai, ji atsirado. Stikliniuose viršeliuose, su užsukamu skirtuku, maloniai geriama iš čėrkelių ir tinkama netgi vaikams. Švelnesnio mėgėjams – bealkoholinis vynas.

O dar gero kas? Nu jūs man pasakykit, kokių galų į parodą susirinko tiek visokių durnių, kad net praeit neįmanoma, čia jums kas, cirkas, ko jūs ten neradot? Paroda yra skirta iškiliems žmonėms lankytis, o ne miniai visokių, per kuriuos praeit neįmanoma! Nors, kita vertus, kas dar nespėjote – šiandien iki 5 vakaro paroda dar veiks.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Tele-2 ir 4G mobilusis interneto ryšys

Kažkieno iš renginio dalyvių meniškai atrodantys batai ant dryžuotų Revalio grindų

Penktadienį sudalyvavau Tele-2 surengtame 4G pristatyme, kuris, reik pasakyti, buvo pakankamai linksmas ir malonus (o dar ir su furšetėliu po viso ko). Gal dėl to, kad pakankamai neoficialus ir su tiesiog draugišku požiūriu – dėl to labiausiai ir patiko. O ir su tuo susietas, kad Tele-2 irgi turi savo blogą, tad į blogerius ir orientuojasi. O blogeriai, kaip žinia, visad suranda bendrą kalbą, net jei vienas su kitu ir pasiginčija.

Aha, ne visus įsiminiau, prisipažinkit, ką pražiopsojau? Mačiau Games.lt, Powiuke.wordpress.com, CommonSense.lt ir Kleiva.lt atstovus, o su puse kitų gal nesusipažinau 🙂

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Alaus degustacija ir Commonsense.lt , papildymas

Kaip jau rašiau anksčiau apie Commonsense gimtadienį, vyko nepriklausoma alaus degustacija, bet kadangi mano atmintis šluba, tai nesugebėjau atrinkti galų ir supainiojau, kas ten kur ir kaip. Taigi, PNN (jaučiu, šnipų blogosferoje turi daug), dabar praneša alaus degustacijos rezultatus.

Trumpai tariant, pirmas tris vietas pasidalino du kartus degustacijoje sudalyvavę Daujotų „Daujotų“ alus (oficialiai gamintojo vadinamas lochišku pavadinimu „Liuks“), į jų tarpą įsimalė Gubernijos „Ekstra“. Paskutinę vietą užėmė Utenos „Utenos“, platinamas skaidriame butelyje – matyt ne veltui sakoma, kad baltuose buteliuose alus netikęs… 8-9 vietas pasidalino Kalnapilio „Grand“ ir Tauro „Ekstra“, apie kuriuos kilo įtarimas, kad jie išvis toje pat cisternoje gaminami, o tik etiketės klijuojamos skirtingos – šie du surinko absoliučiai vienodus balus. Nors kaina jų skiriasi 🙂

Commonsense.lt irgi apie tai jau parašė ataskaitą (matyt, kad iš ten PNN ir padarė naujieną). Čia filmukas, jau mano iš Commonsense.lt nucybrintas, jei kam įdomu:

Taigi, tiek vat 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Commonsense.lt gimtadienis – man patiko

Nagi Alaus Namai ir Commonsense sugebėjo vakar man sugirdyti netgi ištisus 4 bokalus alaus su savo surengta degustacija ir taip toliau. Jaučiuosi gėdingai, nes per vieną vakarą prigėriau tiek, kiek per kokius pusę metų ir, matomai, visus kraupinau, lyg būčiau daug didesnis degeneratas, nei esu. O ir degustacija gavosi įdomi: Alaus Namai į 10 degustuojamų rūšių tarpą sudėjo krūvą belenkokių lagerių, kokių pilna parduotuvėse ir vieną, kurio nerasi – Daujotų. Ir šitą kažkodėl įtraukė du kartus. Ir prieš tai testais su pora beveik nesiskiriančių lagerio rūšių išbrokavo vos ne pusę degustatorių – reikėjo atskirti dvi alaus rūšis trijuose bokaliukuose. Kaip įprasta degustacijoms – gauni 100 gramų alaus, trečdalį nugeri, likusį išpili, o tos alaus rūšys tokios panašios, kad nei nelabai gali atskirt… Tiesą sakant, dauguma man kvepėjo kažkokiais skalbimo milteliais, o veik pusę buvo beveik beskoniai, ypač, kai gerai pateliūskuoji ir burbuliukai išburbuliuoja.

Kokį alų geri degustacijos metu – aišku, kad nežinai. Taigi, lyg sutartinai visi tam Daujotų alui davė geriausius balus, nors ir neįtardami, kokį geria. Pirmos dvi vietos – šiai vienai rūšiai. Vargšas Švyturys, kurio Ekstra pakliuvo vos į 7 vietą… Kitų rūšių jau neatsimenu, bet kažkur dugne pasiliko ir Utenos su mėlyna etikete, o bene šamarliakiškiausiai pasirodė berods kažkoks Kalnapilis, nors gal ir painioju, nes neatsimenu jau tų rezultatų. Žodžiu, buvo visai įdomu, nors tų rūšių truputį neskiriu ir nieko neišmanau…

Taigis, o dar gavau progą išlošti 50 litų kuponą gitaros pamokoms, tai irgi dabar nežinau, ką su jomis daryt – kažkada mokiausi, mečiau, nes užkniso, kad pirštukus skauda. Bet tai buvo prieš keliasdešimt metų, o dabar vat vėl nežinau… BTW, buvo ir  Skirtumas, katras irgi laimėjo šitą reikalą 🙂

Taip ar anaip, Commonsense.lt padarė gerą šventę, kurios pavydėti galėtų belenkas, juolab ir su gyvo garso koncertu, kurį padarė Titas Petrikis ir Darius Gylys. Tai vat ir ačiū už tai. Krūva blogerių, kurių dabar nesuvardinsiu, nes labai jau daug ir atvirai pasakysiu, per daug, kad prisiminčiau. Tarp kitko, Artūras Račas, kaip ir Blogout atveju, taip ir dabar – pažadėjo ir nepasirodė, gal manęs bijodamas sutikt, užtat atėjo superžvaigždė – Vidmantas Nuolaida, o ir būrys kitų žymūnų 🙂 Žodžiu, įspūdžiai liejas per kraštus 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter