Unikalaus džiaugsmo paieškos

Vos vakar rašiau apie tai, kokios dažnos paieškos atveda žmones į mano blogą, o vat dabar duosiu jums unikalių frazių. Tokių, kur tikros ir nuostabios, nes rodo ir demonstruoja visą šiuolaikinių žmonių mąstymo galią. Nes čia pamatysite visą esmę, kuo užsiima įvairūs žmonės, ko jie ieško internetuose ir išvis kas jų galvose dedasi.

Čia jums ne kažkokia nesąmonė, nes dugumai žmonių tai atrodo normalus gyvenimiškas vaizdas.

Čia jums ne kažkokia nesąmonė, nes dugumai žmonių tai atrodo normalus gyvenimiškas vaizdas.

Aš jums noriu pasakyti, kad normalių žmonių nėra. Visi aplinkui nenormalūs, ir jūs irgi nenormalūs. Taip kad negalvokite, jog čia tik pas jus vienus tokios keistenybės galvoje, nes jos ir pas kitus panašiai. Tiesiog iš proto kiekvienas kraustosi savitai ir unikaliai. Tai vat čia pasižiūrėkite, paskaitykite – tai tiesiog jums visas vaizdas, ko žmonės pas mane bloge ieško ir kaip suranda kažką. Nežinau, ko jie čia nori.

Continue reading

Paieškos atradimų jūsų džiaugsmui

Suprantu, kad labai jau seniai nerašiau apie tai, kaip mano blogą atranda visokie bepročiai iš internetų. O ir sužiūrėti tą darosi sunkiau, nes Google, gerindami savo paslaugas, beveik nustojo rodyti paieškos rezultatus, o ir išvis tuose Google Analytics reikaluose pasidarė beveik neįmanoma susigaudyti.

Net jei visi tokie, visgi kažką galima padaryti. Visada galima surasti kokią nors pozityvią išeitį netgi tiems, kas jau visai kvankšt.

Net jei visi tokie, visgi kažką galima padaryti. Visada galima surasti kokią nors pozityvią išeitį netgi tiems, kas jau visai kvankšt.

Po to, kai anie nuostabų Google Plus patys sugebėjo suknisti taip, kad tiesiog į komentarus atsakinėjant, tektų tampyti 5 skrūlbarus, viskas būtų rodoma neperskaitomu būdu dviem stulpeliais, o paskui dar uždėjo neišjungiamus filtrus, pagal kuriuos ne pats nusprendi, ką nori matyti, o jie už tave sugalvoja, tas daiktas tapo sugadintu galutinai. Ir jie dar išnaikino iš Google+ RSS, paskui uždarė tą Google Reader, o dabar vat Google Analytics irgi pavertė į kažkokį nesuprantamą bardaką. Jie susirgo stagnacine liga, todėl jau teks jiems sužlugti.

Bet visgi nuobiros statistikų ateina. Šiokios tokios. Aišku, jei patartumėte kokį kitą įrankį, kuris su WordPress gerai integruotųsi, tai būtų gerai. Bet ir taip kažką išrankiojau jums.

Continue reading

Finansų uždavinys

Pagalvojau, kad gal ir žinote, bet visvien bus smagu apie buhalterinę apskaitą uždavinukas. Kadaise jau esu davęs uždavinį apie balansų skaičiavimą, o čia vat – irgi apie balansus, bet klausimas, ar bent jau klasifikuoti ir atskirti mokate, kur išlaidos, o kur pajamos? 🙂

Tai mažas manęs garbinimo altorėlis, ant kurio kukliais pokeliais man visi neša ir aukoja savo nykias santaupas.

Tai mažas manęs garbinimo altorėlis, ant kurio kukliais pokeliais man visi neša ir aukoja savo nykias santaupas.

Taigi, tarkim labai hipotetiškai (nes išties aš niekam nieko neskolinu), pasiskolinate jūs iš manęs 10 eurų, nutariate nueitį į parduotuvę, saldainių nusipirkti. Pasiimate porą dėžučių saldainių po 1 eurą, atsistojate į eilę prie kasos – žiū, ogi pinigų neturit. Ale tokia laimė, kad prie kasos kitas pažįstamas, kuris ima ir paskolina jums dar 5 eurus.

Po viso šito jūs susitinkate mane ir grąžinate man 3 jums likusius eurus, taigi, liekate skoloje man dar 7 eurus. Ir dar tam savo pažįstamam liekate skoloje 5 eurus. Taigi, turite 12 eurų skolos. Ir dvi dėžutes saldainių po 1 eurą. Iš viso gaunasi 14 eurų. O skolinotės iš viso 15 eurų, ar ne?

Taigi, dabar išanalizuokite man čia šitą prisiskolinančių veikėjų logiką, kodėl jie neteisingai skaičiuoja ir kur čia šuva pakastas. Balansų skaičiavimą pritaikykit 🙂

Sprendimų pasirinkimo pozityvumas

Vat taip įvairios temos užsikabina, o šita išties labai sena, daug kartų nagrinėta ir vis neišnagrinėta, nes tokia gili savo esme, kad netgi nežinau, nuo ko pradėti. Apie tai, kokie sprendimai versle, o ir bendrai gyvenime yra geri ir produktyvūs, o kokie blogi ir neproduktyvūs.

Jei norime kažkokios sėkmės, tai reikia visgi kažką daryti, o ne nedaryti. Taip kad darykit ir aš jums paaiškinsiu visą loginę darymo struktūrą, kad žinotumėt, jog esminė bet ko sąlyga - kad reikia daryti. O jau paskui galvoti, ar ten gerai, ar galima dar geriau, ar dar ten kažką.

Jei norime kažkokios sėkmės, tai reikia visgi kažką daryti, o ne nedaryti. Taip kad darykit ir aš jums paaiškinsiu visą loginę darymo struktūrą, kad žinotumėt, jog esminė bet ko sąlyga – kad reikia daryti. O jau paskui galvoti, ar ten gerai, ar galima dar geriau, ar dar ten kažką.

Kadangi čia labai jau plati tema, tai aš tiesiog apie vieną koncentruotą teisingų sprendimų pasirinkimo fragmentą jums parašysiu. Apie tai, kaip dėstosi argumentai už ir argumentai prieš, kai sprendžiama, ar kažką daryti, ar nedaryti. Taip, semiotiškai. Ne kaip durniams, o kaip tiems, kas analizuoja.

Continue reading

Sausio 13

Nelabai mėgstu rašyti apie Sausio 13. Apie šventę, nes tai išties šventė. Šventė todėl, kad tai buvo ir yra mūsų pergalė.

Taip, Sausio 13 mes prisimename juos, tuos kas žuvo. Tuos kas buvo sužaloti, kas buvo sumušti, sužeisti, bauginami, kam grėsė mirtis. Bet jie laimėjo, mes laimėjome. Mūšiuose būna aukos. Bet mūšiai būna laimimi ir šitą mūšį mes laimėjome. Todėl tai pergalės diena.

Buvo laikas, kai už geltoną, žalią ir raudoną spalvas, atsidūrusias vienoje vietoje, buvo galima gerokai nukentėti. Net už spalvas. Bet dabar mes laisvi.

Buvo laikas, kai už geltoną, žalią ir raudoną spalvas, atsidūrusias vienoje vietoje, buvo galima gerokai nukentėti. Net už spalvas. Bet dabar mes laisvi.

Jau daug kartų rašiau apie tai. Ir nežinau, ką šiandien dar pridėti. Daugelis parašo apie žuvusius, bet aš manau, kad kaip ir visi mes, taip ir jie ėjo ne tam, kad būtų liūdesio diena, o tam, kad būtų laisvės diena. Laisvės ir pergalės diena, mūsų šventė.

Aš atsimenu, kas buvo mūsų galvose. Paprastas dalykas – mes galime numirti ir galime save paaukoti, nes ilgiau taip gyventi negalime. Bet mes galime gyventi kitaip, kad viskas būtų kitaip. Kad baigtųsi klaikus sovietmetis. Kad baigtųsi teroras. Kad išnyktų komunistai ir KGB. Kad baigtųsi tas ilgas niūrus ir pilkas košmaras, kuriame visokie atmatos lemia mūsų likimus.

Kartais tiesiog būna, kad supranti, jog negali gyventi taip, kaip gyvenai ir kad verta pasiryžti aukoti gyvybę tam, kad gyventjm kitaip.

Su švente, ponai ir ponios. Su Sausio 13 jus sveikinu – ir tuos, kas mirę, ir tuos, kas gyvi, nes tai mūsų pergalė. Sunki, kruvina, bet pergalė 🙂