Tag Archives: Google plus

Socialiniai tinklai. Reddit yra gerai

Aš jau labai seniai nerašiau apie jokius socialinius tinklus, o juk daug kas keičiasi. Tad reikia kažką atsinaujinti, tiesa? Štai kažkada buvo Google+: nuostabus tinklas, kuris augo tokiais neįtikėtinais tempais, kad tai atrodė neįmanoma. Viskas ten buvo – ir galimybė skaityti per RSS, ir ratai, ir nefiltruotas (neatrinktas) turinys, ir į ekraną tilpdavo daugiau postų, ir taip toliau.

Įdomūs yra ne didžiausi pasaulio socialiniai tinklai, o tie, kurie yra antri ar treti. Pirmas šiiap jau visur yra Facebook. Išskyrus Rusiją (kur dominuoja Vkontakte) ir Kiniją (kur dominuoja QZone. Na, ir dar kelias puslaukines šalis su savom nesąmonėm. Beje, žemėlapis nelabai tikslus, tik orientacinis – pvz., Ukraina jau seniai pabėgo nuo tų Vkontakte ir Odnoklasnikų, o 2017 viduryje dar ir blokavo tuos tinklus. Aš jau nekalbu apie tai, kad žemėlapyje Vokietija pavaizduota, kaip Odnoklasnikų šalis – tas tai išvis LoL. Kita vertus, kažkiek galima įsivaizduoti tų tinklų paplitimus, juoba kad tikslių duomenų visvien nesigauna gauti. Beje, įdomu šiame žemėlapyje dar tai, kad Instagram yra totaliai, totaliai visur išsklidęs.

Jūs žinote, ką padarė Google? Būdami bene daugiausiai pelno gaunančia kompanija internete, jie nusprendė, kad pinigų jiems per maža, tad išmetė senus vadovus, į jų vietą pastatė kažkokius narcisistinius* hipsterius, tada tie hipsteriai ėmė vaizduoti intensyvų darbą. Jų intensyvus darbas baigėsi tuo, kad ratai buvo panaikinti, išvaizda paversta į bardaką, padaryti penki skrūlbarai, norint komentuoti (įsivaizduokit, kad penkis skrūlbarus reikia sukioti, norint pataikyti į tą kokį nors komentavimo langelį – taip, for real), o galų gale įkišti kontento filtrai, nes juk Google geriau už jus žino, ką jūs norite matyti.

Žodžiu, kompanija, kurios socialinis tinklas kilo pagal tokią eksponentę, kokios pasaulis nebuvo matęs, visiškai sušiko save per tokį trumpą laiką, kokio pasaulis irgi nebuvo matęs. Beje, atsimenate seną Google motto – „nedaryk blogio“. Jie tą motto ilgai laikė, o paskui labai sąmoningai ir konkrečiai pašalino. Ir visi suprato, ką tai reiškia. Ir taip ir atsitiko.

Dar paskui, jau po totalinio Google Plus susišikimo visi pasidarė sau dar gilesnes išvadas. Ta kompanija neturi gražios ateities – ji laikosi, bet jau seniai nesukūrė nei nieko stebuklingo, nei nieko šiaip labai gero. Na, nebent įvyktų koks didelis stebuklas – gal kažkas tada pasikeis.

Continue reading →

Paieškos atradimų jūsų džiaugsmui

Suprantu, kad labai jau seniai nerašiau apie tai, kaip mano blogą atranda visokie bepročiai iš internetų. O ir sužiūrėti tą darosi sunkiau, nes Google, gerindami savo paslaugas, beveik nustojo rodyti paieškos rezultatus, o ir išvis tuose Google Analytics reikaluose pasidarė beveik neįmanoma susigaudyti.

Net jei visi tokie, visgi kažką galima padaryti. Visada galima surasti kokią nors pozityvią išeitį netgi tiems, kas jau visai kvankšt.

Net jei visi tokie, visgi kažką galima padaryti. Visada galima surasti kokią nors pozityvią išeitį netgi tiems, kas jau visai kvankšt.

Po to, kai anie nuostabų Google Plus patys sugebėjo suknisti taip, kad tiesiog į komentarus atsakinėjant, tektų tampyti 5 skrūlbarus, viskas būtų rodoma neperskaitomu būdu dviem stulpeliais, o paskui dar uždėjo neišjungiamus filtrus, pagal kuriuos ne pats nusprendi, ką nori matyti, o jie už tave sugalvoja, tas daiktas tapo sugadintu galutinai. Ir jie dar išnaikino iš Google+ RSS, paskui uždarė tą Google Reader, o dabar vat Google Analytics irgi pavertė į kažkokį nesuprantamą bardaką. Jie susirgo stagnacine liga, todėl jau teks jiems sužlugti.

Bet visgi nuobiros statistikų ateina. Šiokios tokios. Aišku, jei patartumėte kokį kitą įrankį, kuris su WordPress gerai integruotųsi, tai būtų gerai. Bet ir taip kažką išrankiojau jums.

Continue reading →

Google stagnacija jau prasideda

Aš jau spėjau užmiršti, ką norėjau čia parašyti prieš pusantrų metų, kai pamačiau pirmus fyntus, kuriuos ėmė išdarinėti Google – parašiau pavadinimą, o straipsnis taip ir liko kaboti tuščias, kaip priminimas. Paskui dar kelis kartus norėjau parašyti, bet vis užmiršdavau, ką anksčiau norėjęs buvau, tai taip ir liko kaboti tuščias daiktas, kaip priminimas. Ale šiandien parašysiu, nes atrodo, kad Google Reader uždarymas labai daugelį sunervinęs bus. Ir daugelis užduoda klausimą: kur migruoti?

Daugelis vartotojų pyksta ir nesupranta, kodėl čia Google uždarinėja tokias paslaugas, bet pirma imkim ir įvardinkim pagrindinį, svarbiausią faktą: Google žino, kad vartotojai pyksta. Ir uždarydami, jie puikiai žinojo, kad pyks. Ir jiems giliai monopenisualu*, ką jūs galvojate ir sakote, nes dėjo jie. Jie yra dideli ir jie gali sau leisti daug. Ir po kiek laiko dėl to jiems ateis liūdnos dienos.

Tiesą sakant, aš to Google Reader nenaudoju, todėl man turėtų būti nei šilta, nei šalta, tačiau šitas žingsnis yra didelis, negana to, jis yra labai gerai atitinkantis tą paterną, kurį pastebėjau. Ir tai visai ne kokie nors vartotojų poslinkiai ar koks nors Google senų paslaugų atmirdinėjimas, apie kurį šneka patys Google veikėjai. Ir tai nėra šiaip kažkoksai paprastas taupymas, kaip kažkas norėtų pavaizduoti, nes viskas yra truputį įdomiau.

Google čiulpia

Google dabar jau yra tokia kompanija, kuri daro, ką nori. Ji yra tokia didelė, kad tiesiog dėjo ant visų. Jei nusprendžia - jie ką nors nusiperka. Jei nusprendžia - uždaro. Ir niekur jūs nedingsit. Todėl jiems yra giliai monopenisualu, ką jūs galvojate apie Google Reader uždarymą.

Paternas paprastas: Google uždarinėja viską, kur tik yra galimybių integruoti ką nors su kuo nors. Aišku, išskyrus paties Google produktus.

Jau anksčiau, kai Google paskelbė apie krūvos kitų paslaugų uždarymus, pvz., Google Translate apribojimus, kad jo negalėtų naudoti pašalinės įmonės, čia jau buvo pradžia. Keistas dalykas buvo ir tai, kad Google vis žadėjo, bet taip ir nepadarė jokių priemonių, kad būtų galima automatais kažką parašyti į Google Plus. Paskui dar nutarė uždaryti Shopping Search API. Tai labai suprantama: kai esi vienintelis, galintis naudoti savo API, tai esi vienintelis, galintis kurti integruotus produktus. Todėl būtent pirmieji veiksmai, nuo ko prieš metus ar du viskas prasidėjo – tai ir buvo masiniai Google paslaugų API uždarinėjimai.

Šiaip jau šitai yra senas fokusas – kadaise Microsoft, būdami vieninteliais, kas žino Windows API, tapo vieninteliais, galinčiais kurti darbingas ofiso programas, o konkurentai su visokiais Word Perfect ir panašiais daiktais tiesiog paduso, nepaisant nei mažesnių kainų, nei didesnio funkcionalumo. Tokie metodai išties nėra konkurenciniai: veikiama ne per tai, kad vartotojas gautų daugiau, o tik per tai, kad yra kokios nors sąlygos, kurių neturi konkurentai. Gaunasi panašiai, lyg turėdamas katilinę, visus verstum pirkti bulves, nes kas nepirks – tiems šildymą atjungsi.

Neseniai mane sunervino kitas reikalas: Google labai įdomiai ėmė keisti paveiksliukų paiešką: gal šioji dar ne pas visus pasikeitė, tačiau nauji pokyčiai, kur užvedus ant paveiksliuko, neatsiranda po juo buvę linkai „more sizes“ ir „similar“, o paspaudus paveiksliuką, atsidaro ne paveiksliuko puslapis, o per pusę lango atsiranda kažkokia peržiūra – tai irgi simptomas: vietoje realaus funkcionalumo dabar jau kišami kažkokie dizainerių prikurti išgražinti fufeliai, kuriais naudotis tik nepatogiau. Spėkit, kas turi darytis įmonėje, kad vardan išvaizdos, būtų žalojamas produkto funkcionalumas?

Keista buvo ir to paties Google Plus evoliucija: pradžioje startavęs, kaip puikus, labai prognozuojamas socialinis tinklas, kuriame visada žinai, ką iš kokio rato matysi, dabar šitas daiktas naudoja kažkokius klaikius, dar baisesnius, nei Facebook algoritmus, pagal kuriuos visiškai neprognozuojamai ir labai prastai pats nusprendžia, ką tau rodyti, o ko nerodyti. Rezultatas – stebuklingais būdais tiesiog nepamatai kažkokių postų, kokius norėjai pamatyti. Keista buvo ir su kitkuo: pačioje pradžioje Google Plus buvo galima skaityti per RSS. Kur ir kodėl tokios galimybės dingo – irgi neaišku. Tiksliau, aišku – taigi kur tik RSS, ten ir integravimai. Jiems juk nereikia, kad kažkas Google+ skaitytų per RSS.

Tuo pat metu patys Google savo produktų integraciją daro per visur, kur gali. Youtube integruojama su Google+, Blogger – taip pat. Perdarinėjamas Google Calendar ima elgtis nevaldomai – kokie nors pridūrkai dabar gali prirašinėti jums visokių įvykių, kuriuose dalyvausite. Ir visa ta nelabai sveiko aktyvumo integracija daroma, uždarinėjat senas paslaugas.

Taip, čia yra labai aiškių pokyčių simptomai: kadaise buvusi kompanija, orientuota į vartotojus, Google perėjo į plato fazę, kur vyksta tipiški stagnuoti pradėjusioms korporacijoms būdingi pokyčiai. Pradedami naudoti Total Cost Cutting (TCC) metodai**, produktus ima reguliuoti marketinginiai svaigalai, matantys tik išvaizdą, bet ne vidurius, vykdoma unifikacija ir apjunginėjimas bet kokia kaina, kapojama viskas, kur tik kažkas kitas iš tavo produktų galėtų uždirbti (nes jei kažkas uždirba – tai matyt, kad vagia, ar ne?), statomos užtvaros visokiems konkurentams, o tuo tarpu klientai tiesiog užmirštami.

Google Reader uždarymas yra būtent toks simptomas: šis produktas yra aiškiai integracinis, jo vartotojai pinigus neša neaišku, kaip (išties tai aišku – per paieškos sistemos taiklumo padidinimą, ir labiausiai patyrusių, ekspertinių vartotojų įtaką, bet patiems Google veikėjams tai dzin, nes jie jaučiasi labai dideli), šitas produktas puikiai dirba su visais Google konkurentais, negana to, jis dirba su RSS.

Taip, vienas požymis, kuris bene bendriausias viskam, ką Google naikino per paskutinius metus – RSS palaikymas. Nes RSS leidžia integruoti pačius įvairiausius puslapius, net ir tarpusavy konkuruojančių įmonių. Ir Google būtent tą galimybę integruoti po truputį visur naikina. Dabar, jei norite RSS, turėsite migruoti į Google Blogspot (aka Blogger), kuris jau suintegruotas su Google Plus – nes jei jau skaitote RSS, tai skaitote blogus, o jei jau skaitote blogus, tai turite skaityti tiktai Google blogus. Ai, žinoma, kad taip – Blogger yra vienitnelė platforma, kuri automatais moka postinti į Google Plus.

Visur dabar daroma konsolidacija – visi akauntai apjungiami, viskas metama krūvon. Po truputį vartotojai stumiami link to, kad arba jie turės būti su Google, arba jie turės būti su Google, nes pasirinkimo jie neturi gauti.

Kova ne vardan vartotojo, o prieš konkurentus, vartotojų prievartavimas, TCC, ir taip toliau – tai tipinis stagnuoti ėmusios įmonės simptomas. Panašu, kad jie jau pametė kryptį. „Don’t do evil“ – jau irgi liko praeityje: ši įmonė jau nesidrovi kelti į pirmą vietą savo pačių Google+ įrašų, net jei tie neverti netgi išvis pakliūt į paieškos rezultatus.

Taip, Google vis dar yra visiški internetų valdovai***, bet jei mes gražiai nuspręsime, tai jie nudus greičiau. O dabar belieka paieškoti viskam alternatyvų – Google Reader, Gmail, Google Maps žemėlapiams, o svarbiausia – paieškai. Bet… O kur?

 

 

————-

* Žodį „monopenisualu“ labai gražiai Lietuvoje išplatino ponas Grumlinas. Jei kam nors neaišku, ką jis reiškia, tai išverčiu: tai reiškia „vienabybiška“. Tai yra vertinys iš maskvėnų kalbos į romėnų kalbą, kuris specialiai padarytas taip, kad visokie marginaliniai pseudointeligentai nesuprastų.

** Total Cost Cutting – labai populiarus tarp didesnės patirties neturinčių vadovų metodas – karpyti lėšas visur, kur tik nėra labai akivaizdaus ir tiesioginio uždarbio mechanizmo. Kartais, kai kompanijoje yra chaosas, o švaistymai yra pasiekę klaikius mastus, TCC padeda labai staigiai pagerinti finansinę padėtį ir padidinti įmonės efektyvumą bei fokusaciją. Bet daug dažniau (tur būt, kokiais 9 atvejais iš 10) TCC pats savaime tampa degradacijos priežastimi: nukarpoma ne tai, kas reikia, tad padėtis ima prastėti, o tada jau bandoma dar labiau karpyti viską, kas papuola. Bendru atveju TCC dažniausiai tampa požymiu, kad vadovavimu užsiėmė kažkas, kas nesigaudo pačios įmonės procesuose ir klientų poreikiuose.

*** Tiems naivuoliams, kurie įsivaizduoja, kad Facebook pralenkė Google, verta pasiaiškinti realybę: Google.com stovi pirmoje vietoje pagal lankomumą. Iš top-3 lankomiausių pasaulyje domenų 2 priklauso Google. Iš 25 pasaulyje labiausiai lankomų – Google priklauso 7. Goolge+ socialinis tinklas, kaip sako gandai, jau turi virš pusės milijardo vartotojų ir vis dar auga nesustodamas. Normalesnių Google paieškos konkurentų – iki šiol nėra. Internetinių video paslaugų rinkoje – Google (Youtube) dominuoja visiškai be konkurencijos. Elektroninis paštas – vėlgi Gmail. Žemėlapiai – ir vėl Google. Jie įlindę visur, kur tik įmanoma. Ir dar jie dar lenda į jūsų telefonus (Android) bei kompiuterius (Chrome).

Paradigmos poslinkis visame gražume

Esu jau rašęs apie paradigmų poslinkius ir su tuo susijusius suvokimo efektus. Bet tai buvo apie praeitį, kurią šiais laikais sunku suvokti, nes paradigma jau kita. Dabar gi matome kitą atvejį – paradigma keičiasi, o mums sunku suvokti, į ką tai virsta. Nes viskas keičiasi taip, kad nors lyg ir viskas panašu, bet visiškai kitaip. Taip, aš čia apie internetų paradigmą. Ir apie visą tą skandalingai triukšmingą atvejį, kur tarpusavy susidūrė ponai Algis Ramanauskas ir Artūras Račas.

Šūdas ventiliatoriuje

Kai šūdai pasiekia ventiliatorių, sustabdyti reikalą būna labai sunku. Čia karikatūroje toksai Rupert Murdoch, kuris irgi įkliuvo į šūdų spąstus, kai jo leidiniai nepajuto ribos tarp to, kur yra asmeniniai žmonių reikalai, o kur yra žiniasklaida.

Paties to atvejo aš nenagrinėsiu, nes panašių cirkų daug kartų mačiau dar prieš krūvą metų, tik kad mažesnių – Internetas anksčiau buvo nedidelis. Bendrai tai apie panašius atvejus sakoma paprastai – šūdas pakliuvo į ventiliatorių. Žinote, kas būna, kai šūdas į ventiliatorių pakliūna? Ogi jis taškosi į visas puses – ir ant kaltų, ir ant niekuo dėtų. Ir svarbiausia, kad nelabai prognozuojamai. Bet čia kitas reikalas įdomus: anksčiau panašūs cirkai tapdavo vienos kokios nors grupelės vidinėmis pjautynėmis. Dabar gi šitai plinta per visą Internetą ir netgi pasiekia tuos, kas Interneto net nėra matę. Ir visa tai vyksta kažkokiame nesupratimo fone: KPŠ?

Ko gero, ryškiausiu indikatoriumi bet kuriam paradigmos pasikeitimui yra tai, kad kažkuri dalis žmonių suvokia įvykius, kaip visiškai natūralius, tuo tarpu kita dalis nesuvokia tiek, kad daro visiškas nesąmones.

Daugelis senų internautų į šią istoriją žiūri, kaip į banalų atvejį, kur nieko nuostabaus ir išvis neverta kreipti dėmesio. Bet čia pastebėkim keistą Žurnalistų Etikos Komisijos elgesį: ana, po nesenų įvykių, kai ponas Artūras Račas kažkaip pasireiškė apie ponus Audrių Bačiulį, Andrių Užkalnį ir Audrių Matonį, nusprendė, kad pono Artūro Račo blogas yra žiniasklaida ir reikia tai nagrinėti, kaip kažkokį rimtą įvykį. Kitiems rimtu įvykiu pasirodo Algio Ramanausko-Greitai paskelbtos nominacijos, nes jos gi irgi skandalingos ir staigiai pagarsėjusios.

Taigi, turim aiškų atvejį: vieniems viskas natūralu tiek, kad paprasčiausiai galima ignoruoti ir tai dings, o kitiems – tai kažkokia užribinė nesuvokiamybė, kur reikia imtis kažkokių skubių veiksmų. Aiškus paradigmos poslinkio požymis.

Vat čia ir susiduriam su įdomumu – Facebook, Google Plus, blogai, forumai ir pan. pagal seną paradigmą gali būti vertinami dvejopai: ir kaip vieša informacijos priemonė (t.y., faktiškai žiniasklaida), ir kaip uždara, nevieša informacijos perdavimo priemonė (t.y., kaip privatus bendravimas). Ir tas vertinimas tepriklauso nuo to, kokius kriterijus susigalvosi. Ir atrodo, kad visokios komisijos, žurnalistai bei teismai dėl visokiausių savų priežasčių susigalvoja tuos kriterijus kuo plačiau.

Vieni gal susigalvoja todėl, kad kuo plačiau vertinsi – tuo daugiau informacijos galėsi nusiurbti ir paskelbti kokiame nors leidinyje. Kiti – todėl, kad jų įtaka taip išsiplečia, nes daugiau galima reguliuoti. Treti – dar dėl kažko. Štai taip ir gauname keistą situaciją, kur žiniasklaidai prilyginama viskas, kas papuola. Ir tada jau kokia nors Frosia iš Bezdonių netikėtai atranda, kad kažkokias jos asmenines nuotraukas, kur ji su draugėmis girta fotografavosi, skelbia kokie nors didieji Lietuvos portalai – nes čia, žinote, gi vieša, nes internete, o visas internetas – tai juk žiniasklaida.

Prieš kelioliką metų situacija buvo priešinga: pvz., Delfi turėjo nemažai problemų, kol sugebėjo išsikovoti, kad juos pripažintų žurnalistais – kai kurios valdiškos kontoros aiškindavo, kad jie gi ne spauda, ne radijas ir ne TV, todėl neleis. Tą ribą Delfi perlaužė, tačiau tuo nesibaigė. Prieš kelis metus dar vieną ribą perlaužė Liutauras Ulevičius, paskelbęs, kad žiniasklaida yra jis pats, nes jis turi blogą, o tai ir yra žiniasklaida. O dabar štai žiniasklaida tampa ir kažkokie socialinių tinklų bajeriukai – kas ką palaikino, kas kuo pasidalino.

Atvejis, kur dabar visų svarstomas – kad ponas Artūras Račas skelbia sąrašus tų, kurie dalinosi pono Algio Ramanausko nominacijomis – paremtas prielaida, kad jei jau kažkoks žmogus (pvz., vienas iš šitų nagrinėjamųjų – nesvarbu, ar ponas A.R., ar kitas ponas A.R.) yra žurnalistas, tai reiškia, kad ir visa jo medžiaga – tai žurnalistika, o viskas, ką toks žmogus skelbia – irgi žurnalistika savaime, nes gi jis žurnalistas, viešas asmuo, turi daug sekėjų ar pan.. Tai abejotina prielaida. Bet ji nei kiek ne daugiau absurdiška, nei prielaida, kad koks nors Delfi komentatorius yra visuomenės informavimo šaltinis. Tačiau už komentarus teismai baudžia, remdamiesi tuo, kad jie kažkokioje informavimo priemonėje.

Dar keleri metai ir staiga paaiškės, kad bet koks Facebook, Google Plus, One, LiveJournal ar PoPo naudotojas yra tolygus žurnalistui, turinčiam teisę lįst į visokias įstaigas (ar tikrai?), tačiau neturinčiam teisės turėti asmeninę nuomonę. Nes žurnalistas juk turi informuoti. O nuomonę turėti gali tiktai šiaip žmogus, bet tik ne Internete, nes jei jau internetas – tai vadinasi, žiniasklaida? Ir jei jau kažkas kažkam kažką pasakė, o kažkam tai nepatiko – tai reiškia, kad turi būti teismai ir nagrinėjimai visokiose įstaigose.

Ir štai tada kils senosios paradigmos veikėjų kalbos apie tai, kad Internetą reikia reguliuoti, nes kaip gi galima leisti, kad kiekvienas kalbėtų tai, ką nori? Ar galima leisti, kad kiekvienas galėtų skelbti savo nuomonę?

Atsvara Google: Microsoft, Yahoo ir Facebook. Ir Diaspora.

Ar jūs galvojate, kad Google gali pralaimėti?

Google juda aiškia kryptimi, nors to dar ir nerodo atvirai: jie integruos viską ir nugalės visus. Pinigų tarnybą konkuravimui su PayPal jie jau turi, Google Sites irgi yra, Blogspot – taip pat jų nuosavybė, kaip ir gyvas galas kitų paslaugų. Visos jos buvo neintegruotos, bet kad Google ims jas apjunginėti, paversdama naujomis, superpatogiomis paslaugomis, pritaikytomis netgi visiškiems durniams – tai vargu, ar kas dėl to abejotų. Google+ aiškiai parodė, kad kai pasistengia, ši kontora sugeba sukurti ne tik klaikiai atrodančias šlykštynes, panašias į Google Buzz, bet ir labai gražius servisus, kurie tokie paprasti ir patogūs, kad pradžioje kai kuriems žmonėms net sunku susigaudyti, kaip jais naudotis*. Todėl Google Plus augimo tempai vis dar yra tokie, kad jie tiesiog šokiruoja: vos padarė registraciją laisva, be pakvietimų – per kokią savaitę koks 10 milijonų naujų narių.

Bet dabar paklauskim iš priešingos pusės: o ką darys FaceBook, kuris teturi savo tą Microsoft Windows 95 stiliaus interfeisą ir visišką makalynę, kurioje net ir užkietėjusiems internautams sunku suprasti, ko iš jų norima? Ką darys FaceBook, kai jie teturi tą patį savo FaceBook ir faktiškai daugiau nieko? Ką darys FaceBook, kurie puikiai supranta, kad jų daromi kosmetiniai pagražinimai išties tik truputį atitolina jų aiškią baigtį? O čia jau klausimas su paprastu atsakymu, kuris visiems aiškus, nors ir niekur nepatvirtintas: darys tai, ką darė iki šiol, tiktai dar aktyviau, gal net ir finansiškai apsijungdama su Microsoft.

Dar prieš porą metų Steve Ballmer norėjo nupirkti FaceBook už 15 milijardų dolerių, tačiau Mark Zuckerberg nesutiko. Microsoft tegavo 1,6 procento akcijų už 240 milijonų dolerių. Nuo to laiko FaceBook vertė spėjo velniškai sparčiai pakilti (kaip per kokį Dot-Com bumą), o dabar gandai jau sako apie vertinimų kritimą pora dešimčių procentų. Aišku, realių skaičių pasakyti niekas negali, nes FaceBook biržose nekotiruojama.

Steve Ballmer, Facebook ir Windows

Steve Ballmer kol kas nepavyko nupirkti FaceBook. Bet kadangi situacija sparčiai keičiasi, gali būti, kad ir pavyks.

FaceBook jau prieš belenkiek laiko suintegravo savo socialinį tinklą su Microsoft Bing, o paskui dar kažkaip ir su Microsoft Skype (beje, Skype savo esme – irgi socialinis tinklas, tik daugelis to neįtaria). O dar tą savo neaiškią pašto sistemą per kažkur suintegravo su kažkokiais Microsoft dokumentais. Taigi, dabar telieka palaukti, kol sugalvos, kaip smarkiau suintegruoti su Microsoft Yahoo, kur jau yra „Login with Facebook“ mygtukai. Beje, galimybė į Yahoo persimesti FaceBook kontaktus irgi buvo ne šiaip sau atsiradusi**.

Microsoft kažkaip vis dar lyg ir nenusipirko Yahoo, bet ko gero, kad jei ir nenusipirks, tai Yahoo jiems patys už dyką gali atsiduoti.

Ai, tiesa, gal ir jūs, kaip ir aš, visai praleidote, kad Microsoft kažkokiais keistais būdais kaip ir pusiau vos ne nusipirko Yahoo? Tik vat tas Yahoo bankrutuojantis kažkoks, bet kita vertus, ir spardėsi ilgai – Steve Ballmer dar 2008 jiems pasiūlė 45 milijardus dolerių, o jie nesutiko, tačiau po kokių metų atsidavė už berods milijardą, perduodami į Microsoft rankas visas savo paieškos sistemas, o paskui nusprendę uždaryt vos ne pusę savo paslaugų. Dabar Yahoo irgi su visokiais Bing integruojasi po truputį, tačiau kompanijos kaina NASDAQ nukrito per tris metus du kartus. Tiesiog Yahoo nesugebėjo susitvarkyti savo reikalų, pridarė krūvas nesąmonių, prikūrė krūvas naudingų dalykų, paskui jų nepardavė ir nukeliavo subinėn. Bet susijungimas su Microsoft gal ir pataisys kažkokius Yahoo reikalus, bent jau portalinius, turint omeny Microsoft sąsajas su MSNBC bei visai nemenką srautą gaunantį MSN.

Tai štai, dabar pridėkime prie šito kratinio Flickr – servisą, kurio nesugebėjo nukonkuruoti Google Picassa. Pridėkime Yahoo Mail, kuris, skirtingai dar rodo truputį gyvybės požymių. O Microsoft dar turi ir tokį leisgyvį Hotmail. Dar pridėkim Windows su Internet Explorer bei Windows Mobile, kuris konkuruoja su Android, dar pridėkim Microsoft Office bandymus įlįst į internetus. O gal dar paspėliokim, kad gal Microsoft visgi apsispręs ir nupirks Nokia, nors aš ir suklydau, patikėjęs ta dezinformacija, kad juos jau perka.

Ir tada visą tą kratinį sudėkime su Facebook. Vat jums ir prašom, rinkinys paslaugų, kuris jau realiai gali konkuruoti su visu Google turimu rinkiniu. Gal būt ne visiškai simetriškai, bet pakankamai rimtai. Čia klausimas išties paprastas: ar Microsoft išdrįs imtis kardinalių veiksmų, versdama viską aukštyn kojomis?

Diaspora - sako, kad tai menkas vilties spindulėlis, jog socialiniai tinklai išliks laisvi. Bet juk yra žmonių, kurie tiki, kad gėris nugali ir viskas baigiasi gerai.

Aš manau paprastai: Microsoft – tai kompanija, kuri niekada negriauna savo pajamų šaltinių vardan geresnių pajamų šaltinių, todėl viską bando daryti evoliuciniu būdu. Bill Gates ar Steve Ballmer niekada nebuvo tokiais idėjiškais svajotojais, kokiu buvo ir yra Steve Jobs. Todėl aš prognozuoju jums paprastą scenarijų: mes pamatysime kažkokias naujas šūdpaslauges, Facebook dar labiau integruosis su visokiais Bing, MSN ir t.t., pusė Yahoo servisų bus išparduota, kita pusė – šiaip uždaryta, tas apjungta su MSN ir MSNBC, primalta dar daugiau kliedesių, nei Microsoft internetiniai servisai turi dabar, o galų gale viskas baigsis tokiu pat nykiu niekuo, kaip kad niekuo prieš kelioliką metų baigėsi Microsoft pergalė prieš Netscape.

Kita vertus, o ar yra kokia nors trečia šalis, kuri turėtų galimybių pasipriešinti atšliaužiančiam Google monopoliui? Bent jau aš tokios nežinau. O gal aš kažką praleidau? Diaspora?

Taip, Diaspora – tai socialinis tinklas, kuris lyg ir turėtų būti atviro kodo, decentralizuotas ir taip toliau (ir vis dar tik su pakvietimais). Negana to, gandai sklando, kad Google+ pusę savo išskirtinumų būtent nuo Diaspora tinklo ir nukopijavo. Bet ar daug yra tikinčių, kad atvirumas nugalės pinigus? Nežinau… Dar vienas gandas sako, kad Mark Zuckerberg, kuris jau ir taip yra Diaspora rėmėjas, gali imti ir… O ar jūs tokiais stebuklais tikite?

 

———–

* Tas nesąmoningas sudėtingumas gerai žinomas Microsoft programų vartotojams, pripratusiems, kad norint pakeisti kokį nors elementarų dalyką, reikia vaikščioti per tūkstančius meniu, dėlioti paukščiukus milijonuose vietų, o paskui paaiškėja, kad tai visvien neveikia taip, kaip norėtųsi. Microsoft sukurtas šūdinas Office 2007 yra toksai grynai Microsoft rūšies pagerinimas – esą dar patogiau, o rezultate – net meniu ima atrodyti paprastai, palyginus su tuo nesąmoningu kratiniu mygelių. Apple čia elgiasi visiškai priešingai: daro, kad būtų taip paprasta, jog kartais net sunku patikėti, jog taip paprastai kažką išvis įmanoma padaryti. Todėl Apple savininkai visad su gailesčiu žiūri į PC savininkus, o pastarieji tiktai bejėgiškai siunta. Tai vat, Google su savo Google Plus pabandė padaryti viską Apple stiliuje – taip elementariai, kad prie FaceBook pripratusiam žmogui tai net sunku suvokti.

** Paskui tą galimybę persimesti kontaktus iš FaceBook į Yahoo naudojo pirmi Google+ nariai, kol FaceBook nesusiprato, kas vyksta. Tada ir užraukė. Pirmomis Google+ paleidimo dienomis FaceBook vadus, atrodo, buvo apėmusi reali panika.