DELFI praneša, kad "Verslo Klasė" užsidarė ir neatsiskaitė su darbuotojais, nors ir buvo žadama. Tad paskubėkit ieškoti paskutinio VK numerio kioskuose, kol dar ne vėlu – šis taps raritetu, brangenybe ir turtu.
Daugiau apie visą skandalą – "Verlso Klasė" užsidarė, su darbuotojais atsiskaitę pažadais.
Aš aišku, užsiparinau, visas tas raides skaitydamas, tai tik paveiksliukas su negru užstrigo. Tai čia protestuodamas prieš paveiksliuką su juodu negru, nešančiu šaudyklę, skelbiu tau, Zeppelinusai, baltą negrą, nešantį šaudyklę!
Paveiksliukas – iš http://community.livejournal.com/adski_kafeteri/
Keista, kad niekas taip ir neatspėjo tikslios priežasties, dėl kurios pastebima ryški koreliacija tarp gandrų populiacijos vietovėje ir žmonių gimstamumo rodiklių.
Viskas elementaru, mieli Vatsonai 🙂
Žmonių gimstamumas atvirkščiai koreliuoja su pragyvenimo lygiu, kuris išplaukia iš pasiskirstymo tarp miesto ir kaimo vietovės bei ekonominio šalies ar regiono išsivystymo. Miestuose gyventojai turtingesni, kaimuose – biednesni. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyventojai irgi turtingesni, nei atsilikusiose. Turtingesni žmonės aktyviau naudoja kontraceptikus, vietoj sekso ir šeimos atranda daugybę kitų pramogų, etc. – būtent su tuo siejamas menkas gimstamumas išsivysčiusiose šalyse bei turtingesniuose regionuose.
Gandrų gyvenimo sąlygos, o rezultate – ir skaičius, tiesiogiai priklauso nuo randamo maisto. Miesto vietovėje jo beveik nėra, kaimo vietovėje – daug. Gandrų gyvenimas išties labai susijęs su žmonių veikla: daugiausiai maisto gandai randa pievose, kurių daug ten, kur klesti gan primityvi gyvulininkystė (labai silpna ekonomika). Juntamai mažiau maisto jie gali rasti smarkiai išvystyto žemės ūkio atveju (o šiltnamiuose – ko gero, išvis nieko). Vienas iš pagrindinių gandrų maisto šaltinių – varlės. Šių skaičius priklauso nuo vabzdžių skaičiaus, o vabzdžių skaičius – nuo pesticidų naudojimo. Išsivysčiusiose šalyse pesticidai naudojami aktyviai, atsilikusiose – menkai. Ir t.t.
Taigi, kaip matome, sąryšis yra – tai žmonių sugebėjimas tvarkyti ekonominį gerbūvį. Kuo tas gerbūvis aukštesnis, tuo gimstamumas mažesnis. Ir tuo gandrų skaičius mažesnis.
Vienas senas statistinis pokštas, atrastas berods dar XIX amžiaus pabaigoje ir galiojantis ligi šiol: gandrų populiacija vietovėje tiesiogiai koreliuoja su gimstamumu: didėjant gandrų skaičiui, gimstamumas didėja, mažėjant gandrų skaičiui, gimstamumas mažėja.
Nesu tikras, ar tik ne dėl šios koreliacijos ir kilo legenda apie vaikus atnešančius gandrus, bet sąryšiai nuostabūs. Beje, Lietuvoje irgi buvo kažkada darytas tyrimas (dar sovietiniais laikais) – atrasta, kad ta pati koreliacija mūsų kraštui tiek pat būdinga, kiek ir likusiai Europai.
Taigi, kas žino, kame esmė? 🙂
( Jei niekas komentaruose neatspės, tai žinokit ir nepasakysiu 😛 )
![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
