Tag Archives: istorija

Otgi gerai darydavo tarybiniais laikais…

Pamenu, kai laidojo Brežnevą, tai CK Politbiuro nariai, nešę Brežnevo karstą, jį įmetė į duobę taip, kad anas, persikreipęs įstrigo duobėje (tai, beje, buvo vienas iš pirmų sovietinių reportažų tiesioginiam etery). Ale jau po kokios valandos žiniose tie patys CK Politbiuro nariai nuleido Brežnevą kuo tvarkingiausiai.

Nes vat pagalvoji – nu padarė Lietuvoj riaušes prie Seimo. Tai klausimas, kas trukdė tas riaušes paversti į Lietuvos konservatoriams teikiamas gėlių puokštes, kurių metu koks nors paieškomas nusikaltėlis sviedė kiaušinį į Zuoką, o pagautas paaiškino, kad už tai, kad Zuokas pavogė jo butą ir pan.?

O ką jie vietoj to padarė? Ogi paskelbė, kad apie 100 chuliganų daužė langus, o paskui paaiškėjo, kad vien suimtų – pusantro karto daugiau.

Žodžiu, tiems tautiniams propagandistams dar mokytis ir mokytis.

Paminklas Kostui Kalinauskui

Gerb. dziki_dzik  užvedė ant temos. Būtent Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo nužudytas 1863 sukilimo didvyris Kostas Kalinauskas (Kastus Kalinowski). Bet jokie rekonstrukcijos projektai nenumato paminklo jam. Ar tik nebus taip, kad mūsų suknisti biurokratai ir architektūriniai nomenklatūrininkai eilinį kartą nežino istorijos?

Iš šešių projektų tik viename yra paliktas kryžius, kurs rodo Kosto Kalinausko nužudymo vietą. Ar reikia tai suprasti taip, kad po rekonstrukcijos šio paminklo neliks?

Lukiškių aikštė – nuo seno fantasmagorinė vieta. Kažkada ten buvo turgus, buvo ir cirkas, vėliau – stovėjo Leninas, iškilniai rodantis mūsų šviesų rytojų KGB rūmuose. Fantasmagorijos tęsiasi?

Просто несколько грустных историй

Очень большое спасибо моему френду Дмитрию – botkind  , который так красиво перевёл этот текст из литовского в русский.

Первые две истории рассказала женщина, которой в то время было около 14 лет.

Ее двоюродная сестра, девочка лет 10, жила в деревне Пирчюпис. Погостив пару дней у своей тёти, живущей в соседней деревни, она отправилась назад домой, а через пару часов прибежала обратно вся в слезах и потерявшая дар речи. Так не выбив из нее ни слова, пару мужчин пошли в ее деревню на разведку. И нашли ее сожженную. Вместе со всеми жителями. Еще до этого, недалеко от деревни появились непонятные партизаны и солдаты отставшие от фронта. Время от времени подворовывали сало у местных жителей. В один из дней они встретили немецкий патруль, который перебили. Немцы объявили ультиматум: либо жители выдают партизан, либо будут казнены. Но жители ничего о партизанах не знали и сказать не смогли. И были сожжены. Все. Выжило только несколько человек. После этого местные начали организовывать отряды самообороны, и на всякий случай подготовили убежища в лесу…

————–

Через деревню вели евреев. Никто не говорил куда, но все понимали, что в лес – расстреливать. Вели по деревенской улице длинную колону людей, которую конвоировали полицаи и несколько немцев. Деревенские жители стояли молча у своих домов и смотрели. Некоторые плакали. Несколько еврейских женщин тоже начали плакать и просили их отпустить. Полицаи стали их избивать. Одна женщина воспользовавшись суматохой подобралась к толпе местных и толкнула в нее свою маленькую дочку. Люди расступились, чтобы девочка смогла спрятаться за их спинами. Подскочили полицаи, но сделали вид, что ничего не заметили. Еврейка идя с остальными смертниками еще раз обернулась, улыбнулась и что-то сказала. Только никто не понял что… Еврейскую девочку люди прятали и растили. Она выжила. И иногда приезжает в деревню, чтобы встретится с людьми ее спасшими.

———–

История другой женщины. Ее семья жила в Вейсеяй

В послевоенные годы, примерно в 1947 году, в дом ее брата, который жил недалеко пришло пять “партизан”.  Так и сказали – “мы партизаны, воюем с русскими”. И стали требовать еды и водки. Когда пришел хозяин дома совсем озверели. Связали и его, и его жену и начали бить. Жену изнасиловали на глазах мужа и детей. Старшего сына, парнишка лет десяти, который пытался защищать семью, застрелили тут же. Младенца, заплакавшего в своей кроватке, взяли за ногу и размозжили голову о стену. Развлечясь  с мамой, ее застрелили. Отца тоже. В живых остались две девочки – трех и пяти лет, которым один из партизанов приказал бежать, воспользовавшись суматохой. На следующий день приехали нквдэшники, но никого не нашли. Вечером к женщине пришли из леса другие партизаны и пообещали найти тех. Через несколько недель действительно поймали. У одного из пойманных нашли нквдэшные документы. Стали их водить по окрестным деревням, в надежде, что их опознают. Еще двух бандитов опознала семья, которая приехала из другого района прячась от ссылки. Они там служили в НКВД высылали людей в Сибирь. Всех пятерых повесили в той же деревне, недалеко от дома их жертв.

Через несколько недель в дом женщины зашел сосед, работающий в НКВД – сказал, что она в списках на ссылку в Сибирь и сказал бежать. Семья быстро собралась и уехала в ту же ночь, оставив все свое добро соседу даже не выяснив, сделал ли он это чтобы нажиться, или действительно искренне помогал. Детям, чтобы те не рассказали кому, что семья прячется от ссылки, придумали историю, что семья прячется от бандитов. Девочек, которые остались в живых при убийстве семьи брата поселили в двух семьях: одна у этой женщины, а вторая у ее сестры. Детям о истинных причинах побега рассказали только в 90-х, но в эту версию они не верят.

Virtuvinis-nacionalinis, antra serija

Kiek giedrius_v bekovotų, Vincentas Sakas laimi. Tą puikiai rodo komentarai pirmoje serijoje – http://rokiskis.popo.lt/2008/11/30/virtuvinis-nacionalinis/

Taigi, pabandykim paatstovauti kitą, Vincento Sako pasekėjų pusę.

Cepelinai yra nelietuviškas patiekalas, nes netgi jų pavadinimas vokiškas. O ir bulves į Lietuvą atvežė rusai XIX amžiuje. Tai apie kokį lietuviškumą čia kalba? Cepelinų nėra netgi pokario metų lietuviškose kulinarijos knygose, net 1957 metų „Šeimininkės vadove“ jokių užuominų į cepelinus nerasite, nors šioje knygoje yra tūkstančiai receptų.

Nelietuviški ir visi kiti bulviniai patiekalai – tai tik nukopijuoti kitų šalių receptai. Kadangi bulvės į Lietuvą buvo atvežtos tik XIX amžiaus pabaigoje, lietuviai negalėjo jokių bulvių patiekalų sukurti.

Šaltibarščiai irgi yra nelietuviškas patiekalas. Tai rusiška sriuba, jos netgi pavadinimas kilęs iš rusiško žodžio „boršč“.

Kadangi jokiuose rašytiniuose šaltiniuose nėra išlikę jokių lietuviškų mėsos patiekalų receptų, galim drąsiai teigti, kad lietuviai niekad nevartojo mėsos. Patys seniausi žinomi „lietuviški“ mėsiškų patiekalų receptai – iš XX amžiaus verstinių (rusiškų ir vokiškų) knygų. Iki pat XX amžiaus mėsos patiekalai buvo turtingųjų privilegija, kuriems dešras, kumpius ir kepsiuns ruošdavo iš Lenkijos, Vokietijos bei kitų šalių atsivežti virėjai.

Kaip mėsos, lietuviai nevartojo ir žuvies. Tinklų mezgimo metodai į Lietuvą atėjo tik XX amžiuje, o žuvies receptai atkeliavo į Lietuvą kartu su mėsos receptūromis – verstinėse XX amžiaus knygose. Paplito žuvis tik sovietinių kolchozų laikais, kaip pigus pakaitalas mėsai.

Lietuvai svetimos ir daržovės – pirmosios iš jų (svogūnai, morkos) į mūsų šalį atkeliavo kartu su Napoleono armija – nuo tada jas ėmė vartoti turtingi dvarininkai bei miestelėnai, daugiausiai – žydai. Išimtį sudaro tik agurkai, kuriuos Lietuvon atvežė totoriai, šiuo turtu su vietiniais lietuviais nesidalinę. Kitos daržovės mūsų šalyje paplito dar vėliau – XIX ar net XX amžiuje. Gerai žinoma, kad jokių daržovių lietuviai neaugino iki pat XIX amžiaus vidurio, laikydami jas nevalgoma žole.

Puikiai žinoma ir tai, kad lietuviai neturėjo alkoholinių gėrimų – visos istorijos apie tai tėra XX amžiaus falsifikacijos. Alus į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos, per Prūsiją ir Klaipėdos kraštą. Iki tol lietuviai gerdavo rusišką degtinę, su kuria taip kovojo Motiejus Valančius. „Midus“ – išvis legenda – nėra jokių duomenų, kad lietuviai kada nors jį būtų gaminę ar gėrę. Šis airiškas gėrimas, pasaulyje žinomas, kaip „Mead“, lietuviams buvo priskirtas XIX amžiaus pabaigos lenkų romantistų kūriniuose.

Medus Lietuvai irgi nebūdingas. Istoriniai šaltiniai rodo, kad bitininkystę į Lietuvą atvežė kryžiučiai, užgrobtose žemėse lietuvius vertę auginti pavojingas bites. Per prievartą kopinėdami medų, daugelis lietuvių mirdavo vardan šio mūsų kraštui svetimo saldumyno. Vėliau, atvežus iš Vokietijos modernesnius bitininkystės metodus, medaus gamyba paplito kiek plačiau, bet taip ir liko svetima – iki pat XX amžiaus vidurio medus buvo skirtas tik eksportui, o tautosakoje netgi lyginamas su š… („spausti iš š… vašką“).

Lietuviai nevalgė ir košių. Gerai žinoma, kad putra (košė) buvo populiariausias XIX a. Lietuvoje buvusių smuklių patiekalas. Kaimo žmonės košių pavalgyti ateidavo, kaip išskirtinio patiekalo, nes patys jų išsivirti nemokėjo. Plačiai žinoma, kad netgi košei tinkamų indų lietuviai neturėjo iki pat XIX amžiaus antros pusės – moliniai puodai tam buvo netinkami. Žodis košė į lietuvių kalbą atėjo iš rusų kalbos.

Svetimos Lietuvai ir sriubos – joms (kaip ir košėms) virti skirtų puodų lietuviai neturėjo iki pat XIX a., kaip neturėjo ir sriubai tinkamų šaukštų: karštame vandenyje mediniai šaukštai mirksta, šerpetojasi, todėl yra netinkami. Todėl sriubos Lietuvoje ėmė plisti tik XX amžiaus pirmoje pusėje, o ir tai ilgą laiką buvo laikomos maistu, skirtu kramtyti negalintiems žmonėms, verdamos tik ligoninėse.

Neabejotina, kad ir pieno produktus lietuviai „atrado“ visai neseniai. Seniausios karvių skeletų iškasenos Lietuvoje – tik iš XVIII amžiaus pabaigos. O ir tais laikais karves (1-2 visam dvarui) augindavo tiktai turtingi dvarininkai. Sūriai Lietuvoje buvo „išrasti“ tik XX amžiuje, bet ir tai, nesugebėta jų fermentuoti. Plačiai žinoma, kad sūrius į Lietuvą pirmą kart XIX amžiuje atvežė iš Olandijos Muravjovas, taip norėdamas pagerinti prastą vietinę virtuvę.

Grybai taip pat nėra lietuviškas valgis. Pirmieji, Lietuvoje valgę grybus, buvo atvykėliai kapucinų vienuoliai XVII amžiuje, bet jų bandymai taip ir neišplito visuomenėje: dėl daugelio grybų nuodingumo bei prasto skonio, ilgainiui net ir vienuoliai jų atsisakė. Liaudyje grybai žmonėms reiškė nuodą, musmires, vadinami buvo šungrybiais, nuo seno sakome, kad grybai – tai maistas piktai uošvienei. Grybų valgiai Lietuvoje paplito tik T. Ivanausko, biologo, išmokusio skirti grybų rūšis, dėka.

Vaismedžiai bei uogos Lietuvoj irgi nebuvo žinomos iki pat XIX amžiaus, kai pirmąsias obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias, taip pat uogų krūmus (agrastus, serbentus, avietes) atsivežė savo sodams turtingiausių dvarininkų šeimos.

Lietuviškų tradicijų neturi ir duona – pakanka prisiminti, iš kur pas mus atėjo duonkepė krosnis, esanti tikru rusišku simboliu. Duoną į Lietuvą atvežė rusų kolonistai, kai Muravjovas pradėjo Lietuvos rusinimo veiksmus.

Svetimos Lietuvai ir vištos (taip par – ir kiaušiniai). Gerai žinoma, kad vištų (kaip ir kitų paukščių) kaimiečiai neaugino iki pat XX amžiaus pradžios, o vištas į Lietuvą atvežė lenkai. Tarp kitko, su tuo susijęs ir paniekinantis kiaušinių pavadinimas.

Taigi, belieka užduoti sau klausimą – kuo gi maitinosi lietuviai, gyvenę XVII amžiuje ar anksčiau? Atsakymas paprastas: kaip ir kitos tautos, lietuviai maitinosi labiausiai prieinamais produktais. O kadangi praktiškai visa mūsų šalies teritorija buvo apaugusi miškais, galim spėti, kad pagrindinis lietuvių maistas buvo samanos, kankorėžiai bei medžių žievė.