Atrodo, kad ne taip seniai prasidėjo 2014, o jau ateina 2015. Ir vėl mes užsimiršdinėsim, ir rašysim datose 2014, nors jau 2015, o paskui priprasim, o paskui gal būt ateis ir 2016. Praėję metai man buvo ryškūs, kaip niekada anksčiau. Kažkodėl manau, kad ir jums šie metai nebuvo nuobodūs.
Naujieji metai ateina ir aš esu kietesnis už visus ir tą žino netgi katės.
Įvykiai Ukrainoje, vis didesnė agresija iš Rusijos, vėl prasidėjęs Šaltasis karas, lėtai reagavusi, bet visgi susivokusi Europos Sąjunga, mūsų supratimas apie tai, kad gyvename neramiais laikais, besikeičiantys įstatymai, ateinanti nauja valiuta, JAV kariai, o taip pat – daugybę metų primirštu buvęs pojūtis, kad esame kartu ir turime savo šalį.
Ir kartu su visu tuo geopolitiniu fonu – nuostabios pažintys, naujos patirtys, kartais netikėti projektai ir begalės darbų. Nepaprastai ankstyvas pavasaris, nepaprastai ilga vasara. Politika, keistai persimaišanti su gyvenimu ir suvokimas, kad kažką galima pakeisti, o kažko pakeisti nepavyksta. Jausmai, artimi ir tolimi žmonės, tarpusavio supratimas ir nesupratimas. Viltys kad viskas bus gerai, nauja muzika, kartais netikėjimas, rūpesčiai ir noras kažką padaryti, ir išsiaiškinti visko priežastis. Ir daugybė minčių. Ir norai, kad pasaulis būtų gražesniu.
Taip, šiais metais aš per mažai jums rašiau, taip, šiais metais aš jus gerokai apleidau, ponai skaitytojai ir ponios skaitytojos. Nevyniosiu į vatą ir paprastai pasakysiu – man buvo daug svarbesnių dalykų, nei rašymas. Nenoriu kabinti jokių makaronų, tad nepažadu, kad viskas pasitaisys ir būsiu su jumis daugiau ir dažniau, bet visi mes galime viltis kažko geresnio, siekti kažko, o tada ir būna kad pasitaiko, kad kartais ir pavyksta. Kartais norai išsipildo, o retkarčiai būna ir tikri stebuklai.
Aš linkiu jums stebuklų, ponai ir ponios. Mums visiems kartais reikia stebuklų, kartais labai labai reikia, ir kartais būna, kad jie atsitinka. Aš tikiu, kad jų bus ateinančiais Naujaisiais metais 🙂
