Tag Archives: turizmas

Krymo turistinis sezonas

Kryme kaip tik jau turėtų būti įsivažiavęs turistinis sezonas. Turėtų, bet nėra. Kad netuščiažodžiaučiau – štai jums bus dvi nuotraukos. Darytos abidvi tą pat savaitės dieną, šeštadienį. Abidvi – 15 valandą dienos. Kaip iš nuotraukų matosi – oras pakankamai panašus. Tačiau geriau įsižiūrėjus, pasimato detalės.

Koktebelio pliažas 2013 metais. Visi slepiasi nuo Saulės po pavėsinėmis ir tentais. O kas nesislepia - tie visokiais vandens dviračiais išplaukę plaukiot.

Koktebelio pliažas 2013 metais. Visi slepiasi nuo Saulės po pavėsinėmis ir tentais. O kas nesislepia – tie visokiais vandens dviračiais išplaukę plaukiot.

Žodžiu, paskaičiuokite, kiek žmonių yra vienoje nuotraukoje ir kiek žmonių kitoje nuotraukoje. Nepatingėkite, nors ir nelabai ryškiai tie žmonės matosi, bet matosi. Bent grubiai įvertinkite. Ir tada matyt jau nereikės aiškinti, kaip Krymo gyventojai prakeikė Vladimirą Putiną. Galit maždaug įsivaizduoti tuos žodžius, kuriais jie tą veikėją vadina.

Tas pats Koktebelio pliažas 2014. Po pavėsine - tuščia. Medžiaginės pavėsinės net nepastatytos, nes jų nereikia. Vandens dviračiais niekas neplaukioja.

Tas pats Koktebelio pliažas 2014. Po pavėsine – tuščia. Medžiaginės pavėsinės net nepastatytos, nes jų nereikia. Vandens dviračiais niekas neplaukioja.

Taip, ponai ir ponios. Gera gyventi prie Rusijos. Ekonomika klesti, visi patenkinti ir taip toliau. Skaičiais imant – kokių 10 kartų skirtumas turistų ir poilsiautojų skaičiuose. Į kitą pusę.

Dubajus švenčia savo antkapio atidarymą

Aukščiausias pasaulio dangoraižis DubajujeDubajus – pinigais aptekusių arabų stebuklas – jau senokai garsėja tuščioje vietoje pastatytu miestu ir krūvomis dirbtinių salų. Išsikalinėjimas iš tokio pinigų pertekliaus, kokio nepatyrė dar jokia kita pasaulio šalis. Išskyrus gal tik Nauru salą – šalį, kuri prieš tris dešimtmečius pasiekė pasaulio rekordus pagal pajamas gyventojui – ši valstybėlė kasė ir eksportavo fosfatus, iš kurių buvo sudaryta praktiškai visa sala. Pastaroji pergyveno kokį dešimtmetį, per kurį statėsi milžiniškus viešbučius, pirko įmones visame pasaulyje, supirkinėjo geriausių kompanijų akcijas, gana sėkmingai bandė netgi tapti vienu iš svarbiausių Ramiojo vandenyno turizmo centrų. Žinoma, buvo ir didžiulės investicijos į mokslą (berods, net kažkokį universitetą buvo įkūrę), bankininkystė, nepaprastai maži mokesčiai, puikios galimybės ofšorams kurti. Bet, pasibaigus fosfatams, jau po dešimtmečio Nauru baigė visišku ekonominiu kolapsu. Dabar ši valstybėlė gyvena iš tokių absurdų, kaip Abchazijos pripažinimas mainais už kelis milijonus dolerių iš Rusijos.

Puikiai žinoma: vien iš kasyklų negali išaugti jokia šalis, nepriklausomai nuo to, kas kasama – ar nafta, ar fosfatai, ar dar kažkas. Šalis arba įgauna pilnavertę ekonomiką, arba, jei tokios neįgauna, pinigus išleidžia ir kolapsuoja. Ir vėlgi, praktika rodo, kad ant tuščios vietos kalnakasybos pinigai ekonomikos paprastai sukurti negali: šiai reikalinga ne tik sudėtinga infrastruktūra, bet ir žinios, išsilavinimas, mokslas. Ir svarbiausia – vidinė rinka, kuri irgi turi egzistuoti. Nauriečių ar arabų svaigališkos idėjos sukurti turizmo centrą tuščioje vietoje – neturi jokių perspektyvų: kol į juos investuojami milžiniški pinigai, tol turistų srautas eina, bet tas srautas nepadengia investicijų. Ir juolab absurdiškai atrodo kaimietiška (kai ką iš Vilniaus vadų primenanti) mintis: „pristatysime dangoraižių, pasidarysim panašūs į Ameriką, ot plūstelės turistų spiečiai!“

Dubajuje jau prasidėję bankrotai, o galimybių išsigelbėti skolininkai jau negauna: milžiniškas naftos kainų burbulas išpūtė dar keleriopai didesnį finansų burbulą, katras jau subliuško. Tačiau kol kas dar pakako pinigų užbaigti prieš 6 metus pradėtam statyti absurdo obeliskui – niekam nereikalingam dangoraižiui, kuris tapo aukščiausiu pasaulio pastatu – net 820 metrų. Nei neabejoju, kad po poros-trejeto dešimtmečių, išsibaigus naftai, šis pastatas taps puikiu antkapiniu paminklu arabiškiems ekonomikos šedevrams.

Lietuvos prekės ženklas

Kadangi paprašė [info]pipedija , tai gelbsčiu 🙂

Lietuva turi oficialų prekės ženklą, kuris buvo išrinktas per kelis skandalus. Sukurtas, kaip pigi chaltūra, neįsimenantis, nekeliantis jokių asociacijų.

Koks išties turi būti prekinis ženklas? Ko gero, keli esminiai reikalavimai būtų tokie:
1. Lengvai identifikuojamas, lengvai įsimenamas, atkartojamas (idealu – jei tokį iš atminties gali nupiešti net vaikas)
2. Priverčiantis sureaguoti, atkreipti dėmesį, išskiriantis prekę iš visų kitų (idealu, jei vieną kart pamatęs, atpažinsi jį ir po metų)
3. Pagal galimybes, sukeliantis teigiamas asociacijas, susijusias su parduodama preke (t.y., pats savaime vykdantis pardavimus)

Oficialus Lietuvos prekės ženklas absoliučiai neatitinka nei vieno iš šių kriterijų. Nei iš tolo. Toks įspūdis, kad jį kūrė ir rinko kažkokie idiotai. Užtat jau minėta pipedija iš kažkur iškniso visai kitą prekės ženklą, kuris pradžioj man pasirodė tiesiog absurdišku. Bet truputį pagalvojęs, supratau, kad geras. Pilnai atitinkantis bet kokius gero ženklo kriterijus.

Jūsų dėmesiui – Ežiukas 🙂 Jis lengvai identifikuojamas, priverčiantis sureaguoti, sukeliantis teigiamas asociacijas, visiškai neprimena jokių kitų valstybių, puikiai tinka pardavimams, nes sukelia pozityvias, teigiamas emocijas.

Man pačiam įdomus dar vienas dalykas – ar įstengtų blogeriai ir šiaip internautai įsukti šitą Ežiuką tiek, kad jis bumerangu sugrįžtų valdininkams, prastūmusiems tą oficialią nesąmonę? 🙂

Kokias emocijas ir mintis Ežiukas turi sukelti užsienio turistams, į kuriuos šalies prekės ženklas ir yra orientuotas? Manyčiau teigiamas. Ir taip pat turėtų sukelti klausimus apie šalį, turinčia tokį ženklą, sukelti norą su šia šalimi susipažinti artimiau.

Prisidėkim truputį ir pareklamuokim šitą Ežiuką kas kiek galim pas save – nieko blogo neatsitiks, o kažkas gero gal ir gausis 🙂

Dar pora nuorodų:
http://www.pipedija.com/index.php/Lietuvos_prekės_ženklas
http://pipedija.livejournal.com/4274.html

🙂