Žinoma, vienas iš geriausių dalykų yra tai, ko mes nematome – nemalonumai, kurie dingsta. Vapsvos ir širšės – vieni iš šlykščiausių vasaros padarų, gadinančių nervus, trukdančių pasėdėti kokioje nors lauko kavinėje, lendančių pro langus, o dar kartais ir geliančių. Šlykštynės.
Kartą mačiau, kaip lauko kavinėje vapsva įgėlė moteriai tiesiai į lūpą – kai moteris kažką valgė, ta bjaurybė nutūpė ant šakutės. Moters lūpos per kelias minutes pasidarė panašios į du ant veido uždėtus raudonus agurkus. Neįtikėtinas vaizdas – vien tokį pamatęs, gali pabėgti. Šlykštūs padarai.
Bet šitos bjaurybės karščiams atsparios daug mažiau už žmones. 45 laipsnių temperatūroje vapsvos ir širšės dvesia. Tiesą sakant, dvesia netgi nuo kiek mažesnio karščio. O per šiuos karščius, manau, kad vietomis oras aplink vapsvų lizdus (dažniausiai – visokiose palėpėse, plyšiuose ir pan.) įkaista ir iki 50 ar 60. Gal todėl šiemet vapsvos kankina mažiau. Pernai liepos viduryje jos jau užknisdavo, skraidydamos tikrais tuntais. Bet šiuo metu, tfu tfu tfu, vapsvų matau nedaug. Tikiuosi, kad jos visos išdvėsė. Ir tikiuosi, kad karščiai pas mus bus dar didesni. Kad išvis visos tos padlos išnyktų.
Nebūtų tų popierinių vapsvų ir širšių – ir gamtai, ir žmonėms būtų geriau. Jos neneša jokios naudos niekam. Jos tiktai parazituoja.
