Kažkada mano rusų kalba buvo ideali. Ideali – tai reiškia, kad kalbėdavau gal net geriau, nei daugelis rusų. Pagal kalbėseną skirdavau skirtingas rusų kalbos tarmes, galėdavau pasakyti, kad tas – iš Pietų Rusijos, o anas – iš Sibiro, o trečias – iš Maskvos. Ir pats laisvai tas tarmes pamėgdžiodavau. Išgirdę mano rusų kalbą, nei lietuviai, nei patys rusai nesuabejodavo, kad esu rusas. Bet tai buvo seniai.
Šiandien, beskaitydamas savo elektroninį paštą, pamačiau keistą nigerietišką spamą – į tą pašto dėžutę šio niekad negaudavau, o ir bendrai, jis paskutiniu metu nunykęs. Rašė kažkoks Hanotoobwehne – akivaizdžiai su pasiūlymu išgryninti kokį vieną kitą milijoną. Pažiūrėjęs į laiško vidų, pamačiau rusišką pasiūlymą pasinaudoti visokiais finansų valdymo kursais.
Dar kartą pažvelgiau į siuntėją. Tiesiog akyse nigerietiška pavardė pavirto į rusišką žodį Налогообжение. Налогообжение, o ne Hanotoobwehne.
Nyksta, nyksta patirtis. Jau senokai esu vienas iš žmonių, kurie, išgirdę klausimą rusiškai, atsako lietuviškai. Tiesiog užmirštu, kaip kalbėt.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Gal „налогообложение“?
Jo, bet šitą žodį kopypeistinau tiesiai iš to spaminio laiško, kaip jie patys ir parašė 🙂 Gal vieno praleisto skiemens ir pakako, kad man identifikuotųsi, kaip nigeriečiai 🙂
man rusas (gimęs augęs Rusijj) yra sakęs, kad gerai šneku rusiškai nors niekada toks aklbos nesimokiau. draugai ir telikas daro savo. tiesa, tai buvo prieš penketą metų ir dabar jau sunkokai liežuvį belaužau.
o apie nigeriečius -- jie tobulėja. paskutinis jų meilas buvo su realiu western union perlaidos numeriu ir netgi laukiančiu, kol jį kas nors pasiims 🙂
Tai gal reikėjo paimti? 🙂
patikrinau
Status : Picked up
🙂
Aš tai jau kitos kartos žmogus -- mokykloje pirmoji užsienio kalba buvo anglų, o rusų liko kaip podukra. Ir liežuvis nesilankstė, ir važiuodavau „ant“ autobuso ir kieto/minkšto ženklo žodyje neišspausdavau 🙂 nors vaikystėje rusiškus filmukus suprasdavau. Dabar irgi daugmaž suprantu, perskaitau (itin lėtai), bet kalbant apsiriboju paprastomis frazėmis. O parduotuvėje paklausta bobutės, skolka eto stojit, neišveblenu skaičių ir sakau lietuviškai.
Dar skaudziau but rusu…
…gimusiu Lietuvoje, baigusiu lietuviska mokykla ir dirbanciu lietuviskai-britiskai kalbancioje kompanijoje. Savimone -rusiska, patriotizmas, ko gero, itin lietuviskas, o rusu kalba -- buitine ir is V. Pelevino knygu
Buvo pas mus parduotuvė „Penka“.
Tiksliai ten buvo parašyta „Репка“.
„Penki kontinentai“ daugelio darbuotojų buvo vadinami „penki“, bet suteikiant rusišką prasmę 🙂
Tik jie visada buvo „kanciniėntai“
iki tol, kol istojau i univera, lietuviskai kalbejau tik mokykloje per lt pamokas. Neseniai sesute paprase jai kazka rusiskai parasyt, ir supratau, kad as jau nelabai atsimenu kaip raides kirilica rasomos ;( girdziu, kaip lietuviai iš Klaipedos, Marijampoles kalbant lietuviskai daro baisias klaidas ir mane tai nervina, bet vis reciau girdziu kaip neteisingai pradedu kirciuoti rusiskai (nors mokykloje niekada nebuvo tokiu problemu). jau nekalbant apie tai, kad savo specialybeje nieko gero rusiškai nepapasakociau, nes net nezinau kaip kai kurie zodžiai skamba mano gimtaja kalba. tai baisu, bet pati nezinau ką daryti 🙁 daugiausiai rusiskai skaitau butent lj.
Vat vat, irgi degraduoji 🙂
na čia tik iš vienos pusės… iš kitos -- progresas moksle ir lietuvių kalboje 😉
Naturalu, kai nustoji kalbėt, tai ir pamiršti kaip. Stengiuosi kiekvieną dieną pabendraut ir rusiškai, ir lietuviškai, ir angliškai. Nes užsimiršta tiesiog labai reitai.
Na, tu turi tos praktikos. Aš jos neturiu jau krūvą metų. Tai kažkaip ir gaunasi matyt taip.
Taip be pratkikos aš italų kalbą užmiršau 🙁 katastrofa..
Lietuviai išvis kažkaip rusiškai beveik be akcento seniau sugebėdavo šnekėti, skirtingai nuo kokių latvių ar estų.
Matyt, mūsų kalbos struktūra tokia.
Man, beje, iki šiol rėžia ausį daugelio vilniečių rusų kalbos tarimas -- kaip į Gudijos pasienio kaimą būtum pakliuves…;)
O šiaip labai įdomu žinoti kokią svetimą kalbą idealiai, ta prasme, kad net tos kalbos nešėjai nesuprastu, kad tu nesi jų tautietis.
Kažin, ar tarp dabartinės anglakalbės lietuviukų kartos yra tokių atvejų? Ta prasme, kad Londone ar kur giliau Anglijoje juos už anglus priimtu?
Yra tas akcentas ir pas lietuvius, ir būdavo senais laikais irgi, tik ant savų jį žymiai sunkiau pastebėt 🙂
O dėl anglakalbių lietuviukų -- nežinau, manau, kad turėtų būti gerų atvejų. Juolab, kad anglų kalba turi labai daug dialektų įvairių, tai ir patiems anglams sunkiau tuos skirtumus pastebėt. Tačiau paprastai žmones išduoda kiti dalykai -- kultūriniai 🙂
Mane tai labiausiai erzina, kai as zodzius pamirstu….bet kokius nors elementarius -- pvz lentyna…Praktikos reikia, tsakant…praktikos
Aha, aš irgi pamirštu. Ir žiauriausia, kai kartais rusišką žodį pamiršti, o anglišką -- tai atsimeni 🙂 Ir gaunasi taip, kad pradedi kalbėti rusų kalba su angliškais intarpais 🙂