Dekonstruojant elektroninių balsavimų diskursą

Rankinė granata - žvakė

Žinoma, kad galima pezėti apie visokius dvasingumus, apie tai, kaip jaunimas labiau balsuos internetuose ir nupasakoti viską taip, lyg rinkimų perkėlimas į internetą - kažkoksai gėris. Galima net šūkį sugalvot - "praleisk romantišką vakarą su Olialia Pupytėmis ir balsuok Internetu". Nepaisant to, granata yra granata, ji neskirta nei vienam, nei kitam tikslui, kuriam tiktų žvakė.

Visai neseniai susitikau su tokiu ponu Andriumi K., kuris yra nuoseklus internetinių ir elektroninių balsavimų priešininkas, o apie jo kvalifikaciją sako faktas, kad jis į Litnet ir visą Lietuvą atnešė IPv6 palaikymą. Bet šįsyk papasakosiu ne apie techninius/organizacinius internetinio ir elektroninio balsavimo niuansus (su kuriais ir taip viskas aišku), o apie kitką – žmonių požiūrį.

Techninės priemonės – tai tik techninės priemonės, nors jos kartais ir ima kažkaip atitikti mūsų mąstymą. Bet tie dalykai, kuriuos darome – tai mūsų mąstymo, mūsų apsisprendimo pasekmė. Pietų Afrikos respublikoje prieš porą dešimtmečių buvo skandalingas atvejis, kai vienas žmogėnas atėmė iš moteriškės jos grūstuvą, kuriuo ji virtuvėje visokius daiktus smulkindavo – riešutus ir pan.. Moteriškė baisiai įsižeidė ir žmogėną (savo kaimyną) padavė į teismą, o tada ir nuskambėjo istorija: pasirodo tasai grūstuvas buvo prieštankinė granata. Pakankamai sunki ir masyvi, su rankena, patogi. Tą granatą moteriškė surado savo mirusio vyro įrankių dėžėje ir porą dešimtmečių puikiausiai naudojo. Techninės priemonės – tai tik techninės priemonės, o jų panaudojimas priklauso nuo paradigmos.

Pono Andriaus K. dėka susitikau su tokiu ponu Steve S., ypatingai aršiu internetinio balsavimo šalininku, katrą pradžioj, prieš pamatydamas gyvai, dar ir išvadint spėjau žemesnio intelekto asmeniu (vėliau teko atsiimti savo žodžius, nes paaiškėjo, kad klydau, todėl atsiimu savo žodžius dar kartą, jau bloge, ir atsiprašau matant ir tiems, kas apie tą ginčą nieko nežino – tai jums įrodymas, kad aš esu neadekvatus pridūrkas).

Su ponu Steve S. gavosi tokia įdomi diskusija. Ne, ne tiek apie tai, kokie argumentai už ir kokie argumentai prieš, o dar gerokai gilesnė, nes ponas Steve S. pateikė labai įdomų požiūrį apie tuos balsavimus, visiškai nesusijusį su IT, o susijusį su paradigmos* pokyčiais, apie kuriuos ir aš esu rašęs.

Pradėkim gal nuo to, kodėl eilinis Lietuvos pilietis galvoja, kad elektroninis, o ypač internetinis balsavimas – tai geras sprendimas (sako, apie 75 procentai interneto vartotojų tuo tiki). Ogi viskas labai paprasta: žmonės mato tokius bajerius, kaip pvz., su ponu Evaldu Lementausku**. Ir mato, kad valdžiažmogiai tiesiog dėjo ant visuomenės (beje, dėl šio Seimo sprendimo prokuratūra jau nutraukė Lementauskui bylą). Tai tiesiog realybė, puikiai patvirtinanti bobutišką, tačiau juk teisingą apibendrinimą: „valdžia yra vagys, vieni kitus dengia“.

Eilinis žmogus apie nesuprantamus dalykus mąsto paprastai, asociatyviai, magiškai: realybėje yra visokios makliavonės, yra visokios cenzūros, nedemokratijos ir t.t.. O Internete*** nėra visokių ten makliavonių, nes kiekvienas gali daryti belenką, nėra nei valstybių sienų, nei galimybės viską išcenzūruot, uždraust ir nubaust****, nei įvesti kažkokius totalitarizmus. Todėl reikia, kad ir balsavimas būtų Internete. Ir valdžia būtų stebima per Internetą. Ir t.t., ir t.t..

Negaliu pasakyti, kad toksai pagrindinės žmonių masės požiūris į Internetą būtų klaidingas – tai tiesiog besislenkančios paradigmos požymis. Valstybė ir kitos hierarchinės struktūros po truputį praranda prasmę, žiniasklaida feilina prieš blogus, tuo tarpu visuomenė po truputį tampa panašesne į tą Anonymous grupuotę, turinčią visai kitus dėsnius: visišką demokratiją, nekontroliuojamumą ir netgi grupės neapibrėžtumą. Kas yra Naujoji Lietuva, ta, kuri kuriasi internetuose? Taigi tiesiog bet kas iš mūsų, bet kas, ką apjungia pono Aurelijaus K. kadaise taip gražiai įvardintas bendrakryptis vektorius. Tam nereikia nei pasų, nei gyvenimo kažkokioje teritorijoje, nei kilmės, nei netgi kalbos. Pakanka tiesiog būti ir kažką daryti, netgi nesvarbu, ką, bet tariant, kad tai Lietuvai. Ne geografinei, o tai, kuri yra mūsų galvose.

Tačiau čia ir turim esminį klausimą: Internetas ir kompiuteriai – tai tik techninė priemonė. O štai visokia informacija ir požiūriai – tai jau paradigminiai dalykai, kurie gali veikti nepriklausomai. Nesvarbu, kad naujoji paradigma (laisvė) yra daugiau internetuose, o senoji – daugiau neinternetuose (reale). Naujoji paradigma irgi keliasi į realą***** – ten ir gauname tuos keistus dalykus, kai staiga pasidaro lengviau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, atsiranda naujos pažintys, kartais tiesiog stebėtinai lengvai dingsta socialiniai barjerai. Tačiau senoji paradigma irgi keliasi į Internetą, nes ir jai internetas – tik techninė priemonė. Ir to nereiktų užmiršti.

Senos hierarchinės struktūros puikiausiai lenda į internetus. Vienais atvejais jos dėl to gauna naują, papildomą, demokratinę prasmę, kaip kad Seimo puslapis: jo dėka mes galime atrasti ir įstatymus, ir jų pakeitimo iniciatorius, nors kadaise normaliam žmogui tai buvo neįmanoma******. Bet kitais atvejais vyksta panašiai, kaip su kokia nors politinių partijų reklama: susikuria partija savo portalą ir skelbia ten visokias propagandas, be jokių internetinių galimybių diskusijoms – lygiai kaip anksčiau partiniuose laikraščiuose. Tai jau tiesiog senosios hierarchinės paradigmos perkėlimas į internetus.

Taigi, klausimas apie internetinį balsavimą yra paprastas: kuriai jis paradigmai priklauso, internetinei ar hierarchinei? Ar dėl to, kad balsavimas atsiduria internete, jis įgauna kokių nors naujų demokratinių savybių? Pagrindinė žmonių masė (apie 3/4) galvoja, kad taip. Tai maginis mąstymas: internete juk demokratija, vadinasi į tą demokratiją perkelti rinkimai irgi taps demokratiškais, o išrinktieji bus gerais, skirtingai nuo dabartinių.

Deja, rinkimai nuo internetinio balsavimo nepasidarys demokratiškesniais, nes jie negaus jokių naujų savybių. Nuo internetinio balsavimo ir išrinkti politikai netaps mažiau korumpuotais. Tačiau perkėlus balsavimą į kompiuterius, atsiras tūkstančius kartų didesnės galimybės falsifikavimui, išankstiniam nuperkamam balsavimui ir pan.. Ponas Remigijus Šimašius (beje, kaip ir Eligijus Masiulis – liberalų sąjūdžio narys), teisingumo ministras, atstovaujantis senąją piramidinę paradigmą internetuose, dėsto puikius pavyzdžius apie tai, kaip kyla sukčiavimo balsuojant galimybės, kai vyksta balsavimai paštu (t.y., nuotoliniai balsavimai). Tiktai padaro visiškai nesąmoningą išvadą, esą internetinis balsavimas (t.y., nesaugus ir toks pat nuotolinis, tačiau išvis nepritaikytas jokiam stebėjimui netgi balsų skaičiavimo vietoje) tą situaciją pakeis. Akivaizdu, kaip pakeis: atsiras ypatingi patogumai balsų supirkinėtojams.

Todėl bet kuriuo atveju reikia atsiminti paprastą dalyką: ne technologijos keičia žmones. Žmonės kuria ir naudoja technologijas, patys besikeisdami, atrasdami naujas galimybes. Kaip tos technologijos bus panaudotos – priklauso nuo to, kokiu tikslu jos kuriamos ir kaip naudojamos.

Granatos kūrėjų paradigma – sprogdinti žmones. Todėl net ir moteriškės sugebėjimas pritaikyti tą granatą riešutų smulkinimui – nekeičia granatos esmės. Ji visvien skirta žudymui: būtent tokią paskirtį granatai suteikė jos kūrėjai. Internetinio balsavimo kūrėjai irgi turi idėjų, kam panaudoti tą jų internetinį balsavimą.

Ginklų specialistai nerekomenduoja naudoti granatų virtuviniams reikalams. Jie rekomenduoja tam naudoti virtuvės įrankius. Interneto specialistai nerekomenduoja elektroninio ir internetinio balsavimo rinkimams. Jie rekomenduoja tam naudoti normalius balsavimo būdus.

 

————

* Kad būtų aišku kiekvienam: paradigma – tai tiesiog sistema, kurioje mes mąstome apie kažką. Paradigmos gali būti skirtingos, nors visi jų nagrinėjami dalykai gali sutapti. Pvz., bitės, kurios neša medų, turi savo paradigmą, kurioje jų medus yra jų medus. Tačiau žmonių požiūriu bičių medus yra visai ir žmonių medus. Negalima pasakyti, kad žmogaus ar bitės požiūris teisingesnis ar koks nors aukštesnis – jų mąstymo sistemos visiškai skirtingos, priklausančios skirtingoms paradigmoms. Neseniai JAV pasireiškęs arbatos judėjimas – būtent toks naujos paradigmos atsiradimo atvejis: žmonės nusispjovė į demokratų/respublikonų sistemą ir patys susigalvojo sau kandidatų sąrašus, kurie laimėjo, nepriklausomai nuo to, kad priklausė kokiems nors demokratams ar respublikonams.

** Rytas Staselis, neįtikėtinai gilių įžvalgų politologas, siūlo išvis žiniasklaidai neminėti to asmens – jokiais būdais. Aš irgi tam pritariu, bet visgi manau, kad yra tam išimtis: siūlyčiau, kad minint tą vardą-pavardę, būtų dedami linkai į Pipediją. O ir šiaip, minint politikus, geriau dėt linkus į Pipediją. Kad bet kas Gūglėje atrastų tai, ko reikia, mat tie veikėjai puikiai išsicenzūruoja straipsnius apie save Vikipedijoje, paversdami pastaruosius į kažkokius reklaminius fufelius.

*** Žodis „Internetas“ yra rašomas iš didžiosios, nes tai tikrinis vardas. Pradžioje buvo ARPANET, jungęs kariškius su mokslininkais, paskui nuo jo atsiskyrė MILnet, prisidėjo NSFnet, o kai pagrindiniai reikalai vis vykdavo neapibrėžtoje tarpinėje zonoje, kur vis daugėjo ir daugėjo visokių įstaigų bei kontorų, tai galų gale gavosi, kad tinklus apjungianti tinklo dalis yra visas tinklas – Internet. Tačiau bėdžiai iš VLKK, gyvenantys sao tautinių fantazmų pasaulėlyje, galvoja, kad pvz., „Xerox“, „Internet“,  „Parker“ ir pan. – tai bendriniai žodžiai.

**** Bene geriausias iš paskutinių pavyzdžių – kai kažkokia 70 metų bobutė Delfio komentaruose parašė, kad gėjai yra pagydomi dilgėlėmis per subinę, tai ją berods ir nuteisė už kažkokį smurto skatinimą ar tai kažką panašaus. Čia galime užduoti klausimą: ar tikrai Internetas yra atskiras nuo realybės?

***** Realas – tai tiesiog realas, skirtingai nuo to, ką Interneto nenaudojantys galėtų pavadinti virtualu. O išties nėra nei atskiro realo, nei atskiro virtualo – yra tik žmonės su požiūriais bei skirtingos galimybės bendrauti. Įdomu tas, kad mūsų požiūriai apie bendravimą internetuose ir reale neretai skiriasi tiek smarkiai, kad tai tampa lyg skirtingais pasauliais – skirtingomis paradigmomis. Tai savotiškai primena kažkokią schizofreniją su susiskaldžiusiu mąstymu: internete be problemų galima užkalbinti nepažįstamą žmogų, su juo susibendrauti, nors reale to lyg ir nepadarytume. Bet juk žmonės – tie patys. Kas mus verčia elgtis kitaip? Tiesiog paradigminis jungiklis, esantis mūsų smegenyse.

****** Stasys Šedbaras berods niekur žiniasklaidoje nebuvo paminėtas, kaip to skandalingo operatyvinės veiklos įstatymo kūrėjas, pagal kurį telefoninių pokalbių pasiklausymus prokuratūra ir policija dabar galės daryti net be atskirų teismo sankcijų, pasiremdama prielaida, kad telefono numeris galimai priklauso kažkokiam žmogui, kurio sekimui leidimas išduotas: tyrėjas susigalvoja ir klausosi. Kaip sovietiniais laikais. Nors Seimo puslapis toks kreivas, kad tiesiogiai Šedbaro autorystės prie įstatymo pataisų nieks nenurodo, tačiau ten pat galima surasti tos dienos darbotvarkę, kurioje ir nurodyta, kas ten teikėjas. Įstatymas, beje, jau priimtas, o Prezidentė jį patvirtino.

********* Išnašos – velniškai patogus dalykas. Taip, aš matomai patiriu įtaką.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook4Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

16 thoughts on “Dekonstruojant elektroninių balsavimų diskursą

  1. Eimantas

    Galima būtų gal smulkiau apie pono Steve S argumentus? Ar jo mintys ir susivedė į tai, jog balsavimo perkėlimas į elektroninę tarpinę kažką pakeis? Atsiprašau, kad bandau taip suprimityvinti, bet nemačiau straipsny nieko, kas būtų panašu į argumentą ‘už’.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ten ne apie argumentus, o apie paradigmas. Tiesiog 75 procentai interneto vartotojų yra už internetinį balsavimą. Kodėl?

      Tiesioginio argumento už išties nėra. Klausimas tiesiog toks, kodėl 75 procentai žmonių galvoja, kad internetinis balsavimas kažką pakeis. Vat tas ir yra įdomu.

      Ponas Steve S. tiesiog galvoja, kad geriau yra kokie nors pokyčiai, nei stagnacija, o vykstant pokyčiams, keičiasi ir žmonių suvokimas apie tai, kaip jie gali įtakoti valstybę. Todėl jis yra nusistatęs už internetinį balsavimą, net nepaisant to, kad supranta, jog atsiveria išskirtinės sukčiavimo galimybės. Bet tai nėra argumentas -- tai yra paradigmos atstovavimas.

      Atsiradęs žmonių pasitikėjimas savimi, pakitusi paradigma -- tai, gal būt, duotų daugiau, nei blogos pasekmės. Šiuo atžvilgiu negaliu su tuo nei sutikti, nei nesutikti -- tiesiog sunku apie tai spręsti. Paradigminiai dalykai yra tokie paradigminiai.

      Reply
      1. Eimantas

        Išties gal ir nėr bloga idėja bandyti stumti balsavimą link interneto. Aišku, su sąlyga, kad bus išspręstos akivaizdžios problemos, pvz, kaip atskirti piliečio autentifikavimą ir balsavimo anonimiškumą.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Reikia ne balsavimą stumti link Interneto. Tos balsavimo bėdos niekur niekaip neišsispręs. Bet vat visą ikibalsaviminį procesą link Interneto stumti reikia kiek įmanoma smarkiau.

          Ir tai yra paprasta. Reikia tiesiog kaupti informaciją apie politikus -- ne tokią, kokią jie norėtų apie save matyti, o tokią, kuri būtų reali. Kas kiek prisidirbo. Kas neprisidirbo. Kokia partija turi kiek ir kokių žymiausių prisidirbėlių. Ir t.t..

          Kad balsuojant, būtų galimybė pasitikrinti. Nes kai vyksta rinkimai, tos galimybės realiai nebūna -- žmonėms tiesiog milžiniškais kiekiais kemšama rinkiminė propaganda.

          Tarp kitko, vidutinis žmogus politikų prisidirbimus užmiršta per kokį mėnesį. Bet Internetas leidžia tą informaciją sukaupti, apdirbti ir įkišti visokiems netinkamiems veikėjams pagalius į ratus. Žinoma, su sąlyga, kad darai.

          Ir štai čia jau naujoji paradigma gali parodyti savo galią -- taip, kaip arbatėlės judėjimas parodė JAV.

          Reply
          1. Eimantas

            Sutinku visom keturiom. Gal tik kiek praplėsčiau -- dabar toks vaizdas, kad tik kompromatą renkam. Būtų labai smagu, jei kur galėtume matyti politinio vieneto -- ar tai individo, ar partijos, ar skyriaus, ar koalicijos -- pradinę programą/pažadus/pan, ir rezultatus po metų, po dviejų, ar kas kiek laiko fiksuotume. Dabar toks vaizdas, kad atsakomybės nulis, gal kiek daugiau nei nulis, ir tuo daugiau rūpinas tik prokurorai.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Su programomis -- čia sunku susekti ir sukontroliuoti, nes įvykių labai didelis kiekis, juoba ir pačios programos tokios, kad jose dažnai nėra, ką tikrinti -- gryna beliberda.

              Reply
  2. na ka as zinau

    Vienas puikiausiu tinklarasciu. Pradzia mazdaug tokia: nelabai, ka apie tai suprantu, bet pasisakysiu. O po to prasideda tryda. Normalus zmogus uzsiknisa skrolint. Ir kai Rokiskis tai kazkada (niekada) supras -- gAL su juo ir pradesim zudyT grafomanus. O kol kas geraUisui irasai -- apie apsirijima. Nu bet vis tiek jis zjbs egzobiTrolis

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O koks skirtumas, kas yra kas? Man įdomu šiuo atveju tik argumentai ir požiūriai. Ir čia jis mane privertė pagalvoti apie diskursus: ginčo esmė ne tame, kad didelė visuomenės dalis nesupranta bėdų, o tik tame, kad didelė visuomenės dalis Internetą priešpastato senai valdiškai sistemai.

      Reply
      1. medis

        siap skirtumas yra, ir esminis, nes kazkas uz kazko stovi. keistokai vienok skamba sio pono idealistiniai plepalai bla bla bla. kazkoks kazkieno interesas tai stumti yra. klausimas tik koks? isisavinti dar viena kita mln lituku? viena vertus kai studentukai isikanda ideja, o kita kai pats save ivardinantis super uber turbo profas. keistoka vienok. http://www.mediatraining.lt/en/budget

        teiginys, kad didele, buten didele visuomenes dalis interneta priespastato valdiskai sistemai yra nepagristas. kadangi daugelio supratimas apie interneta-reiskini ir jo funcionavima krastutiniskai ribotas tai jis tapatinamas su laisve, anarchija ir nebaudziamumu. bet tai tera iliuzija.

        o del balsavimo tai joks profanas stepanoff’as man neirodys, kad lietuvisku IT specu kiausai atsilaikytu pries koki Stuxnet’a http://en.wikipedia.org/wiki/Stuxnet

        taigi darytina isvada, kad bus uzsakymas, bus sprendimas. argi ne puikus irankis satrijos draugams susodinti savus? nei pykst-pokst, nei tra-ta-ta nereiks.

        p.s. o kad viskas taip miela ir malonu neatrodytu siulau paskaitineti http://krebsonsecurity.com

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas, reiktų tai rimtai pagrįsti, kad kažkas už to stovi. Vat kai yra koks liberalų sąjūdis -- tai aišku. O kai savo srities specialistas, kad ir koks brangus -- tai dar nieko nereiškia.

          O dėl antro tamstos teiginio, kad didelė dalis visuomenės priešpastato Internetą valdiškai sistemai -- teiginys yra pagrįstas. Ir tamsta savo prieštaravime jį pats pagrindžiate: kadangi daugelio supratimas apie Internetą yra ribotas, jis tapatinamas su laisve ir t.t..

          Stuxnet pavyzdys, kurį tamsta pateikiate -- labai geras, jei norim analizuoti galimybes, kuriomis norėtų pasinaudoti nedraugiškos šalys. Beje, tai puikiai parodo, kad tam tikros priemonės efektingos ir prieš neinternetinį, o tiesiog elektroninį balsavimą.

          Beje, jei jau apie kompiuterinius bajeriukus -- prieš kelis dešimtmečius sovietai turėjo kažkokią baisią dujotiekio katastrofą -- irgi softo dėka. Per Kanadą gavo kažkokius mikrokontrolerius, kurie vožtuvus valdė, o paskui tie vožtuvai suorganizavo dujotiekio trūkimą kažkur Sibire, su klaikiu sprogimu.

          Visgi ir be tokių pramoninių priemonių čia skylės pareina kaip reikiant. Pagal modelį, kuris kišamas internetiniam balsavimui, galimybes balsuoti už kitą žmogų gautų kiekvienas vaikas, kam nors įkišęs keylogerį.

          Reply
  3. medis

    zinociau kas stovi neklausciau. bet to pono biografija svelniai tariant ikvepianti…

    „In 2003 he became the head of Public Relation and Advertising Department at KGC NETWORKS, a company that has commercial activities in 40 countries around the world.“

    rimtai vyras propagandistu darbavosi, graziu atsiliepimu apie KGC NETWORKS vienok yra http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=31629&st=0

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nekomentuosiu čia, nes nematau tiesioginės įtakos argumentams, o dėl šiaip visokių dalykų -- visi mes esam visokie, kiekvienas gyvenam, kaip galim.

      Reply
  4. medis

    jei visagalis google nemeluoja tai Steve Stepanoff mokykla baige Linksmakalnyje, kur anot Wiki „įsikūręs karinis dalinys buvo ypač slaptas. Jame dirbo keli tūkstančiai rusų kariškių bei vertėjų. Iš čia buvo galima klausytis visoje Europoje į eterį išeinančių radijo pranešimų. Bazėje dirbusiems tarnautojams su šeimomis niekur kitur nebuvo leidžiama dirbti ar gyventi.“

    Буртовой Александр aka Steve Stepanoff Линксмакальнис ш. № 1 1980

    „Fizinę centro teritorijos apsaugą vykdė mokomojo dalinio kariai, dresuoti šunys ir metalinė tvora. Ypatingų saugos priemonių nereikėjo, nes Linksmakalnyje nebuvo atsitiktinių žmonių. Čia gyveno tik centrui priklausantis personalas ir jų šeimos.“ http://www.fortifikacija.lt/?p=373

    Reply
  5. Marius

    Argumentas „už“ yra balsavimo kaštų sumažinimas pinigine ir laiko prasme.
    Juk atminkite kad valdžios rinkimai būtent ir yra tokie vienetiniai ir svarbūs kad jie yra labai brangūs.
    Įsivaizduokite kaip balsavimo paradigma pasikeistų kai tauta galėtų nebrangiai balsuoti už daugelį įstatymų.
    Nedrįsčiau to taikyti absoliučiai visiems įstatymams, bet užtektų patiems svarbiausiems. Būtų puiki pradžia pradedant nuo sprendimų savivaldybėse — ten kur žmonės išties yra konkrečiai suinteresuoti labai konkrečiu skaidrumu.

    Reply
  6. Pingback: Internetinis balsavimas Baltarusijoje « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *