Eksceptologija, metageneracija ir vėl semiotika

Man labai patinka Anarchostruktūralistas Bacevyčia, kuris, įklimpęs į eksceptologinius konceptus, bando apibrėžti metametasistemą iš metasistemos pozicijų – remdamasis eksceptų, neatitikčių konceptu. Gaila, kad jis retai rašo. Semiotika, kaip mokslas, užtaikė į tokią skylę, kur susieina paradigmų poslinkiai, uždavus klausimą apie tai, kokioje erdvėje tos paradigmos slenka. Į skylę, kur kyla klausimas apie tai, kas yra skylė, jei atmetame nuo jos riestainį. Todėl eksceptologinis požiūris čia itin įdomus – jo tiesiog neįmanoma išvengti. Gal dėl to ir atsirado poststruktūralizmas – optimistiškiems struktūralistams susidūrus su atviros metageneracijos neapibrėžiamumu?

Aš gan daug prirašiau – ištisus du nuobodžius naujus straipsnius apie tą pačią temą: vienas – ilga istorija apie tai, kaip metamatematikos profesionalai ilgai bandė sukurti kalbas, kuriomis kompiuteriai bendrautų su žmogum. Straipsnis gavosi gan formalus ir paprastas. Tikiuosi, gal kažkam iš praktinės pusės parodys programavimo ir lingvistikos bendrybę – tai, kad kalba tėra keistas metamatematinis konstruktas. Pats susidūriau su IT jau po to, kai buvau gerokai ir senokai įklimpęs į struktūralistinę pelkę, tačiau būtent pažintis su programavimu leido bent kažkiek suprasti tai, ką savo darbuose dėstė Greimas.

Kitas straipsnis gavosi lyg pimojo tęsinys (aš net galvojau, kad gal juos pusiau apjungt, pusiau išskaidyt, bet paskui nusprendžiau, kad neverta) – apie saviidentifikaciją, kalbos polimorfizmą ir metageneraciją – šiame daugiau blevyzgų, bet gal jis kažkam bus truputį suprantamesnis (arba atvirkščiai). Viena iš keistų išvadų, kurias duoda antras straipsnis – kad kalbainiai, kaip juos bekeiktume, mums reikalingi. Ir jei vienokiam ar kitokiam pavidale jų nebūtų, jei patys neturėtume savyje kalbainistinio daigelio – būtų šakės.

O taip, jei kažkam kiltų klausimų – yra dar ir asmenybinės savigeneracijos teorija – joje matematikos gal ir nelabai, bet suprantama ji turėtų būti net ir bukiems. Arba ne. Kita vertus, ten daugiau filosofijos ir blevyzgų, nei pagrindžiamo realizmo, nors lyg ir susieina galai apie tai, kad galai nesusieina? Tekstą čionai, kuris prasideda tekstą čionai, turite nukopijuoti į bet kurį kitą tekstą, visą iki vietos, kur antra kartą pasikartoja frazė čionai pabaiga, dabar pat, čionai pabaiga.

Aš rašiau apie semiotiką ir prieš tai, tad jau susikaupė nemenka straipsnių krūva. Kodėl rašau tuos klaikius kratinius, kurie kabina neaiškias kliurkas ir kurių supratimui reikia juntamai daugiau, nei marginalinių žinių? Todėl, kad be tam tikro bazinės problematikos supratimo, be matematinio požiūrio į tekstą ir kalbą, kaip struktūrą – neįmanoma generuoti padoraus teksto dekompozicijos teksto (tekstas nebūtinai rašomas raidėmis ar žodžiais). Aha, taip, teksto teksto. Dinaminis semų keitimas, o jei jį supratote – vykdote šio teksto metaanalizę. Todėl, kad neįmanoma apeiti problemų, jų nežinant. Todėl, kad neįmanoma spręsti problemų, nežinant jų vietos koncepcijoje. Todėl kad ir pačios koncepcijos nesigauna suprasti, išvengiant problemų. Todėl, kad semiotikoje nėra vietos literatūrinėms interpretacijoms, o tėra formalus ir bukai loginis požiūris į viską, net ir į save. Ai, taip, eksceptologija – kai nagrinėjame generatyvinių logikų prieštaringumą, turime išnagrinėti išvengdami atitinkamų prieštaringumų, o tuo pačiu ir logikos. Aha…

Jei kažką jau užknisau su šitomis semiotikomis, sakykit. O jei dar neužknisau, tai gal truputį pratęsiu su keliais kitais eksceptais (kaip manot, ar ir vėl kartosis šventos trejybės? Jas reiktų išnagrinėti, kaip atskirą sistemų atvejį) ir gal kažkada pereisiu prie praktinių teksto (tekstas nebūtinai rašomas raidėmis ar žodžiais) analizės pavyzdžių, kurie po visos tos matematinės beliberdos neretai atrodo, lyg vaikiški uždavinukai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook16Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

44 thoughts on “Eksceptologija, metageneracija ir vėl semiotika

    1. rokiskis Post author

      Žinok, dar didesniais debilais jaučiasi tie, kas besigilindami į semiotiką susiduria su visomis tomis metaproblematikomis 🙂

      Reply
  1. barbora radvilaite

    as tai va permeciau akim sita irasa (pries tai permeciau apie grybus) ir man toks klausimas kilo -- o nafig toki suda skelbt viesai? kam idomios tokios beprasmybes? ne apie teksto prasme kalbant, bet apie pati tiksla. gal cia viso blog’inimo kaipo reiskinio kvestionavimas? bet c’mon, grafomanai, parase paskaitykit ir nuosirdziai atsakykit (jei tik milziniskas ego tai leis padaryti) ar verta skelbt, ir kam tai gali but idomu? aa, matyt verta vien sulaukt tokio komento kaip pats pirmas „hey, man, i think i’m stupid, u must be genius if u write like that. coooool, man’. cia angliskai, nes visas irasas tiesiog spinduliuoja byvio ir bathedo savim patenkintu prototipu humoro jausmu. tai ir komentai atitinkami.
    standartinius atsakymus i savo klausima galiu nuspet.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Aš irgi klausiu, nafig skelbt tokius įrašus? Deja, negatyvas paprastai nesuponuoja išlošimo, tad pozityvistinis požiūris malonesnis: ogi tam, kad iš čia dingtų kai kurie dundukai, kuriems tik grybai ir teįdomūs. Negatyvizmas iš pozityvizmo? Paradoksas vienok 🙂

      Reply
  2. sundakukaimas

    Barbora radvilaite, Jūs pernelyg dramatizuojate įrašų blog`uose žanrą:)Žvelkite paprasčiau-tai tik blog`as, kur autorius yra Dievas (skirtingai nei Jūs).

    Reply
  3. sundakukaimas

    Kartais ir monologai gali gautis. Prisipažinsiu, kad šiandien dar kartą, labai skausmingai, tikiuosi, gal jau galutinai, paskutinį kart, dar ir dar kartą suvokiau, jog skambinant mobiliu normaliam žmogui jokiu būdu negalima „ilgai laikyti skambučio“. Juk girdi jis tave! Tikrai,kvaily tu…, tačiau negali dabar atsiliepti. Svarbiausia-visą birbinimo laiką galvoja:“ kuris gi čia durnius man taip įkyriai skambina“?

    Reply
  4. sundakukaimas

    Pakutinį komentarą rašiau po vieną raidę. To kaltininkas yra alus. Esu alaus alkoholikas:)

    Reply
  5. sundakukaimas

    Rokiški, nors tu pabendrauk su manim, NETYLĖK.Juk matai, kad bendrauti noriu! Alus jau baigiasi (reikės kviesti taksą, ar pačiam bėgti „dasipirkti“), internetas dirba, DDT groja, niekas su manim nekalba:(

    Reply
  6. sundakukaimas

    Gerai, jog draugė saldžiai miega. Vakar buvome žygyje, sušalome žiauriai. Pavargo ji.Nelabai mėgsta alų, net visai jo nekenčia.

    Reply
  7. barbora radvilaite

    aciu sundakukaimui uz nuoroda, o rokiskiui uz atsakyma.
    drauge keisk, alu privalu megt.

    Reply
  8. sundakukaimas

    Rokiški,verbalinė komunikacija ir yra diskusija, ar tu ką kita turi savo galvelėje?

    Reply
  9. sundakukaimas

    Rokiški, jei rimtai, tai ir bendravimo(su barboraradvilaite) ir diskusijos.Man to labai trūksta, ypač bendravimo, nebent čia pas tave tik diskusijos…

    Reply
  10. sundakukaimas

    Toks įtarimas, jog pats su savimi kalbuosi (kaži kur šmėkštelėjo barboraradvilaitė, rokiškis) bet kuriuo atveju -praktiškai vieni mano vieno komentarai.Barboraradvilaite, ką tu į tai?

    Reply
  11. sundakukaimas

    Asmeniškai man, pats gražiausias ir seksualiausias, lietuviškas mergos vardas yra -- Barbora.

    Reply
  12. sundakukaimas

    rokiskis manęs klausė: (September 22nd, 2010 on 16:06) Tai ar bendravimo, ar diskusijos?.Rokiški-šiandien -bendravimo (pavargęs+alus), rytoj -- diskusijos, tačiau su barboraradvilaite tik bendravimo:)

    Reply
  13. sundakukaimas

    http://www.racas.lt. Komentarai. Rugsėjis 22, 2010 5:39, vakaras, Mdxacuk: „Nu va, seniau p. Račas redaguodavo mano komentarus, o šį kartą patyliukais paredagavo pats save. (vietoje pirminio BAlkonskis (beraštis), pataisė į BOlkonskis)(po mxadcuk pastabos). Nors autorius (p. Račas ),lyg ir apie aukštą kultūros lygį bandė tame įraše kalbėti:)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tai reiškia, kad laukia patvirtinimo, jog esat ne spameris.

      O aš dabar neapsisprendžiu, ar tamstą naxui pasiųsti, ar ir išbaninti išsyk tuo pačiu. Apie tai, kad bendravimo neskiriat nuo diskusijos -- jau prisipažinot. Ir užpist jau spėjot.

      Neturiu įpročio trint komentarų, tačiau jei vyks ir toliau tokie flūdai, tai matomai teks.

      Reply
  14. sundakukaimas

    rokiški, būsiu atviras-dėjau aš ant tavęs ir ant tavo nuomonės. Nors skaitau ją paskutiniu metu:) Dėl baninimo-gal ir neskubėk,palauk dar. Pagalvosim kartu. Gal ir padiskutuosim;)

    Reply
  15. sundakukaimas

    Galiu pažadėti tik viena-tokio flūdo, kaip šiandien, retai iš manęs sulauksi, nors nepažadu:)

    Reply
  16. sundakukaimas

    rokiški, šiandien jau atsiprašau, iki kol neišbaninai daugiau gal ir nerašysiu (gal tik neiškentęs ką;)

    Reply
  17. sundakukaimas

    „Eksceptologija, metageneracija ir vėl semiotika“,- siaubas, koks aš durnas (alus kaltas), vien įrašo pavadinimas viską pastato į savo vietasю Tačiau aš vis tiek kietas! Mes dar padiskutuosim,rokiški!! Ar patikėsi tuo?

    Reply
  18. sundakukaimas

    rokiški, debile, turiu pasiteisinimą, neprigėręs alaus rašau kur kas geriau, gal persigalvosi, pleas:(?

    Reply
  19. mielai perskaityčiau dar

    Labai užkabino ta semiotikos straipsnelių serija (žinoma ir tai, jog patogiai sudėtos visos nuorodos ir galima sekti mintį)

    Reply
      1. mielai perskaityčiau dar

        semiotikos populiarinimo straipsniai įdomūs man ir tuo aspektu, kaip semiotika atrodo santykyje su biheiviorizmu arba „laisvos valios“ sąvoka

        Reply
        1. rokiskis Post author

          O čia jau du velniškai įdomūs klausimai, tiesa, labai besiribojantys su filosofija ir išvis spėlionių pasauliu.

          Biheviorizmo klausimas man čia atrodo paprastesnis, iš esmės gal todėl, kad ši šaka yra moksliškiausia iš įvairių psichologijos krypčių. Sakyčiau, biheviorizmas (bent jau klasikinis) turi vieną bėdą -- pernelyg ilgai tikėjo juodos dėžės metodu ir nagrinėjo žmogų, kaip tiesinį automatą, vis neprieidamas iki normalios Tiuringo mašinos.

          Žinoma, tai suprantama -- kai pradedi taip nagrinėti Tiuringo mašiną, staiga bet kokia teorija ima byrėt, nes paaiškėja, kad juodoji dėžė gali emuliuoti bet kokias reakcijas, turėdama belenkokią vidinę sandarą, o priemonių tos sandaros nustatymui pagal reakcijas -- nėra. Neįmanoma nustatyti, ar dirbi su kažkokia gilumine, ar su emuliuota reakcija 🙂 Tiesa, čia jau gal truputį daugiau kibernetikos atsiranda, nei semiotikos, bet kita vertus, labai daug labai įdomių klausimų 🙂

          O štai laisvos valios sąvoka -- tai jau užribiai. Aišku, nagrinėdami, galim daryti prielaidą, kad bet kuris automatas yra deterministinis, tad žinodami programą ir pradinį vykdymo tašką, galime prognozuoti, kur automatas bus po žingsnių N. Beje, tai kartais ir darome, sėkmingai prognozuodami aplinkinių elgesį. Kita vertus, mes galim pastebėti, kad bet kuris Tiuringo automatas gali būti nebaigtinis (po bet kurios unikalios formuluotės N, galima unikali formuluotė N+1), negana to, mūsų automatai yra atviri (informacija gaunama iš išorės, o ne pagal deterministinę programą), t.y., patikimos prognozės netgi ir turint programos tekstą ir vykdymo tašką, nėra įmanomos.

          Kita vertus, vėlgi, kuo labiau imi gilintis, tuo daugiau randi problemų 🙂

          Reply
  20. skirtumas

    Jau komentę aname kitame straipsnyje rašiau, kad būtum, Rokiški, atsargesnis.
    Man įdomu. Nesu įsitikinęs kad viską ką tu norėjai perteikti supratau. Bet atvėrei naujų erdvių. Labai labai įdomu!
    Iš kitos pusės, apie kalbainių reikalingumą: o ką jeigu jų nebūtų? Kalbos vystytųsi šeimomis ar dar kaip nors. Ar tikrai viskas subyrėtų? O gal kaip tik paspartėtų Greimo minimo bendrumo suradimas? Gal atsirastų tada bendra žmonių kalba greičiau?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Matai, kalbainis yra kiekvieno galvoje. Kiek ginčų yra dėl sąvokų, dėl žodžių, kas ką reiškia, kas ko nereiškia, etc.? Tai yra kalbos sinchronizavimo priemonės. Jei to nebūtų, viskas elementariai imtų byrėt. Nesusišnekėtume.

      Aišku, skaitiškai įvertinti gana sunku, bet įtariu, kad sinchronizavimams skiriam mažiausiai kelis procentus komunikacijos netgi kai bendraujam su artimais žmonėmis, su tais, su kuriais sinchriškumas jau veikia. Su nepažįstamais bendraujant, skaičius gal ir iki kelių dešimčių procentų gali pakilt.

      O bendra žmonių kalba yra, labai paprasta, bendra ir su beždžionėmis. Siaubo riksmas, dar keli signalai -- o kuo ne kalba? Tuo, kad gramatikos nėra? Bet juk visvien komunikacija 🙂

      Reply
      1. skirtumas

        Bendrai tai jo… Aš kartais dar vis pagalvoju apie beviltiškus kartais bandymus žmonių įvesti tvarką, ten kur entropija karaliauja.

        Reply
  21. Vilius

    pastebiu tokia tendencija… kad dabar i madą atėjo ar ateina tokia nauja grafomanijos ir ne tik mada… miksuojama triaukščiai keiksmažodžiai su tarptautinių žodžių žodynu (pageidautina kuo mandresni ir nesuprantamesni žodžiai)… turbut patys to autoriai suvokia koki šūdą jie stumia…. bet jiems manau labiausiai smagu juoktis iš tų nelabai suvokiančių gerbejų kurių atsiranda ir iš kurių jie patyliukais tyčiojasi 😀 čia panašiai kai kokio debiliuko autoservise paprašo nuieit pas direktore su kibiru ir paprašyt menstruacijų sugedusiam moskvičiui… man dingojasi kad čia panašūs bajeriai tik su metamenstruacijom ir semiotika 😀

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Deja, Viliau. Nesupratimas tereiškia nesupratimą, atitinkamai -- ir nesuprantančiojo užtikrintą negalėjimą vertinti situaciją ir pasirinkti teisingą sprendimą iš galimų 🙂

      Ir jei tu negali nustatyti, ar tau čia duodamas kibiras menstruacijų, ar kibiras aukso, natūralu, kad kognityvinis disonansas ima viršyt bet kokias įmanomas ribas 🙂

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *