Rokiškis Rabinovičius

Kai Rytas Staselis parašė savo bloge apie „Doing Business 2011“ reitingus, kuriais 2009 metais pažadėjo remtis Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys, pagalvojau, kad ne toks jau blogas dalykas čia yra. Lietuva šiais metais (Doing Business 2011 – skaičiuojama ateinantiems metams) užėmė 23 vietą, pakilusi iš 26. Tai nėra labai jau blogai, turint omeny, kad vertinamos net 183 šalys. Kita vertus, įdomu panagrinėti detaliau. Ir palyginti Lietuvą su kaimynėmis (į kurių tarpą traukiu Latviją bei Estiją – PaBa šalis, bei bendrą sieną turinčias Lenkiją, Rusija ir Baltarusiją). Taip pat, kadangi jau Rytas Staselis Lietuvą nori lyginti su Gruzija, tai ir šią, kaip pavyzdį, irgi įtrauksiu.

Kaip įvertinti tiksliau

Doing Business vertinimas aišku, kai kur šlubuoja, pvz., jų paprastas balų sumavimas, suteikiant vietą, nelabai tinkamas – tiksliau būtų taikyti medianas (dažniausius dydžius), o dar geriau – atitiktį vertinimo modeliams. Vietoj vertinimo modelių galima pasirinkti pvz., struktūrą rinka-finansai-kvalifikacija-organizacija-mokesčiai, ar pridėtinės vertės ciklą: investavimas-tiekimas-gamyba-pardavimas, etc.. Bet tai gal nesvarbu. Visvien kažką įdomaus tas reitingas rodo, tad norisi paanalizuoti, ką išties jis rodo.

Dar viena bėda – kad realiai vertinimo skalė artimesnė logaritminei, nei tiesinei, tačiau pagal balus to nesimato. Žiūrint į skaičius, reikia neužmiršti, kad, pvz., šuolis iš 2 vietos į 1 – tai tiesiog ekonominis stebuklas, peršokti iš 10 vietos į 9 kainuoja labai daug, peršokti iš 50 vietos į 40 – sąlyginai lengva, tuo tarpu pakilti iš 110 vietos į 100 galima išvis netyčia, net nesiimant veiksmų – vien dėl matavimų paklaidos ar dėl to, kad vos vos smuktelėjo kitos šalys. Tad svarbu suprasti, kad pirmos 3 vietos – tai neįtikėtinai geras rodiklis, pirmas dešimtukas – puikus rezultatas, tuo tarpu buvimas top-40 – tai jau nieko ypatingo, o buvimas kažkur netoli šimtuko galo – tai jau tragedija. Jei pagal kažkurį iš rodiklių šalis nukrenta į kokią 150 vietą – tai jau visiškas užribis, bantustanai ir nusikaltėlių režimai.

Doing Business vertinimo kriterijai

Jų yra nedaug, tiktai devyni, nors daugelis iš jų išties kompozitiniai, sudaromi pagal kompleksą visiškai skirtingų kitų kriterijų:

• Starting a business (galimybė pradėti verslą) – bendras rodiklis, paremtas tuo, kiek laiko ir pinigų reiks sugaišti, atidarant naują įmonę, koks visų biurokratinių procedūrų sudėtingumas ir koks yra piniginis barjeras (minimalus kapitalas), norint pradėti verslą. Šis rodiklis aktualus visoms naujoms įmonėms, tačiau ypač svarbus mažo kapitalo vietiniams investuotojams.
• Dealing with Construction Permits (galimybė gauti statybos leidimus) – rodiklis paremtas tuo, kiek problemų (biurokratinių kliūčių) patirs įmonė, norinti statyti pastatus.
• Registering Property (galimybė pirkti NT) – rodiklis paremtas tuo, kiek problemų patirs įmonės tuo atveju, kai perkamas ar parduodamas NT.
• Getting Credit (kreditavimas) – rodiklis paremtas daugiausiai kredituotojo galimybėmis užsitikrinti savo saugumą: nuo šio labiausiai priklauso ir paties verslo galimybė gauti kreditus bei tų kreditų gavimo sąlygos.
• Protecting Investors (investuotojų apsauga) – problemos, kurios gali kilti investuotojui, jei jį nutars apgauti samdoma kompanijos vadovybė. Šis rodiklis itin aktualus užsienio investuotojams.
• Paying Taxes (mokesčių krūvis ir sudėtingumas) – bendras vertinimas, rodantis, kiek daug mokesčių reikia sumokėti ir kaip sudėtinga juos administruoti, aktualus pradedant verslą, ypač aktualus mažoms įmonėms.
• Trading Across Borders (sąlygos tarptautinei prekybai) – problemos, kurios gali kilti dėl importo ir eksporto veiklos. Šis rodiklis aktualesnis užsienio investuotojams.
• Enforcing Contracts (kontraktų įgyvendinimas) – problemos, kurios gali kilti, jei kilo ginčų, susijusių su įvairiomis verslo sutartimis. Šis rodiklis labiausiai aktualus vystant verslą ar jį startuojant, svarbus tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams.
• Closing a Business (verslo nutraukimas) – problemos, kurios gali kilti, jei verslas patyrė nesėkmes ir jį reikia uždarinėti. Šis rodiklis rodo rizikos faktorius, aktualius ir vystant, ir pradedant verslą, reikšmingas ir užsienio, ir vidaus investuotojams.

Vertinimai pagal nuoseklų modelį

Įdomumai kyla, kai pabandome įvertinti skaičius pagal konrečius modelius, išrinkdami vieną ar kelis parametrus, kaip esminius. Štai kokie pavyzdžiai gaunasi tokiems scenarijams, kai tariame, kad lemiantis faktorius yra tas, kuris labiausiai riboja (butelio kaklelio principas, puikiai žinomas kiekvienam, kas yra girdėjęs apie Theory of Constraints – Apribojimų Teoriją):

• Kokios pačios valstybės galimybės vystyti ekonomiką, galima nustatyti pagal tai, kokios galimybės eiliniam šalies gyventojui pradėti nuosavą verslą. Lietuvai, kaip ganėtinai silpnai išvystytai Europos šaliai, tokia galimybė yra svarbi ir būtent tokius scenarijus, kai kuriasi smulkus nuosavas verslas, reiktų remti. Akivaizdu, kad lemiantis rodiklis šiam scenarijui – galimybė pradėti verslą. Lietuva čia yra 87 vietoje. O kaip su mūsų kaimynais?
  • Baltarusija – 7 vieta (!!!). Beje, nepaisant visų ten vykstančių nesąmonių, ši šalis jau seniai garsėja, kaip remianti būtent savo verslininkus. Štai jums ir prašom.
  • Latvija – 53 vieta. Bent jau lyginant su Lietuva, atrodo neblogai? Aukštesnė vieta rodo galimybes greičiau atsigauti ekonomikai.
  • Estija – 37 vieta. Jų ekonomika išvis nesmarkiai tepatyrė krizę.
  • Lenkija – 113 vieta. Tai, gal būt, leidžia suabejoti paties reitingo tikslumu ar tuo, kad šis modelis lemiamas. O gal yra kitų faktorių?
  • Rusija – 108 vieta. Sugebėjo pralenkti Lenkiją.
  • Gruzija – 8 vieta. Puikus skaičius, nuostabus.
• Kokios galimybės, kad ateis turtingi dėdės su dideliais pinigų maišais iš užsienio? Tai irgi labai svarbus scenarijus. Ko gero, labiausiai kritinis rodiklis čia būtų investuotojų apsauga. T.y., garantijos, kad suinvestavus pinigus, jų kas nors nepagrobs. Lietuva čia yra 93 vietoje. O kaip su mūsų kaimynais?
  • Baltarusija – 109 vieta. Šalis, kuri užsienio investuotojus tiesiog kraupina. Ne tiek jau daug atsiliko nuo Lietuvos, tiesa?
  • Rusija – 93 vieta. Dar viena šalis, kraupinanti užsienio investuotojus. Visiškai nesiskiria nuo Lietuvos.
  • Lenkija – 44 vieta. Nei ten kas gero, nei ten kas blogo. Matomai kaip tik būtinasis minimumas.
  • Latvija – 59 vieta. Juntamai prasčiau, nei Lenkijoje, bet gal dar ne visiška tragedija.
  • Estija – 59 vieta. Toje pat vietoje, kaip ir Latvija.
  • Gruzija – 20 vieta. Lyginant su Lietuva – skaičius tiesiog fantastinis.

Vertinimai pagal nišinį modelį

Kaip matome, ir saviems, ir užsienio verslininkams pagal įprastus scenarijus Lietuva atrodo kaip laukinė šalis, nepakliūnanti netgi į pasaulio top-50. Kitaip tariant, nagrinėjant sistemą, kaip nuoseklią, jau pats pirmasis praėjimas tampa butelio kakleliu, užkertančiu galimybes kurti verslą ir užsienio, ir vietiniams verslininkams. Tačiau yra ir kita rūšis scenarijų, paremtų nišomis, kai kažkoks verslas kuriasi tiesiog dėl to, kad kažkas yra ypatingai gerai organizuota, pavyzdžiui, itin maži mokesčiai ar dar kažkas. Ką čia turi Lietuva? Ogi vienintelę gerai sutvarkytą sritį – NT registravimą:

• Lietuva užima 7 vietą pasaulyje pagal galimybę prekiauti NT (Registering Property). Tiesą sakant, jau ne kartą esu minėjęs, kad mūsų Registrų centras yra įstaiga, iš kurios pasimokyti galėtų bet kuri kita valdžios institucija. Tą ir matome reitinge. Bet ką tai duoda? Ogi tik galimybę pirkti ir parduoti NT. Galimybė statyti gamyklas, sandėlius ar dar kažką? Pagal galimybę gauti statybos leidimus (Dealing with Construction Permits) mūsų šalis yra 59 vietoje. Ir visi puikiai tą žinome – norėdamas pasistatyti namą, užsiknisi su visokiais leidimais bei derinimais. Taigi, kokias augimo galimybes ta niša duoda Lietuvai? Ogi beveik jokių. Negana to, Lietuvą čia lenkia kaimyninė Baltarusija, užimanti 6 vietą. O Gruzija – kosminėje 2 vietoje. Palyginimui – Estija 13, Rusija 51, Latvija 57 vietoje.
• Baltarusija užima 7 vietą pasaulyje pagal galimybę pradėti verslą (Starting a Business). Tą jau minėjau aukščiau. Faktorius yra ypač svarbus vietiniams verslininkams, tą ir matome: Baltarusijoje vietiniai visai sugeba suktis, skirtingai nuo užsieniečių, o pati ta šalis – bene labiausiai nepriklausoma Europos ekonomika. Kita vertus, matome ir tai, kad pavienis rodiklis neįstengia nulemti bendro ekonominio išsivystymo. Gruzija pagal verslo startavimo galimybes – 8 vietoje. Estija čia užima 37, Latvija 53, o Lietuva 87 vietą. Dar prasčiau Rusijoje, kuri yra 108, o Lenkija atsiduria užribyje – 113 vietoje.
• Estija užima 24 vietą pagal galimybę gauti statybos leidimus – tai aukščiausias rodiklis tarp šalių, esančių aplink Lietuvą. Gal tai ir nėra kažkoks rekordinis skaičius, bet turint omeny, kad Estija pagal galimybę prekiauti NT užima 13 vietą, pozicija gaunasi pakankamai stipri. Būtent ten galima tikėtis naujų gamyklų. Gruzija čia užima 7 vietą pasaulyje. Kombinacijoje su 2 vieta NT prekybos galimybėse – Gruzija tampa unikalia. Lietuva čia 59 vietoje, tad investuotojai gamyklas projektuotų greičiau Baltarusijai, kuri yra 44. Latvija čia 79 vietoje (ten net per NT bumą matėsi, kad statybų labai mažai), o Rusija čia demonstruoja visą savo korupcinę galią, atsidūrusi priešpaskutinėje 182 vietoje ir visame pasaulyje pagarsėjusi, kaip šalis, kur statybos leidžiamos tik nusikaltėliams ir oligarchams.
• Latvija užima 6 vietą pagal kreditavimo galimybes, tai aukščiausias rodiklis tarp mūsų regiono šalių. Gal būt tai irgi pavyzdys, kad pavienis rodiklis ne visada viską lemia. Gruzijos rodikliai irgi geri – 15 vieta, toje pat vietoje – ir Lenkija. Lietuva – 46. Estija – 32, Baltarusija kartu su Rusija – dalinasi 89 vietą.
• Lenkija yra 44 vietoje pagal investuotojų apsaugą – tai nėra labai aukštas rodiklis, bet jis, matyt, atitinka būtinus reikalavimus. Kitos mūsų kaimynės klaikiai atsilikusios, bet tą jau rašiau anksčiau. Lietuva (93) čia stovi šalia Rusijos (irgi 93) ir Baltarusijos (109), kaip koks nusikaltėlių valdomas bantustanas. Estija ir Latvija – dalinasi 59 vietą. Gruzija – 20 vieta.
• Estija yra 30 vietoje pagal mokesčius. Ne tik pagal dydį, bet ir pagal jų administravimo sudėtingumą. Tai ganėtinai aktualus rodiklis bet kuriai šaliai. Lietuva šiuo atžvilgiu yra 44 vietoje. Tiesa, Latvija atsilieka dar labiau (59 vieta), o Baltarusija netgi daro antirekordą, atsidurdama pačioje paskutinėje sąrašo vietoje – 183. Tai visiems puikiai žinoma – būtent mokesčiais tenai visus ir nudusina. Gruzija mokesčiais irgi neblizga, ji 61, o Rusija – užribyje, 105 vietoje. Lenkija matyt išvis paskendus biurokratijoje – su savo 121 vieta jau ne taip ir toli nuo Baltarusijos (prisiminkim, kad vertinimai greičiau logaritminiai, nei tiesiniai).
• Estija yra 4 (!!!) vietoje pagal galimybes tarptautinei prekybai. Štai čia jau akivaizdi niša, kur galima neabejoti – iš visokių tranzitų ir su tuo susijusių reikalų jie pasidaro sau pinigus, ar tiesiogiai, ar netiesiogiai. Latvija šiuo atžvilgiu užima 16 vietą – tai irgi neblogas rezultatas. Lietuva – 31 vietoje. Turint omeny, kad pervežimų paslaugos sudaro didžiulę dalį mūsų eksporto, o rodiklis itin svarbus dėl kaimynų konkurencijos – didžiuotis neturim kuo. Tiesa, Lenkija čia dar prasčiau – 49 vieta, o Baltarusijoje už tarptautinę prekybą gali būti nubaustas – 128 vieta. Rusija – išvis užribis, su ja prekiaut – tas pat, kaip žaisti rusišką ruletę – 162 vieta.
• Kontraktų įgyvendinimas – gal būt truputį mažiau išsišokti leidžiantis rodiklis. Visas mūsų regionas čia atrodo gana neblogai. Baltarusija užima 12 vietą, Latvija – 14 vietą, Lietuva – 17 vietą, Rusija – 18 vietą. Gal kiek prasčiau Estijai, kuri užima 50 vietą, o Lenkija atrodo visai nepatikimai – 77 vieta. Šis rodiklis visgi specifiškesnis, jis aktualus tada, kai reikia ganėtinai kompleksnių veiklų, kur yra labai daug tiekėjų, o vieno iš jų maklės gali sugriauti visą projektą. Mūsų lyginimuose dalyvaujanti Gruzija – 41 vietoje.
• Verslo uždarymas – tai paskutinis ir, kartu, bene pats įdomiausias rodiklis. Prasta vieta pagal šį rodiklį reiškia, kad investuotojas, pabandęs pradėti verslą, nesėkmės atveju gali įklimpti į tokį mėšlą, kad jam paprasčiau bus pabėgt iš šalies, nei susitvarkyt. Gal dėl to šis rodiklis skiriasi ir savo pasiskirstymais nuo kitų – pirmos 20 šalių – ištisai sėkmingos ekonomikos. Rodiklis įdomus ir tuo, kad rodo jau pakankamai patyrusių, sėkmingų įmonių patirtį, o gaunamas, praėjus eilei metų darbo. Ir nenuostabu, kad visų taip giriama ir į pirmas vietas einanti Gruzija čia nepakliūna net į pirmą šimtą – tai vis dar nepatikima šalis, užimanti vos 105 vietą. Lietuva čia gali džiaugtis – ji aukščiausioje vietoje savo regione, o bendrai pasaulio mastais – 39 vietoje. Estija užima 70 vietą, o kitos mūsų kaimynės atsilikę dar labiau: Latvija 80, Lenkija 81, Baltarusija 93, Rusija 103. Bet ką šis rodiklis rodo potencialiam investuotojui ar žmogui, norinčiam pradėti verslą? Ko gero, beveik nieko.

Pokyčiai Lietuvoje

O kokie pokyčiai Lietuvoje, kuriuos Doing Business užregistravo paskutiniais metais? Pagal juos galime spėti, kaip keisis mūsų ekonominė situacija:

• Galimybė pradėti verslą: +11 vietų, iš 98 į 87
• Galimybė gauti statybos leidimus: +1 vieta, iš 60 į 59
• Galimybė pirkti NT: pokyčių nėra, 7 vieta
• Kreditavimo galimybės: -2 vietos, iš 44 į 46
• Investuotojų apsauga: -1 vieta, iš 92 į 93
• Mokesčių krūvis ir sudėtingumas: +6 vietos, iš 50 į 44
• Sąlygos tarptautinei prekybai: -2 vietos, iš 29 į 31
• Kontraktų įgyvendinimas: -1 vieta, iš 16 į 17
• Verslo nutraukimas: -3 vietos, iš 36 į 39

Kaip minėjau aukščiau, skalė laikytina artima logaritminei, tad gerose vietose pokytis viena vieta yra didelis, tuo tarpu apie 100 vietą – netgi 10 vietų pokytis tėra nereikšmingas. Kaip matome, tik pagal vieną rodiklį Lietuva aiškiai pakilo į viršų – tai pagal mokesčius. Nors mokesčiai paskutiniais metais ir didėjo, jų kiekis visgi sumažėjo ir tai pasimatė reitinge, kur Lietuva pakilo 6 vietomis. Tiesa, pokytis iš 50 vietos į 44 nėra didelis, tad vargu ar verslas tai smarkiai pajuto. Pokytis pagal galimybę pradėti verslą – marginalinis, nors ir sudarantis 11 vietų. Tiesiog pakilti iš 98 vietos į 87 – tai labai nedaug, nes vietos tokios žemos, kad net ir savaime ten gali vykti panašaus lygio fluktuacijos. Visiškai nepakitusiu dalyku galima laikyti tragišką investuotojų apsaugą – nors rodikliai rodo vieno balo kritimą, išties tai matyt tėra matavimų paklaida.

Lietuvos palyginimas pagal kitus bendrus vertinimus

Galų gale, galime pabandyti įvertinti bendrą Lietuvos balą apibendrindami pagal kitus parametrus, nei vidurkis, kurį taiko Doing Business indeksas. Taigi, palyginam:

• Oficialus Doing Business 2011 reitingas Lietuvai – 23 vieta. Šis reitingas skaičiuojamas pagal vidurkį. Tai leidžia dalinai suniveliuoti nišinius dalykus, tad bent jau tam tikru atžvilgiu balas teisingas. Estija čia gauna 17 vietą, Latvija – 24, Lenkija – 69 vietą, Baltarusija – 67, Rusija – 122 vietą. Pastaroji šalis atsiduria visiškame užribyje. Gruzija tuo tarpu gauna 11 vietą, dėl kurios apžvalgininkai ją jau nesidrovėdami vadina ekonominiu stebuklu.
• Aukščiausios vietos – geriausiai įvertinta Lietuvos galimybė prekiauti NT, kur Lietuva gavo 7 vietą, Lietuvai duoda bendrą 39 vietą visame sąraše. Pagal aukščiausias gautas vietas Estija yra 19, Latvija – 31, Baltarusija – 33, Lenkija – 63, Rusija – 73. Aukščiausių vietų vertinimas leidžia mums nustatyti, ar bent kažkas tokioje šalyje yra išskirtinai gero, kas labai pritrauktų kažkurios rūšies verslą. Lietuva labai sąlyginai kažką panašaus turi. Tačiau Estija – turi daug labiau. O pavyzdžiui Rusija – neturi nieko gero, kuo galėtų investuotojus pradžiugint. Ir tikrai taip, Gruzija čia pasirodo, lyg stebuklas, vėl užimdama 11 vietą – lygiai tiek, kiek gavo ir oficialiame reitinge.
• Žemiausios vietos – blogiausiai įvertinta Lietuvos investuotojų apsauga, kur Lietuva gavo 93 vietą. Sumoje tarp tokių pagal blogumą vertinamų šalių Lietuva yra stebėtinai aukštai – 21 vietoje. Tai reiškia, kad didelių tragedijų pas mus nebūna, verslas gauna pakankamas bendras saugumo garantijas. Šis vertinimas, beje, ko gero efektingiausiai ir atskiria laukines šalis nuo civilizuotų. Estija čia gavo 11 vietą – ten verslui išvis niekur nebūna didelių bėdų. Latvija – 16 vietą – tai irgi geresnis, nei Lietuvos, rodiklis. Lenkija pakliuvo į 99 vietą. Rusija – 150 vieta, o Baltarusija – 153 vieta. Pastarosios dvi šalys – tai jau visiški užribiai, kur verslas gali tikėtis neįtikėtinų išsityčiojimų. O Gruzija demonstruoja, kad ten dar vyksta reformos: tai tik 24 vieta, vis dar prasčiau už Lietuvą.
• Mediana (dažniausias dydis) – čia Lietuva užima 29 vietą. Tai dydis, kuris turėtų būti tikslesnis už vidurkį, pagal kurį išvedamas Doing Business reitingas, kita vertus, tą vidurkį reitinguotojai kompensuoja percentilėmis, tad rezultatai turėtų būti pakankamai artimi. Estija čia užima 19 vietą, Latvija – 45. Lenkija 81 vietoje, Baltarusija – 95, o Rusija – 112. Mums tokia įdomi Gruzija – net 10 vietoje, t.y., pasirodo geriau, nei oficialiame reitinge.
• Kvadratinis nuokrypis – paskutinis, gal net ir įdomiausias vertinimas. Lietuva čia 32 vietoje. Pagal nuokrypį būtų galima spręsti apie šalies nenormalumą (pvz., puikios lietuviškos galimybės prekiauti NT, esant labai ribotoms galimybėms tą NT pastatyti), bet tai nebūtinai teigiamas vertinimas – jis rodo greičiau netikėtumus. Šalis, kur viskas labai blogai, turės mažus nuokrypius, kaip ir šalis, kur viskas labai gerai. Kvadratiniai nuokrypiai rodo, ar gali būti, kad verslui netikėtai kažkur pasiseks arba lygiai taip pat netikėtai nepasiseks. Estija čia 14 vietoje (čia nepatirsit jokių netikėtumų), Latvija – 27. Lenkija – 120 vietoje, tad joje kažkas gali eitis stebėtinai lengvai, o kažkas – virsti į košmarą. Rusija – 141 vietoje, o Baltarusija – 178 vietoje: šios dvi šalys visiškai neprognozuojamos. Gruzija – 53 vietoje, pagal ką galima spręsti, kad ten netikėtumų daug daugiau, nei Lietuvoje.

Išvados ir rekomendacijos

Galim pastebėti, kad išvadų ir rekomendacijų labai nedaug ir jos visos labai akivaizdžios. Lietuva su labai nedidelėmis pastangomis, esant pakankamai politinei valiai, gali labai staigiai ir greitai pakilti reitinguose, jei pagerintų tuos rodiklius, pagal kuriuos nepakliūna į top-50, visų pirma – tai galimybę pradėti verslą ir investuotojų apsaugą. Turint omeny, kad šie rodikliai yra ir startinis butelio kakliukas, jų pagerinimas gali duoti tiesiog stebuklingus efektus. Turint omeny, kad jie ganėtinai svyravo netgi nedarant didelių pokyčių – galima užtikrintai teigti, kad su labai saikingomis, vos ne kosmetinėmis pastangomis juos net per 1 metus galima pagerinti 10-20 balų, o jei pokytis būtų kiek didesnis, jis jau pasijustų ne tik reitinguose, bet ir subjektyviuose (žmogiškuose) vertinimuose. Darant kardinalias reformas, čia įmanoma būtų pakilti net ir 30-50 balų per vienerius metus. Viskas atsiremia į politinę valią.

Tik šiek tiek sunkiau būtų pagerinti galimybes gauti statybos leidimus, kreditavimą ir mokesčius. Tai irgi svarbūs rodikliai, pagal kuriuos Lietuva labai atsilieka. Ir čia pakilti į viršų 5-15 balų nėra labai sudėtinga. Esant rimtai politinei valiai – galima pakilti ir daugiau, tą mums puikiai parodė Gruzija.

Galų gale apie tai, kas visgi pas mus gero. Geriausi dalykai – tai tie skaičiai, kurių nepateikia pats Doing Business reitingas. Visų pirma, tai žemiausios vietos ir kvadratiniai nuokrypiai, kurie rodo saugumą. Pakankamai nebloga 21 vieta pagal blogiausius balus rodo, kad investuotojai Lietuvoje gali nebijoti netikėtumų. Ir tą patį dalyką patvirtina ganėtinai nebloga 32 vieta pagal kvadratinius nuokrypius. Mūsų šalis suteikia visai neblogas garantijas verslui ir pas mus neverta bijoti, kad visiškai netikėtai susidursi su kažkokiais nesuvokiamais biurokratiniais cirkais.

Beje, neverta galvoti, kad investuotojai nedaro vertinimų, panašių į mano pateiktą. Daro. Dar ir didesnius daro. Būtent todėl tiek mažai investicijų gauname iš užsienio. Kas dar įdomiau – intuityviai tuos pačius dalykus numano ir šiaip paprasti žmonės, tiesiog iš kasdienės patirties. Ir dėl to irgi vertina prastai. Dar kartą pasikartosiu: butelio kakliukai pagal TOC. Ir jie Lietuvoje – du. Ir abu – pačioje investicinio ciklo pradžioje.