Kaip vadinasi šis daiktas? Mįslė.

Čia, žinoma, klausimas ne kolekcionieriams (jei esat toks ir viską žinot – duokit kitiems pasireikšt). Tiesiog šiaip istorija ar finansais besidomintiems. Jei ką – paveiksliukai yra didesni, galima paspausti ir perskaityti visas smulkias raides. Taigi, kaip lietuviškai užsivadino šitas dalykas?

Žemiau – dar vienas paveiksliukas, kita lakšto pusė.

Ir dar vienas klausimas: kur yra ekonominis įdomumas šio reikalo?

————

Upd.: Kadangi komentaruose taip ar anaip jau visi atspėjo, tai papildau.

Čia yra auksinai arba ostmarkės. Juos leido okupacinė kaizerinės Vokietijos valdžia. Buvo dvi rūšys panašios valiutos – dalyje Lietuvos naudoti rubliai, leisti tos pat skolinamosios Rytų kasos.  Bet rubliai kažkaip neišsilaikė, skirtingai nuo markių. Lietuvai gavus nepriklausomybę, markės buvo paimtos už pinigus ir ganėtinai ilgai naudotos, nepatiriant didelės infliacijos.

Valstybė, nors ir negalėjo leisti pinigų, visai neblogai tvarkėsi ir stiprėjo vien fiskalinių priemonių dėka, apsieidama be infliacinės sudedamosios pajamoms. Tuo pat metu Vokietijoje, kuri kadais šias markes ir išleido, vyko infliacija, kurios mastai sumušė bet kokius iki tol buvusius rekordus.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

16 thoughts on “Kaip vadinasi šis daiktas? Mįslė.

      1. Arvidas

        Jau prie Lietuvos tai jas oficialiai pervadino auksinais, popierėliai liko nepakitę, tad žmonės jas ir toliau ostmarkėm vadino.

        Reply
  1. Arvidas

    Ekonominis įdomumas yra, matyt, tame, jog ostmarkių spausdinimas buvo grynoji poligrafija ir distribucija. Dėl šios valiutos padengimo auksu ar brangiaisiais metalais niekas nesirūpino. Kažkur turiu tokį banknotą, nors tikrai nesu kolekcionierius -- jų būdavo daug.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dolerizacija šitas reiškinys užvadinamas šiais laikais. Netgi kai ne doleriais, o kokia nors kita valiuta būna užkišama rinka.

      Istorinis įdomumas buvo tas, kad šitų markių infliacija ėmė atsilikinėti nuo vokiškų markių infliacijos, nors leidybą vykdė ta pati Vokietija.

      Dar vienas įdomumas buvo tas, kad Lietuva 4 metus ant šios valiutos prasėdėjo, o esminės problemos dėl to buvo ne tame, kad valiuta užsieninė ar biudžetus be nuosavos pinigų leidybos užlopyt sunku, o tame, kad dėl infliacijos Vokietijoje lietuviška rinka kentėjo. Jei ne infliacija, gal ir dar ilgiau būtų likusi šita valiuta apyvartoje.

      Reply
  2. Paulius

    Na jei nebutu google tai nelabai ka ir bepasakyciau 🙂
    Smagu vis suzinoti kazka naujo.
    O ekonomini idomuma tamsta gal atskleisite kai bus daugiau nuomoniu cia?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai jau įvardinau, truputį aukščiau 🙂

      Šalis sugebėjo normaliai veikti netgi ant užsieninės valiutos, netgi nepaisant infliacijos, netgi visiškai neturėdama užsienio valiutos rezervų.

      T.y., jei tiksliau kalbėsim, esminis įdomumas yra tas, kad fiskalinė (mokesčių surinkimo) sistema yra pakankama netgi infliacijos sąlygoms ir prie išorėje vykdomos pinigų leidybos, o nuosava pinigų leidyba ir pačių vykdoma infliacija išties nėra būtina sąlyga, norint išlaikyti šalies konkurencingumą ar užkišant biudžetų skyles. Lietuvos ekonomika iki lygio, viršijančio prieškarinį, pakilo dar prieš įvedant litą 1922.

      Apibendrinant dar labiau -- dabartinė valdžia, turinti didžiulius valiutos rezervus, pinigų leidybą ir žvėriškus mokesčius, labai kontrastuoja, netgi nepaisant gerokai skirtingos ekonominės situacijos.

      Reply
      1. linuxr

        Ech Rabinovičiau, kaip košerinė pelytė turėtai prisiminti, kad nieks tais laikais jokių pensijų anei išmokų nedalijo. Va kad dabar to nereiktų biudžetui daryt, tai bijau galvot, kaip šautumėm į priekį, jei investuotumėm bent jau pusėtinai nedebiliškai.

        Reply
          1. linuxr

            Vat įdomu, jei rublį įsivestumėm, marods papigiai ir neftegazas būtų, ir garielka ir salianka. Ir pyktis nebeimtų ant saviškių, o ant CK tiktai, bet ale lygiai visi laimingi būtumėm. Gal nifiga ne reikalo nuo gėrio bėgam? 🙂 Va taip va pamąsčiau

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              O tarp kitko, čia yra įdomu, jei tokią rublio galimybę nagrinėtume dujų ir naftos kainų kontekste. Iš principo viskas atsiremia į tai, ar aukštesnį, ar žemesnį rublio kursą Rusija nori palaikyti. Jei nori aukštesnį -- nafta rublio zonos atžvilgiu daroma pigi, jei nori žemesnį -- atvirkščiai, brangi.

              Turint omeny, kad rublio zonoje nafta yra pigi, tai galima visai numanyti, kad tokia hipotetinė rublinės dolerizacijos situacija naftą bei dujas Lietuvai atpigintų gerokai 🙂

              Aišku, kitas reikalas, kad tai papildomai kainuotų rublio dengimą Lietuvos resursais, o tą paskaičiavus, tokios atrakcijos kaina gali pasirodyti žymiai didesne 🙂

              Reply
          2. linuxr

            Arba ne, gal verčiau juanį, aš ta proga jau beveik hierogyphų rašybos meno pasiryžau siekt 🙂 Visvien mums kranty, po penkių ar po penkiolikos metų, čia turiu omeny tas išmokų -- įplaukų žirkles, kurias, gerbiamybė anksčiau apžvelgėte ir praanalizavote

            Reply
  3. Pingback: Dar visokių tautinių ir netautinių spalvų, pagal vėliavas « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *