Hibridai ekonomiški? Tikrai tikrai?

Toyota Prius, kurią turi kai kurie iš mano draugų ir labai džiaugiasi jos ekonomija ir ekologija (trololo, trololo), nors mašina kartais ir pakimba, kaip kokie windows, pasirodo besanti nei ekonomiška, nei ekologiška. Na, kaip gali paprieštarauti šitam? Tokiam akivaizdžiam ir įtikinamam:

Taigi, BMW M3 ėda mažiau degalų už Toyota Prius. Turit faktų, kad kitaip? Nagi?

Tai kad maža nepasirodytų visokiems environmentalististams, tai dar vienas filmukas. Taip taip, vėl tie prakeikti antienvironmentalististai iš Top Gear apie Prius:

Pirk bemsą, saugok gamtą!

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook2Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

101 thoughts on “Hibridai ekonomiški? Tikrai tikrai?

    1. Rokiškis Post author

      Aš puikiai suprantu, kur ten kas pakreipta 😀 Tiktai supraskim ir tai, kad pati environmentalistų propaganda viską iškreipinėja į priešingą pusę keleriopai smarkiau.

      Makaronai iš žaliųjų pusės kabinami žymiai aktyviau, nei iš tradicinio verslo. Ir tų hibridų pardavimo modelis būtent ir paremtas tikėjimu. Kaip ir pseudoekologiškų produktų pardavinėjimas parduotuvėse.

      Realiai manau, kad praeis dar bent 10 metų, kol hibridai bus atidirbti iki tiek, kad turėtų realius pranašumus visose situacijose, tuo tarpu kol kas tie pranašumai juntami tik tada, kai važiuojama režimu gazas-stabdis, t.y., miesto sąlygomis.

      Reply
      1. Gerasirdis

        Na, tai hibridai iš ties buvo sugalvoti prieš mažiau nei 20 metų, o vidaus degimo varikliai tobulinami jau visą šimtmetį. Ir nepaisant to, realiai benzininiai hibridai yra žymiai ekonomiškesni nei benziniai varikliai (kodėl nedaromi dyzeliniai hibridai, man visiška mįslė). Situacija, kai hibridas vairuojamas flat-out tam kad spėtų paskui mašiną dideliu varikliu vairuojamą režimu artimu optimaliam, nesako lygiai nieko. Na, sako, bet ne apie hibridų/vidaus degimo variklių skirtumus, bet apie rezervinių galių naudingumą beigi skirtingus optimalius režimus.

        O be to, argi ne didžioji dalis vairavimo ir yra miesto sąlygomis didžiąjai daliai vairuotojų?

        Tai pasakius, visgi aš linkęs sutikti su nuomone, kad hibridai- technologinis akligatvis, ir ateitis priklauso elektromobiliams.

        Bėje, kaip žmogus nusimanantis apie buhalteriją ir ekonomiką gal paaiškintum, iš kur pas žaliuosius resursai kabinti makaronus žymiai aktyviau, nei pas tradicinius verslininkus?

        Reply
        1. anoniminis bailys

          mano pora kapeiku, labai dideliu resursu ir nereikia, tiesiog yra tokia kategorija zmoniu, kurie pakabinti ant tam tikro produkto ar idejos, patys ta produkta ar ideja pradeda promoutinti naudodami savus resursus.

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Taip, šitas faktorius tikrai veikia. Bet jame yra ir pozityvumo, nes be to progresas irgi nesijudintų. Bepročiai verčia tobulėt visuomenę.

            Reply
        2. Rokiškis Post author

          Tamsta padarėte vieną didelę klaidą: ne hibridas lėkė paskui BMW, o BMW paskui hibridą.

          Hibridai išties sugalvoti prieš ~100 metų. Į automobilius perkelti prieš kokius 50 metų, jei ne daugiau. Tik tiek, kad vos prieš 20 metų prasidėjo pirmi bandymai masinėse lengvosiose mašinose tai daryti.

          Yra pora dalykų, kurie labai ims keisti situaciją hibridų naudai per kokius 10 metų -- visų pirma, tai superkondensatoriai, kurių NK yra keleriopai didesnis, nei akumuliatorių (o priimamos/atiduodamos srovės -- tūkstančius kartų didesnės), o antra -- tai varikliai, optimizuoti vienam režimui, kur prie konkrečių apsukų galima gauti keliom dešimtim procentų didesnį NK. Ir beje, BMW šitoje srityje turi išskirtinai gerą patirtį.

          Tarp kitko, tamstos klausimas apie tai, kodėl nedaromi dyzeliniai hibridai -- labai geras 🙂

          O iš kur resursai kabinti makaronus -- taigi iš to, kad niša atrandama, su rėmėjais ir t.t. 🙂 Iš kur pas Apple resursai daryti tuos savo brangius gražius daiktelius? 😀

          Reply
            1. Rokiškis Post author

              Taip, labai gerai sudėliota -- jei nori ekologijos dabar pat, tradicinės pagerintos schemos yra ekologiškesnės, tuo tarpu baterijos pakeistų situaciją nebent per ilgą laiką ateityje, esant masinei gamybai.

              Bet čia turim dar vieną įdomų dalyką: yra visai primiršti, tačiau velniškai efektingi garo varikliai (ir jiems labai artimi Stirlingo varikliai). Kai dirba uždaru ciklu ir ne su garo katilu, o su kaitinimu porcijomis, jie ekonomiškumu lenkia bet kokį vidaus degimo variklį, trūkumas -- tik lėtokas kaitimas ir prastesnis dinamiškumas.

              Vat čia kaip tik būtų idealus variantas hibridams -- superekonomiškas degimas, galimybė panaudoti pigesnį kurą, o elektrinė dalis -- to lėtumo kompensavimui. Be to, dėl kuro degimo žemame slėgyje ir žemoje temperatūroje -- pilnas kuro sudeginimas ir mažai teršalų.

              Beje, šiuolaikiniai varikliai ar tik ne 15 procentų kuro sudegina katalizatoriuje, t.y., visiškai tuščiai?

              Reply
              1. Grippen

                Eik jau, hibridas su batareikom ir dar su stirlingo varikliu 🙂
                Jie tikrai nori gremėzdiško, lėto automobilio su sudėtinga priežiūra -- paieškok gaswagen’o vulgaris. Aišku vokiškas bus brangus kaip muziejinis eksponatas, bet manau tikrai galima susirasti remontuotiną Gaz-42 variantą kur nors Sibiro platybėse.
                Tik 50 kg malkų/100 km -- piguva.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Jo, dar palyginkit, ponuli, segvėjų su lokomobiliu.

                  Tarp kitko, JAV armija apie kokius gal 1980-1990 turėjo programą stirlingų diegimui sunkvežimiuose. Berods, gan sėkmingą -- ir ekonomiškiau, ir universaliau ten kažkas gavosi. Bet tuo metu nebuvo nei jokių pigių NiMH, nei Ličio jonų, nei juolab superkondensatorių.

                  Žodžiu, čia nepataikėt, ponuli, su savo protestais.

                  Reply
                  1. Grippen

                    Nagi nagi, pasidalinkite informacija -- kiek gi tokių sunkvežimių buvo pagaminta?
                    Ir kodėl jie dabar nenaudojami Afganistane, kur toks komplikuotas kuro tiekimas?
                    Ir tiesą sakant aš dėl nieko čia neprotestuoju, tiesiog parodau kai kurių idėju nepraktiškumą.

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Žinokit, tikrai nepasidalinsiu nei tuo, kiek buvo pagaminta tokių sunkvežimių, nei kodėl nenaudojami kažkur, nei išvis, koks galutinis tos programos rezultatas buvo. SciAm apie tą programą pasitaikė paskaityt prieš porą dešimtmečių.

                      O dėl idėjų -- viskas čia tvarkoj su jomis. NK pas stirlingus labai geras, tik ta pati bėda, kaip ir pas garo variklius -- inercija labai didelė (kaip pvz., ar tamstai tiktų, kad variklis, po pedalo paspaudimo, lauktų 10 sekundžių, kol ims didint apsukas?).

                      Taip ar anaip, išorinio degimo variklis. Bet jei atsiranda hibridinė schema, inertiškumo bėdos išsisprendžia.

            2. Gerasirdis

              Kaip tais neatsakė nei biškio, arba mes skaitom ne tą patį straipsnį :-).

              Jei dyzelis ryja 3,9 litro šimtui kilų- rezultatas lygus. Tai jei turim (nebegaminamą) Audi A2 3L, tai tada aišku, kad ekologiškiau, bet toli gražu ne visi dyzeliai vartoja mažiau nei tuos 3,9…

              Dar vienas dalykas man kliūva- nemanau, kad atidirbusias ličio baterijas kas nors meta lauk (nors išimčių, be abejo, pasitaiko turbūt). Litis visgi nepigus, ir reik manyt jas perdirba. Šveicariška studija kažkodėl kalba ne apie perdirbimą (recycling), o apie išmetimą (disposal). Tai jei išmetus bateriją gamtai beveik tiek pat žalos kiek vairuojant dyzelį, tai ją perdirbus žalos bus kur kas mažiau.

              Reply
              1. Grippen

                Tai dar yra dyzeliniai VW Lupo/Fox.
                Ar teko domėtis kokie yra ličio baterijų perdirbimo kaštai, ir kiek to proceso metu yra išskiriama nuodingų medžiagų? Kad ir ką besakytum, faktas, kad ličio baterijų ekploatacijos laikas yra bent keletą kartų trumpesnis už otto ar dyzelio variklių.

                Reply
                1. Gerasirdis

                  Jeigu pats žinai, tai gali ir papasakot visiems, o ne klausimus su potekste uždavinėt :-).

                  Aš visų detalių nežinau, bet žinau bendrą principą. Dviejų šimtų kilogramų degalų neužteks nei 10000km, o dviejų šimtų kilogramų baterija tarnaus nemažiau 100000km.

                  Reply
                  1. Grippen

                    O čia jau loginė klaida. 200kg bateriją reikia lyginti ne su degalais, o su daugiasia 10 kg sveriančiu kuro baku.
                    Beje -- esmė paprastai ir slypi detalėse.

                    Reply
                    1. Gerasirdis

                      Nu pala pala.

                      Tai esmė juk ir yra tame, kad degalus naudoji vieną kartą, o baterija tarnauja ilgai. O gavyba/gamyba- abiem atvejais nešvarus reikalas.

                  2. Rokiškis Post author

                    Neužmirškim, kad baterijos tik saugo energiją, bet ją pagaminti visvien reikia, t.y., išties jos nėra energijos šaltinis, t.y., lyginti su kuru tiesiogiai jų negalima.

                    Taip pat klausimas, kokios energetinės sąnaudos tam ličiui išgauti ir kokios sąnaudos, norint jį perdirbti.

                    Reply
                    1. Gerasirdis

                      Tas teisybė, bet jei norim lyginti ekologiją, tai lyginkim prietaisą, kuris taupo kurą šimtą tūkstančių kilometrų, su kuru, kuris būtų sudegintas šimtui tūkstančių kilometrų. Deep water Horizon, anyone?

                    2. Rokiškis Post author

                      Na, jei tarsim, kad sutaupo 5l/100km, tai tam 100k kilometrų gausis 5000l ekvivalentas, 22500lt vertės. Po 50km/d važiuojant bus 2000 dienų arba ~5,5 metų eksploatavimo. Gal ir atsiperka. O gal ir ne.

                      Skaičius gaunasi daugmaž ribose kainų skirtumo, lyginant su kitom panašiom, bet nehibridinėm mašinom.

          1. Gerasirdis

            A koks skirtumas kas paskui ką važiuoja? Faktas tas, kad hibridas varomas kiek gaunasi, M3 su savo pertekline galia važiuoja atsipalaidavęs :-).

            Kai dėl 20, 50 ar 100 metų- skaičiuokim gal masinę gamybą abiem atvejais, o ne du automėgėjus garaže :-).

            Dėl superkondensatorių galiu tamstą nuvilti- nėra jokio veikiančio superkondensatoriaus už juos gaminančios laboratorijos ribų :-). Be to, tipiško akumuliatoriaus NK ar tik ne 80+ procentų, tai nežinau, kaip tas NK galėtų būt kelis kartus didesnis. Na, bet su tais mistiniais superkondensatoriais matyt visko gali būt :-).

            Dėl tam tikram režimui optimizuotų variklių- nežinau, apie ką eina kalba, bet elektrinių variklių NK ir taip virš 90 procentų, vidaus degimą riboja termodinamikos dėsniai. Bėje, ypač gerą NK siauram diapazone turi turbinos (todėl jos ir naudojamos lėktuvuose kur ilgai skrendama pastoviu greičiu), bet jų ir gamyba kur kas brangesnė.

            Bėje, dyzeliniai hibridiniai autobusai važinėja Newcastle (ir turbut ne tik). Įdomu tai, kad jie pristatomi kaip elektriniai, bet pakalbėjęs su vairuotoju sužinojau, kad autobusas su savim vežiojasi dyzelinį generatorių akumuliatoriams krauti, ir dyzelio baką jam taip pat turi :-).

            Apple visgi netinkamas pavyzdys- tai reali kompanija parduodanti realų produktą, o ne tuntas žalių entuziastų.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Masinė gamyba buvo prieš 100 metų. Ir ne du automėgėjai. Visi I Pasaulinio karo povandeniniai laivai buvo hibridai, tad technologija buvo atidirbinėjama kaip reikiant. Vėliau hibridinės pavaros perėjo ir į kitus laivus, geležinkelį (šilumvežius), tankus, didelius sunkvežimius ir t.t..

              Dėl superkondensatorių -- galite jų užsisakyti nemenkais kiekiais iš juos gaminančių gamyklų. Užeikit kad ir į Alibaba.com paieškot, krūvos tiekėjų, siūlo netgi kilofaradinius.

              Dėl elektrinių variklių NK -- jis didelis, pas asinchroninius gali siekti ir 99%, bet yra ir tokia grandis, kaip akumuliatoriai. Pas nikelinius NiMH tai tėra kokie 60 procentų, o ir tai, jei baterija nelabai sudrožta.

              Dėl turbinų -- tamsta nesat teisus, aviacijoje jos naudojamos pirmiausiai dėl ypatingai mažos masės ir galimybės dirbti, esant aukštiems greičiams, tačiau paprastai neviršija stūmoklinių variklių. Turbininės sistemos su aukštu NK -- kombinuotos, pirmas šilumos panaudojimo kontūras -- dujų turbina, antras kontūras -- garo turbina, o šilumos likutis panaudojimas šildymui. Tai būna elektrinėse.

              Bet neesmė, išties reikalas galimybėse kažką optimizuoti konkrečiam darbo režimui. Mašinose optimizuoti keblu, nes variklio galios poreikis praktiniame režime svyruoja dešimtis kartų. Hibridai bent iš dalies tai leidžia padaryt, nes galios poreikio svyravimus sumažina kelis kartus.

              Apple pavyzdžio nenuvertinkit, ponuli. Ji tikrai labai geras, nes labai primena Prius. O dėl šiaip entuziastų -- yra tokia grupelė, kur su psichotronais kovoja. Už juos geresnį entuziastinį pavyzdį sunku surast 🙂

              Reply
              1. Gerasirdis

                Jei skaičiuot ne tik mašinas, tai vidaus degimo varikliui irgi daugiau metų išeis. Susitarkim, kad lyginam obuolius su obuoliais, o masinį diegimą automobiliuose- su masiniu diegimu automobiliuose :-). Dėl šilumvežių ir pirmo pasaulinio karo povandeninių laivų- nesu tikras, kad tie pasiekimais kaip nors įtakojo šiuolaikinių hibridinių variklių kurimą. Nors kas ten žino- gal iš ties Toyotos inžinieriai darbus pradėjo nuo Pirmo Pasaulinio karo laikų brėžinių studijavimo?..

                Dėl aferistinių superkondensatorių- turėjau omeny eestor, o visi kiti šimto tūkstančių faradų kilogramui neišlaužia. Toli gražu. Taip kad realiai batareikos laimi. Be to, maksimaliam NK pasiekti kondensatorių krauti reiktų didėjančia įtampa, kas techniškai nepatogu. O dėl 60 procentų batareikų NK- negi ginčysiuos, bet gal patikslintum kaip ten su „keliais kartais“ didesniu NK? 🙂

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ponuli, tamsta čia kažkokius grybus imat pjaut su visokiais tipo retoriniais klausimais apie Toyotos inžinierius, studijavusius I Pasaulinio karo povandeninius laivus. Su tokiais fufeliukais čia nepraeisit. Principai ir konstrukcijos ten niekuo savo esme nesiskiria, o po truputį tobulinama nuolat.

                  Dėl aferistų -- nežinau. Paieškojau, kas tie eestor -- atrodo, kad kažkokie makaronai totaliniai. Ieško durnių, kurie patikėtų, kad į kondensatorių galima sukišt daugiau, nei į cheminius ryšius akumuliatoriuje, nesuardant cheminių ryšių kondensatoriuje. Nu, žodžiu, fufelis.

                  Žiūrint realistiškai į problemą -- mašinų atveju klausimas paprastai yra apie kokias 5 sekundes kaupimo arba atidavimo, prie kokio 100kW, ką galim grubiai primest.

                  100kW per 5s bus ~140 vatvalandžių, jei neklystu. Jei imsim superkondensatorių talpą už 5 vatvalandes kilogramui, tai tam stabdžio-gazo režimui pilnai kompensuoti turėtų pakakti ~30kg baterijos. Tai, aišku, 10 kartų prasčiau nei su visiškai prastu rūgštiniu akumuliatoriumi, bet srovių ribojimo beveik nėra, o NK jau gana artimas 100%, t.y., atrodo gan realu.

                  Turint omeny, kad naujesnių superkondensatorių talpa artėja ir prie 30 vatvalandžių kilogramui, tai perspektyvos išvis gražios šviečiasi.

                  O dėl kelių kartų NK -- jo, perdėjau 🙂 Gerai, galim kalbėti apie, pvz., pusantro karto didesnį NK 🙂 Nors, jei taip geriau pagalvojus, su keliais regeneracijos ciklais (akumo energija -- mašinos kinetinė energija ir atgal), tai gal ir įmanoma kokių 3-4 kartų NK skirtumą gauti, bent jau kokiuose nors pusiau laboratoriniuose testuose.

                  Reply
                  1. Gerasirdis

                    >o po truputį tobulinama nuolat
                    Būtent, nuolat. VDV atveju. Hibridai- priešokiais, ir net toyotos atveju tai ne pagrindinis biznis ir ne toks aukštas prioritetas. Todėl visiškai akivaizdu, kad technologija kur kas mažiau subrendusi, ir atitinkamai turinti kur kas aukštesnį potencialą tobulinimui.

                    Dėl akumuliatorių grynai stabdžio/starto momentams- nepamiršk, kad kondensatoriaus įtampa yra tiesinė įkrovimo funkcija (kitaip nei baterijos), ir vien tai yra nemaža techninė problema siekiant pasinaudoti tuo dideliu NK.

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Jo, tų tobulinimų ten tikrai dar daug pridarys. Žemiau komentuose išlindo, kad net pas Lexus elektros varikliai ant nuolatinių magnetų, o ne asinchroniniai, nors ant asinchronų dar prieš porą dešimtmečių didžiausi sauliamobilių rekordai buvo daromi.

                      Šiaip su kondensatoriais du variantai -- arba naudoti baterijas su komutacija, pakraunant/iškraunant kelis šimtus kondensatorių paeiliui, arba su įtampos konverteriais. Abiem atvejais reikia aukštų srovių elektronikos (na, su komutacija iš principo galima ir mechaniškai padaryt, bet šitai iškrypimas truputį), o jei jiems yra problemos pagaminti generatorius asinchroniniams varikliams, tai matyt ir su kondensatorių krovimu panašiai.

                      Kita vertus, manau, kad su tuo neilgai stabdys. Patobulės. Pridės tuos porą dešimčių procentų NK iš asinchroninių variklių, dar kelias dešimtis procentų NK iš superkondensatorių, dar porą dešimčių procentų iš variklių optimizacijos nuolatiniam režimui -- suminis ekonomijos šuolis bus geras.

                    2. Gerasirdis

                      Kas per b*** š**as, kad tavo bloge ima ir dingsta „atsakyti“?

                      Bet kaip ten bebūtų, kalbant apie ateitį- hidridai yra akligatvis ir ateitis priklauso elektromobiliams. Ir reikia ne superbatareikų, o „degalinių“, kurios batareikas keistų.

                      Sena prezentacija- čia:

                      http://www.ted.com/talks/lang/eng/shai_agassi_on_electric_cars.html

                      O čia gali pasiskaityt apie einamus darbus- Danijoj ir Izraely jau statomos keityklos, rengiami krovimo punktai, laukti liko nebedaug:

                      http://www.betterplace.com

                    3. Rokiškis Post author

                      Žinai, čia klausimas, ar hibridai akligatvis. Esmė yra energijos perdavimo sąnaudose.

                      Grubiai tariant, klausimas ar kuro gamybos, kuro distribucijos, variklio ir ratų sukimo grandinės NK gaunasi didesnis už elektros gamybos, elektros distribucijos, elektros laikymo batarkėse, elektros variklio ir ratų sukimo grandinės NK.

                      O atsakyti dingsta, kad diskusijos pernelyg nenukryptų į lankas. Komentarų gylis tiesiog 10 lygių 🙂

                      Beje, Kalifornijoje prieš porą dešimtmečių irgi statė elektros kolonėles, bet paskui ir uždarinėjo, nes nepasiteisino prie tuometinių sąlygų. Gal dabar kažkas pasikeis, bus matyt. Batareikų keitimas vietoj krovimo -- gal ir variantas.

                    4. Gerasirdis

                      Tu klipą pažiūrėk :-).

                      Hibridai- kaip undinės, nori mergos- gauni žuvies, nori žuvies, gauni mergą.

                      Kai dėl energijos perdavimo- visgi didžiausi nuostoliai generavime. O stacionarus, didelis ir daugmaž pastovia apkrova dirbantis generatorius (pvz kombinuoto ciklo turbina) neišvengiamai turės kur kas didesnį NK nei mažas, ant ratų, ir dirbantis įvairiom apkrovom. Hibridai išsprendžia tik varijuojančių apkrovų problemą, ir tai tik iš dalies.

                      Be to, elektromobilių krovimas labai gerai įsipaišo į alternatyvią energetiką (kaip tik todėl viena iš pirmųjų šalių kur BetterPlace atsidaro- Danija, vėjo turbinų šalis). Nes akumuliatoriui, kuris kraunamas per naktį, yra visiškai px kad vėjas nepučia nuo 2-jų iki 3-jų nakties, o nuo 4-ių iki 5-ių pučia dviguba jėga.

                      Dėl praeities patirčių- viskas susiveda į tai, kad iki šiol visi, deja, tai darė neteisingai, ir be keičiamų baterijų nieko protingo nesigauna. Bet prezentacijos aš čia tau nepersakinėsiu :-).

  1. gre

    na, man atrodo, kad čia topgyreriai šiek tiek perlenkė, versdami prius’ą spaust dugną. Va aš su saviške iš Vilniaus į Klaipėdą pirmyn-atgal galiu su vienu baku laisvai suvažinėt ir dar prie to pačio po Palangą pavažinėju. Bėda tik ta, kad autostradoje reikia laikyt ne daugiau kaip 110km/h (100 būtų dar geriau). Jei paspausčiau iki 140 -- į Vilnių nebegrįščiau (bandžiau). Tai tiek iš savos patirties. O dar va pažįstamas taksistas pasakojo, kad įsigijęs prius’ą kuro sąnaudas žymiai sumažino (tiesa, nežinau ką turėjo anksčiau, neina palygint).
    O topgeareriai tapo per daug įtakingi, kad galėčiau šventai tikėt jų nešališkumu (o net jei ir taip, tai primintų istoriją su myth busters, kurie įrodė, kad kareiviai, žygiuodami tiltu, niekaip negalėtų sukelt rezonanso, kuris tiltą sugriautų).

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Mano kadaise turėta Renault 19, jei per daug nespaudžiant (90-100), vasaros metu ėsdavo gal kokius 4 trasoje ir kokius 5 mieste. Plius minus maždaug. Ir be jokių ten hibridų 🙂

      Reply
      1. gre

        🙂 na čia tai liuksiškai tada, maniškė gal kokius 6-7 jama. O va gi folksvagenai rašo, kad jų dyzeliniai varikliukai irgi moka už 4-5 litrus važiuot. Aišku visas susiveda į vairavimo kokybę/malonumą, tad tikiuos, kad naujos technologijos tam ir pasitarnaus -- pigiam malonumui. Va o grįžtant prie temos, tai man šitie filmukai nepatiko tuom, kad juos žiūri milijonai, iš kurių dalis bus pusgalvių ir pradės visokias nesąmones kalbėt. Aišku, jie ir dabar kalba nesąmones, bet va jei jau daro kokį tai tyrimą, tai galėtų ir paaiškint kas kodėl ir kaip.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nieko, turint omeny propagandos kiekius iš žaliųjų, truputis kontrpropagandos nepakenks 🙂

          Pirmo filmuko gale viskas ir įvardinama aiškiai: labiausiai ekonomiškumas priklauso ne nuo mašinos, o nuo vairuotojo.

          Reply
            1. Rokiškis Post author

              Čia ir yra esminis įdomumas: žmonės juk nori, kad už juos kažkas rūpintųsi ekologija. Sumokėjai pinigus -- ir gauk ekologiją (beje, tas pats mechanizmas veikia ir pvz., su prekėmis, kurias perkant, remiami kokie nors Afrikos vaikai).

              Su įprasta mašina galima gauti sulyginamą rezultatą netgi mieste važinėjant, kur hibridinė pavara turi itin gerus pliusus. Bet tai juk nepatogu, reikia tyčia važiuoti ekonomiškai, o ne spaudyt gazą-stabdį belenkaip 🙂

              Reply
    2. Gerasirdis

      Turi prius’ą?

      Ir kaip? Patenkintas? Teisybė, kad nėra sukamojo momento „pravalo“ prie mažų apsukų?

      Reply
  2. vitoox

    Aina peklon, kai prijusa ‘pagaidino’. Tie 65 mpg man kaip tai siejasi su mobilku baterijomis -- is kur gamintojai tokius kiekius valandu budejimo/kalbejimo istraukia nzn, nzn…

    Reply
    1. gre

      mobilkų baterijos tai dar nieko, šiek tiek įdomiau būna su kokiom ekonomiškom lemputėm. Na pvz LEDinės lemputės, teigiama ir moksliškai patvirtinama, šviečia keletą metų. Tik kad gi nieks tokio bandymo nėra padaręs, nes tos pačios lempičkos technologija nesiekia tokio amžiaus 🙂 na taip taip, taiko ten visokius gudrius sendinimo procesus, skaičiuoja, grindžia moksliškai ir gauna, ir gal net pataiko. Bet man tai šitaip nesiseka su jomis, perdega greičiau nei kaitrinės, nors aišku, dėl to mokslininkai netampa neteisūs, dėl to aš pats kaltas, nes junginėju dažniau, nei rašo kad galima ir t.t. Tai čia viskas dabar taip ekonomiškėja, tai aš ir nusprendžiau neatsilikt ir nustojau nešiotis piniginę 🙂

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        LED apšvietimo lempučių nepasitaikė naudoti, tad nesiimčiau vertint iš savo patirties.

        Kita vertus, LED nėra tokia jau naujiena, ir prieš 30 metų jie jau būdavo, tik kad galia jų tebuvo tinkama indikatoriams. Bet jei surasit kokį 30 metų senumo magelį su LED lempute, tai jinai greičiausiai vis dar veiks.

        O vat liuminescencinės taupios lemputės perdeginėja tikrai keleriopai greičiau už kaitrines. Halogeninės -- irgi.

        Reply
        1. gre

          Na aš turėjau omeny ne apskritai pirminės LED technologijos amžiaus, o tų jau apgreidintų -- galingesnių, lėčiau silpstančių ir t.t. Juk ten vis dar bando kokią naują medžiagą įmaišyt, apipurkšt ar dar ką. O tyrimuose rodoma ne tik, kiek laiko lemputė apskritai švies, bet yra išgaunamos skaisčio/laikotarpio kreivės. Lygtais yra VU fizfake laboratorija su laborantais, kurie užsiima tais tyrimais, tai galėtų jie plačiau čia pakomentuot, jei užsuka.

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Jo, būtų įdomu tai sužinot konkrečiau. Šiaip jau man labai nepatinka ta spalva ledų šviesos, kažkokia tragedija, normalių spalvų nesimato tame apšvietime. Su tuo palyginus, net ir liuminescencinės lempos normaliai atrodo. Bet gal kažkas jau yra pagerinto?

            Reply
    2. Rokiškis Post author

      Gamintojai visada nurodo ribinius dydžius, kuriuos išranda neaiškiais būdais. Praktikoje visos charakteristikos būna prastesnės.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip taip, kad Priusas rodytų gerus rezutatus, reikia juo važiuoti lėtai, o bandymams vietoj BMW paimti rusišką Volgą, o ir išvis visi BMW yra genetiškai modifikuoti, todėl neekologiški.

      Reply
      1. Lukas

        Tavo argumentas šūdo vertas.

        1) važiuoti lėtai nereikia. reikia važiuoti normaliu greičiu, o ne maximaliu, kuri priusas gali istraukt. Kas blet normaliom salygom vaziuoja visu greciu?

        2) Prie ko cia ta volga?

        3) prie ko čia genetinės modifikacijos?

        Top gear’as pabandė padaryti eksperimentą. Bet jo dizainas yra chujovas (niekas su priusu (ir ne tik su juo) nevaziuoja visu greiciu). Dėl to ekspetimento išvada, jog prius ryja daugiau uz BMW yra šūdina. Kaip ir šis įrašas.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Svarbiausia, kad Prius yra švarus nuo GMO, o BMW -- su GMO (akivaizdus sąryšis -- ir ten, ir ten po tris raides), ir dar su E raide galimai (M raidė -- irgi kaip ir E: dar vienas akivaizdus sąryšis), be jokios ekologijos!

          Reply
  3. Jurkis

    Rokiški, tu tiki ką pasakoja topgyrai??? Jie juk tiesiog bulvarinis rodalas, tiesa, smagus, bet ne daugiau.

    Reply
  4. Simas

    Neteisingas testas iš principo… Diskutuojant šia tema reikia daugiau žinoti apie variklių testus… Trumpai paaiškinsiu testų principą. Yra trys variklio darbo režimai. Darbas be apkrovos, darbas su vidutine apkrova, darbas su maksimalia apkrova. „Top gear“ testas, jei gerai supratau, buvo toks: prius dirbo su maksimalia apkrova, m3 -- su vidutine… Dėl to ir rezultatai skiriasi. Klausykite ką šneka Claksonas -- jis nepasakė, kad BMW yra ekonomiškesnis, nes viskas priklauso nuo to kaip važiuoji… Paleistu juos abu kokiame Londone per piką nuvažiuoti iš taško A iki taško B ir tuomet tegul žiuri kas mažiau degalų suvartoja, kuris automobilis išmeta mažiau CO…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      T.y., tamsta norit pasakyt, kad tam, kad BMW palygint su Prius, važiuojančiu kokiu nors autobanu, BMW turėtų lėkti kokiais 400 km/h, ar ne? 🙂

      Testas visiškai teisingas, nes jis daromas sąlygomis, priartintomis prie tam tikro realaus režimo, o testuojamas ne tik variklis, bet ir visa mašina.

      Variklio testai, apie kuriuos tamsta kalbate, yra konkrečiai variklių testai, bet juose neatsižvelgiama į realias sąlygas, kuriomis tie varikliai veikia, pvz., kad ir į mašinos, kurioje jie yra, masę.

      Beje, jei pagal tą patį lygintume konkrečiai tik variklius pagal tamstos minimus darbo režimus, tai Prius rezultatai būtų dar prastesni dėl hibridinės transmisijos, mažo NK akumuliatorių ir pan..

      Diskutuojant šia tema reikia daugiau žinoti apie tai, kur yra hibridų išlošimas. Jis yra ant energetinių pikų ir duobių išlyginimo, t.y., ant režimo „gazas-stabdis“.

      Reply
  5. Simas

    Beje, nedaug gudruolių žino dėl ko daromi galingi varikliai… Neaiškinsiu, nes vietiniai gudruoliai ir taip viską geriau išmano. Be to nenoriu, kad mano komentarais kas nors nemokamai naudotųsi 🙂

    Reply
      1. Simas

        Pasikartosiu. Nelabai suvokiate apie ką diskutuojate. Reikia turėti bent minimalias žinias iš tos srities, kad diskutuoti ir suprasti apie ką eina kalba. O dalintis žiniomis, kurios įgyjamos universitetuose per ne vienerius metus yra beprasmiška -- jūs vis tiek viską savai suprasite ir interpretuosite. Vien „Top gear“ žiūrėjimas, informacijos internete skaitymas (dažniausiai tendencingos) Jūsų (ir kitų) automobilių specialistais nepadarys… Reikia baigti atitinkamus mokslus, kurių, kai supratau, nei Jūs, nei dalis komentatorių (ačiū Dievui, ne visi), nebaigėte… Viskas, tema uždaryta.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Pasakėt „blablabla, viskas netiesa, jūs nieko nesuprantat“ ir galvojat, kad tema uždaryta?

          Sutinku -- tema uždaryta jums, nes tamsta neturit, ką pasakyt, išskyrus nerišlius veblenimus apie tai, kad nenorit, kad jūsų komentarais kažkas naudotųsi nemokamai 😀

          LoL

          Reply
          1. Simas

            Mielas Rokiški. Jei nesuvokiate elementarių dalykų, tai sunku ką ir paaiškinti. Juk tame „teste“ aiškiai pasakė -- Prius važiavo maksimaliu savo greičiu, o BMW tereikėjo važiuoti paskui. Negi nesuprantate, kad jie važiavo skirtingais režimais?? Variklio testas nėra toks, kaip įsivaizduojate. Jį gali atlikti bet kas. Tik reikia suvokti kas tai yra darbas be apkrovos, darbas su vidutine apkrova ir darbas su maksimalia apkrova. Šioje vietoje yra ESMĖ. Jei nesuprantate, tai tikrai sunku ką daugiau ir paaiškinti… Matosi, kad nesate techninių mokslų atstovas… O jei ir esate, tai buvote ne pats geriausias mokinys…

            Reply
            1. Simas

              beje, miesto testas aiškiai parodytų Prius ekonomiškumą. Bet jo „Top gear“ nedarė… Žinote dėl ko? Dėl to, kad Claksonas yra sportinių automobilių fanas ir, kaip žurnalistas, puikiai žino kaip pateikti tendencingą informaciją. Labai įdomu būtų palyginti M3 ir Prius sąnaudas režime: pirmas bėgis, antras bėgis, stop… Ir taip per visą Londoną… Šiaip, dabartiniame automobilizme yra kitas, labai svarbus rodiklis, kuris gerai nusako ekonomiškumą ir ekologiškumą -- CO kiekis išmetimo dujose. Vien jau pagal tai galima spręsti apie kuro sąnaudas.

              Reply
              1. Rokiškis Post author

                CO kiekis išmetamosiose dujose ar CO dalis išmetamosiose dujose? Beje, netgi nesvarbu -- tamstos žiniai, katalizatoriai tą CO labai neblogai sudegina iki CO2, tad tamsta truputį man rodos kažkur grybaujat 🙂

                O tai, ką tamsta siūlote, apie gazas-stabdis -- lygiai toks pat iškreiptas testas, kuris naudingas Priusui 🙂

                Ir man atrodo, kad tamstai reiktų suprasti, kad argumentas ad hominem (tai, kad Clarkson yra kokių nors mašinų fanas) ničnieko nereiškia.

                Reply
            2. Rokiškis Post author

              Ponas Simai, aš puikiai suvokiu tuos elementarius dalykus 🙂 Tiesiog tamsta, man rodos, nesuvokiate elementarių dalykų -- būtent to, kad mašinos važinėja realybėje, o varikliai -- tai realiomis sąlygomis dirbantys įrenginiai, o ne sferiniai arkliai vakuume. Būtent šioje vietoje yra esmė.

              Varikliai ir mašinos dirba realiomis sąlygomis. Ir testai apie realių mašinų realų ekonomiškumą turi atitikti realias sąlygas, o ne tas, kurios nustatomos kiekvienam varikliui atskirai, net neatsižvelgiant į tai, kokioje jis mašinoje įtaisytas, kaip tamsta siūlote.

              Reply
              1. Simas

                Na, tai kur tie automobiliai daugiausiai važinėja? Autostradoje ar mieste?

                Kalbu ne apie idealias testų sąlygas. Gi jau daug kartų pasakiau: pasidomėkite plačiau tais dalykais, neužsiciklinkite ties „Top gear“ žurnalistiniais triukais. Atkreipkite dėmesį -- žurnalistai nepadarė jokios išvados. Išvadas padarėte JŪS…

                Be to visada lyginti reikia tuos dalykus, kuriuos galima palyginti. BMW M3 vs. Prius? WTF? Palyginkite kas geriau suars dirva -- traktorius JOHN DEERE ar JEEP WLANGLER? Kas skaniau: alus ar degtinė?

                Tokiu būdu, kokį siūlote, galima įrodyti ką tik nori. Bet tai, deja, neturės jokio ryšio nei su realybe, nei su mokslu, nei su logika… Tokius žurnalistinius triukus puikiai naudoja K. Krivickas, R. Janutienė. Jie nieko patys nesako, dažniausiai patys neformuoja atsakymų į klausimus. Tik pasirenka tokius pašnekovus, kurie šnekės apie problemą tik vienu kampu…

                P.S. ir išvis -- Prius vs. M3 turėjo daryti du testus: vienas miesto sąlygomis, kitas užmiesčio. Ir tuomet daryti išvadas… Dabar Jūs remiatės žurnalisto Clarkson subjektyvia nuomone.

                Reply
        2. gre

          ponas Simai,
          nebūkit kvailu intrigantu. Kritika, manau, čia yra labiau nei laukiama, bet tamsta savo dvejais įrašais nepasakėt net kritikuojamo subjekto (supratau tik tiek, kad topgyro žiūrėt nereik ir išvis ne rokiškiui apie mašinas kalbėt).

          Reply
          1. Simas

            „Top gear“ žiūrėti netgi būtina. Bet ir būtina suprasti kas, kaip ir kodėl lyginama… Jei žiūrovas neturi elementarių žinių šioje srityje, tai jis paprasčiausiai nesupras kas rodoma. Šis atvejis labai gerai tai iliustruoja.

            Reply
            1. gre

              Na, Simai, kad reikia tuos elementarius dalykus suprast, tai aš pritariu. Pritariu ir tam, kad šis testas nėra sąžiningas, tačiau tuo pat metu reikia pripažinti ir kai kurias rokiškio tiesas, kuriose jis teigia, kad priusas yra ekonomiškas tik tam tikrom sąlygom (stabdis-gazas), o kitom sąlygom, kurios taip pat yra šių dienų realijos (ale autobanai), nehibridiniai bmw gali būti ekonomiškesni.

              Reply
            2. anoniminis bailys

              Simai, tamsta nelabai supranta, kad visgi cia visi viska supranta 🙂 Bet nesvarbu, gal galetumete pasidalinti savo mokamomis ziniomis, apie didelius variklius? As net kokius 5 litus pervesciau, ar uztektu?

              Reply
    1. Romelis

      apmokestink žinias savo ir nekišk nosies ten kur žmonės žiniomis dalinasi nemokamai.

      o šventas Jėbau, galvojau, kad tokių žmonių nėra, pasirodo nepelnyta arogancija pakilusi į naujas aukštumas

      Reply
  6. mdz

    „Testas […] daromas sąlygomis, priartintomis prie tam tikro realaus režimo…“
    Tam tikromis sąlygomis, priartintomis prie tam tikro realaus režimo debilas gali pasirodyti protingesnis nei profesorius. Bet tai tikiuosi nereiškia, kad visi profesoriai -- muilo burbulas, nes ir debilai tam tikromis sąlygomis gali parodyti gerus rezultatus?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Bet tai, savo ruožtu, nereiškia ir to, kad profesoriai tam tikromis sąlygomis nesielgia, kaip debilai, tiesa? 🙂

      Trumpai tariant, tamstos palyginimas nieko nepaneigia ir nieko neįrodo, jis tiesiog indiferentiškas 😀

      Reply
  7. galvazmogupuosia

    Manyčiau, kad diskutuodami bandot palyginti apelsinus su braškėm. Aišku, galima bandyt, klasifikuot kažkaip, pritempinėt, bet vis tiek vienam vienas apelsinas bus geriau už penkias braškes, o kitam -- viena braškė -- geriau už penkis apelsinus.

    O trečiam -- bus gerai ir braškės, ir apelsinai 🙂

    Reply
  8. sim

    na reikia gi kazkaip uzsidirbti babkiu, stai jums ir lochatronas. panasus dabar vyksta su plansetiniais „kompais“ ir cloud computing. kai paprasti laptopai pyst ir patapo tokie galingi, kad wordas isnaudoja kokius 5% CPU… tik pyst ir naujas trendukas lochams. taip ir su Prius’u.

    bet manau niekas nesigincys, kad Lexus GS 450h yra super. ir ne todel, kad jis kazkoks ten tipo ekologiskas ir taupus. o gi stai kodel „the 340bhp 450h is faster to 62mph than the 430 V8“ ir „3.5-liter V6 gasoline engine with a high-output permanent-magnet electric motor to deliver an incredible 340 horsepower and a 0-to-60 time of 5.2 seconds.“

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nuolatiniai magnetai… Tai reiškia, ne ant asinchroninių? Tai su NK turėtų būti ne stebuklai.

      Bet čia su tuo Lexus, beje, irgi pavyzdys su tais pačiais pikais ant energijos atidavimo, to dėka gerinamas praktinis performansas, tik ne į taupumą orientuojantis, o į dinamiškumą. Nors, jei giliau pažiūrėsim, tai tas pats.

      O dėl cloud computing -- tai ten išvis yra bullshitai, kai marketingistai mato kažkokį navarotą, o nesugalvoja, kaip čia kokias naudas išpešt ir supozicionuot, todėl ima kalbėti apie debesis netgi ne perkeltine prasme, o tiesiog literaliai.

      Reply
  9. Edgaras

    As siek tiek kitokiu kampu ziuriu i hibridus, tiesa, Priusa cia teks pralesti. Smagu vairuoti Lexus RX 400h arba GS 450h -- turi ~250 kw, ~5 s. iki 100 km/h, o i baka supili ne 17, o 12 litru. Cia tas 5 ltr. skirtumas atrodo malonus ir reiksmingas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei rimtai apie Prius -- aš manau, kad tai išties puikus sprendimas, jei daug važinėji mieste, o mažos mašinos dėl kokių nors priežasčių yra per maža. Būtent kai yra tokia kombinacija.

      O kokiame nors autobane ta hibridinė pavara, manau, taptų tiktai papildomu svoriu, trukdančiu lėkt ir papildomai degalus ėdančiu.

      O pvz., tuo atveju, jei nereikia didelės mašinos -- kuro sąnaudomis įprasti mažiukai mieste bus netgi efektingesni, o kartu -- ir manevringesni. Beje, dinamiškumas mieste aktualus dažniausiai tik įsivažiuojant iki kokių 40km/h, kur daugelis tų mažiukų labai spėrūs būna.

      Žodžiu, reikia žiūrėt konkrečiai, pagal poreikius, pagal tai, kas svarbiausia kiekvienam. Bendro ir visiems tinkamo sprendimo, man rodos, šiuo metu tiesiog nėra.

      Reply
    2. sim

      na jei jau igalus zmogus nusipirkti GS 450h, tai ar ten 12 ar ten 15 litru. vienodai sviecia. totalus absurdas stumti uber premium klases auto su ekonomiskumo veliava. GS 450h atveju tik performance parametrai svarbus. ka jau kalbeti apie BMW ActiveHybrid 750Li „from 0 to 60 mph in 4.5 seconds“. buten hibridines technologijos leidzia zengti i prieki performance ir tai tera naujas „postumis“ vel parduoti.

      Reply
  10. sim

    na kodel gi nera? 🙂 maziukas Lexus CT200h. tik va beda realiai opel astra ar golf klases o kaina tik 139 tukstaciu. speju kokios 3 astros tiek kainuoja, o uz 100 tukstanciu galima tiek saliaros uzsipirkti… beje ir prius kaina yra visiskas kosmosas, kibiras uz 97.860 lt. tuo tarpu Golf IV 1.6TDI 64 947 lt.

    Prius Vidutinė CO2 emisija – 104 g/km
    Golf 1.6TDI Vidutinė CO2 emisija -- 119 g/km

    tipo Prius 10% ekologiskesnis? idomu o elektros gamybos tarsa kur? nera? na reikia buti ligoniu, kad pirkti Prius’a, kai uz ta pacia kaina galima nusipirkti Golf IV 1.6TDI ir 7 tonas dyzelio.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kiek suprantu, čia tamsta į mano šitą komentarą atsakinėjot -- http://rokiskis.popo.lt/2011/04/10/hibridai-ekonomiski-tikrai-tikrai/#comment-25188

      Jei reikia didelės mašinos, mažiukė mašina -- ne pakaitalas. Jei reikia mažos mašinos -- didelė jai irgi ne pakaitalas.

      Prius yra beveik vagonas, tikrai didelė, erdvi ir talpi mašina, sulyginama netgi, pvz., su VW Sharan, tad su VW Golf lyginti vargu ar būtų teisinga ir pagal kainas, ir pagal charakteristikas.

      Dėl ekologiškumo ir taršos -- Prius elektrą gaminasi pats, tad tarša nuo to tiesiogiai nepriklauso. Bet baterijos -- galimai taip. Aukščiau komentaruose Grippen minėjo tą reikalą su baterijų perdirbimu.

      O dėl kainos -- tai irgi aktualu, jei apie ekonomiškumą kalbam. Pvz., jei tarsim, kad pirkdamas nehibridą, sutaupai kokius 40-50klt, lyginant su hibridu, tai atitiktų apie 10 tūkstančių litrų benzino, o tarus, kad per dieną vidutiniškai nuvažiuoji ~50km su ~5l/100km, tai sudaro (10000/2,5)/365=~11 metų. T.y., sutaupymas toks, kad 11 metų važinėtum, lyg išvis kuro nenaudodamas.

      Beje, kai žmonės kalba apie ekonomiškumus, paprastai pačios mašinos kainą užmiršta -- tai išties tipiška.

      Reply
      1. gre

        na tai priusas -- puikus taxi automobilis, jei tarkim taxi pravažiuoja bent kokius 250km per dieną, tai atsiperka per 2-3 metus, o po to jau vien į pliusą eina.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jo, taksistams tikrai turėtų būti idealu. Atsipirkimo laikų nepasakyčiau, bet lyginant su įprastomis taksistų mašinomis, ROI turėtų būti išskirtinai didelis.

          Reply
      2. sim

        aha ten replika i buten ta komentara. na del dydzio tai smarkiai klysti. stai skaiciai ir Golf Variant (universalas) bagazines turis 10% didesnis. jei reikia dar didesnio turio Peugeot 308 SW -- 573 litrai, kaina ir apie 65 tukst. o Sharan „penkiaviečio salono gale yra įspūdinga, iki 2430 litrų tūrio bagažinė“.

        Prius
        Ilgis, mm 4460
        Plotis, mm 1745
        Bagažinės tūris, l 446

        Golf Variant
        Ilgis, mm 4534
        Plotis, mm 1781
        Bagažinės tūris, l 505

        Golf
        Ilgis, mm 4199
        Plotis, mm 1779
        Bagažinės tūris, l 350

        dar prie ekonomiskumo reiktu prideti eksplotacija. viskas grazu ir gerai kol gamykline garantija galioja, bet po 100 tukstanciu km mirus Prius kokiam valdymo blokui masina i savartyna. o Golfas su savo vidaus degimo varikliu vaziavo ir vaziuos simta metu…

        mano galva reikia gerokai nesveikuoti ir zaliai puliuoti, kad atsisakyti 10 metu vazineti nemokamai, t.y. uz auto kainos skirtuma pirkti degalus.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, Sharan didesnis už Prius (tiesiog neatėjo galvon joks kitas minivenas, o man Prius labai jau į mažus minivenus neša savo keliamu įspūdžiu), bet jei reiktų lyginti, kad ir vizualiai -- nu sakykit man ką norit, ale Prius visgi artimesnis Sharan, nei Golf.

          Ilgį žiūrėt pirmiausiai reiktų pagal bazę -- tai esminis rodiklis (nuo to priklauso ir erdvė viduje, ir manevringumas, ir netgi kratymas ant duobių, etc.). Prius -- 2700mm, Golf -- 2512mm, Sharan -- 2835mm. T.y., Prius bazė sudaro 95,2% nuo Sharan ilgio, o Golf -- 93,0% nuo Prius ir tik 88,6% nuo Sharan.

          Plg., VW Passat bazė -- 2709mm, t.y., tas pat, kaip pas Prius. Tad gal lyginimas su Passat ir būtų tiksliausias.

          O šiaip, tos kainos, apie kurias kalbam -- jos naujoms mašinoms, kas pas mus retas dalykas. Jei žiūrėsim naudotas -- vertinimai kardinaliai keičiasi. Aišku, taisymai kainuoja irgi, bet paprastai tai sudaro tik menką dalelę, lyginant su tuo, kas sutaupoma.

          Autopliuse pažiūrėjau: 6 metų Priusas -- ~20k, 4 metų Priusas -- ~25k. Pažiūrėjau dar kelis golfukus ir pasatus, jų kainos lyg ir gan panašaus lygio. Tokiu atveju Prius su savo ekonomijom ir dydžiu čia atrodo ypatingai gerai.

          Reply
  11. skirtumas

    Man dar patiko to paties top gear’o laida su tokiu Seesick Steev’u. T.y. to bičo požiūris į mašinų ekologija. O ji yra ta, kad reikia važinėti kaip galima senesnėm mašinom ir pagedus vienai -- imti kitą. T.y važinėdamas senomis mašinomis tu labiau prisidedi prie ekologijos nei vis pirkdamas naują. Yra tiesos tame.

    Reply
    1. Gerasirdis

      Na, žiūrint globaliai jis visiškai teisus- jei parduodi savo seną kledarą ir perki naują mašiną, kažkas vistiek važinėja tuo senu kledaru, o nauja mašina sukuria PAPILDOMĄ taršą.

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Tai tiesa. Iš esmės, kai dabartinė ekonomika paremta energetika, tai paprastai mašinos kaina ganėtinai netoli tenukrypsta nuo jai sunaudotos energijos kainos, o tai jau turi ekvivalentą degaluose. T.y., kainos realiai yra tam tikras ekologiškumo rodiklis, tegul ir ne visiškai tiesioginis.

      Jei tarsim, kad mašina kainuoja pvz., 90 tūkstančių litų, tai atitiks 20 tūkstančių litrų degalų. Jei tarsim, kad važiuojam po 50km per dieną ir kledaras ėda 10 litrų ant 100 km, tai bus (20000/5)/365=~11 metų degalų sunaudojimas.

      Turint omeny, kad realus mašinų ekonomiškumas auga labai lėtai (prieš 20 metų gamintos išties srebia vos pora dešimčių procentų daugiau, nei naujos), galima drąsiai tarti, kad jei pas seną degalų sąnaudos bus pvz., 10 litrų, tai pas seną panašią bus 12 litrų. Tačiau 20 metų senumo mašinos kaina tesudarys kokius 5 procentus nuo naujos mašinos kainos. Grubiai galim imt už 4500 litų, kas atitiks apie 100 dienų benzino sunaudojimą.

      Dabar jei paimsim tuos 2 litrus 100 km sutaupomo benzino pas naują ir paskaičiuosim į kainos ekvivalentą -- tai bus tiesiog 1 litras benzino per dieną, važiuojant po 50km/d. Su benzino kaina 4,5lt/l, mums reiks taupyti ((90000-4500)/4.5)/365=~52 metus.

      T.y., kaip matome, mūsų teorinė mašina turi būti eksploatuojama 52 metus, kad ji savo ekonomijom ir ekologijom atpirktų padarytas investicijas. Aišku, čia aproksimacija, nes lyginant su dar senesnėmis mašinomis, dabartinės taupo daugiau. Jei bandysim pritaikyti ekologinę (bet ne finansinę) korekciją, kad 2/3 degalų kainos sudaro mokesčiai, galim tą laiką sutrumpinti iki kokių 17 metų, bet tai visvien gana ilgas periodas.

      Reply
      1. skirtumas

        Nu va… Dabar su savo omega 1998 metų gamybos jaučiuosi kaip prisidedantis prie ekologijos 😉 Tiesa kokie tai bbiai viename iš servisų, kurio jau nebėra nupyzno katalizatorių. Tai aš ant jų labai pykstu. Bet nesirįžtu dėti naujo…
        Beje, paskaičiuokime brangieji kurmiai -- kaip geriau:
        a) turi vieną senesnę mašiną, kurią prižiūri ir taisai
        b) keiti kledarus kai jau beveik tampa nevažiuojamais

        P.S. Dar ekologiją būtų galima pagerinti, jei automobilių gamintojai gamintų mašinas su „didesniu resursu“. Girdėjau, kad naujesnes jie specialiai daro su mažesniu, kad palaikyti prekybą…

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Kodėl kaip prisidedantis? Realiai prisidedantis. O dėl katalizatoriaus -- tai labai neaiškus dar tas katalizatorių būtinumas. Jie buvo kuriami kaip antismoginė priemonė, tačiau bendras jų ekologiškumas abejotinas. Nes pats katalizatorius suėda nemažai papildomo kuro. Jei katalizatorių tau nuvogė, tai gali važinėt dabar ant liesesnio mišinio ir taip papildomai taupyt ir mažiau gamtą teršt 🙂

          O dėl to taisymo vs. keitimo -- nėra bendro sprendimo. Yra gedimų šalinimo kainos. Plg., sulūžo mašinoje vienas laidukas už 5 litus -- ar taisysi, ar visą mašiną keisi? Iš kitos pusės: sugedo pas mašiną, vertą 1500lt, pavarų dėžė, kurios net šiukšlyne už pigiau, kaip 3000lt nerasi, ar verta taisyt? Taigi, viskas paprasta -- rinktis reikia tai, kas pigiau.

          O dėl mažo mašinų resurso -- čia faktas, kaip blynas. Gamintojai orientuojasi į kuo trumpesnį eksploatavimo laiką ir kuo dažnesnę modelių kaitą, nes tai didina pelnus (per tą patį laiką padaroma daugiau pardavimų, o savikainos mažinamos ilgaamžiškumo sąskaita). Kita vertus, tai natūralu, tokie rinkos dėsniai. Vienintelis būdas kažką pakeist -- tai valstybės įsikišimas, pvz., įvedant privalomą garantinį aptarnavimą ilgesniam periodui.

          Reply
        2. Gerasirdis

          Kad nuspręsum, A ar B, reikia dar vieno parametro- o kiek pats vertini nuosavą gyvybę?

          Nes naujos mašinos ŽYMIAI saugesnės.

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Šitas parametras yra labai smarkiai atskiestas marketinginiu bullshitu. Būtų labai įdomu pažiūrėt analizes, koks procentinis žūstamumo pokytis prie daugmaž identiškų sąlygų per 10 metų dėl techninės pažangos.

            Tik bijau, kad nemakaroninių tyrimų čia nelabai įmanoma rasti. O realistiškai žiūrint, abejoju, ar pokyčiai superkardinalūs ir lemiantys.

            Kalbant žmoniška kalba, galiu kirst lažybų, kad greičio sumažinimas 10km/h saugumui duos daugiau, nei dešimtmečio techninis progresas.

            Reply
            1. Gerasirdis

              Kad aklai tikėt topgear neverta, jau lyg nustatėm, bet jie rodė testą, kur kaktomuša sukala berods 2 analogiškus Renault su 10 metų amžiaus skirtumu. Vienu atveju- menekenas į šipulius, kitu- pažeidimai nežymūs.

              Reply
              1. Rokiškis Post author

                Nepavyko rasti tokio filmuko. Pavyko rasti kitą, kur realus Top Gear bandytojas rėžiasi su Renault Megane į kažkokio Ford šoną visai nemenku greičiu. Bet tai mažai ką sako.

                Pvz., šoninės apsaugos buvo žiauri problema mašinoms, gamintoms apie 197x, tačiau vėlesniuose modeliuose -- smarkiai sustiprintos. O oro pagalvės -- vėlgi keičia situacija, kai greitis didelis. Ir t.t..

                Tad bent jau kol kas visgi esu linkęs manyti, kad praktikoje 10km/h mažesnis greitis saugumui duoda daugiau, nei 10 metų progresas.

                Reply
          2. skirtumas

            Daugiausiai saugumo užtikrina tarpinė tarp vairo ir sėdynės.
            O mano omega ta kur devym aštuntų, tai turi ir šonines pagalves ir priekines pagalves (panašu į neiššovusias). Mašiną myliu ir prižiūriu.
            Manau, kad mano mašinos ir mano kaip tarpinės tarp vairo ir sėdynės derinys vertas kokių keturių žvaigždučių o gal net ir penkių pagal šiuolaikinius reikalavimus.

            Reply
  12. sh

    Nežinau kiek tame tiesos, bet kažkur buvau skaitęs, kad tokio prius ar panašaus ekologiško pagaminimas palieka daug daugiau kenksmingų atliekų, nei pvz kokio hummer pagaminimas net ir įvertinant kad jis daugiau sunaudoja degalų, išmeta co ir t.t. Taigi reiktų vertint ir pagaminimo kaštus ir energiją..

    Reply
  13. Tamosius

    Kad Top Gear yra bulvarinis rodalas, tai seniai zinoma, todel as esu isitikines, kad noredamas „maksimizuoti“ rezultata Klarksonas Prius’a i trasa isleido su pilnai iskrautais akumuliatoriais. Priusas aplekes 10 ratu tuos akumus kazkiek pakrove, pasibaigus distancijai, jis greiciausiai vien ant elektros dar galejo 2-3 ratus nuvaziuoti nedegindamas benzino, ir taip duoti BMW i kaulus, bet tas padaryta nebuvo, tendencingi ir neteisingi rezultatai ismesti i eteri, o visokie analfabetai tai priima uz tikra piniga ir seiledamiesi is dziaugsmo i savo blogus deda.
    P.S. Top Gear siuo metu yra i teisma paduota kitos elektrinius automobilius gaminancios bendroves uz panasius triukus, tad isvadas darykit patys.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kažkur aukščiau komentuose surasit linką į rimtesnį palyginimą su analogiškais rezultatais.

      Spėliot dėl pigių triukų vargu ar verta -- bulvarinis ar nebulvarinis rodalas, jiems tiesiog nepelninga gryną fufelį kišt, nes jų vertė yra žmonių pasitikėjime tuo, kad net ir būdami tendencingais, jie nesukčiauja.

      Čia ne dėl to Prius gavo į kaulus, kad kažkas makliavota, o dėl to, kad jo išlošimas yra tik tada, kai režimas yra gazas-stabdis. Testuose, kur esmė važiuoti greitai ir sąlyginai tolygiai, panašios į Prius mašinos neturi šansų.

      O kad kas nors ką nors padavė į teismą -- nieko nereiškia. Scientologai savo priešus irgi po teismus tampo, bet nuo to netampa nei moksliškesniais, nei geresniais, nei dar kokiais nors.

      Reply
  14. kaimietis

    Pritariu ir del ekonomiskumo, ir del katalizatoriu, ir del gamtos saugojimo vazinejant su sena masina (nors zmonai pirkom nauja, don’t ask).

    Nesutinku del saugumo. Butent del technologinio progreso mazeja zuvusiuju skaicius. Tiek del aktyviu, tiek pasyviu saugumo sistemu (oro pagalves, deformacijos zonos beigi ESP, autobraking visokie…). paziurekite ncap filmukus, kuo skiriasi 2* ar 3* masinos nuo 4* ir 5*. Ta pati topgear pagooglinkite, reno modus vs Volvo 940 ar 960. Modus kokiu 2004 metu, 5*, supermini klases biudzetinis kibiriukas (ala polo), ir Volvo flagmanas, aukciausios klases didziule barza, na kokiu 98 metu, su “saugiausiu ivaizdziu”. Neitiketina, bet kaktomusa ir siek tiek kampais trenkesi masinos, renukas sulindo vos ne iki puses Volvo salono, per visa ilgaji kapota, o renuko salonas liko praktiskai nepazeistas. Tikrai nemanua, kad kazkas ten kazka specialiai organizavo.

    Zinoma prie didelio greicio nepadeda niekas.

    Bet greitis NERA pagrindine avariju ir auku priezastis. Statistika yra visiskai BS. Kaip sovietiniais laikais keli moskviciai 90 krasto keliais vazinejo, taip dabar su siuolaikinem masinom (ju n kartu daugiau) tuo paciu greiciu vazineja. Uk nuo 60-70’uju vazineja autostradom 70 mph, taip ir dabar. Isivaizduokime lietuvis mentas “tiria” avarija. Jauciu 95 proc uzraso “nepasirinko saugaus greicio”. O is tikro neijunge smegenu, neivertino kelio dangso ir neturi igudziu, buvo issiblaskes, kazka kita veike, lenke aklai ir t.t.

    Del masinos pirkimo “apsimokejimo”. Didziausia islaidu dalis dazniausiai buna ne kuras, ne remontai ar kitos eksploatacines islaidos, bet nuvertejimas. Galima pirkti 10 metu senumo 6 litru barza ir labiau apsimokes nei naujas polo. Nes po 10 metu polo bus maziau vertas nei ta barza.

    Off topic Pvz. svajoju apie sportini auto, kas geriau ar 3 metu bnv m3 uz 30-35k£ ar 13 metu Ferrari 355. M3 visais atvejais pranasesnis uz Ferrari kledara, bet po 5 metu bnv bus vertas 15k£ o Ferrari vis dar bus 30 k£. islaikymas bnv 1000-1500 £ per metus (servisas, mokesciai), Ferrari – 2000 per metus. O kur dar sense of occasion?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Greitis yra viena iš avarijų priežasčių ir vienas iš esminių faktorių, nustatančių sužalojimo lygį. O vat saugumo priemonės mašinose -- tai jau tikrai nėra nei priežastis, nei priežasčių sumažinimo priemonė 🙂 Taigi, matom, kad greitis įtakoja dviem būdais -- ir tapdamas priežastimi, ir pablogindamas pasekmes.

      Dėl to testo, kurį tamsta minėjot -- ten Fifth Gear, kiek kita laida, nei Top Gear 🙂 Renault Modus -- 2004, Volvo 940 -- 1991 metų, o pažeidimų skirtumai visgi ne tokie dideli, kaip čia nupasakojot. Nors įspūdį visgi daro.

      Filmukas -- žemiau:

      O dėl Ferarių ir bemsų -- nepakomentuočiau. Čia verta gal pakalbėt apie tai su ponu Pauliumi, jis šioje srityje yra neabejotinas ekspertas -- http://auto.popo.lt/

      Reply
      1. Paulius

        jei jau esu paminėtas tai reikia kažką parašyti.
        Saugumas labai plati tema, taigi į diskusijas nesivelsiu, manau, kad saugume „everything matters“ -- ir vairuotojas, ir automobilis, ir kelias, ir greitis, ir dar šimtas faktorių. Pvz. važiuojant per Lenkiją galingas variklis automatiškai yra saugumas, nes paskui fūras visą laiką juk nevažiuosi…
        O dėl šito:
        „Off topic Pvz. svajoju apie sportini auto, kas geriau ar 3 metu bnv m3 uz 30-35k£ ar 13 metu Ferrari 355. M3 visais atvejais pranasesnis uz Ferrari kledara, bet po 5 metu bnv bus vertas 15k£ o Ferrari vis dar bus 30 k£. islaikymas bnv 1000-1500 £ per metus (servisas, mokesciai), Ferrari – 2000 per metus. O kur dar sense of occasion?“
        Čia net nėra diskusijos, kad „Ferrari“ yra OHOHO, o „BMW M3“ kad ir koks geras bebūtų tik OHO, tačiau darant finansinį palyginimą reikia griežtai atskirti du dalykus -- automobilius, kurie gali būti naudojami kaip „daily car“ ir kurie negali. „Ferrari“ tik su labai didelėmis išimtimis tiktų kaip „daily car“, o „BMW M3“ puikiausiai. Nebūčiau toks optimistiškas ir dėl „nedidelio“ eksploatacinių išlaidų skirtumo, na bet čia reiktų pasigilinti. Be to, „BMW M3“ apdraudęs KASKO laikyčiau kieme, o „Ferrari“ jau reikalauja garažo.
        Trumpai, jei kalbama apie auto, kuris važiuos 3000-5000 km į metus, iš finansinės pusės, be abejo geriau ekskliuzyvas.
        Jei reikia „daily car“ tuomet ir finansai kitaip skaičiuojasi „Ferrari“ naudoti kaip „daily car“ gautųsi kokius 5 kartus brangiau nei „M3“. Be to su „M3“ būtum visiškai užtikrintas, kad nuvažiuosi ten kur reikia, o su „Ferrari“ kažin (apie senesnių itališkų superkarų nepatiimumą sklinda legendos)…

        Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *