Galina Vale

Galina Vale, ukrainietė, anksčiau žinoma, kaip Galina Vernigora. Absoliučiai stebuklinga ir visiškai klaikiai aritmiška grojikė, varanti iš proto. Štai taip varanti:

Ta pati nuvalkiota, bet visai kitokia Eliza, kaip gitarinė pagarsėjusi daugiau Accept dėka. Štai kaip gaunasi pagal Galiną Valę:

Man vat nesuprantama, kodėl visi jos įrašai tokie klaikūs. Nes ji pati juos atrodo platina, pati matyt pasistato kartais kokią videokamerą ir įrašinėja, o gaunasi iš įrašo vis nesąmonės. Nes su tuo talentu, kurį ji turi, taigi žvaigžde turėtų būt visiems žinoma. O užsiiminėja cirkais – tipo esą „įrodysiu, kad sugroju Paganinio 24-ą kaprizą nežiūrėdama į stygas“:

Aš jau čia nedėsiu, ką buvau atradęs, kaip ji su elektrine gitara groja. Ten išvis garsas ir vaizdas paverstas į tokį nufaršuiruotai išfiltruotą bardaką, jog atrodo, kad kažkokie kliedesiai iš mokyklinės grupės. Net nesuprasi, ką ten groja. Taip kad ir nedėsiu.

Bet taip ar anaip, primenu, kad dar yra laiko, kol gali gitaros mėgėjai nemokamų gitaros pamokų gaut. Su sąlyga, kad metalistai.

O beje, gitarastai, pasakykit man kas nors – man iš garso toks jausmas, kad ji savo nagais, nagučiais, nagučiais per stygas, tai kas čia pas ją per nagučiai tokie? Turėtų būt kai kokios mažos aštrios kanopėlės?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

28 thoughts on “Galina Vale

  1. Leo Lenox

    Kanopėlės, kurias klasikiniai gitaristai prižiūri kaip savo akis. O iš paskutinio įrašo panašu, kad net labiau. Svarbi nago forma, silpni nagai -- baisi problema. Tuomet imamasi lakavimo, spec. priemonių nagams stiprinti etc. Taip, tai kanopėlės, kurias klasikiniai gitaristai prižiūri labiau, nei akis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Bet tai žiaurus reikalas, nes stygos tai kietos, aštrios tiesiog. Su nagučiais per jas, su nagučiais. Tai naguose tiesiog gabalus iškirtinėti turi.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ir nailoninės nėra labai minkštos. O skambesys visgi pakankamai aštrus, tad ko tais man atrodo, kad visgi ne nailoninės.

          Nors nežinau, čia ponas Shortenyournailsas galėtų viską sudėstyt, kaip yra, ale jis čia tik anekdotus kažko skaldo…

          Reply
          1. Leo Lenox

            Stygos nailoninės. Flamenko arba klasikinės gitaros negroja plieninėmis. Gana griežtai. Plieninės skamba taip:

            Tačiau, kaip matote, šio personažo nagai irgi įspūdingi. Jis naudoja, beje, ir vadinamąjį thumbpick ant nykščio. Kažkas panašaus, esu tikras, yra ir likusiems pirštams. Tačiau -- dažną kartą tai būna ir natūralūs nagai.
            Beje, viena pastaba -- ji negroja aritmiškai 😉

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Dėl ritmikų -- nu tikrai nelaiko jinai bendro ritmo kažkaip. Bandžiau konkrečiai tiesiog skaičiuot, stuksint, nu niekaip nesigauna atrast, kad laikytų ritmą. Ant to antro gabalo, kur Bethoveno Elizos interpretacija -- labai jaučiasi.

              O dėl stygų -- dar varinės sako kažkokios būdavo. O tai nailoninės -- taigi pokario laikų išradimas, o grodavo žmonės juk ir iki tol.

              Grynai plieninės stygos aktualios elektrinėms gitaroms, nes nuo plastmasės garso su magnetiniais nuėmėjais neis paimt.

              Reply
              1. Leo Lenox

                Ha, na čia taip, visą gabalą neprastuksėsi vienodai, tačiau tai paprastai vadinama grojimo dinamika -- kuomet pauzės įterpiamos efekto vardan, tempas greitinamas ar lėtinamas tuo pačiu tikslu. Aritmika paprastai atsiskleidžia frazių metu, kuomet natos, kurios akivazdžiai turėtų būti lygios, vienodos, „plaukioja“. Čia tokios biškį nevisai reikšmingos plonybės dėl terminų -- suprantu, kur link sukate 😉
                http://www.gitara.lt/old/savininkui/savininkui.htm
                Čia lietuviška gera nuoroda, šiuo metu tas tinklapis apturi reformas, tačiau apie stygas šis bei tas parašyta. Tiesa, stygų kompozicija nėra smarkiai liečiama.
                Stygos paprastai būna plieninės, apvytos bronzinėmis (akustinėms gitaroms) ar nikelio (elektrinėms gitaroms) apvijomis. Skiriasi, žinoma, dėl akustinių savybių ir „magnetizmo“ -- nikelį geriau pagauna nuėmėjai, o bronza skamba garsiau ir sodriau akustiškai. Žinoma, vikruntasų visokiausių būna, tačiau aš čia apie įprastus dalykus 😉 Su klasikinės gitaros apvijom viršutinėms stygoms (beigi viduriu) daugiau nesamonių, tačiau dažnai viduriui irgi naudojamas plienas ar kas nors panašaus metalinio, nailonu stygos apvijamos. Trys apatinės -- grynas nailonas. Iki nailono buvo naudojamos avies žarnos. 🙂

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ok, tamsta sustatėt su tom ritmikom/aritmikom į vietas. Nors, prisipažinsiu, kai mano ausys pripratusios prie thrash/death/grind ritminių improvizacijų, tai tas ritmo nelaikymas atrodo gan nykiai. Pas ją nėra žaidimo ritmu, yra tik plaukiojimas, nors ritmo improvizacijos yra puikus, labai vertas dalykas, kurio nevertėtų ignoruoti.

                  O dėl stygų -- ačiū už paaiškinimą. Niekad kažkaip apie jas negalvojau.

                  Reply
              2. Leo Lenox

                A -- o apie stygas anksčiau -- sąjungos laikais jas gamindavo iš to, kas likdavo nuo tankų ir baldų gamybos. Esu ne vieną kartą grojęs su sovietinėm stygom -- kažkas neįtikėtinai debiliško. Tad galėjo jas ir iš gelžbetonio gaminti.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Stygos iš gelžbetonio… Įdomiai. Vienok, jo. Čia būtų geras, čia būtų labai sovietiška savo pačia esme -- padaryti taip debiliškai, kad visi apšalę būtų. Ir paskui viršyti visus planus ir aprūpinti visą šalį 100 kartų didesniais kiekiais, nei reikia.

                  Reply
      1. skirtumas

        Čia, man regis, šmaikštusis patrumpinkinagus sako, kad ant pirštų galima pentinus užsimauti. Ane?

        Reply
  2. skirtumas

    Beje moteriškės mimikos ir judesiai nesusiję su grojimu yra taipogi ne mažiau įdomūs nei garsai išeinantys iš gitaros… Labai savošikta moteriškė…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, o kodėl jūs vis dedat ir dedat tą nykią neįdomią nuorodą apie kažkokias peles? Aš vat įdėčiau nuorodą į kokį nors puslapį su makakomis narvuose ir klausčiau, ar tai ne jūsų giminaičiai, ką jūs man atsakytumėt, a?

      Reply
  3. Mišrūnė

    Ooooho. Konkrečiai išprotėjus moteriškė. 🙂
    Manyčiau, įrašai specialiai tokie bilekiniai, kad žmogai labiau ateitų gyvai žiūrėt. Arba ne, kas tuos genijus supaisys…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kiek bandžiau ieškot -- atrodo, ne specialiai tokie. Tiesiog absoliuti lievatūra su įrašymo kokybe ir filmavimu. Visiškai.

      Čia kad abejonių neliktų, pažiūrėk, čia ana su elektrine groja. Tai viską pasako apie tai, kaip ji daro, tai kažkoks perkreipimas jos galvoje:

      Reply
  4. shortenyournails

    Jo, su viešinimusi tinkle pas tą moterį kažkas ryškiai ne taip…
    Jaučiuosi įpareigotas trumpai susakyt štai ką: žarninėm stygom žmonės groja nuo tada, kai buvo išrastos žarnos :D, kaproninėm grot pradeda net maži vaikai, nes ne taip pirštukus spaudžia kaip metalinės; aštrų garsą sukuria būtent nagai; country ir kai kurie kiti fingerstyle’ininkai neretai naudoja užmaunamus plastmasinius arba metalinius nagus, dažniausiai -- tik ant nykščio (thumb pick), būna, kad groja mišria technika -- brauktuku ir 3 pirštais.

    Reply
  5. shortenyournails

    Ai, dar svarbus dalykas: klasikinėje muzikoje tempas stabilus tik kai kuriose jos atkarpose (ypač -- šokių muzikoje), o šiaip svarbiausia -- frazės logika; klasikinis/akademinis grojimas labiau primena raiškų teksto skaitymą, nei „follow the beat“. Grojant ar dainuojant solo, tempo svyravimai ypač normalūs, jei tik sąmoningai valdomi.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tempas tai tempas, o taktas su kartotiniais tai visgi galėtų būt kažkoks, o tai kaip tais nesipaišo :-/ O pas šitą Galiną tai niekaip neišgirdau, kur dalintųsi, niekaip išvis :-/

      Nu, vat čia tas metalinis struktūralumas man koją kiša.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      O, šitokio bajerio, apie operatyvinės veiklos pataisas, pagal kurias galima bus sekti ir pasiklausyti pokalbių išvis be teismo sankcijos -- negirdėjau. Įspūdinga.

      Kaip įspūdingi ir tie skaičiai. Labai įspūdinga. Jei tame yra tiesos (o kažkodėl nematau pagrindo, kodėl jos neturėtų ten būti), tai netgi velniškai įspūdinga.

      Reply
  6. Vaizdas-ir-Garsas

    Kas dar iš to (deja, prastai sukalto) straipsnelio kliūva -- jis stipriai iškrenta iš Stulpino rašymo stiliaus (IMHO, autorius buvo „pastūmėtas“ rašyti šia tema).

    Iš kitos pusės, jeigu tas skaičius yra oficialioje ES ataskaitoje -- nėra ko netikėti. Tema labai rimta. Mane asmeniškai šokiruoja tai, jog daug žmonių aplinkui kalbėdamiesi tet-a-tet susirenka mob. telefonus ir neša į kitą kambarį arba tiesiog kiekvieno pokalbio metu juos ardo… Negali juk šiaip sau rastis masinė psichozė?
    Dar reikėtų prisiminti „totalinio sekimo direktyvą“ -- kai norėta saugoti elektroninių ryšių archyvą ir kurti suvienytą duombazę. Buvo vieša diskusija, į klausimus atsakinėjo VDAI inspektorius. Įspūdis buvo klaikus -- inspektorius nė velnio nežinojo apie elektroninę duomenų apsaugą; kaip didžiausią paslaptį, papasakojo, jog baigus darbą browseriu reikia… Ištrinti browsing history…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      80k sekimų per metus, esant stabiliam tempui, reikštų, kad per 20 nepriklausomybės metų maždaug kas antro Lietuvos gyventojo pokalbių buvo pasiklausoma. Kas yra vambzdec.

      O dėl tų ardymų ir batarkių išlupinėjimų -- teisinga praktika. Sovietmečiu telefonus ne veltui atjungdavo nuo rozečių, svečiams atėjus. O senesniems, kur neatjungiamos rozetės -- mikrofonus išimdavo arba pagalve uždengdavo. Kai kurie tam tikslui netgi gražias pagalvėles pasisiūdavo, kurias prieškambaryje laikydavo šalia telefono kaip tik. Labai kultūringa ir gražu.

      O prie mobilaus telefono galima pasijungti per operatorių -- telefonas nerodo, kad skambina, niekaip nereaguoja, bet perdavinėja viską, ką girdi jo mikrofonas. Yra tokia funkcija. Ir įdomu, kad bent jau Nokia tą funkciją palaiko netgi kai telefonas išjungtas -- čia įdomus cirkas, kai stovi „išjungtas“ telefonas šalia kokių nors kolonėlių, o šios kartais subirbia tuo charakteringu garsu, gaunamu iš mobiliako ryšio detektavimo.

      Taip kad taip -- galvoti verta.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *