Naujos atominės elektrinės statybas kabinant

Gilberto atominės energijos laboratorija vaikams

Tai 1951 metų žaislas - su tikromis radioaktyviomis medžiagomis (keturių rūšių urano rūdos pavyzdžiai ir dar kažkoks šlamštas alfa, beta ir gama spinduliavimui gauti). Kainavo 50 dolerių (kaip tiems laikams - klaikius pinigus, atitiktų apie pusantro tūkstančio litų).

Atominės elektrinės nereikia, ji bloga. Arvydas Sekmokas meluoja, kad jos reikia, tai reiškia, kad jis blogas ir melagis. O kodėl blogas ir melagis yra Sekmokas? Taigi todėl, kad sako, jog atominės reikia, o mes gi žinom, kad jos nereikia ir ji bloga. Iš kur žinome, kad ji bloga ir jos nereikia? Taigi Sekmokas melagis ir blogas, o jis sako, kad atominės reikia. Kadangi Sekmokas meluoja ir yra blogas, tai elektrinė bloga.

Čia galim atrasti užburtą ratą, kaip ir vadyboje – tik jau ne priežasčių-pasekmių, o informacijos ratą. Ciklinis diskursas, kur priežastis keliama iš pasekmės, o pasekmė tampa priežastimi.

Toksai diskursas kyla pats iš savęs, bet realiai jokios prasmės neneša, nes yra užsiciklinęs pats į save: kodėl elektrinė bloga? Ogi todėl, kad ją stumia Arvydas Sekmokas ir Andrius Kubilius. O kodėl jie blogi? Dėl ko papuola, bet dėl elektrinės irgi blogi. Todėl elektrinė bloga.

Šitas „bloga todėl, kad bloga“ – tai toksai ryškus ir įdomus viešųjų kalbų atvejis, kad nuo jo pirmiausiai ir pradėkim.

Polidiskurso džiaugsmas

Kažkoks nenormalus raguotas šuo iš kažkokio Star Trek filmo

Šita šuva jums sako: jūs man duosite iščiulpti savo smegenis, nes jums bus blogai. Kadangi aš jums iščiulpsiu smegenis, aš jums galėsiu įdurti savo ragu į akį ir tada iščiulpti smegenis. Todėl aš iščiulpsiu jūsų smegenis. Tai įrodyta ir todėl geriau duokite man patys iščiulpti jūsų smegenis.

Bet koks natūralus diskursas turi pradžią, vyksmą ir galą (nebūtinai pasiekiamą, bet siekiamą): jis atsiranda ne tuščioje vietoje, o dėl kažkokių priežasčių. Jis baigiasi irgi kažkuo, ką galima pavadinti rezultatu. Jis ir vyksta kaip nors prasmingai.

Štai paprastas diskursas: Petras yra svečiuose, jis nori eiti namo, kai jis nueis namo, tai diskursas ir pasibaigs. O kol jis nenuėjo, tai jis planuojasi apie tai, kaip nueiti namo – dar ir su visokiais nuokrypiais į butelio pilnatvę. Čia galim pastebėti, kad toji butelio pilnatvė gali taip uždengti visą diskurso esmę, kad ir pats Petras, ir jo draugai gali pamiršti apie to diskurso esmę, o rezultate Petras namo nenueis, o jau šitai išvirs į visai kitus diskursus, susijusiu su traumatologinėmis (keptuve atidaužytos galvos gydymo) paslaugomis.

Jei pabandysime diskursą išgryninti, tai atrasime paprastąją jo esmę: diskursas visada priklauso kažkam, kažkas jį kuria, vysto ir palaiko. Jei norime diskursą panagrinėti, tai reikia tiesiog identifikuoti, kieno tas diskursas, kokia yra to kažkieno būsena, ko tas kažkas nori, koks galutinis tikslas – štai ir turime esmę: diskursas – tai kažkieno veiksmas, procesas, kuris iš pirminės būsenos tą kažką keičia į norimą būseną. Kitaip tariant, pokyčių aprašymas. Informacinis kažkokio proceso atspindys. Nebūtinai teisingas, bet tiesiog rodantis tam tikrą procesą.

Dabar pažiūrėkime vėl į Petro diskursą. Štai Jonas ima jam ir sako: klausyk, Petrai, ta elektrinė bloga, daug pinigų kainuoja tavo žmona palauks, ji tik pinigus leidžia, o mums čia linksma, o butelis pilnas, reikia būtinai pabaigti, kad veltui nenueitų, taip kad pabaigiam pirmiausiai. Pabaikiam butelį, nes jei nepabaigsim, tai bus blogai, o jei pabaigsim – tai bus gerai. Todėl reikia pabaigt.

Vat čia Petro diskursas pasiduoda ir jis eina pabaigti butelio. O vat kad Jonas puikiai žinojo, jog Petro žmona duos tam keptuve per galvą taip, kad maža nepasirodytų – tai jau kitas diskursas. Du diskursai susipynė ir gavosi kažkoks polidiskursas*. Petras ant to polidiskurso užkibo ir gavo nuo žmonos į galvą, o kadangi smegenų mažai turėjo ir buvo girtas, tai net ir nesuprato, kas čia ir kaip. Ir kitą dieną, jau pasigydęs, atėjo su buteliu pas Joną – pasiguost. Jonui gerai – daug pinigų už dujas eilinės nemokamos išgertuvės.

Ciklinis diskursas ir atominė elektrinė

Taigi, dabar paprastai pažiūrėkim į paprastą atominės elektrinės statybos diskursą: gyvenam be atominės elektrinės, energija brangi, tenka pirkti dujas, nuo Rusijos priklausomybė didelė, o iš to – krūvos problemų**. Jei pasitvarkome bėdas, problemos sprendžiasi ir kažkas pasidaro geriau. Paprasta, taip? Šito diskurso kūrėjas yra Lietuvos valstybė, patirianti visokias problemas.

Kontrdiskursas turėtų būti irgi labai paprastas: gyvename gerai be atominės elektrinės, dujos pigios, Rusija mums gera, esame laimingi. Pasistatom atominę elektrinę – iš to krūvos kažkokių problemų, viskas pasidaro labai blogai. Panašu kam nors į natūralų, realybę atspindintį diskursą? Man kažkaip čia nesisieja galai su galais. Taip, galim čia lyg ir nuspėti, kad gal kokiems nors žaliesiems šitas kontrdiskursas yra kažkuo teisingas: jie mato atominėje energetikoje krūvas bėdų, pavyzdžiui, galimybę, kad Ignalinoje bus žemės drebėjimas ir cunamis.

Bet šitas kontrdiskursas niekaip nesisieja su energetinėmis problemomis, kurios yra tiesiog objektyvios – šilumos kainas atsimename puikiai, o jos yra ne tik iš visokių rubikų, bet ir iš gazpromų. Beje, čia galim primesti, į kokią klientų grupę (perkančių per mažai, perkančių maksimaliai ar perkančių išvis neadekvačiai) mes pakliūname dabar? Antroji klientų grupė yra ta, kur reikia rūpintis ne papildomais pardavimais, o tuo, kad jie dėl ko nors nesumažėtų.

Štai apie tuos pirkimus pagalvoję, atrandame, kad labai natūralus yra kitas kontrdiskursas, kuris atsiranda, jei pakeičiame to kontrdiskurso autorių, palaikytoją: Lietuva perka energiją, dujas – yra priklausoma nuo Rusijos, moka pinigus, viskas yra labai gerai, esame laimingi, nes gauname tiek pinigų, kiek tik įmanoma. Jei pasistato Lietuva atominę elektrinę – iš to krūvos problemų, energijos jau taip paprastai neparduosi, o kiek parduosi – visvien bus mažiau, todėl viskas blogai.

Kaip matome, pastarasis diskursas yra visiškai natūralus, jei jo kūrėja yra Rusijos valdžia su Gazprom. Bet čia kyla truputis bėdų: diskursą bandant perkelti į Lietuvą, jis tampa absurdišku. Jau matėme, kiek smarkiai absurdišku. Priežastis paprasta: jis atstovauja ne Lietuvą, o Rusiją. Klausimas, kaip padaryti, kad tas diskursas taptų bent kažkiek mažiau absurdišku ir imtų kažkiek veikti?

Štai čia ir gauname tą ciklinę nesąmonę: nekalbėkim apie tai, kas dabar blogai, nes negalime. Bet bus labai blogai, jei atominę elektrinę pastatys. Labai blogai bus dėl to, kad čia bus labai blogai. Tai išties ir yra labai blogai, kad ją planuoja. Negalima, nes blogai. Blogai, blogai, nes jei statys, tai blogai. Kodėl blogai? Todėl, kad statys atominę elektrinę. Kodėl statys? Todėl, kad blogai. Todėl bus blogai.

Čia yra ciklinis diskursas. Iš jo pašalintas diskurso autorius (nes jeigu jis būtų aiškus, tai būtų viskas aišku), bet į jį neįdėtas naujas autorius (nes tam naujam autoriui nėra vietos). Iš jo pašalinta pradinė situacija (nes kitaip ji bus akivaizdi), o galutinė situacija pakeista į pirminę. Rezultatas – fufelis kažkoks. Ciklinis fufelis. Kodėl bloga elektrinė? Todėl, kad ji Sekmoko. Kodėl blogas Sekmokas? Todėl, kad elektrinė.

Ciklinis diskursas pirmiausiai leidžia įtarti, kad jis iš šono auginamas ir kartu polidiskursinis, t.y., nešantis visai kitas intencijas, nei sakoma. Štai čia ir verta pažvelgti truputį įdėmiau į kai kurias įdomybes. Ir jau ne tik iš informacinės, bet ir iš faktinės pusės.

Atominė elektrinė ir energetiniai pravalai

Realus atominio projekto naudingumas – pernelyg sudėtinga tema. Norint viską gerai įvertinti (ir pasakyti už ar prieš), analizuotinų duomenų kiekis viršytų visas įmanomas ribas, netgi skaičiuojant tiesinius faktorius. Tai, beje, yra viena iš priežasčių, dėl kurių didelę dalį kalbų apie atominę elektrinę laikyčiau gan tuščiomis, ypač kai dar sako, jog net grubūs paskaičiavimai nėra prieinami.

Taigi, užrašykime tiesiog pirmą faktą, raudonai: tikras ir didelis pravalas yra tai, kad Andrius Kubilius ir Arvydas Sekmokas negalvoja apie informacijos pateikimą. Informacija yra tokia, kad vien dėl jos nesupratimo ir gali egzistuoti visokie informaciniai fufeliai. Kitaip ciklinis diskursas čia negalėtų išsilaikyti. Problemai spręsti reikia gerai, rimtai padirbėti su informacijos pateikimu.

Bet net jei tie skaičiai būtų prieinami, aš nesiimčiau vertinti ekonominio atsiperkamumo ir naudos, nes čia prisideda dar didesnės krūvos netiesinių faktorių – ir negatyvių, ir pozityvių. Pavyzdžio dėlei galim primesti, kad atidirbtų atliekų saugojimas – negatyvus faktorius, kurio pilnai suskaičiuoti tiesiog negalime, o rinkos viduje pasiliekantys pinigai – pozityvus faktorius, kuris, esant tokiems mastams (milijardinės sumos kasmet) netiesiogiai pridėtų tiek atsipirkimo, kad vėlgi įvertinti keblu. Todėl, pavyzdžiui, aš negaliu pasakyti, kad turiu tvirtą savo poziciją AE atžvilgiu. Aš jos neturiu, aš tiesiog negaliu jos turėti.

Tada užrašykime jau antrą faktą, irgi raudonai: dar didesnis pravalas – tai negalvoti apie informacijos pateikimą, kai ta informacija yra dar ir visiškai nesuprantama – tiek nesuprantama, kad netgi šyvos kumelės briedą paskleidus, visvien atsirastų juo tikinčių. Todėl reikia ne šiaip dirbti su informacija, o labai rimtai dirbti su informacija.

Dabar dar primeskime, ką norėtų gauti referendumų dėl atominės organizatoriai: jie puikiai žino, kaip ir ką gali žmonės nuspręsti, kai neturi jokios informacijos. Čia aš jums rekomenduoju pasižiūrėti į ToC dilemos debesėlį, susijusį su visuomenės informavimu. Ai, o čia dar galim prisiminti, kad uždarant Ignalinos AE, Lietuvos piliečiai nusprendė, kad atominės Lietuvai reikia. Bet kas tiems referendumo organizatoriams? Jiems dzin, nes jiems reikia ne visuomenės valios, o bet kokių priemonių, kad tik kažką pristabdyt.

Ai, kažkam čia dar kliūna ruberoidai, kurie kartais vaizduoja gazpromų priešininkus ir kaupia parašus referendumams? Spėkite, kiek galima bus paimti pinigų už šildymą, jei netikėtai elektra šildytis pasidarys pigiau***. Bet net ir be pigesnio šildymo – spėkite, kiek galima prarasti pinigų iš kokios nors termofikacinės elektrinės, jei ten staiga dingsta galimybės dvigubai skaičiuoti kurą. Ir spėkite, kodėl staiga ir netikėtai Gazprom sugalvojo trauktis iš Kauno šilumos tiekimo ir dar rengti kažkokius isteriškus teismus prieš Lietuvą dėl to, kad jiems neleido neribotai kainas didinti.

Tačiau įdomu pažvelgti į reikalą visai jau apibendrintai: šiuo metu Lietuva yra didesne dalimi priklausoma nuo vieno energijos tiekėjo – Gazprom. Tai yra aukštų kainų garantija ir neįtikėtinai didelės galios poveikis visai šaliai per korupcinius, politinius ir pan. faktorius. Labai primena ruberoidų atvejį Vilniuje, tiktai bent 10 kartų stambesniais mastais. Iš to kyla vienas po kito einantys „nesusiję“ skandalai (stebėtinai vis su tais, kas daro kažką, netinkančio Gazprom) ir nuolatinis energijos kainų kilimas Lietuvoje netgi tada, kai pasaulyje kainos krenta.

Apie tai, kaip ten bandoma stabdyti AE ir kiek sėkmingai – nekalbėsiu labai daug, nes faktų kiekvienas gali prisirankioti: naujos AE projektavimo ir statybos darbai turėjo būti pradedami vos pradėjus derybas dėl stojimo į ES 1999, kai buvo imta planuoti ir Ignalinos AE uždarymą. Kad AE bus uždaryta, galutinai ir negrįžtamai pasidarė aišku 2002, kai derybos buvo baigtos. Lietuva realiai įstojo į ES dar 2004, bet pirmi judesiai link naujos atominės elektrinės statybų pradėti tik atėjus į valdžią konservatoriams.

Vietoje kokių nors realių darbų apturėjome košmarišką valstybininkų ir VSD skandalą 2006-2007, kuris buvo sietas su Gazprom (per Dujotekaną). Su valstybininkų klano atsiradimu netiesiai sieti socdemai tapo naujos atominės elektrinės ir Arvydo Sekmoko priešininkais dabar. Valstybininkų klanas irgi buvo įvairiai siejamas su Gazprom (vien ko vertas Pociūno žūties skandalas). Tomas Čyvas čia gal dar pridėtų ką nors apie VSD ir FSB (buvusia KGB). Algis Čaplikas, svaidęsis neaiškiomis užuominomis aipe sužlugsiantį AE projektą, jei Raimundas Palaitis bus išmestas iš ministrų – turi patarėją Dainių Dabašinską, kurio figūravimas čia daug ką sako, o patsai Raimundas Palaitis savo postskandaliniame pasakojime apie jį išmetusius sąmokslus, net nepasidrovi skleisti kalbų apie vanagų grupuotę. Pasakojimai apie vanagus priešpriešą paaiškina žymiai įdomiau, nei bet kokios analizės.

Pasižiūrėkim, kiek buvo keistų veiksmų (ir neveiksmų) su AE: ir stebėtinas krūvą metų trukęs nieko nedarymas, nors buvo aišku, kad sėsim į šūdą, užsidarius Ignalinos atominei, ir krūvą metų blokuota elektros jungtis į Lenkiją (tai reiškia, kad elektros tiekimas – irgi iš Rusijos), ir Vakarų bei Rytų skirstomųjų tinklų apjungimas per Lietuvą (dar prieš kelis metus sujungimas ėjo per Kaliningrado sritį, o situacija pasikeitė vėlgi tik prie konservų), ir stebėtinas ankstesnės Ignalinos AE vadovybės sugebėjimas nieko nedaryti, pradanginant krūvas pinigų, ir nuostabus ankstesnių potencialių atominės elektrinės statytojų pabėgimas iš projekto, ir stebėtinai įnirtingai pilamos paplavos ant Arvydo Sekmoko (o pabandykit sulyginti skandalų mastą žiniasklaidoje su jų realiu turiniu ir klausimai atkris savaime), etc.. Žodžiu, klausimų čia nelabai teturėtų kilti, ypač turint omeny, kad energetikos importo vertė yra skaičiuojama milijardais, o per visą žiniasklaidą nusiritantį skandalėlį padaryti kainuoja vos milijonuką-kitą.

Štai čia mes galim imti ir įvertinti reikalą atvirkštiniu būdu: projekto konkurentas (Gazprom) yra tiek smarkiai suinteresuotas AE projekto nutraukimu, kad imasi veiksmų, artimų bandymams daryti perversmus NATO ir ES priklausančios šalies valdžioje. Tai yra labai didelė rizika – jei Gazprom laimi, tai reiškia, kad nuo jų gintis ir saugotis ims visa ES ir NATO (naujo šaltojo karo pradžia), o jei pralaimi – tai reiškia, kad iš Lietuvos jie bus stumiami be išlygų.

Toks rizikingas ir potencialiai nuostolingas Gazprom elgesys reiškia, kad jų pačių vertinimais, jie negalės konkuruoti energijos kainomis, netgi numušę jas iki bet kokios minimalios sau priimtinos ribos. Tai reiškia, kad atominės elektrinės projekto atsiperkamumas pagal Gazprom vidinę informaciją yra neabejotinas ir labai didelis, tuo tarpu jų praradimai dėl atominės – verti bet kokių rizikų. Štai čia, kaip matome, netiesiogiai gauname ekonominį naujos AE įvertinimą per kitą galą.

Diversifikacija ir nepriklausomumas šiuo atveju sunkiai išmatuojami, netgi kaip netiesiniai faktoriai, tačiau kardinalūs veiksniai, kurie įgalina gauti kainų kritimą vėliau. Čia dar galim pridėti ir politinį valdžios nepriklausomumą – kai vos ne pusė skandalų siejasi su visokiais fufeliais, o visokių partijų vadukai, imantys pinigus iš Latvių gatvės, gaunantys kažkokius rusiškų grafienių titulus ar šiaip važinėjantys slėptis į Maskvą, jau tampa norma – galim irgi pasidaryti išvadas.

Tiesa, čia reiktų nepamiršti ir dar kelių svarbių projektų – Rytų ir Vakarų tinklų apjungimo, elektros tilto į Lenkiją bei Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa, dujų terminalo (kuris galutinai suteiktų galimybę atsikabinti nuo dujinio kablio). Tie projektai yra sulyginamos svarbos, kaip ir atominė elektrinė, ir jie patiria, ko gero, ne mažiau spaudimo už atominę, per visur pasakojant apie tai, kad jie nereikalingi ir blogi. Kodėl nereikalingi ir blogi? Todėl, kad Sekmokas blogas. Todėl tie projektai blogi. Nes blogas Sekmokas. Ir Kubilius irgi blogas.

Kai kurie atitinkamo diskurso skleidėjai jau net nepasidrovi pasakoti, kad Lietuvai reiktų pirkti dujas iš Rusijos ir nesišakoti, nes bus dar blogiau. Ir dėl to irgi kaltas Sekmokas. Jis blogas, todėl viskas blogai. Kodėl viskas blogai? Todėl, kad Sekmokas blogas.

 

—————

* Polidiskursas dažnai painiojamas su melu, nes melas savo esme irgi tą turi – sakoma viena, o turima omeny kita – kažkas priešinga. Tačiau melas tėra vienas iš polidiskurso atvejų.

** Didžiausia problema iš tos energetinės priklausomybės jau virsta į užburtą ratą, kaip vadyboje: kol energetikos pinigai eina per išorę, tol kai kas yra suinteresuotas, kad energetikos situacija čia nesikeistų. Ir turi tam pakankamai pinigų iš mūsų energetikos. Kol tas kažkas turi pakankamai pinigų iš mūsų energetikos, tai tų pinigų pakanka, norint, kad padėtis liktų jam parankia. Atitinkamai – tai ir daro. O kol tai daro, tol ta energetinė priklausomybė yra, pinigai keliauja į išorę ir mes esam pilnai priklausomi. Atsimenat, kaip tuos užburtus ratus laužyti? Ogi per bet kur, nes svarbiausia yra sulaužyti.

*** Jau prieš porą metų girdėjau apie tai, kad elektra šildytis kartais būna pigiau. Taip, Vilniuje.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook86Share on Google+25Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

78 thoughts on “Naujos atominės elektrinės statybas kabinant

  1. Brauninkas

    Kazkaip liko nepamineta kaliningrado ir baltarusiu atomines. jeigu rusai galvoja kad lietuvos atomine bus sekminga , tai turetu suprasti kad tada tos abi ju ae turetu buti ziaurus nuostolis. isvada -- lietuvos ae prognozuojamas tik minimalus pelnigumas.
    Kitas dalykas -- gazpromui dabar kaip tik turetu apsimoket mazint kainas -- nudempinguot lietuvos energetinius projektus, kol konservai valdzioje.
    Dar kitas dalykas -- lietuva gazpromui tik lasas juroj lyginant su visa ES.
    Viska susumavus -- man čia panašiau į lokalaus filialo
    Viska susumavus

    Reply
    1. Brauninkas

      Viska susumavus -- man čia panašiau i lokalaus gazpromo filialo žaidimus, nei viso gazpromo ar visos rusijos.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Taip, lokalaus filialo interesai čia išvis kritiniai: jei kraneliai užsisuka, tai labai daugelis pasilieka be labai didelių pinigų.

        Dar galime pridėti ir tai, kad žiniasklaida čia nori pinigų smarkiai: įprasta tokius projektus smarkiai remti per PR, tuo tarpu čia mes matome, kad PR pinigai neskiriami. Aišku, kai kurie leidiniai, pratę gyventi iš valdiškų viešinimų, čia labai graužiasi.

        Reply
      2. Vytautas Šaltenis

        Apie anas dvi AE man buvo kilus tokia tin-foil-hat-iška idėja, kad niekas jų statyti nesiruošia, ir jos tėra tik иммитация бурной деятельности, idant atsirastų konkurencijos argumentas prieš mūsiškės AE projektą. Tiesa, foliją sunaudojau bulvėm lauže kept ir šitos prielaidos persidengimo su realybe tikrinti nebandžiau. Any takers? 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Baltarusija šiuo metu yra iš principo nepajėgi pastatyti atominės. Jos vidinių resursų pakanka nebent tam, kad išbuldozerintų kokią nors esą būsimos elektrinės aikštelę -- tą ji ir darė, prieš užsilenkiant jos baltarusiškiems rubliams.

          O dėl Kaliningrado srities -- ten yra įdomus dalykas, kad labai jau ją kažkodėl pasieny nori statyt, kas rodo gana aiškų norą konfliktuoti. Tai dvokia ne tik energetiniais dalykais, bet ir kai kuriomis kalbomis apie neskraidymo zonas virš AE, kurios šitos elektrinės atveju turėtų įsiterpti į Lietuvos teritoriją. Nežinau, kiek tame tiesos, bet ką girdėjau, tą ir sakau.

          Kita vertus, toksai žaidimas rodo, kad vėlgi pagrindas ir tai Kaliningrado srityje būsiančiai AE -- taip pat paremtas labiau propagandinėmis, nei ekonominėmis priežastimis.

          Reply
          1. Apokalipsės raitelis

            Papildymas dėl Kaliningrado AE.
            Problemos su ekonominiu pagrindimu pas ją daug didesnės nei su planuojama Visagino AE. Kaliningrado AE suplanuotam 2,3GW galingumui vietos vartotojų nėra, o vienintelis eksporto kelias- per Lietuva. Eksportuoti per Lenkiją jie negalės, nes ten nėra didelių vartotojų, o tuo pačiu ir el. infrastruktūros. Nuolatinės srovės jūrinė ~600km jungtis į Vokietiją- šiai dienai vargu įmanoma technologiškai, nes LT-SE ~350km. nuolatinės srovės jungtis bus ilgiausia/viena ilgiausių pasaulyje

            Reply
    2. Rokiškis Post author

      Kaliningrado ir Baltarusijos elektrinės yra akivaizdžiai perpus propagandiniai projektai -- „nestatykite elektrinės, nes ir taip bus“.

      Tuo tarpu kita pusė čia yra dar įdomesnė: jei Lietuva persijungia į Vakarų Europos tinklus, tai Baltarusija lieka atsieta nuo Lietuvos, o Kaliningrado sritis -- išvis be energijos.

      O Gazprom interesai nėra vien piniginiai -- tai ir geopolitika. O kita vertus, jei antkainis skiriasi keletą kartų, tai Lietuvos rinkos nuvertinti nereiktų.

      O dempingavimas yra brangus -- jis prasidės tada, kai dujų terminalas atsidarys ir atominės statybos ims važiuoti. Beje, Būtingė čia neblogas pavyzdys: kai ji atsidarė, irgi prasidėjo riksmai, kad jos nereikėjo, nes štai Maskva teikia naftą ir viskas gerai. Apie tai, kad Lietuvai išvis buvo klausimas ar nelikti be naftos, daugelis jau neprisimena.

      Reply
      1. Brauninkas

        Blogiausia kas gali atsitikti- pusę pastatys, o po to užrauks ilgam, kaip nacionalinį stadioną ar elektros liniją į lenkiją.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Statyboms prasidėjus, bus antras etapas, kai bandys užraukinėti statybas visais įmanomais būdais. Tuo tikrai galima neabejoti.

          Reply
        2. hm

          Vat kiekvieną kart pravažiuodamas pro Nacionalinį Stadioną ar Valdovų Rūmus iškart įsivaizduoju lygiai tiap pat atrodančią naująją elektrinę. Tik kad tvora bus toliau ir geriau saugoma -- kad nesimatytų realaus statybos progreso…
          Aš lyg ir būčiau už AE, bet bijau per anksti dar ištaškyt pingius (tiksliau dar daugiau pasiskolinti)

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Tai nuolatinė bėda Lietuvoje -- tęstinumo trūkumas. Vat už ką galų gale pajutau pagarbą Kubiliaus vyriausybei -- tai už tai, kad nepaisant nieko, jie išlaikė krypties tęstinumą. Keturis metus išlaikė. Dar nebuvo kitos tokios vyriausybės.

            O vat kai ateis vietoje jų kiti -- neaišku, kaip ten bus.

            Reply
  2. viz3

    Daug kartų pakartotas žodis „diskursas“ manęs neįtikino, kad už dyką gautos AE ~ 30 ct.už kWh kaina bus pasiekta sukišus keliasdešimt milijardų į naujos elektrinės statybas.
    Nauja AE gal būt pasiteisintų, jeigu visas transportas naudotų elektrą, o atominis kuras nebrangtų.
    Bet aplamai tai koks man skirtumas, kaip čia tie kinai su marokiečiais šviesis…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl senos AE kainų -- kiek teko aiškintis, buvo du labai įdomūs faktoriai: viena vertus, reikėjo pinigų uždarymui, antra vertus, buvo ilgalaikių interesų palaikyti bent minimaliai konkurencingomis kitas elektrines.

      Dėl branduolinio kuro -- jam brangti vargu, ar yra kur, nes po to nusiginklavimo, kuris prieš porą dešimtmečių buvo, tas kuras patapo kažkuo artimesniu atliekoms, kurias nelabai aišku, kur dėt.

      O štai remtis tuo, kad nesupratote, apie ką kalba, kas ten per diskursai, o paskui dar pasakoti projekcijas apie tai, kad kažkas tamstą turėjo kažkuo įtikinti -- čia, aišku, puiku.

      Ko čia atėjote? Ar paaiškinti tamstai, kur tamstai eiti, ar jau žinote?

      Reply
    2. Marius

      Ignalinos AE elektrą pardavinėjo po 6-7 ct už kWh. Kita kainos dalis tinklams ir t.t.
      Todėl nereik čia skleist klaidingos informacijos.

      Reply
  3. viz3

    Manau, palengvinsiu apsisprendimą, pasakydamas, kad šitas užsakymas labai primena aną užsakymą -- apie intymią higieną:)

    Reply
  4. vyr

    o gal ta pačia proga atšaukim ir rinkimus? Juk vis tiek išrinks vien tik gazprom statytinius, juk aiškiai elektoratas sudurmanintas visas. Davai tada diktatūrėlę kokią ar monarchijėlę? Nu neapsimoka rinkimai, nė pro kur, visiškas provalas gausis, informacija tinkama nepasirūpinta, ne ne. Visi, kas už rinkimau, tie už rusus, adnaznačna.

    Reply
      1. vyr

        taip tiesiai ir neatsakysi, čia emocijos nestabilią psichiką apėmė. Išgėriau šilto pienelio, praėjo, nekreipkite dėmesio, prašau. Dar kiek ir būčiau ant perversmo ėjęs. Nu dabar gal tik vieną kokį referendumininkų punktą molotovu pavaišinsiu, ne daugiau.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponuli, jei tamsta galvojate, kad čia vieta kažkokiems dvasingiems bulšitams rašinėti, tai tamsta klystate. Aš neturiu humoro jausmo ir visokius dvasingus šūdus identifikuoju, kaip dvasingus šūdus.

          Išbaninsiu ir viskas.

          Reply
  5. prowler

    Sudomino tokio Protingo Chamo nuomone,kad gal butu galima isigyti ir LT gyventojams AE akciju,esa ateityje,jei Sodrai sakes,but galima is ju gyventi.Ka apie tai manai?

    Reply
    1. tod

      Čia žurnalo „Valstybė“ iškelta idėja. Apskritai tą žurnalą reiktų perskaityti kiekvienam rinkėjui einant balsuoti dėl referendumo ir Seimo ar prezidento, bet taip sunku kalbėęti su aplinkiniais… Balsys su savo žaliaisiais toki vemala paskleide, kad paspringo juo visi. Damn it. Kodel protingoje spauda tyli, o tik perpublikuoja visokius vemalus?

      Reply
  6. Shiftas

    Geras ir įdomus straipsnis, kaip ir dauguma čia publikuojamų 🙂 Gaila tik, kad daug žmonių tokie „blogai nes blogai“ puikiai paveikia.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, yra nemažai žmonių, kuriems netgi primityviausią priežasties-pasekmės dvinarį yra sudėtinga suvokti. Tai vat tokius šitai veikia puikiai.

      Reply
  7. skirmantas tumelis

    O galima išvis paprastai:

    Atominės elektrinės nereikia,
    ji bloga.
    . Arvydas Sekmokas meluoja,
    . kad jos reikia,
    . tai reiškia, kad jis blogas ir melagis.
    . O kodėl blogas ir melagis yra Sekmokas?
    . Taigi todėl, kad sako, jog atominės reikia,

    o mes gi žinom, kad jos nereikia ir
    ji bloga. Iš kur žinome, kad ji bloga ir jos nereikia?
    .
    Taigi Sekmokas melagis ir blogas, o jis sako, . kad atominės reikia.
    . Kadangi Sekmokas meluoja ir
    . yra blogas,
    . tai elektrinė bloga.

    Na… ne taip norėjau kažkaip bet taip gavosi ir gerai bus… 😉

    Reply
  8. Jauja

    bet drąsus žiurkėnas. čia taip viską tiesiai išguldo. gi žmonės būna ir už mažiau dingsta… 🙁

    Reply
  9. Algirdas

    Rusu Regnum raso, kad atomine Lietuvoj bus blogai lietuviams, tai as pagalvojau, kad gal bus gerai jei KGB priestarauja

    Reply
  10. skaitytojas ugn

    Patikslinimas:

    „uždarant Ignalinos AE, Lietuvos piliečiai nusprendė, kad atominės Lietuvai reikia.“

    wiki:

    Referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo − konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumas, vykęs 2008 m. spalio 12 d. kartu su Seimo rinkimais.[1] Dėl nepakankamo balsavusiųjų skaičiaus − jame dalyvavo mažiau kaip pusė – 48,43 procento turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių, referendumas laikomas neįvykusiu.

    Gaila žiurkenu į Rakausko radiją turbut neleidzia. Nors Dabašinskas priimtų turbūt. Įdomu būtų gyvai paklausyt.

    Reply
  11. Linas

    Keista,kad pradžios taškas“Sekmokas blogas-todėl ir AE blogai“.
    Niekada nebūtų šovę į galvą tokiu būdu diskutuoti.
    Man pradžia-branduolinė energetika kol kas blogai dėl vidurinėje mokykloje dėstomų fizikos priežasčių.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tokių fizikos priežasčių, dėl kurių branduolinė energetika būtų blogai, tiesiog nėra. Nes fizikoje nėra gėrio ir blogio sąvokų. Todėl tamsta čia kažką painiojate.

      Reply
      1. Linas

        Jūs teisus.
        Fizikoj“blogai“ar“gerai“nėra.Pvz.senoliai arė laukus,kad galėtų ten ką nors sėti.Kažkada atsirado(maximaliai utruojant)balistinės raketos.Kaip“gerai“dabar pritaikę šį išradimą galėsime arti ne penkiais noragais,o penkais šimttai iš karto.Našumas išaugs šimteriopai.
        Jau daug laiko elektrą gaminome degindami kokį nors kurą. Iš vidurinės mokyklos kurso sužinojau,kad deginimas tai oksidacijos procesas.Vykstant branduolinei reakcijai procesas ne oksidacijos,o mes vis tiek bandome išgauti iš jo šilumą,nors turėtumėme“nuimti“reaktoriaus išėjime kitokios rūšies energiją,kad galėtumėme ją naudoti itesiogiai ar konvertuoti į elektros energiją.
        Tokios mano fizikinės priežastys.
        Deja joms labai priešinasi politinės.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Elektrą galima gauti krūvomis įvairiausių būdų. Techninis klausimas apie tai, kaip labiau verta -- tėra naudingumo koeficiento klausimas. Ir nėra čia jokių dvasingumų apie mistinius kitokios rūšies energijos tiesioginius naudojimus.

          Beje, kad tamstai maža nepasirodytų: cheminės reakcijos gali tiesiogiai atiduoti energiją elektros pavidalu -- baterijose, akumuliatoriuose, kuro elementuose būtent tai daroma. Deja, praktikoje galutinis NK (paskaičiavus tų elementų gamybos sąnaudas) gaunasi tragiškas.

          Branduoliniai reaktoriai, paremti elektringų dalelių emitavimu, irgi buvo kuriami. Deja, NK čia gaunasi artimas visai nuliui.

          Žodžiu, nereikia čia fantazuoti maginių teorijų. Visų interesuose yra kiek įmanoma efektyviau konvertuoti energiją, kuri gaunama bet kokiose elektrinėse. Ir jie tai daro -- būtent pačiais efektyviausias būdais.

          Reply
  12. :)

    Reziumuojant, konservatoriai geri, todel, kad geri. Ir visiskai nusispjaut kiek sudo primale per 20 neprigulmybes metu. Tiesiog geri ir basta. :)))

    Kuo ne ciklinis diskursas?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia tamsta atstovaujate ciklinį diskursą, kurį čia ir pateikėte: kad konservatoriai blogi, nes jie vien tik primalė šūdo. O kodėl manote, kad jie vien tik primalė šūdo? Ogi todėl, kad jie blogi.

      Tamstos klaida, kad tamstai kiek per sudėtingi tie visi cikliniai diskursai, bet bandote apie juos dabar aiškinti. Tai didelė klaida.

      Reply
  13. kiras

    O kaip gi kitos alternatyvos? Kažkas paskaičiavo, kad už tokius pinigus atominei, galima pristatyti vėjo jėgainių ir biokuro katilinių tiek, kad padengs būsimos elektrinės pajėgumus.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Su vėjo energetikomis -- tai vėjai. Apie jas, atrodo, labiausiai šneka kažkokie fondų įsisavintojai, nes kainos tenai neatitinka realijų netgi vėjuotuose kraštuose.

      O štai su biokuru -- tai gana įdomu. Kadaise teko matyti tokių paskaičiavimų, kad lygumų kraštuose, kaip kad Lietuva, hidroelektrinių duodama galia keliasdešimčia procentų atsilieka nuo biokuro, kurį per tą patį laiką galima išauginti užliejamuose žemės plotuose. Kita vertus, biokuro savikainos visvien didesnės, nei dujų, t.y., jis vienu ar kitu būdu subsidijuojamas.

      Kita vertus, branduolinė energetika teoriškai yra neįtikėtinai pigi, o pagrindinė kainos dalis joje tenka saugumo priemonėms (pradedant šiaip apsauga nuo nutekėjimo, t.y., statybos kaštų padidinimu ir baigiant atidirbto kuro saugyklų eksploatacija). Ir dėka jau buvusios Ignalinos AE, mes vienu ar kitu pavidalu didelę to saugumo priemonių dalį jau turime, t.y., norime ar nenorime, didžioji dalis kaštų čia jau padengta ankstesnės AE sąskaita, nes jų tiesiog negalim nepadengt -- reikia saugoti kažkur tas jau turimas atliekas.

      Kita vertus, dar turim ir tokį įdomumą, kad vertinti yra sudėtinga ne tik dėl to, kad ir šiaip sudėtinga, bet ir dėl to, kad visokios subsidijos ir reguliavimai situaciją iškreipia tiek, kad sunku net pasakyti, kur ten kokios kainos.

      Gaunasi paskui tokie bajeriai, pvz., kai vėjo energetikai pasakoja apie savo turbinų duodamos energijos savikainas, mažesnes, nei šiluminių elektrinių, gražų gražiausiai užmiršdami, kokius nors 80 procentų savo išlaidų kompensavimo ar pan..

      Reply
      1. :]

        Patariu vieną kartą pamėgint kūrent „biokurą“, pvz. šiaudus -- atšoks fantazija. Šiaudai degdami išskiria 23 kartus daugiau sieros produktų. Vėjo jėgainės irgi baisiai ekologiškos. Baisiai. Nes tereik suskaičiuot gamybos ir tašos kiekius joms pagaminti.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jūs dar nežinote, kokios baisiai ekologiškos yra saulės baterijos. Jei jų ekologiją paskaičiuotumėte, tai aš jums pažadu, kad taip maža nepasirodytų, kad savo akimis nepatikėtumėte.

          Čia, beje, nukrypstant nuo temos, galim prisiminti tuos labai pykstančius, kad Europa labai visokios gamybos atsisakė ir ją perkėlė į Kiniją. Pamatytų jie, kokias gamybas ir ekologijas į ten perkėlė.

          Kažkodėl pastebiu, kad tie patys, kur už ekologines saulės baterijas ir pan., labai linkę apie gamybos atsisakymus aiškinti. Jiems matyt susisinergizuoja kažkaip smegenyse jų kliedesiai.

          Reply
            1. Rokiškis Post author

              Gamyba. Kol pagamina tinkamo grynumo silicį, tai ir energijos sąnaudos gaunasi baisios, ir teršalų nepagaili. Teoriškai viskas gražu turėtų būt -- iš smėlio ir elektros. Problema, kad reikia grynumo.

              Ir tada pereina prie visokių tarpinių produktų iš silicio organikos, halogenidų ir t.t., perdirbamo produkto apimtys būna labai didelės, o išeiga maža. Taip ir užteršia -- tų gamybos etapų iki monokristalų pjaustymui yra labai daug.

              Bando tą reikalą po truputį gerinti, nes dėl tų krūvos etapų ir mažo efektyvumo ne tik tarša, bet ir kainos didelės, bet abejoju, ar per paskutinius kelis dešimtmečius buvo kokių nors revoliucijų šitoje srityje.

              Reply
              1. QQ

                O negali būti taip, kad tiesiog (sąlyginai mažos) gamybos apimtys neleidžia išgryninti proceso?

                Jokios ironijos, tiesiog įdomu.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Apimtys ten pakankamai didelės. Tiesiog procesas sudėtingas, su labai daug etapų. Beje, pasaulyje man rodos tėra vos keletas fabrikų, kurie visokioms mikroschemoms tinkamo grynumo silicį gamina -- pernelyg daug vargo.

                  Reply
                  1. Audrius

                    Kad saulės baterijos blogai, rodo amerikiečių saulės baterijų keitimas į veidrodines sistemas, kurios tiesiog koncentruoja šviesą šilumai sukurti į specialias turbinas. Anie kapitalistai pragmatiški ir š… nemala. Tad saulės baterijos, bent kol kas, tikrai nėra išeitis…

                    Reply
          1. :]

            Man tik keistai atrodo, kad vietoje gamybos vietoje (su reikalingais filtrais ir gamtosauga) visą brudną gamybą išpirdolino Kinijon ir šiaip pietryčių azijai. O anie ten tas pačius atidirbusią elektroniką degina atviruose laužuose, kad išgaut bent kažkiek tų brangiųjų metalų. Arba po magnetų ir kitų rare earth metals gavybos telkšo toksiniai ežerai. Netikiu, kad vieno žemės kampo nuodijimas gali išgelbėt kitą.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Paprastais filtrais dažnai taip neapsieisi paprastai. Kai kurių dalykų filtravimas kainuoja tiek, kad neprisifiltruosi.

              Taip kad pigiau išmest visus brudo fabrikus į Kiniją, Indiją ir panašias šalis, o čia Europoje turėti ramų ir ekologišką rojaus kampelį.

              Beje, Lietuvoje irgi buvo krūvos panašių gamyklų. Daugelis prasikeiktų, jei kai kurios iš jų veiktų šiais laikais.

              Reply
      2. Liutauras

        gerb. Rokiški, čia iš tamstos girdžiu sveiko proto balsą dėl visų vėjo ir saulės entuziastų. gal teiktumėtės tą reikalą panagrinėt plačiau, nes kai aš kam nors sakau, kad EROEI visų tų dalykų yra neigiamas, tai kažkaip retai išgirstu pritariančių balsų

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Aš ne energetikas, tad aš čia plačiau nenagrinėsiu.

          Aš tik pastebiu, kad vieni skaičiuoja bendrą atsiperkamumą ir tada praktinės kainos mūsų sąlygomis gaunasi kažkiek ten litų už kilovatvalandę, o kiti paskaičiuoja, kiek jie gaus už pagamintą elektrą su visomis kompensacijomis, nustatytomis supirkimo kainomis ir taip toliau, ir kad jiems čia labai geras pelningumas turėtų būti.

          Ir aišku, kad yra krūva visokių tarpinių variantų, negana to, dar praskiestų visokiomis fantazijomis ir išvis nemokšiškumais.

          Pagrindinis kablys, kuris kabina visiškus nemokšas -- tai faktas, kad vėjas yra nemokamas. Tipo, nemokama energija -- iš oro. Tik vat kai tokie žmonės nepabando paskaičiuoti, kiek jiems kainuos tas vėjo malūnėlis, kiek jis tarnaus, etc., tai jiems ir gaunasi, kad vėjas už dyką.

          Aišku, puikiausiai tarpusavy sinergizuojasi dvi grupės: iš vienos pusės nemokšos, o iš kitos pusės -- tie, kurie kompensacijų ir supirkimo kainų reguliavimo dėka nori pasidaryti pinigus. Tada ir gaunasi fufelių skleidimai.

          Reply
      3. kiras

        Na, gerai, investicijas vėjams reikia smarkiai kompensuoti.

        Be pažiūrėkim iš kitos pusės. Su investicijom į alternatyvias jėgaines gerokai būtų paremtas vidutinis verslas. Ar stipresni smulkūs ir vidutiniai verslininkai mažiau naudingi už truputį pigesnę elektros energiją?

        Mano nuomone, stipresnis verslas galiausiai atneštų daugiau naudos.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vat būtent dėl panašių dalykų ES ir remia tą vėjo energetiką. Čia susideda ir lobizmas saviems (gana aukštos vietinės technologijos), ir šiokia tokia papildoma energetinė nepriklausomybė, ir kartu dar ir požiūris, kad norint bent kažką išpešt iš tos vėjo energetikos, reikia labai ilgai vystyti ją.

          Tame yra tam tikros tiesos: aviacijos ir kompozitų kompanijos turi labai nemažą dalį tame versle. Ir vėjo jėgainės gan smarkiai tobulėja, efektyvumas man rodos per kokius porą dešimtmečių gal keletą kartų bus išaugęs. Ir dideliam greičių diapazonui pritaikytos jėgainės jau atsiranda.

          Bet taip ar anaip, čia ilgas kelias. Gal po kelių dešimtmečių situacija bus kiek kitokia, gal bus labai atpigintos tos elektrinės, ir prisitaikiusios didesniems vėjų greičių diapazonams.

          Bet tai ateitis tolima. O šiuo metu tai visvien yra baisus daiktas. Nes klausimas čia ne apie truputį pigesnę elektros energiją. Klausimas čia apie labai daug kartų kainų skirtumus. Ir retorikos apie stipresnį, daugiau naudos atnešantį verslą čia nieko nepakeis -- visas verslas galutiniam rezultate rišasi prie energijos kainų.

          Reply
  14. Smile

    rokiškis teisus dėl komunikavimo. Sekmokas gal ir neblogas, bet jis beviltiškas (klausau pristatymo iš seimo posėdžio), todėl ir kyla visokių abejonių. Gal jis tobulas priimant sprendimus, bet iš kalbos to nesimato. Kyla minčių -- gal jis ir nori gero, bet kažkaip įtariu, kad gausis kaip dažniausiai gaunasi -- srėbsime visi

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia konservų didžioji tragedija: jie negalvoja apie tai, kaip žmonės supras. Jiems tai yra kažkas nesuvokiamo. Ir per visą šitą Seimo kadenciją tiktai tą ir matome.

      Reply
      1. viz3

        Taip, jie negalvoja, kaip žmonės supras. Jie paprasčiausiai kalba beleką -- tikriausiai tą, ką jie mano patiksiant jų elektoratui.
        Tarkim, pakilus cukraus kainoms jie pradėjo kurti sąmokslo teoriją apie prekybos tinklų sąmokslą ir tuos pliupalus kartojo netgi ministrai.
        Žmonės tuo tarpu pažiūrėjo tuometinį cukraus kainų šuolį rinkose -- http://www.indexmundi.com/commodities/?commodity=sugar&months=60 -- ir susidarė tam tikrą nuomonę apie tuos kalbėtojus.

        Reply
        1. ramunė

          Akivaizdu, kad po tokio cukraus kainos kilimo turėjo būti korekcija, reikėjo parduoti brangų cukrų ir greitai, kol kainos visai nenukrito
          Be je velykinis kiaušinių brangimas irgi tinklų arba gamintojų susitarimas, teisinantis pakitusiais reikalavimais vištų laikymui. Ar praėjus velykoms staiga atpigo ir vištų laikymas?

          Reply
  15. Smile

    Na štai, kažkas paklausė dėl užžiedinimo ir persijungimo technikos -- nuo rusų į vakarus. Tai Sekmokas papasakojo, kaip pasidalins nuostoliai, jei neišdegs ir tuo atsakymas baigėsi. Noriu suprasti bet iš Kubiliaus kompanijos kalbų vis tiek skamba tik užkalbėjimai „kaip bus gerai“. O kai suprasti dėl informacijos stokos nėra, tai lieka tikėti arba ne. Tai kodėl stebimės, kad liaudis tiki tais, kurie daugiau pinigų propagandai skiria?
    Beje, gal primintumėte -- kas rašė apie tuos užžiedinimus ir perjungiklius „nuo rusų ant Europos“, neberandu nuorodos

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Neatsimenu, kas rašė.

      Sekmoko kalbos tikrai neorientuotos į paprastus žmones. Paprastiems žmonėms reikia paprastai, nes jie nesigilina į tas energetikas. Bet paprastai viską paaiškinti yra sudėtinga.

      Reply
      1. genys

        Sekmokas bandė ir paprastai aiškint, tik gal nelabai vykusiai:
        „Atominė elektrinė gamina pastovią elektros energiją, tai yra kaip sumuštiniui duona. Ant šitos duonos yra tepamas sviestas, tai yra atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie nėra nuolatiniai – vieną dieną saulė yra, vėjas pučia, kitą dieną ne, t.y. sviesto gali turėti, gali neturėti, bet duoną, tam, kad turėtum, ką valgyti, turi būti. O ant to sviesto žinoma gali būti dar dešros – importo. Neturint duonos nebūtų ant ko sviestą tepti -- mums reikia pastovios elektros energijos gamybos, kad prie to galėtume prijungti atsinaujinančių išteklių gamybą.“

        Reply
  16. kaimietis

    Tema super aktuali ir diskusija gera. AE reikia butinai ir nelabai svarbu ar/jei apsimoka lyginant su depingotoms susiktu kaimynu AE ar staiga nuleista duju kaina. Nes jei nebus AE tai tada tikrai neapsimokes – uz dujas mokesime tikrai brangiausiai ir kuo toliau, tuo brangiau. Reik ir tilto i lenkus be i svedus su nuolatine srove. Beje butinge ir aukstos itampos ziedo uzdarymas ties Kaliningrado sritimi -- vieni geriausiu sprendimu – igyvendinti prie koncervu (mazeikiu nafta – nzn ar toks geras).

    Lygiai pries 7 metus jau mano magistriniam buvo diskursas apie elektros tiltus i Lenkija ir Svedija bei ziedo uzdarymus. Ir tada tai nebuvo kazkokios naujienos. Dabar kai pagalvoji – per mazai pasikeite. Truputi stringa vietoj.

    Mane neramina ateinantys rinkimai. DarbinYkai, TT ir socdemai isankstinese apklausose atrodo stipriai, labai tikiuosi, kad tos isankstines apklausos eilini karta netikslios. Nes sitie tautos didvyriai tikria prikaisios pagaliu i ratus, bijau, kad vezimas nesustotu. Dar aisku neramina, kad pradesime statyt ir nebaigsime, bet tikekimes taip neatsitiks.

    p.s. apie irasa – si karta ne taip gerai sukaltas, kaip dauguma Rokiskio irasu, kazkoks white noise girdisi (diskursai apie sekmoka).

    Reply
    1. vytenis a.

      Jeigu atmintis neapgauna, tai berods tie „tiltai“ jau buvo minimi 1994 kaip būtini. Ale kaip matos dar iki dabar nelabai kas pasikeitė. Va šitam reikale įtariu, kad daugiau rusai yra suinteresuoti.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Elektros tiltai yra surinkimo taškas savo esme (t.y., juos darant, atsiranda krūvos kitų dalykų): tam, kad jie veiktų, visa sistema turi būti persinchronizuota į Vakarų Europą, tuo pačiu atsiranda energijos tiekimas į Lietuvą iš Vakarų, o sąsajos su SSRS energetiniais tinklais nutraukiamos.

        Iš to seka dar vienas dalykas: Kaliningrado sričiai tenka irgi atsiskirti nuo Rusijos energetinės sistemos ir persijungti, o tuo pačiu ji tampa priklausoma nuo Vakarų Europos.

        Reply
  17. Linas

    …Spėkite, kiek galima bus paimti pinigų už šildymą, jei netikėtai elektra šildytis pasidarys pigiau***…

    Tai praktiškai nesusiję dalykai,nes man,gyvenančiam daugiabučiame barake Vilniuje,niekas neleis pasirinkti šildymo būdo.

    Reply
    1. anoniminis bailys

      Teisingai, tai nieko ir nedarom, nes nu neleis gi Jumi barake niekas pasirinkti 🙂

      Reply
  18. L.

    Aš tai manau, kad didesnė tikimybė kad nesrėbsime negu, kad srėbsim. Nebent artejančiuose rinkimuose kažkas žiauriai baisaus įvyktų arba šiaip koksnors kataklizmas.
    O sakau šitaip labiau iš šito kampo:
    1. AMB xebra užsilenkinėja, t.y. net ir tie, kurie formuoja nuomonę. Tie, kurie neformuoja ir nesikalba, tai vertės turi tiek, kiek triukšmas patvory.
    2. Priauginėja krūvos gerai kalbančių ir nuomonę formuojančių žmonių, tiek savo srities specialistų (man atrodo, kad dabartinė Vyriaustybė yra geriausia, kokia yra tik buvus nuo Nepriklausomybės paskelbimo ar klystu?), tiek šiaip kietų apžvalgininkų, kurių už pinigą nepaimsi. Tokiems informacija yra galia, o ne pinigas (tie kurie informacijos naudą priešpastato pinigui, kaip minėjau pirmam punkte, užsilenkinėja arba mitriai suėdami argumentų tų, kurie kalba geriau. T.y. pakalbės ir už Semkoką).

    Reply
  19. Zbygniewas Piwacijus

    Atominė katilinė kaitina aistras ne tik Marijos Žemėje -- sukruto net skandinaviškoji Estija! Tai rodo, kad elektros poreikis regione yra didžiulis, o potencialūs pirkėjai vis dar žiūri į mus (ko gero ir dėl to, kad ŽPI ir Sekmokas iš kailio neriasi keldami buzzą, kaip įmanydami stengiasi išlaikyti dėmesį, kol kažkas ištars lemtingą „Yes, we cannes!“)
    Net ir tuo atveju nematoma ranka, neabejotina, padarys savo įsikišimą ir pamatysime, kaip žalioji energija pajėgi pasotinti elektros energijos rinkos poreikius…

    Reply
      1. QQ

        Na, tipo, kažkur skiedžia, kad pastačius AE, vistiek liekam priklausomi nuo ruso, nes tik rusas gali užtikrinti rezervinį pajėgumą AE sustojimo atveju. Kas man atrodo gan briedas, nes koks skirtumas koks energijos šaltinis, rezervo vistiek reik..

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tai priklauso nuo tinklų, prie kurių Lietuva prisijungusi. Persijungus į Vakarus (o tam reikia elektros tinklo į Lenkiją), būtų priklausoma nuo Vakarų Europos. Dabartinėje situacijoje -- priklausoma nuo SSRS tinklų.

          Reply
  20. kita

    cia ne i tema bus, bet.. nezinau ar jus, rokiski, kreipiate demesi i rekomendacijas, bet noreciau pasiulyti paziureti aronovskio filoma „pi“. filmas apie zyda programuotoja, truputi, o gal ir visai net nekamuojama paranoidines sizofrenijos. besigilindamas i progronavima, skaiciu sekas ir zydu numerologija jis atrado ekonomikos esmini desni, taip galedamas nuspeti birzas. aisku, tai tik filmas

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Filmai informaciją paprastai pateikia tokiu atskiestu būdu, kad aš jų tiesiog nežiūriu, deja. Fikcijos -- juo labiau.

      Konkrečiai dėl biržų -- paternų paieška dabar yra išsivysčiusi į teoriją, pagal kurią biržų judesiuose galima atsekti tam tikrus žmogiškus informacinius procesus ir su jais siejant, daryti lošimus. Ant to statomas greitų sandorių žaidimas, o rimtesnės kompanijos turi ganėtinai rafinuotus informacinus centrus, automatiškai renkančius duomenis iš visur, kur tik įmanoma -- tai sduomenimis paskui šeriami lošiantys robotai.

      Bet tai visai nesusijusi tema, tad nekabinkim visgi jos.

      Reply
  21. Pingback: Antiatominius diskursus nagrinėjant « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *